Civilinė byla Nr. e2S-334-569/2018
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01909-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.3.2.5; 3.3.1.14
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
2018 m. balandžio 9 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. T. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui A. J. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo, institucija byloje teikianti išvadą – Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė I. T. pateikė ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo, kuriuo prašė iš atsakovo A. J. priteisti sūnui D. J. išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis, priteisti 4 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove bei nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaiku.
2. Atsakovas A. J. atsiliepime į ieškinį pateikė prašymą, kuriuo prašė palikti ieškinį nenagrinėtą, kadangi atsakovas kaip ir ieškovė su vaiku gyvena Jungtinėje Karalystėje. Dėl to ginčas pagal galiojančius teisės turėtų būti nagrinėjamas Jungtinės Karalystės kompetentingame teisme, o ne Lietuvoje. Atsakovo vertinimu, abiem ginčo šalims gyvenant ne Lietuvoje, Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos šioje byloje.
3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2018 m. vasario 22 d. nutartimi atsakovo A. J. prašymą tenkino ir ieškovės I. T. ieškinį atsakovui A. J. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo paliko nenagrinėtą. Priteisė iš ieškovės 340,32 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. J. naudai.
4. Teismas sprendė, jog byloje nėra ginčo dėl tarptautinio elemento buvimo – t. y. ginčo sąsajos su kita ES valstybe (Jungtine Karalyste). Teismas sprendė, jog esant tarptautiniam elementui reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo su juo tvarką teismingumas spręstinas remiantis reglamento „Briuselis II bis“ nustatytomis taisyklėmis, reikalavimo priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimo teismingumo klausimas spręstinas remiantis Išlaikymo reglamente nustatytomis taisyklėmis. Teismas sprendė, jog reikalavimai susiję su vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo bei įsiskolinimo priteisimo yra teismingi Jungtinės karalystės teismui.
5. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovei nuo pat ieškinio pareiškimo momento atstovavo profesionalus teisininkas advokatas, kuriam teisinis reguliavimas susijęs su ginčo teismingumu turi būti žinomas, konstatavo, jog bylinėjimosi išlaidos byloje susidarė dėl ieškovės nepagrįstai inicijuoto proceso teisme, kuris neturi jurisdikcijos nagrinėti ginčo. Dėl to iš ieškovės priteisė atsakovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidas. Ieškovei žyminio mokesčio negrąžino, kadangi teismo sprendimas nepriimtas dėl ieškovės kaltės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė I. T. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. vasario 22 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovė, atstovaujama advokato, privalėjo žinoti, kad kreipiasi į teismą, kuris neturi jurisdikcijos nagrinėti bylą, taip iš esmės kvestionuodamas ieškovės sąžiningumą. Tačiau ieškovei nebuvo žinoma atsakovo gyvenamoji vieta. Aplinkybės, kad atsakovas jau apie dešimt metų gyvena užsienyje ir, kad apie 2012 metus deklaravo išvykimą iš Lietuvos, savaime nepatvirtina, kad atsakovas nuolatos gyvena užsienyje.
6.2. Ieškovė turėjo ne teisę, o pareigą kreiptis į teismą siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus, nes atsakovas vengė tiek Lietuvos Respublikos, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintos jo, kaip tėvo, pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų.
6.3. Teismas turėjo teisę ir pareigą dar prieš priimant ieškinį nagrinėti įvertinti aplinkybę, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena užsienyje (Jungtinėje Karalystėje). Teismui ieškinio priėmimo stadijoje turėjo būti žinoma, jog ši byla yra su tarptautiniu elementu ir dėl to teismas privalėjo savo iniciatyva tikrinti ir įvertinti jurisdikciją.
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas A. J. prašo palikti skundžiamą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. vasario 22 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti bei priteisti iš apeliantės 160,17 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovės pusbrolis T. B. bei vyresnysis sūnus G. T., dirbęs samdos pagrindais atsakovui priklausančiame garaže, iki šiol artimai ir nuolat bendrauja su atsakovu, o minėto pusbrolio žmona J. B. kasdien bendrauja su ieškove I. T.. Todėl vertintini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, jog ji nežinojo, kad atsakovas negyvena ieškinyje nurodytu adresu Lietuvoje.
