Teismingumo byla Nr. T-25/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00360-2022-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)
NUTARTIS
2022 m. gegužės 11 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės viešosios įstaigos Kelmės ligoninės ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės, rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
Pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašo: 1) atnaujinti ieškovei praleistą ieškinio senaties terminą, jeigu būtų nustatyta, kad jis praleistas, pareiškiant šioje byloje ieškinį dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės; 2) ginčą dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo išspręsti iš esmės; 3) pakeisti (panaikinti) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. birželio 22 d. sprendimą „Dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareiškimo“ (toliau – ir Pareiškimas) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje dėl taikytinos ginčui Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) redakcijos, kadangi Komisijos nustatyta žala padaryta galiojant naujai Įstatymo redakcijai, be kita ko, nesant Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 8 straipsnyje numatytų išimčių, kada taikytina Įstatymo, galiojusio iki 2019 m. gruodžio 31 d. redakcija, ir išspręsti žalos atlyginimo klausimą pagal ginčui taikytiną teisę; 4) pripažinti bylos medžiagą nevieša ir bylą nagrinėti neviešuose teismo posėdžiuose, siekiant apsaugoti paciento duomenų paslaptį; 5) priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad Komisija Sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė: 1) žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientei (duomenys neskelbtini) viešojoje įstaigoje (toliau – ir VšĮ) Kelmės ligoninėje, buvo padaryta; 2) pareiškėjo (sutuoktinio) (duomenys neskelbtini) prašymą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą tenkinti iš dalies, nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį – 2 750 Eur ir neturtinės žalos dydį – 10 000 Eur; 3) pareiškėjų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prašymo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą netenkinti.
Ieškovė geranoriškai pati išmokėjo žalos atlyginimą iš savo lėšų ir kreipėsi dėl šios sumos atlyginimo. Draudikas 2022 m. vasario 24 d. pateikė pranešimą, kuriuo nurodė, jog pagal Pakeitimo įstatymą, t. y. naują Įstatymo redakciją, įsigaliojusią nuo 2020 m. sausio 1 d., įtvirtintas „žalos be kaltės“ modelis, pagal kurį imperatyviai nustatyta, kad jeigu Komisija nusprendžia, jog yra pagrindas atlyginti žalą, tokiu atveju žalą pacientams atlygins Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK), kuri administruoja sąskaitą, į kurią įmokas moka visos gydymo įstaigos.
Ieškovės teigimu, susidarė teisinė situacija, kad Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Įstatymą ir pagal Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 152, negali būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka. Komisijai Sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodžius (pritaikius) susiklosčiusiai situacijai netinkamą Įstatymo redakciją, valstybė dėl teisės spragos (neaptarto tokio atvejo) negali išmokėti žalos atlyginimo, nes Komisijos Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka galiojančio įstatymo.
Ieškovės teigimu, Komisija Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) įžangoje nurodė neaiškią (netikslią) aplinkybę, kad skundžiamos paslaugos pacientei teiktos įstaigai (ieškovei) turint tebegaliojantį civilinės atsakomybės draudimą, nenurodant tokio draudimo sutarties sudarymo datos ir galiojimo, kas turi esminę reikšmę vertinant Pakeitimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintos išimties taikymą ir Komisijos Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą. Sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Pareiškimas Komisijos posėdžiuose nagrinėtas vadovaujantis Įstatymo redakcija, galiojusia iki 2019 m. gruodžio 31 d., motyvuojant tuo, kad Pareiškimo nagrinėjimui taikoma išimtis pagal Pakeitimo įstatymo 8 straipsnį. Ieškovės teigimu, Pareiškimas turėjo būti nagrinėjamas vadovaujantis Įstatymo redakcija, galiojusia paslaugų teikimo (žalos padarymo) metu. Pacientei asmens sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ Kelmės ligoninėje buvo teiktos laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2021 m. sausio 22 d., o pacientės sveikatai padaryta turtinė ir neturtinė žala atsirado pasibaigus iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytos asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutarties galiojimui (2019 m. birželio 13 d. VšĮ Kelmės ligoninės civilinės atsakomybės draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2020 m. birželio 25 d.). Aplinkybė, kad ieškovė (VšĮ Kelmės ligoninė) jau įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, 2020 m. birželio 26 d. sudarė naują draudimo sutartį dėl savanoriškos civilinės atsakomybės veiklai draudimo bei pateikė tokį polisą Komisijai kartu su kita su pacientės paslaugų teikimo laikotarpiu susijusia dokumentacija, savaime nesudarė (nesudaro) pagrindo taikyti Pakeitimo įstatymo 8 straipsnyje numatytą išimtį.
