Teismingumo byla Nr. T-21/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00663-2020-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5
(S)
NUTARTIS
2022 m. gegužės 11 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymų ir sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, E. S., V. Š., L. G., M. N., Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė, rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. lapkričio 23 d. ir 2020 m. lapkričio 26 d. įsakymus „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto tvirtinimo“; 2) NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. lapkričio 25d., 2020 m. lapkričio 30 d., 2020 m. gruodžio 2 d. bei 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimus dėl konkrečių žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams, Kauno laisvosios ekonominės zonos (toliau – Kauno LEZ) teritorijai plėsti, pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre; 3) NŽT direktoriaus du 2020 m. gruodžio 8 d. įsakymus ir 2020 m. gruodžio 17 d. įsakymą dėl konkrečių žemės sklypų dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje).
Ieškovas nurodė, kad jam su trečiaisiais asmenimis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso penki žemės sklypai, kurių dalys reikalingos Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti ir dėl to paimamos visuomenės poreikiams. Ieškovo teigimu, atsakovė NŽT ir žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija netinkamai identifikavo turtą – žemės sklypus, dėl kurių pagal teisės aktus turėjo būti pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, o tai reiškia, kad neatliko Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio 1 ir 2 dalyse, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 (toliau – Taisyklės), I ir II skirsniuose numatytų privalomų veiksmų. Pagal ginčijamus atsakovės parengtus žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų sprendinius po sklypų padalijimo ieškovui ir kitiems bendraturčiams (tretiesiems asmenims) paliekamos sklypų dalys yra neracionalių ribų, netaisyklingos konfigūracijos siauros juostos ir neaiškios formos įsiterpę plotai, liekantys po visuomenės poreikiui reikalingų plotų atskyrimo, kai kur ieškovui liekančios nuosavybės teisės dalys tėra pusės aro ploto. Taigi, ginčijami aktai priimti pažeidžiant Taisyklių 34.3 punktą, pagal kurį tokiais kaip šis atvejais visuomenės poreikiams turi būti paimamas visas žemės sklypas.
Ieškovas taip pat nurodė, kad, jeigu detaliajame plane būtų numatyta ne tik visuomenės poreikiams reikalinga teritorija, t. y. konkreti vieta ir plotas, reikalingi konkrečiam visuomenės objektui (Kauno LEZ teritorijai plėsti), bet ir būtų įtvirtinti sprendiniai dėl sklypų padalijimo – suprojektuoti visuomenės poreikiams reikalingi žemės sklypai ir žemės sklypai, likę atlikus paėmimo procedūrą, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas net nebūtų rengiamas, tam turėjo būti rengiami žemės sklypų planai. Aplinkybė, kad ginčo atveju buvo rengiamas žemės paėmimo projektas, o ne žemės sklypo planas, patvirtina atsakovės ir trečiojo asmens nenuoseklumą ir neteisingą teisės normų taikymą, kadangi detaliajame plane nėra suprojektuoti žemės sklypai, todėl ir nereikia keisti jokių detaliojo plano sprendinių. Detaliajame plane yra identifikuota visuomenės poreikiams reikalinga teritorija (konkreti vieta ir plotas), todėl šie sprendiniai nėra ginčijami. Sklypų dalys, liekančios po visuomenės poreikiui reikalingų plotų atskyrimo, turi būti paimtos visuomenės poreikiams ne dėl to, kad dėl savo savybių (konkrečios vietos ir ploto) būtinos visuomenės reikmėms, bet dėl to, kad pagal savo savybes lieka netinkamos naudoti bet kokiai veiklai. Tai reiškia, kad šie plotai neturėjo ir neturi būti detaliajame plane pažymėti, kaip reikalingi konkrečiam visuomenės poreikiui, bet jie taip pat turi būti paimami visuomenės poreikiams vykdant Taisyklių 34.3 punkto reikalavimus, juolab kad ginčo atveju to reikalauja patys žemės sklypų savininkai.
Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Ieškovui pateikus apeliacinį skundą, bylą nagrinėjantis Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartimi nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu ištirti, ar byla pagal ieškovo ieškinį yra teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad ieškovas ieškiniu formaliai ginčija bendrosios kompetencijos teismų nagrinėjimui priskirtiną žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros etapą – NŽT priimtus administracinius aktus (ieškinio dalykas), tačiau šių aktų negaliojimo pagrindu (ieškinio pagrindas) nurodo netinkamą pirminio etapo atlikimą – jog NŽT ir žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija netinkamai identifikavo turtą – žemės sklypus, dėl kurių pagal teisės aktus turėjo būti pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, t. y. ieškovas iš esmės nesutinka su pirminiame žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams etape atliktais veiksmais (neveikimu). Taip pat ieškovas teigia, kad šiuo atveju turi būti taikomas Taisyklių 34.3 punktas, nors iš Taisyklių turinio matyti, kad ši teisės norma yra taikoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo etape, kuris gali būti ginčijamas administracine tvarka. Byloje dalyvaujančios valstybės institucijos laikosi pozicijos, kad ginčas kildinamas iš administracinių santykių ir byla turėtų būti nagrinėjama atitinkamame administraciniame teisme. Taigi pagal ieškinio dalyką (suformuluotus reikalavimus panaikinti NŽT aktus) ginčas turėtų būti teismingas bendrosios kompetencijos teismui remiantis Žemės įstatymo 46 straipsnio 9 dalimi, tačiau faktiniu pagrindu nurodomos aplinkybės indikuoja apie ginčo teismingumą administraciniam teismui pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalį. Todėl, teismo vertinimu, negalima vienareikšmiškai teigti, jog ieškovas byloje kelia tik civilinio pobūdžio klausimą, teismingą bendrosios kompetencijos teismui.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarką reglamentuoja Žemės įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklės bei Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės.
