Dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarčių

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-22-648/2017

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00538-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.10.1; 2.14

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal pareiškėjo R. M. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarčių.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK) Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovados vyresniojo tyrėjo M. Moisevičiaus (M. Moisevič) 2016 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 57N-54388710-16 R. M. pagal ATPK 174 straipsnį nubaustas 28 Eur bauda už tai, kad jis 2016 m. kovo 9 d. 13.45 val. įmonės patalpose, esančiose Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), kitų darbuotojų akivaizdoje įžeidžiamai kibo prie A. P. – įžeidinėjo, vadino necenzūriniais žodžiais ir demonstravo lytinius organus.

2. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi, patenkinus A. P. ir G. D. skundą, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovados 2016 m. kovo 16 d. nutarimas Nr. 57N-54388710-16 panaikintas ir R. M. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovadai. Šis teismas nutartyje nurodė, kad R. M. veika savo pavojingumo laipsniu viršija ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, todėl būtina spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 2 dalyje, pradėjimo.

3. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartimi, atmetus R. M. apeliacinį skundą, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis palikta nepakeista.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškėjo R. M. prašymas priimtas ir jo administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

5. Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

5.1. Pareiškėjas nurodo, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius materialiosios ir proceso teisės normų – ATPK 174, 299, 300 straipsnių ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 6 dalies nuostatų – pažeidimus.

5.2. Dėl ATPK 299, 300 straipsnių nuostatų, reglamentuojančių pasirengimo nagrinėti bylą ir bylos dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo tvarką, pažeidimų pareiškėjas teigia, kad skundas jam nebuvo atsiųstas ir dėl to jis negalėjo pateikti atsiliepimo. Be to, jis nebuvo informuotas apie posėdžio laiką ir vietą, todėl neturėjo galimybės dalyvauti teismo posėdyje ir pateikti savo paaiškinimus bei įrodymus, turėti gynėją ir pasinaudoti kitomis ATPK suteiktomis teisėmis. Minėtos ATPK straipsnių nuostatos suteikia teisę asmeniui žinoti ne tik tai, kokiu administracinio teisės pažeidimo padarymu yra kaltinamas, bet ir tai, kad nutarimas byloje yra apskųstas ir paskirtas bylos nagrinėjimas, ir yra susijusios su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnyje numatyta asmens teise į gynybą. Dėl to, pasak pareiškėjo, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas šių jo argumentų nenagrinėjo ir nutartyje dėl jų nepasisakė.

5.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismų sprendimais, kad jo veiksmai atitinka ne ATPK 174 straipsnio, o BK 284 straipsnio dispoziciją, nurodo, kad jo nederamą elgesį matė tik du žmonės, todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo sutrikdyta visuomenės ar jos dalies rimtis ir tvarka. Teismas taip pat neįvertino jo tyčios turinio: jo neteisėtas elgesys truko trumpai, byloje nenustatyta, kad dėl jo elgesio žmonėms buvo sukeltas didelis nepatogumas, kilo sumaištis ar buvo nutrauktas žmonių darbas, ar sutrikdyta normali įmonės veikla ir nebuvo kitų aplinkybių, kurios leistų konstatuoti realų viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nėra aiškios ribos tarp baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už viešosios tvarkos pažeidimą, todėl šių atsakomybių atribojimo klausimas spręstinas vadovaujantis ne tik BK ir ATPK atitinkamų straipsnių teksto aiškinimu, bet ir ATPK 9 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią, sprendžiant veikos nusikalstamumo klausimą, reikia atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, viešosios vietos specifiką. Be to, anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas, nutartyje konstatuodamas, kad jo,,atlikti veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, nes byloje nustatyti visi būtini šio baudžiamojo nusižengimo sudėties požymiai“, peržengė kompetencijos ribas, administracinio teisės pažeidimo byloje nuspręsdamas apie baudžiamojo nusižengimo požymių buvimą jo veiksmuose ir taip pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalis, Konstitucijos 31 straipsnis, BPK 44 straipsnio 6 dalis). Taip pat teismas, pareiškėjo teigimu, pažeidė BPK 44 straipsnio 7 dalies nuostatas, nes jam nebuvo pranešta, kokios baudžiamajame įstatyme numatytos veikos padarymu jis yra įtariamas ar kaltinamas, ir dėl to jis negalėjo pasinaudoti BPK 21 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje nurodytomis įtariamojo ar kaltinamojo teisėmis.

6. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas J. Kravčionokas (J. Kravčionok) atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį patenkinti.

6.1. Pareigūnas sutinka su pareiškėjo argumentais ir nurodo, kad jis baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 284 straipsnio 2 dalyje, nepadarė, nes nors ir pasielgė nepadoriai, tačiau tokiu savo elgesiu nesutrikdė visuomenės rimties ar tvarkos, nekilo jokia sumaištis ar panika, nebuvo sutrikdyta pačios įmonės veikla. Šį įvykį matė tik du ten buvę asmenys, R. M. elgesys truko labai trumpai, o jo veiksmai nebuvo nukreipti į aiškų visuomenės negerbimą ar viešosios tvarkos pažeidimą. Pats incidentas kilo dėl tam tikrų priežasčių, susijusių su darbo santykiais UAB „T“. Pareigūno nuomone, R. M. veiksmai pagrįstai įvertinti kaip ATPK 174 straipsnyje numatytas administracinis teisės pažeidimas.

7. A. P. ir G. D. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti.

7.1. A. P. ir G. D., nesutikdami su pareiškėjo argumentais dėl neužtikrintos galimybės jam dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas dėl to pradėjo skųstis tik tada, kai jam ir jo gynėjui tapo aišku, kad ikiteisminis tyrimas bus užbaigtas kaltinamuoju aktu. Jų nuomone, R. M. apie proceso eigą buvo informuotas pakankamai gerai.

7.2. A. P. ir G. D. teigimu, R. M. 2016 m. liepos 25 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriame buvo nurodytas nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis buvo įtariamas, laikas, vieta, padarymo aplinkybės ir kitos aplinkybės, ir kurį jis pasirašė. Dėl to, anot A. P. ir G. D., konstatuotina, kad R. M. suvokė, jog „nutarimas yra panaikintas ir jo veiksmai perkvalifikuoti į baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 284 straipsnio 2 dalyje“. Kartu A. P. ir G. D. pažymi, kad tai, jog R. M. puikiai suvokė susidariusią situaciją, įrodo ir interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) 2016 m. liepos 28 d. publikuotas jo duotas interviu. Be to, pasak A. P. ir G. D., ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra R. M. gynėjo 2016 m. rugpjūčio 17 d. išrašytas orderis. Vadinasi, jų nuomone, R. M. vėliausiai 2016 m. rugpjūčio 17 d. apie susidariusią situaciją papasakojo advokatui, kuris negalėjo nesuvokti, kad nutarimas galėjo būti panaikintas tik pirmosios instancijos teismo nutartimi, tačiau aktyvių veiksmų nesiėmė – apeliacinis skundas buvo surašytas tik 2016 m. rugsėjo 9 d.

7.3. A. P. ir G. D. manymu, R. M. veiksmai – viešoje vietoje (UAB „T“ komercinėse patalpose) demonstratyviai (matant UAB „T“ darbuotojams) necenzūriniais (iš esmės rusiškais), žeminančiais ir šmeižikiškais (vagis, apgavikas ir pan.) žodžiais grasindamas (siūlydamas santykius išsiaiškinti vyriškai) trikdė rimtį (UAB „T“ komercinėse patalpose darbo dieną ir darbo valandomis), taip pat pasielgė nepadoriai (nusimovė kelnes ir pademonstravo savo lytinius organus ir sėdmenis) – atitinka BK 284 straipsnio 2 dalyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Be to, A. P. ir G. D. teigia, kad, sprendžiant administracinio teisės pažeidimo ir baudžiamojo nusižengimo atribojimo klausimą, kai už analogišką veiką yra numatyta ir administracinė, ir baudžiamoji atsakomybė, pirma būtina išspręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės ir tik paskui spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės.