Ieškovė nurodo neginčijanti žalos nustatymo fakto ir dydžio per se (lot. savaime). Ieškovė prašo ginčą dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo išspręsti iš esmės ir pakeisti (panaikinti) Komisijos Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl taikytinos ginčui Įstatymo redakcijos, nes Komisijos nustatyta žala padaryta galiojant naujai Įstatymo redakcijai, be kita ko, nesant Pakeitimo įstatymo 8 straipsnyje numatytų išimčių, kada taikytina Įstatymo, galiojusio iki 2019 m. gruodžio 31 d., redakcija ir išspręsti žalos atlyginimo klausimą pagal ginčui taikytiną teisę.
Ieškinyje taip pat pateikiami argumentai, susiję su ieškinio senaties terminu konkrečiu byloje susiklosčiusiu atveju.
Vilniaus apygardos teismas kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Teismas nutartyje pažymi, kad ieškovė ieškiniu iš esmės įrodinėja aplinkybes, jog Komisija netinkamai taikė Įstatymo nuostatas, dėl ko Komisijos Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo nepagrįstai sukurta prievolė atlyginti žalą iš jos biudžeto lėšų. Ieškovė įrodinėja, jog ji patyrė žalą (turtinius praradimus) dėl Komisijos netinkamų veiksmų nagrinėjant ginčą, kurių neturėjo patirti, jeigu Komisija būtų tinkamai pritaikiusi Įstatymą.
Teismas pažymi, kad ieškinio turinys susijęs ne su ginčo iš esmės nagrinėjimu, bet su netinkamu vadovavimusi atitinkama Įstatymo redakcija, Komisijai netinkamai pritaikius teisės aktą. Ginčo dėl padarinių nagrinėjamu atveju nekyla, nes Komisijos sprendimo neteisėtumas šioje byloje yra grindžiamas ne civilinės teisės normų pažeidimu, o neteisėtu įstatymui prieštaraujančiu administravimo subjekto aktu. Šiuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad ieškovė pacientui priteistą žalą išmokėjo dėl Komisijos klaidos, reikštų, jog ieškovė patyrė žalą, kuri atsirado dėl Komisijos neteisėto sprendimo.
Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, yra tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo, bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.
Pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašo, be kita ko, ginčą dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo išspręsti iš esmės; pakeisti (panaikinti) Komisijos Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl taikytinos ginčui Įstatymo redakcijos, kadangi Komisijos nustatyta žala padaryta galiojant naujai Įstatymo redakcijai, be kita ko, nesant Pakeitimo įstatymo 8 straipsnyje numatytų išimčių, kada taikytina Įstatymo, galiojusio iki 2019 m. gruodžio 31 d. redakcija ir išspręsti žalos atlyginimo klausimą pagal ginčui taikytiną teisę.
Kaip matyti iš bylos duomenų, Komisijos Sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Pareiškimas Komisijos posėdžiuose nagrinėtas vadovaujantis Įstatymo redakcija, galiojusia iki 2019 m. gruodžio 31 d., nes skundžiamos paslaugos pacientei teiktos, įstaigai turint tebegaliojantį civilinės atsakomybės draudimą.
Ieškiniu nekeliamas ginčas dėl žalos nustatymo fakto ir dydžio per se; ieškovė, be kita ko, nurodo, kad geranoriškai pati išmokėjo žalos atlyginimą iš savo lėšų.
