Dėl teisės normų, reglamentuojančių asmens garbės ir orumo gynimą, teisę į atvaizdą ir teisę į privatų gyvenimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-73-421/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36211-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.2; 2.2.1.9.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno (pranešėjas) ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 24 d. nutarties ir 2023 m. lapkričio 21 d. papildomos nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinius atsakovui S. M. dėl tikrovės neatitinkančios, asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo ir tokios informacijos pašalinimo iš viešosios erdvės, teisės į atvaizdą ir teisės į privatų gyvenimą pažeidimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių asmens garbės ir orumo gynimą, teisę į atvaizdą ir teisę į privatų gyvenimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas 2020 m. lapkričio 13 d. ieškiniu prašė teismo (civilinė byla Nr. e2-3907-294/2021):

2.1. pripažinti, kad „YouTube“ kanale atsakovo asmeninėje paskyroje 2020 m. birželio 20 d. paskelbtame vaizdo įraše „Š. imperija“ apie ieškovą paskelbti teiginiai: „Baltarusijoje jis legalizuoja pinigus, kurie yra gauti iš kriminalinės veiklos čia, Lietuvoje“; „jisai tapo Lietuvos verslo stogu tenai, bet koks net ir stambus verslas ateidamas į Baltarusiją turėjo kalbėtis su Š.“; „prarasti rėmėjai, kurie tiesiog nusprendė, kad reklamuotis šalia nusikaltėlio pavardės jiems nebeapsimokės“; „Š. turi pavogęs tiek pinigų per savo gyvenimą“; 2020 m. rugpjūčio 10 d. socialiniame tinkle „Facebook“ atsakovo asmeninėje paskyroje apie ieškovą paskelbtas įrašas: „Š., apie baimę, aukas, demonus papasakok tiems žmonėms, kurie banditams namus savo statomus perrašinėjo, nes buvo įtikinami, kad gyvybė svarbiau nei turtas, papasakok sudegusioms moterims, kurios duoklės nemokėjo, papasakok verslininkams, kurie verslus turėjo atiduoti, nes nei jie, nei jų darbuotojai teroro neatlaikydavo, papasakok vairuotojams, iš kurių mašinos buvo atiminėjamos, papasakok visiems daužytiems, kankintiems ir tiems, kurie jau po velėna. Pareigūnams papasakok, kurie tau kardomąsias priemones taikė, o po to su jais buvo susidorota, jie turėjo palikti tarnybą, kad kitiems būtų viskas aišku. Nes apie tai tu nepasakoji“; 2020 m. rugpjūčio 22 d. „YouTube“ kanale atsakovo asmeninėje paskyroje paskelbtame vaizdo įraše „Deganti (duomenys neskelbtini)“ apie ieškovą paskelbti teiginiai: „yra labai konkretūs žmonės, kurie nuo šio žmogaus (turimas omenyje ieškovas) ir jo grupuotės rankos krito“; „įtariamieji išsisuka vien todėl, kad nukentėjusieji paskutiniu metu pakeičia savo parodymus“; „Š. išsitraukia didžiulį (turimas omenyje sąrašas), pereina pirštu per visą tą sąrašą ir sako: „žinai, čia turbūt kažkokie kitokie veikėjai tą automobilį pavogė, nes nerandu sąraše“, neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą;

2.2. įpareigoti atsakovą per dvi savaites nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos „YouTube“ kanale esančioje atsakovo asmeninėje paskyroje, platformoje „Patreon“ asmeninėje atsakovo paskyroje ir interneto svetainėje onplay.lt paskelbti vaizdo įrašą, kuriame be komentarų būtų perskaitytas tokio turinio paneigimas: „PANEIGIMAS. YouTube kanale, S. M. asmeninėje paskyroje 2020-06-20 paskelbtame vaizdo įraše „Š. imperija“ apie A. P. paskelbti teiginiai „Baltarusijoje jis legalizuoja pinigus, kurie yra gauti iš kriminalinės veiklos čia, Lietuvoje“; „jisai tapo Lietuvos verslo stogu tenai, bet koks net ir stambus verslas ateidamas į Baltarusiją turėjo kalbėtis su Š.“ „prarasti rėmėjai, kurie tiesiog nusprendė, kad reklamuotis šalia nusikaltėlio pavardės jiem nebeapsimokės“; „Š. turi pavogęs tiek pinigų per savo gyvenimą“; 2020-08-22 YouTube kanale, S. M. asmeninėje paskyroje paskelbtame vaizdo įraše „Deganti (duomenys neskelbtini)“ apie A. P. paskelbti teiginiai „yra labai konkretūs žmonės, kurie nuo šio žmogaus (turimas omenyje ieškovas) ir jo grupuotės rankos krito“; „įtariamieji išsisuka vien todėl, kad nukentėjusieji paskutiniu metu pakeičia savo parodymus“; „Š. išsitraukia didžiulį, pereina pirštu per visą tą sąrašą ir sako: „žinai, čia turbūt kažkokie kitokie veikėjai tą automobilį pavogė, nes nerandu sąraše“ neatitinka tikrovės ir žemina A. P. garbę ir orumą“, ir įpareigoti atsakovą šį paneigimą viešai skelbti tiek laiko (ne trumpiau), kiek viešai buvo skelbiamas 2020 m. birželio 20 d. vaizdo įrašas „Š. imperija“;