Vadovaujantis Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 ir 3 dalimis, sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu yra tenkinamos šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos sąlygos, priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas. Remiantis Taisyklių II skyriumi, šie veiksmai laikytini žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžia. Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti gali būti skundžiamas ir skundas nagrinėjamas Žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka (Taisyklių 15 punktas). Pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalį Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti gali būti skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir pasibaigia šio sprendimo apskundimo terminas, o jeigu toks sprendimas buvo apskųstas, – įsiteisėja administracinio teismo sprendimas netenkinti skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, šio Įstatymo 48 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planas ir šio Įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atliekamas visuomenės poreikiams planuojamos paimti žemės ir kito turto vertinimas ir parengiama turto vertinimo ataskaita. Jeigu reikia, projekto rengimo metu atliekamas privačios ir (ar) valstybinės žemės padalijimas suformuojant atskirą žemės sklypą, paimamą visuomenės poreikiams. Šie žemėtvarkos darbai atliekami šio Įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 46 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo plano rengimo ir tvirtinimo, taip pat dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjami bendrosios kompetencijos apygardos teisme pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą. Jeigu Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams ir suinteresuota institucija šio Įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, šie ginčai nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles.
Taigi minėtos teisės aktų nuostatos išskiria tokius žemės paėmimo visuomenės poreikiams proceso etapus: 1) Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, kuris gali būti skundžiamas administraciniam teismui; 2) žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo plano rengimas ir visuomenės poreikiams planuojamos paimti žemės vertinimas; 3) sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimas. Dėl pastarųjų dviejų etapų kilę ginčai teismingi bendrosios kompetencijos teismui.
Kaip matyti iš ieškovo ieškinio reikalavimų, jis skundžia NŽT priimtus administracinius aktus dėl projekto tvirtinimo, žemės sklypų pertvarkymo padalijimo būdu bei žemės sklypų dalies paėmimo, t. y. tuos veiksmus, kurie atliekami jau pasibaigus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžiai, todėl ginčai, susiję su šiais reikalavimais, kaip teisingai nurodė, Lietuvos apeliacinis teismas, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Nors ieškovas savo ieškinio argumentuose nurodo aplinkybes, jog, jo nuomone, buvo netinkamai pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, tačiau reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nereiškė. Todėl ir nurodomos aplinkybės, susijusios su pirminiais žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams etape atliktais veiksmais ar neveikimu nenulemia ieškinio teismingumo administraciniam teismui – ši žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros stadija yra pasibaigusi. Šios išvados nepaneigia ir tai, kad ieškovas remiasi Taisyklių 34.3 punktu, nors iš Taisyklių turinio matyti, kad ši teisės norma yra taikoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo etape. Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad būtent bylą nagrinėjantis teismas, vertindamas faktines aplinkybes, susijusias su ieškinio dalyku, turi nustatyti, kokiu būdu ieškovo subjektinės teisės turėtų būti apgintos ir nurodyti tam tikrą pažeistos teisės gynimo būdą įtvirtinančią teisės normą. Taigi, ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nesaisto teismo, nes faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva (lot. iura novit curia).
Pastebėtina ir tai, kad nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (2017 m. vasario 2 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjQ0NC00OTIvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2444-492/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2444-492/2017">eA-2444-492/2017</a>; 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTEzMC0xMDYyLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-5130-1062/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-5130-1062/2019">eA-5130-1062/2019</a>) buvo ginčijami Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymai dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios. Kaip minėta, pagal galiojantį teisinį reguliavimą tokie sprendimai (įtvirtinti įsakymo forma) ginčijami administraciniame teisme. Taigi nurodytose bylose ir nagrinėjamoje byloje nesutampa apskųsti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros etapai.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, specialioji teisėjų kolegija daro išvadą, jog byla turėtų būti grąžinama Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija tarp ginčo šalių susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga išspręsti ginčo rūšinio teismingumo klausimą, bet ne dėl kitų kilusiam ginčui išnagrinėti aktualių klausimų.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymų ir sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, E. S., V. Š., L. G., M. N., Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė, grąžinti Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
Sigita Rudėnaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko pavaduotoja
Skirgailė Žalimienė
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Goda Ambrasaitė–Balynienė
teisėjas
Dainius Raižys
