Teismingumo byla Nr. T-26/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16917-2021-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)
NUTARTIS
2022 m. gegužės 11 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo investicijos“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, tretieji asmenys Vilniaus Tuskulėnų gimnazija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, dėl įpareigojimo teisės aktų nustatyta tvarka paimti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo investicijos“ priklausantį žemės sklypą visuomenės poreikiams, rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
Patikslintu ieškiniu ir vėlesniu prašymu dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kapitalo investicijos“ teismo prašo: 1) įpareigoti atsakoves Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Vilniaus miesto savivaldybę ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje inicijuoti ieškovei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. kv. m.), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas), paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, pateikiant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriui Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 (su vėlesniais pakeitimais), reikalavimus atitinkantį prašymą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams; 2) priteisti ieškovės naudai iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašo perduoti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.
Ieškovė nurodo, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teise jai priklauso daugiau negu dešimt metų, tačiau ieškovė iki šiol negali įgyvendinti savo, kaip žemės sklypo savininkės, teisių (juo disponuoti, eksploatuoti, pan.). Ginčo žemės sklypas yra naudojamas stadionui ir stadiono tvorai, kurie priklauso Vilniaus Tuskulėnų gimnazijai (gimnazija yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijai priklausanti savivaldybės įstaiga). Ieškovė, siekdama, kad daug metų besitęsiantis jos teisių bei teisėtų interesų pažeidimas būtų užbaigtas, 2021 m. vasario 1 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, su prašymu inicijuoti ginčo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Atsakydama į šį raštą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. kovo 26 d. raštu atsisakė tenkinti šį prašymą, bei pasiūlė ginčo žemės sklypą kaip paramą perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn vadovaujantis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nuostatomis.
Ieškovės teigimu, jai priklausantis ginčo žemės sklypas de facto yra paimtas visuomenės poreikiams, tačiau už tai ieškovei nėra tinkamai bei teisingai atlyginta; taip pažeidžiamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnyje įtvirtintos ieškovės teisės bei teisėti interesai.
Ieškovės teigimu, ankstesniais įsiteisėjusiais teismų sprendimais (civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNzcwLTg2Ni8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1770-866/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1770-866/2013">2-1770-866/2013</a>; civilinė byla Nr. e2-12108-987/2017) yra konstatuota, kad atsakovė (Vilniaus miesto savivaldybės administracija) elgėsi nepateisinamai pasyviai, bei pasiūlė ieškovei savo pažeistas teises ginti inter alia (lot. be kita ko) inicijuojant žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams. Ieškovės teigimu, minėtose išnagrinėtose civilinėse bylose yra konstatuota, kad ieškovei priklausantis ginčo žemės sklypas nėra naudojamas ieškovės, o yra išimtinai skirtas visuomenės interesams (viešajam interesui) tenkinti, nes į ginčo žemės sklypą patenkantis stadionas reikalingas ir būtinas tik Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos ir Žirmūnų mikrorajono bendruomenės narių reikmėms ir jų naudojimui. Minėtose išnagrinėtose civilinėse bylose nustatyti faktai dėl viešojo intereso egzistavimo ginčo žemės sklypo atžvilgiu ir nepateisinamo atsakovės (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) pasyvaus elgesio, yra laikytini prejudiciniais faktais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė nurodo, kad atsakovė (Vilniaus miesto savivaldybės administracija) per Vilniaus Tuskulėnų gimnaziją net juridiškai yra įforminusi ginčo žemės sklypo nusavinimą savo naudai (de facto ekspropriacija). Ieškovė ginčo žemės sklype negali vykdyti jokios ūkinės–komercinės veiklos, negali vykdyti statybos ir kitokio pobūdžio darbų, nors ginčo žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Ieškovės naudojimasis ginčo žemės sklypu yra visiškai apribotas, nes ieškovės atstovai net negali patekti į minėtą žemės sklypą (Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos stadiono teritorija, į kurią patenka ginčo žemės sklypas, yra aptverta tvora).