Pagal Įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2019 m. gruodžio 31 d., 25 straipsnio 1 dalį, kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga, prieš pradėdama teikti sveikatos priežiūros paslaugas, draudžia savo civilinę atsakomybę privalomuoju ir (ar) savanoriškuoju civilinės atsakomybės draudimu turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Pagal Pakeitimo įstatymu padarytus pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2020 m. sausio 1 d., Įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad žala atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti, lėšų. Pagal minėto straipsnio 9 dalį, Komisijos sprendime nurodyto dydžio žalos atlyginimą per 30 dienų po Komisijos sprendimo priėmimo dienos iš sąskaitos lėšų Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3, nustatyta tvarka išmoka sąskaitą administruojanti Vyriausybės įgaliota institucija. Atlyginus žalą iš sąskaitos, regreso teisė į žalą padariusį asmenį ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje dirba žalą padaręs asmuo, neįgyjama, išskyrus jei žala padaryta tyčia, taip pat jei žalą padaręs asmuo buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo vaistų, narkotikų ar kitų svaiginamųjų medžiagų (minėto įstatymo 24 straipsnio 10 dalis).
Pakeitimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė), atsiradusi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių galiojimo metu, atlyginama pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiais nuostatas.
Kaip matyti iš prie ieškinio pridėtų dokumentų, draudiko nuomone, esant konkrečiu atveju susiklosčiusiai situacijai, žala turėtų būti atlyginama iš VLK administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti, lėšų.
Iš VLK 2021 m. spalio 7 d., 2022 m. kovo 2 d. raštų ieškovei, be kita ko, matyti, kad VLK nuomone, Pareiškimas Komisijoje buvo išnagrinėtas ir žala priteista pagal Įstatymo redakciją, galiojusią iki 2019 m. gruodžio 31 d., netaikant žalos be kaltės modelio; buvo nurodyta pagal ankstesnę Įstatymo redakciją galiojusi sprendimo apskundimo tvarka. Valstybė negali atlyginti žalos, kuri buvo padaryta po 2020 m. sausio 1 d., tebegaliojant civilinei sutarčiai tarp įstaigos ir draudimo kompanijos.
Komisija 2022 m. sausio 25 d., 2022 m. kovo 7 d. raštuose ieškovei, be kita ko, nurodė, kad Pareiškimas buvo išnagrinėtas vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, galiojusiomis iki 2019 m. gruodžio 31 d.; minėtame Įstatyme nėra numatyta galimybės Komisijai tą patį prašymą dėl sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) nagrinėti pakartotinai.
Pagal Įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2019 m. gruodžio 31 d., 24 straipsnio 8 dalį, pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.
Pagal Įstatymo redakcijos, galiojančios nuo 2020 m. sausio 1 d., 25 straipsnio 1 dalį, pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Šioje dalyje nurodytu atveju atsakovas byloje yra valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos, o teismas, spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi. Minėto įstatymo 24 straipsnio 4(1) dalyje nustatyta, kad Komisijos sprendimas atsisakyti nagrinėti prašymą ABTĮ nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pagal aptariamo straipsnio 4 dalį, Komisija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą ir grąžina jį pateikusiam asmeniui nurodydama grąžinimo priežastis šiais atvejais: 1) kartu su prašymu pateikti ne visi, netinkamai įforminti dokumentai, kurie turi būti teikiami su prašymu, ir (ar) juose ir (arba) prašyme pateikta ne visa ir (ar) netiksli informacija ir prašymą pateikęs asmuo per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą neįvykdo reikalavimo ištaisyti trūkumus; 2) prašymas neįskaitomas.
Specialioji teisėjų kolegija, įvertinusi pareikšto ieškinio faktinį bei teisinį pagrindą, aptartą teisinį reguliavimą, sprendžia, kad keliamas ginčas yra susijęs ne su administraciniais teisiniais santykiais ir ginčais, kurie pagal ABTĮ yra priskiriami administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnis), bet su Komisijos Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) civiliniais teisiniais padariniais. Tai yra, pagal kurią Įstatymo redakciją (galiojusią iki 2019 m. gruodžio 31 d. ar įsigaliojusią 2020 m. sausio 1 d.) turėjo būti nagrinėjamas Pareiškimas, ir, atitinkamai, kas yra subjektas, iš kurio lėšų ir kokia tvarka turi būti atlyginama padaryta žala.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui (CPK1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).
Byla grąžinama Vilniaus apygardos teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Kaip jau buvo minėta anksčiau, specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo, bet ne dėl kitų klausimų.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Grąžinti bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Kelmės ligoninės ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės, Vilniaus apygardos teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
Sigita Rudėnaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko pavaduotoja
Skirgailė Žalimienė
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Goda Ambrasaitė–Balynienė
teisėjas
Dainius Raižys
