Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. e2YT-234-1231/2026

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03242-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.3.8; 3.4.6.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 16 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Paulius Rimeikis,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Birutei Pirštelei,

dalyvaujant pareiškėjų L. K. ir R. K. įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Kastyčiui Kuzmickui,

suinteresuotam asmeniui, su savarankiškais reikalavimais, R. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. K. ir R. K. pareiškimo suinteresuotiems asmenims J. K., R. K., R. K., M. K., A. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, ir suinteresuoto asmens R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

nustatė:

ieškovės L. K. ir R. K. 2025 m. spalio 24 d. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu atsakovei J. K., tretiesiems asmenims R. K., R. K., M. K., A. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonei Turto bankas dėl turto pripažinimo bendra jungtine nuosavybe ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad nekilnojamasis turtas, kurį sudaro 190,50 kv. m ploto plytų mūro gyvenamasis namas, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 22,22 kv. m ploto plytų mūro garažas, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) bei 225,18 kv. m ploto plytų mūro ūkinis pastatas, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti inžineriniai kiemo statiniai (lauko tualetas, šaligatvis, tvoros, kanalai, šulinys) unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti 1973-1975 metais A. K. ir J. K. gyvenant santuokoje; 2) pripažinti minėtą turtą A. K., mirusio (duomenys neskelbtini) ir J. K. bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe; 3) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. K. ir V. K. priėmė po 1/5 dalį iš 1/2 dalies 190,50 kv. m ploto plytų mūro gyvenamojo namo, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 22,22 kv. m ploto plytų mūro garažo, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) bei 225,18 kv. m ploto plytų mūro ūkinio pastato, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų inžinerinių kiemo statinių (lauko tualetas, šaligatvis, tvoros, kanalai, šulinys) unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo A. K. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėję turtą valdyti.

Trečiasis asmuo R. K. 2026 m. vasario 19 d. kreipėsi į teismą pareiškimu su savarankiškais reikalavimais, kuriuo prašė nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K. po A. K. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

2026 m. kovo 23 d. teisme gauta taikos sutartis dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, kurią šalys prašė patvirtinti. Alytaus apylinkės teismas 2026 m. kovo 25 d. nutartimi patvirtino ieškovių L. K., R. K. ir atsakovės J. K. bei trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus R. K., sudarytą taikos sutartį dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir civilinę bylą dalyje dėl turto pripažinimo bendra jungtine nuosavybe nutraukė, o dėl likusių reikalavimų - juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, teisminį procesą nutarė tęsti ypatingosios teisenos tvarka. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pradėjus procesą ypatingos teisenos tvarka, pasikeitė byloje dalyvaujančių asmenų procesinis statusas.

Pareiškėjos L. K. ir R. K. patikslintame ieškinyje, dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos L. K. tėvas A. K. Po tėvo mirties L. K. faktiniais veiksmais priėmė jai pagal įstatymą priklausantį palikimą, pradėdama valdyti priklausiusį turtą, kadangi ėmė rūpintis šiuo turtu kaip savo, pakeitė sudilusius medinius namo langus į plastikinius, atliko vidaus patalpų remonto darbus, įrengė namo viduje tualetą ir dušą, nuolat tvarko ir rūpinasi namų sodo medžiais, kitais augalais bei tvarko sklypo teritoriją, taisė prakiurusį stogą. Po tėvo mirties L. K. apie du metus gyveno tėvų name, padėjo motinai tvarkytis, taip pat jai liko tėvo rankinis laikrodis ir odinis tėvo diržas. Nurodo, kad A. ir J. K. šeimoje buvo keturi vaikai: R. K., V. K., R. K. ir L. K. Nurodo, kad V. K. yra miręs, tačiau jis su sutuoktine pareiškėja R. K. ir vaikais gyveno A. ir J. K. namo antrajame aukšte. V. K. priėmė palikimą po savo tėvo A. K. mirties faktiškai konkliudentiniais veiksmais pradėjęs turtą valdyti ir naudoti kaip savo. Nurodo, kad pareiškėjos nuo pat palikimo pradžios gyveno paveldėtame gyvenamajame name, naudojosi pagalbiniais pastatais, prižiūrėjo ir naudojosi žemės sklypu. Mano, kad faktinis mirusiojo palikimo priėmimas yra patvirtintas pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais rašytiniais įrodymais bei pareiškėjų paaiškinimais, todėl tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir atlikti paveldėto turto teisinę registraciją pareiškėjos priverstos kreiptis į teismą.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodo, jog prašo dėl patikslinto ieškinio spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodo, jog valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. K. palikimo perėjimą valstybei. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuoti asmenys J. K., R. K., R. K. ir M. K. per tesimo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškėjų patikslintą ieškinį nepateikė.