Ieškovė, remdamasi byloje susiklosčiusiomis aplinkybėmis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsniu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, 46 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.100 straipsnio 1 dalimi, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teigia, kad yra visi pagrindai įpareigoti atsakoves pagal teisės aktų reikalavimus atlikti ginčo žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams, jog po to ieškovei būtų tinkamai ir teisingai atlyginta už jau šiuo metu de facto visuomenės poreikiams paimtą nuosavybę.
Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, ir kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, siekdamas išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Teismas, be kita ko, nurodo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė ginčo žemės sklypą įsigijo iš bankrutavusios UAB „Jokvila“ pagal 2008 m. kovo 5 d. be varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Ginčo žemės sklype yra įrengtas ir aptvertas stadionas su krepšinio aikštele; stadionas yra naudojamas Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos reikmėms. Byloje yra UAB „Jokvila“ akcininkės V. B. 2001 m. gegužės 30 d. įsipareigojimas: 1) nereikšti Vilniaus miesto savivaldybei ir/ar mokyklai kokių nors turtinių ar kitokių pretenzijų dėl to, kad jos žemės sklype yra mokyklos stadionas ir nedaryti jokių kliūčių tam, kad žemės sklypas būtų naudojamas tik mokyklos stadiono reikmėms; 2) neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti, neįkeisti ar kitaip nesuvaržyti jai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), be Vilniaus miesto valdybos sutikimo /.../; 3) vienašališkai, be Vilniaus miesto valdybos sutikimo, neatšaukti šio įsipareigojimo.
Teismas, be kita ko, pažymi, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimo ir (ar) tokios procedūros pradėjimo ar nepradėjimo yra priimamai viešojo administravimo srityje, atliekant Žemės įstatyme šiems subjektams pavestas funkcijas.
Teismas, kreipdamasis į specialiąją teisėjų kolegiją, pateikia argumentus, susijusius su teisinio reglamentavimo nuostatomis (CPK 1 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnis); byloje susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis; atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime išdėstytais argumentais dėl bylos rūšinio teismingumo; ieškovės pozicija, kad ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui; ankstesnėse tarp šalių išnagrinėtose civilinėse bylose teismų nustatytomis aplinkybėmis.
Teismui kilo klausimas, ar ginčas dėl atsakovių įpareigojimo inicijuoti ieškovei priklausančio ginčo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, yra civilinio teisinio pobūdžio, ir ar šis ginčas neturėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo, bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.
Ankstesnėje civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kapitalo investicijos“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl pažeistų žemės sklypo savininko teisių gynimo, tretieji asmenys Vilniaus Tuskulėnų vidurinė mokykla, valstybės įmonė Registrų centras, R. P. (R. P.), V. B., bei pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovei UAB „Kapitalo investicijos“ dėl servituto nustatymo, trečiasis asmuo Vilniaus Tuskulėnų vidurinė mokykla (civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNzcwLTg2Ni8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1770-866/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1770-866/2013">2-1770-866/2013</a>), ieškovė teismo prašė įpareigoti atsakovę savo sąskaita ir jėgomis per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti (išmontuoti) stadioną ir stadiono tvorą, esančius ginčo žemės sklype, o atsakovei nustatytu terminu neįvykdžius įpareigojimo, leisti ieškovei nugriausti (išmontuoti) stadioną ir stadiono tvorą, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovės. Atsakovė priešieškiniu teismo prašė nustatyti servitutą, suteikiantį teisę Vilniaus miesto savivaldybei neatlygintinai ir neterminuoti naudoti ieškovei priklausantį žemės sklypą Vilniaus Tuskulėnų vidurinės mokyklos stadionui.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 15 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 15 d. nutartį paliko nepakeistą. Tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai, susiję su ginčo žemės sklypu, kvalifikuoti kaip panaudos teisiniai santykiai.
Vėlesnėje civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kapitalo investicijos“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl prievolinių teisinių santykių modifikavimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankroto administratorius R. P., V. B., savivaldybės biudžetinė įstaiga „Vilniaus Tuskulėnų gimnazija“, teismo prašė modifikuoti panaudos teisinius santykius, atsiradusius tarp ieškovės ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos dėl ginčo žemės sklypo į ilgalaikės nuomos (emphyteusis) teisinius santykius atitinkamomis sąlygomis (civilinė byla Nr. e2-12108-987/2017).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 11 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 11 d. nutarties peržiūrėjimo buvo atsisakyta priimti.