8. Pareiškėjo R. M. prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl esminių proceso teisės pažeidimų

9. Pareiškėjas R. M. prašyme nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę į gynybą: nagrinėjant A. P. ir G. D. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2016 m. kovo 16 d. nutarimo, kuriuo jis buvo nubaustas pagal ATPK 174 straipsnį, jis apie šį procesą informuotas nebuvo, negavo skundo kopijos, dėl to negalėjo pateikti atsiliepimo į jį ir papildomų įrodymų, taip pat nebuvo informuotas apie teismo posėdį ir dėl to nedalyvavo teismo posėdyje nagrinėjant skundą. Be to, pareiškėjas teigia, kad šie argumentai buvo nurodyti jo apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas jų neišnagrinėjo ir nutartyje dėl jų nepasisakė.

10. Pareiškėjo argumentai dėl esminių proceso teisės pažeidimų, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįsti.

11. Pagal bylos nagrinėjimo metu galiojusio ATPK 299 straipsnio 1 dalies 1 punktą apylinkės teismas, priėmęs skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir spręsdamas būtinus pasirengimo teisme nagrinėti bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje klausimus, privalo išsiųsti ATPK 291 straipsnyje nurodytiems asmenims skundo, prireikus ir jo priedų kopijas, taip pat nustatyti terminą, per kurį nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmęs organas (pareigūnas) raštu privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą ir pateikti tiek atsiliepimo kopijų, kiek byloje yra pareiškėjų. Šiame kontekste atkreiptinas pareiškėjo dėmesys ir į tai, kad pagal ATPK 299 straipsnio nuostatas asmens, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl kurio priimtas organo (pareigūno) nutarimas, atsiliepimas nagrinėjant bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nėra privalomas procesinis dokumentas, be kurio pateikimo ar įvertinimo nebūtų galima teisingai išnagrinėti bylos. Tačiau, kita vertus, tai nepaneigia šio asmens ATPK 272 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės teikti paaiškinimus, ginčyti skunde išdėstytus argumentus procesinio dokumento – atsiliepimo – forma.

11.1. Pagal ATPK 300 straipsnio 1 dalį bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apylinkės teismas nagrinėja ATPK 283–284 straipsniuose nustatyta tvarka, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešęs ATPK 291 straipsnyje nurodytiems asmenims; šių asmenų ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą.

11.2. Vienas iš ATPK 291 straipsnyje nurodytų asmenų – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, dėl kurio yra priimtas nutarimas. ATPK 272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje. Taigi, asmuo, dėl kurio priimtas skundžiamas nutarimas, turi teisę susipažinti su skundo dėl organo (pareigūno) nutarimo turiniu, ginčyti jame išdėstytus argumentus ir žinoti apie jo bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, dalyvauti teismo posėdyje, nagrinėjant skundą dėl nutarimo, ir įgyvendinti kitas įstatymų jam suteiktas procesines teises. Šios teisės į teisingą bylos nagrinėjimą negali būti įgyvendintos, jei jas turintis asmuo nėra gavęs skundo dėl nutarimo kopijos ar apskritai nėra informuotas apie vyksiantį bylos dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo procesą. Pažymėtina ir tai, kad ATPK 249 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) vadovaujasi BPK normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Tai reiškia, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas turi būti laikomasi pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese, ir asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-6/2012, 2AT-21/2012, 2AT-20/2013). Tokia nuostata atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką (2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas Balsytė–Lideikienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 72596/01), pagal kurią bylose dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo turi būti laikomasi iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kylančių reikalavimų, t. y. turi būti taikomi pagrindiniai baudžiamajame procese galiojantys principai (viešumo, teisingo (sąžiningo) bylos nagrinėjimo, nekaltumo prezumpcijos ir kt.). Esant priešingai situacijai yra pagrindas tvirtinti, kad tokiam asmeniui nebuvo sudarytos galimybės realizuoti konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis), ir laikytina, kad galimybė įgyvendinti asmeniui įstatymų suteiktas procesines teises nebuvo garantuota, proceso šalims nesudarytos lygios sąlygos vienu ar kitu būdu dalyvauti procese ir teikti savus argumentus ir pan.