Suinteresuotas asmuo R. K. pareiškime, kuriame reiškiami savarankiški reikalavimai, nurodo, kad jis yra A. K. ir J. K. sūnus. Mirus tėvui jis gyveno tėvų namuose, kartu su visa šeima padėjo pasirūpinti tėvo laidotuvėmis, priėmė po tėvo mirties likusius jo asmeninius daiktus, kitus ūkio rakandus, iškart pradėjo turtą valdyti ir rūpintis juo kaip savo. Tėvo mirties dieną jis gyveno tėvo ir motinos namuose ir iškart po tėvo A. K. mirties savo konkliudentiniais veiksmais priėmė likusį palikimą. Namuose gyveno ir brolis V. K. Jis pats tvarkė po tėvo mirties likusį turtą, tiek aplinką, tiek tėvų namus, juos kartu su šeima prižiūrėjo ir kiek reikėjo remontavo. Jis su šeima gyveno ir gyvena antrame namo aukšte. Po tėvo mirties jis į notaro biurą dėl turto dalies paveldėjimo nesikreipė, tačiau tėvui priklausančią turto dalį iškart priėmė faktiniais savo veiksmais, gyveno tėvų namuose, jais rūpinosi ir šiuo metu rūpinasi, kaip savo. Po tėvo mirties priėmė ir likusius tėvo asmeninius daiktus. Nuo pat tėvo mirties jis naudoja, valdo ir disponuoja ne tik po jo mirties likusia turto dalimi, bet ir po jo mirties likusiais asmeniniais daiktai, t. y. savadarbiais žvejybos reikmenimis.

Pareiškėjos L. K. ir R. K. pateikė bendrą atsiliepimą į suinteresuoto asmens R. K. pareiškimo savarankišką reikalavimą, kuriame nurodo, kad iš byloje pateiktų įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėja L. K., pareiškėjos R. K. sutuoktinis V. K. ir suinteresuotas asmuo R. K. po A. K. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens R. K. pareiškimo savarankišką reikalavimą, kuriame nurodo, kad valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. K. palikimo perėjimą valstybei. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, J. K., R. K., M. K. per tesimo nustatytą terminą atsiliepimų į suinteresuoto asmens R. K. savarankiškus reikalavimus nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų L. K. ir R. K. įgaliotas atstovas advokato padėjėjas Kastytis Kuzmickas papildomai paaiškino, kad pareiškėja L. K. ir mirusysis V. K., kurio palikimą yra priėmusi R. K., priėmė po palikėjo A. K. mirties jo asmeninius daiktus pradėdami faktiškai turtą valdyti. Palikimą priėmė praktiškai iškart po A. K. mirties, kadangi ten gyveno, V. K. tvarkė ūkį, perėmė ir prižiūrėjo kiaules, turėjo ten ir karvių, tvarkė namo stogą, tai tokiu būdu priėmė palikimą. Taip pat tuo metu L. K. gyveno taip pat savo tėvų name, priėmė daiktus. Ūkis buvo kaip šeimos bendras ūkis. L. K. po tėvo mirties atiteko taip pat tėvo diržas ir laikrodis. Sutinka, kad ir R. K. priėmė po tėvo mirties palikimą, kadangi jam liko tėvo žvejybiniai įrankiai. Pareiškėjos jam pasakojo, kad R. K. iškart po tėvo mirties priėmė palikimą. Niekas į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. L. K. ir V. K. suprato, kad priimdami tėvo daiktus priima palikimą. Po A. K. mirties pareiškėja L. K. į namus įsikėlė gyventi per vieną mėnesį.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. K., pareiškęs savarankiškus reikalavimus, papildomai paaiškino, kad jis iš namų niekada nebuvo išsiregistravęs. Jis prižiūrėjo ūkį, stogą pakeitė, langus, viską namuose prižiūrėjo. Po A. K. mirties jis iškart priėmė žvejybinius tėvo reikmenis. Jis suprato, kad priimdamas žvejybinius reikmenis priėmė tėvo palikimą. Jis tėvų namuose gyveno ir po tėvo mirties. Jis su V. K. prižiūrėjo gyvulius. Jis šienavo aplinką. Nežino ar L. K. priėmė kokius nors daiktus. Tėvo mirties dieną tame name gyveno jis, motina ir V. K. su žmona, o L. K. atsikėlė po mėnesio.