7.2. Patikimų duomenų apie atsakovo gyvenamosios, darbo vietų adresus, kurie įtakotų teismingumo klausimo sprendimą kreipiantis į teismą neturėjimas bei nepateikimas į bylą su ieškiniu net ir papildomu teismo įpareigojimu pašalinti ieškinio trūkumus tik patvirtina, jog ieškovė, kreipdamasi į teismą, neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ieškovui nustatytos pareigos pagrįsti visus ieškinio elementus, pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą, būtent dėl ko ginčas liko neišspręstas iš esmės, o atsakovas patyrė išlaidas.
k o n s t a t u o ja :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla palikta nenagrinėta, paaiškėjus dėl ginčo teismingumo, dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Apeliantės atskirajame skunde keliamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi priteisti iš jos atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi ji, pateikdama ieškinį, elgėsi sąžiningai ir nežinojo tikslios atsakovo gyvenamosios vietos, be to, pasak apeliantės, teismas pats turėjo nepriimti tokio ieškinio.
10. CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
11. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzktOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-339-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-339-916/2015">3K-3-339-916/2015</a>).
12. Lietuvos apeliacinio teismo plėtojamoje praktikoje išaiškinta, kad, nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yMzctOTQzLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-237-943/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-237-943/2017">2-237-943/2017</a>).
13. CPK 93 straipsnio 4 dalyje, inter alia (be kita ko), įtvirtinta, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovė atsakovo gyvenamosios vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini), savo – Jungtinė Karalystė, (duomenys neskelbtini).
15. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo stadijoje turėjo būti žinoma, jog ši byla yra su tarptautiniu elementu ir dėl to teismas privalėjo savo iniciatyva tikrinti ir įvertinti jurisdikciją.
16. Sutiktina su apeliantės argumentais, jog teismas jurisdikcijos klausimus privalo vertinti savo iniciatyva. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kita šalis, šiuo atveju atsakovas, neturi prarasti galimybės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą dėl to, kad ieškinio priėmimo stadijoje buvo nuspręsta jį priimti.
17. Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, jog ieškovei nuo pat ieškinio pareiškimo momento atstovavo profesionalus teisininkas advokatas, kuriam teisinis reguliavimas, susijęs su ginčo teismingumu, taip pat turėjo būti žinomas. Kadangi būtent ieškovės kreipimasis į Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus, kuris neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovės pareikštą ieškinį, lėmė, kad atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidas dalyvaudamas šioje byloje, nėra pagrindo laikyti neteisėtu pirmosios instancijos sprendimą atsakovo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės. Kad atsakovo elgesys proceso metu būtų buvęs netinkamas, byloje duomenų nėra.
18. Ginčo dėl atsakovo prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio nėra, todėl šiuo aspektu nepasisakoma.
19. Kiti atskirojo skundo argumentai neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>).
20. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. vasario 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
21. Atsakovas prašo iš apeliantės priteisti atsakovo naudai patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje 160,17 Eur kompensaciją. Atsakovo teigimu, skundžiama nutartimi atsakovui iš ieškovės priteista 340,32 Eur už procesinio dokumento parengimą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, likusi nepriteista kliento sumokėta advokatui suma – 160,17 Eur pripažintina atlygiu advokatui už paslaugas atsakovui apeliacinėje instancijoje (šio atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą) bei priteistina iš dėl jų patyrimo atsakingos apeliantės.
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovės atskirąjį skundą, atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo nurodomos išlaidos yra patirtos pirmojoje instancijoje, už konsultacijas ir atsiliepimo į ieškinį parengimą. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas išspręstas skundžiama nutartimi. Atsakovas atskirojo skundo dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų neteikė. Paminėtas išlaidas priskirti prie išlaidų už šio atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, nėra pagrindo. Kitų įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje atsakovas nepateikė, todėl jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Lina Muchtarovienė