12. Iš bylos duomenų matyti, kad 2016 m. balandžio 14 d. Vilniaus rajono apylinkės teisme gautas A. P. ir G. D. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2016 m. kovo 16 d. nutarimo kartu su nutarimą priėmusios institucijos atsiliepimu į jį. 2016 m. balandžio 21 d. teisėjo rezoliucija šis skundas priimtas, paskirta teismo posėdžio data ir laikas (2016 m. gegužės 9 d. 13.00 val.), į teismo posėdį nutarta kviesti pareiškėjus (A. P. ir G. D.) ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Maišiagalos policijos nuovados atstovą. Byloje duomenų, kad, kaip nustatyta ATPK 299 straipsnio 1 dalies 1 punkte, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. M. būtų išsiųsta A. P. ir G. D. skundo kopija ar kad, kaip nustatyta ATPK 300 straipsnio 1 dalyje, būtų pranešta apie bylos nagrinėjimą Vilniaus rajono apylinkės teisme, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo 2016 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad į teismo posėdį atvyko skundą dėl nutarimo padavę asmenys A. P. ir G. D., jų atstovas advokato padėjėjas M. Balėnas bei Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK atstovas; R. M., dėl kurio buvo priimtas skundžiamas nutarimas, į teismo posėdį neatvyko ir jame nedalyvavo. Į Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarties paskelbimą niekas neatvyko, šios nutarties nuorašas buvo išsiųstas A. P. ir G. D. bei Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK; duomenų, kad, kaip tai numatyta ATPK 302 straipsnio 5 dalyje, nutarties nuorašas būtų išsiųstas R. M., byloje nėra.

13. Tai reiškia, kaip pagrįstai nurodo pareiškėjas, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir priimdamas 2016 m. gegužės 18 d. nutartį, kuria nutarė skundą patenkinti, panaikinti nutarimą ir R. M. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti nutarimą priėmusiai institucijai spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pagal BK 284 straipsnio 2 dalį pradėjimo, jam nesudarė sąlygų dalyvauti bylos procese pateikiant savo gynybos argumentus, juolab kad skundas buvo paduotas remiantis R. M. padėtį bloginančiais pagrindais. Taigi, šis teismas nepagrįstai suvaržė administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. teisę į tinkamą teismo procesą ir teisingą bylos nagrinėjimą, neužtikrino efektyvios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisių gynybos.

14. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis buvo apskųsta apeliacine tvarka. Pareiškėjo R. M. apeliaciniame skunde buvo nurodomi argumentai dėl ATPK 299, 300 straipsnių, 302 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų, t. y. kad jam nebuvo išsiųsti skundo ir apylinkės teismo priimtos nutarties nuorašai, byla išnagrinėta jam nepranešus apie teismo posėdžio laiką ir vietą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutartį R. M. apeliacinį skundą atmesti, dėl šių argumentų nutartyje nepasisakė.

15. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apylinkės teismas padarė esminius R. M. procesinių teisių pažeidimus (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, ATPK 272, 299, 300 straipsniai), o apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė. Dėl to apylinkės ir apygardos teismų nutartys naikintinos ir, siekiant užtikrinti R. M., dėl kurio priimtas nutarimas, teises į teisingą bylos nagrinėjimą, byla perduotina iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

16. Teisėjų kolegija nenagrinėja kitų pareiškėjo R. M. prašymo argumentų (iš esmės susijusių su pareiškėjo veiksmų kvalifikavimu ir nesutikimu su teismų nutartyse padaryta išvada, kad jo veiksmai peržengia administracinio teisės pažeidimo ribas ir yra nusikalstamos veikos požymių), t. y. nedaro išankstinių išvadų, kurias gali padaryti apylinkės teismas iš naujo nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje. Tačiau atkreiptinas teismo ir proceso dalyvių dėmesys, kad, vadovaujantis 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1871 ir 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2277, nuo 2017 m. sausio 1 d. BK 284 straipsnio 2 dalis neteko galios, t. y. šiame baudžiamajame įstatyme numatyta nusikalstama veika šiuo metu yra dekriminalizuota.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis ir perduoti šią bylą nagrinėti apylinkės teismui.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Alvydas Pikelis

Artūras Pažarskis