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. K. (duomenys neskelbtini) mirė. A. K. turėjo keturis vaikus - L. K., V. K., R. K. ir R. K. Iš Testamentų registro išrašo matyti, jog duomenų apie palikimo priėmimą nėra. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. nuo 1987 metų yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), t. y. palikėjo A. K. gyvenamojoje vietoje.

Pažymėtina, jog palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1 dalis).

CK įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Paminėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Palikėjo A. K. palikimas atsirado iki 2000 metų CK įsigaliojimo, todėl šalių paveldėjimo santykiams taikomas 1964 metų CK. A. J. K. palikimo atsiradimo momentu 1964 metų CK buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti (1964 metų CK 587 straipsnio 1 dalis). Taip pat įstatyme buvo įtvirtinta, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 metų CK 587 straipsnio 2 dalis). Palikimas turėjo būti priimamas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 metų CK 587 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgus į bylos eigoje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjų bei suinteresuoto asmens pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstyti teiginiai bei teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtina, jog L. K., V. K. ir R. K. faktiškai pradėdami valdyti, priėmė tėvo A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą. L. K., V. K. ir R. K. po tėvo A. K. mirties atsiradusį palikimą faktiškai ėmė valdyti, elgėsi su šiuo turtu, kaip savu, jiems liko tėvai asmeniniai daiktai, be kita ko, nuolatinis gyvenimas paveldimame turte kartu su savininkiško elgesio elementais (turto valdymu, priežiūra, rūpinimusi, naudojimu kaip savo) sudaro pakankamą pagrindą pripažinti palikimo priėmimą faktiniu valdymu, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintis faktai neprieštarauja įstatymams, be to, ginčo šioje byloje dėl palikimo priėmimo nėra, nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, jog palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustato paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl nors pareiškėjų reikalavime yra nurodytos paveldimo turto dalys, teismas nenustatinėja konkrečių paveldėjimo dalių.

Juridiniai faktai nustatytini tam, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė 155,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus pareiškimą, šios išlaidos iš pareiškėjų ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, lygiomis dalimis priteistinos valstybės naudai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija)).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjų L. K. ir R. K., bei suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, R. K. pareiškimus dėl juridinių faktų nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdami valdyti, priėmė savo tėvo A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Priteisti iš L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 51,74 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 74 ct) išlaidų iš kiekvieno, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti L. K., R. K. ir R. K., jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (platesnę informaciją apie sąskaitas ir mokėjimus galima rasti interneto tinklapyje: https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai?lang=lt). Mokant įmoką už priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5662. Laukelyje Unikalus mokėjimo kodas nurodomas vardas, pavardė, dokumentus teismui teikiančio asmens kodas arba pavadinimas / vardas pavardė (pavadinimas, vardas pavardė gali būti trumpinami tiek, kad galima būtų identifikuoti asmenį).

Atlikus pavedimą rekomenduotina išsaugoti atlikto mokėjimo duomenis ir mokėjimo pavedimo nurodymą pateikti teismui. Informuotina, kad įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui ir nesant duomenų apie apmokėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, teismas išduos vykdomąjį raštą dėl priverstinio minėtų išlaidų išieškojimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Paulius Rimeikis