Civilinė byla Nr. 2S-340-440/2018
Teisminio proceso Nr. -
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.9; 3.3.1.14; 3.3.2.3; 3.3.4.3
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
2018 m. balandžio 9 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. M. pareiškė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1299-49/2008, prijungti prie bylos 2017 m. gruodžio 20 d. raštą kaip rašytinį įrodymą ir panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 27 d. sprendimo dalį dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo šalis grąžinant į pradinę padėtį, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą. Kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad prašomame prijungti 2017 m. gruodžio 20 d. rašte, kurį surašė architektė D. Š., teigiama, jog M. A. pirktos ir teismui pateiktos 1988-1989-1990 metų statybinės medžiagos negalėjo būti panaudotos gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), 1970-1973 metų statybai, nes gyvenamasis namas jau buvo pastatytas 15 metų anksčiau, negu nurodomos statybinės medžiagos. M. A. negalėjo ir neturėjo teisės pirkti namo statybai statybines medžiagas, todėl ir tapti jo pastatyto namo bendraturte taip pat negalėjo. Teigė, kad teismas negalėjo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalies dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2018 m. kovo 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. M. prašymą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 368 straipsnio 1 dalies pagrindu.
4. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo J. M. prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas 2018 m. vasario 22 d., t. y., praėjus aštuoneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. kai prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai (CPK 368 straipsnio 2 dalis).
5. Teismas sprendė, jog pareiškėjas, teikdamas teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, turėjo suformuluoti ir nurodyti konkretų pagrindą, tačiau dėl proceso atnaujinimo nurodė tik aplinkybes, kurios, jo manymu, sudaro pagrindą kreiptis dėl proceso atnaujinimo – 2017 m. gruodžio 20 d. architektės D. Š. raštą dėl statybinių medžiagų įgijimo ir panaudojimo namo statybai. Teismas vertino, jog aplinkybės apie buvusius įvykius negali būti laikomos naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1299-49/2008 dėl naujai išaiškėjusių aplinkybių, pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams pateiktą 2018 m. vasario 22 d. prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pareiškėjo teigimu, teisminis procesas nebuvo nutrauktas, nes dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 27 d. sprendimo įvairūs teismo procesai vyksta iki šiol, todėl darytina išvada, jog terminas dėl bylos atnaujinimo taip pat nepraleistas.
6.2. Teismas šiurkščiai pažeidė procesinio lygiateisiškumo principus, nes M. A. 2008 m. kreipiantis ieškiniu į Radviliškio rajono apylinkės teismą, prašant panaikinti prieš aštuonerius metus notaro patvirtintą dovanojimo sutartį, teikti aiškiai melagingus dokumentus, galima, o pareiškėjui J. M. naudotis teise į teisingą bylos išnagrinėjimą, teise prašyti ištirti visus pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus ir argumentus, negalima. Mano, kad teisėjas galimai yra susidaręs išankstinę nuomonę todėl galimai buvo priimami neteisingi, neteisėti ir nepagrįsti sprendimai.
k o n s t a t u o ja :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, kadangi prašymas pateiktas praleidus naikinamąjį penkerių metų terminą.
10. CPK 370 straipsnyje įtvirtintas prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimas – teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumas ir turinys. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš savarankiškų stadijų. Pirmos stadijos metu teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Minėtas klausimas sprendžiamas pagal procesines taisykles, analogiškas reglamentuojant ieškinio priėmimą, rašytinio proceso tvarka (CPK 137, 138 straipsniai), spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu, kai reikia, taiko pareiškimo trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItODIxLTMwMi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-821-302/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-821-302/2016">e2-821-302/2016</a>). Kitų klausimų šioje sprendimo prašymo priėmimo stadijoje teismo diskrecijai įstatymas nepriskiria.
11. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo J. M. prašymą CPK 368 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas praėjus aštuoneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
12. Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, tačiau, pagal to paties straipsnio 2 dalį, prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus. Tai yra naikinamasis terminas.
13. Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Naikinamieji terminai negali būti teismo ar arbitražo atnaujinti (CK 1.117 straipsnio 6 dalis). Todėl praėjus penkeriems metams po sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo, termino atnaujinimo klausimas negali būti spręstinas (CPK 368 straipsnio 2 dalis).).
14. Nagrinėjamu atveju Radviliškio rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį dėl pirkimo – pardavimo ir dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais tenkino iš dalies – pripažino negaliojančia 2000m. gruodžio 20 d. sudarytą gyvenamojo namo dalies, esančios: (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės M. A. ir atsakovo J. M. dovanojimo sutartį nuo jos sudarymo momento, taikė restituciją ir šalis grąžino į pirminę padėtį. Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gegužės 25 d. nutartimi Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.
15. Pažymėtina, kad apeliantas jau 2011 m. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje, dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 12 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą, Šiaulių apygardos teismas 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi, apeliantas antrą kartą kreipėsi dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje 2009 m. gegužės 25 d. buvo priimtas galutinis teismo sprendimas, sprendimo įsiteisėjimo diena yra 2009 m. gegužės 25 d., t.y, kai Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gegužės 25 d. nutartimi Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. CPK 331 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo.
16. Akivaizdu, jog po sprendimo įsiteisėjimo yra praėję daugiau nei penkeri metai. Todėl, daroma išvada, jog apeliantas prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė praleidęs penkerių metų naikinamąjį terminą, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo (CPK 370 straipsnio 1 dalis).
17. Tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-392/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-392/2014">3K-3-392/2014</a>; 2016 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDQtOTY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-404-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-404-969/2016">3K-3-404-969/2016</a>).
18. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad pareiškėjo teikiamas 2017m. gruodžio 20 d. architektės D. Š. raštas dėl statybinių medžiagų įgijimo ir panaudojimo namo statybai, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra susidariusi išskirtinė teisinė situacija.
19. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas šiurkščiai pažeidė procesinio lygiateisiškumo principus, nes sudarė nevienodas galimybes M. A. bei jam, pareiškėjui J. M. naudotis teise į teisingą bylos išnagrinėjimą.
20. Apeliacinės instancijos teismas dėl atskirojo skundo argumentų pažymi, kad apeliantas tapatina iš esmės skirtingus terminus – ieškinio senaties terminą ir naikinamąjį terminą. Pažymėtina, jog ieškinio senaties terminai nuo procesinių terminų skiriasi savo paskirtimi ir sukuria skirtingus teisinius padarinius. Ieškinio senatimi ribojamas visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo veikimas. Tai užtikrina civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Ieškinio senaties terminai reglamentuojami įstatymo (materialiosios teisės normų) ir sukuria materialiuosius teisinius padarinius (pvz., ieškinio senaties termino praleidimas sudaro savarankišką teisinį pagrindą atmesti ieškinį).
21. Procesiniai terminai reglamentuojami proceso teisės normų. Procesiniu terminu laikomas įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys privalo ir gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Procesiniai terminai, priešingai negu ieškinio senaties terminai, sukuria procesinius teisinius padarinius (sukuria procesines teises ir pareigas). Pasibaigus ieškinio senaties terminui, teisė kreiptis į teismą su ieškiniu ir asmens subjektinė teisė neišnyksta (CK 1.126 straipsnio 1 dalis), o pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta, t. y. procesinė subjektinė teisė pasibaigia (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Procesinius terminus, priešingai negu ieškinio senaties terminus (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas taiko nepriklausomai nuo šalių valios. Nagrinėjamu atveju apeliantas praleido procesinį terminą, t. y. terminą, per kurį jis galėjo įgyvendinti savo procesinę teisę – kreiptis dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje. (CPK 368 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>).
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė procesines teisės normas, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo J. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti apeliantui.
Teisėja Vilija Valantienė