Kaip, be kita ko, matyti iš bylos medžiagos, ieškovė 2021 m. vasario 1 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama inicijuoti ginčo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir ieškovei už paimamą sklypą atlyginti pagal žemės paėmimo visuomenės poreikiams numatytas procedūras. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. kovo 26 d. rašte nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi išsprendė visus klausimus, susijusius su ginčo žemės sklypo panaudojimu bei pripažino Vilniaus miesto savivaldybės teisę neatlygintinai naudotis minėtu žemės sklypu, kuriame yra įrengtas Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos stadionas; informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė neturi teisinio pagrindo inicijuoti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Šiame rašte taip pat nurodoma, kad tuo atveju, jeigu žemės sklypo valdymas sukelia neproporcingai didelę naštą žemės sklypo savininkams, siūlo apsvarstyti galimybę ginčo žemės sklypą kaip paramą perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn vadovaujantis Labdaros ir paramos įstatymo nuostatomis.
Šioje byloje expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) suformuluotu reikalavimu ieškovė prašo įpareigoti atsakoves Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Vilniaus miesto savivaldybę ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje inicijuoti ieškovei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. kv. m.), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, pateikiant NŽT Vilniaus miesto skyriui Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 (su vėlesniais pakeitimais), reikalavimus atitinkantį prašymą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams.
Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuomone, ginčas teigimu, ginčas teismingas administraciniam teismui. Ieškovės nuomone, ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Žemės įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad žemės paėmimas visuomenės poreikiams – šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais žemės išpirkimas (teisingai atlyginant) iš žemės savininkų, kai NŽT priima sprendimą, kad ši žemė yra būtina visuomenės poreikiams. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai nustatyti Žemės įstatymo 45 straipsnyje. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarką reglamentuoja Žemės įstatymo 46 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos NŽT teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Kai NŽT teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos išnagrinėja valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, NŽT vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu: 1) pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir 2) galioja specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais (minėto straipsnio 2 dalis). Žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad NŽT vadovo sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti gali būti skundžiamas administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. To paties straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo plano rengimo ir tvirtinimo, taip pat dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjami bendrosios kompetencijos apygardos teisme pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą. Jeigu NŽT vadovas priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams ir suinteresuota institucija šio Įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, šie ginčai nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles. Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą, taip pat žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą (Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktas).
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924.
Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad iš nustatyto teisinio reglamentavimo matyti, jog viešojo administravimo subjektų sprendimai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimo ir (ar) tokios procedūros pradėjimo ar nepradėjimo yra priimami viešojo administravimo srityje, atliekant Žemės įstatyme šiems subjektams pavestas funkcijas (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC05Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-92/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-92/2016">T-92/2016</a>).
Nors pagal ieškinyje expressis verbis suformuluotus reikalavimus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 26 d. raštas ieškovei, kuriuo nurodyta, jog nėra teisinio pagrindo inicijuoti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, byloje nėra ginčijamas, vis dėlto, specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, ir toks, koks expressis verbis suformuluotas reikalavimas, yra, visų pirma, susijęs su viešojo administravimo subjektų veikla viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18, 20 dalys), bet ne su civiliniais teisiniais santykiais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, specialioji teisėjų kolegija sprendžia, jog keliamo ginčo atveju dominuoja administraciniai teisiniai santykiai, ir ginčas teismingas administraciniam teismui (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Byla perduodama Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Specialioji teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip jau buvo minėta, byloje susiklosčiusios aplinkybės vertintos tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo, bet ne dėl kitų klausimų.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Ginčas yra teismingas administraciniam teismui.
Perduoti bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo investicijos“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, tretieji asmenys Vilniaus Tuskulėnų gimnazija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, dėl įpareigojimo teisės aktų nustatyta tvarka paimti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo investicijos“ priklausantį žemės sklypą visuomenės poreikiams, Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
Sigita Rudėnaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko pavaduotoja
Skirgailė Žalimienė
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Goda Ambrasaitė–Balynienė
teisėjas
Dainius Raižys