2.3. įpareigoti atsakovą per dvi savaites nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos socialiniame tinkle „Facebook“ atsakovo asmeninėje paskyroje be komentarų paskelbti tokio turinio paneigimą: „PANEIGIMAS. 2020-08-10 Facebook socialiniame tinkle, S. M. asmeninėje paskyroje apie A. P. paskelbtas įrašas „Š., apie baimę, aukas, demonus papasakok tiems žmonėms, kurie banditams namus savo statomus perrašinėjo, nes buvo įtikinami, kad gyvybė svarbiau nei turtas, papasakok sudegusioms moterims, kurios duoklės nemokėjo, papasakok verslininkams, kurie verslus turėjo atiduoti, nes nei jie, nei jų darbuotojai teroro neatlaikydavo, papasakok vairuotojams, iš kurių mašinos buvo atiminėjamos, papasakok visiems daužytiems, kankintiems ir tiems, kurie jau po velėna. Pareigūnams papasakok, kurie tau kardomąsias priemones taikė, o po to su jais buvo susidorota, jie turėjo palikti tarnybą, kad kitiems būtų viskas aišku. Nes apie tai tu nepasakoji“ neatitinka tikrovės ir žemina A. P. garbę ir orumą“, ir įpareigoti atsakovą šį paneigimą viešai skelbti tiek laiko (ne trumpiau), kiek viešai buvo skelbiamas 2020 m. rugpjūčio 10 d. įrašas socialiniame tinkle „Facebook“ atsakovo asmeninėje paskyroje;

2.4. pripažinti, kad atsakovas, panaudodamas ieškovo atvaizdą iliustruoti ir reklamuoti „YouTube“ kanale asmeninėje paskyroje 2020 m. birželio 20 d. paskelbtam vaizdo įrašui „Š. imperija“, 2020 m. liepos 1 d. paskelbtam vaizdo įrašui „Š. kerštas – 4 ieškiniai“, 2020 m. liepos 12 d. paskelbtam vaizdo įrašui „Š. imperija (2 dalis)“, 2020 m. liepos 22 d. paskelbtam vaizdo įrašui „Lietuvos futbolą valdo nusikaltėlis“, 2020 m. liepos 26 d. paskelbtam vaizdo įrašui „Ar mes turime savigarbos nepasiduoti nusikaltėliui?“, 2020 m. rugpjūčio 22 d. paskelbtam vaizdo įrašui „Deganti (duomenys neskelbtini)“, pažeidė ieškovo teisę į atvaizdą;

2.5. konstatuoti, kad atsakovas, „YouTube“ kanale asmeninėje paskyroje 2020 m. rugpjūčio 22 d. paskelbtame vaizdo įraše „Deganti (duomenys neskelbtini)“ paskelbęs: „A. P. gimė (duomenys neskelbtini), jisai gimsta labai paprastoje, neturtingoje, galima sakyti, šeimoje, jo vaikystė yra pakankamai sunki <...>. Tie, kas mokėsi kartu su A. P. – Š., prisimena, tuo metu jis dar nėra Š., tai yra tiesiog vaikas ir, tiesą pasakius, jis nėra išskirtinis savo stotu, savo ūgiu, savo kažkokiu kūno sudėjimu, fizine jėga, daug kas jį prisimena kaip putlų vaiką, kuris, tiesą pasakius, nebuvo ypatingai agresyvus, neturėjo su juo labai daug problemų mokytojai, tačiau vėliau, paauglystės metu, A. P. pradeda aktyviai sportuoti, užsirašo ir pradeda lankyti imtynes, pradeda greitai augti, sparčiai vystytis jo organizmas, jis iš tikrųjų yra apdovanotas labai didele fizine jėga, daug kas prisimena, kaip jis ten sugeba įveikti treniruotėse savo trenerį ir t. t. Bet pats svarbiausias dalykas, kad jis nevengia ir pradeda ta fizine jėga naudotis tiesiog engdamas aplinkinius, tai yra jisai sumuša jam nepatinkančius žmones, prasideda smulkus pinigų reketavimas iš aplinkinių, bendrai daug kas prisimena, kad būtent A. P. buvo žmogus, kuriam visą gyvenimą pinigai buvo pats svarbiausias dalykas. Tai yra nuo pat jaunų dienų jisai stengiasi padaryti viską, kad kažkokiu būdu prasimanytų pinigų. Akivaizdu, kad jam tų pinigų iš tikrųjų trūko ir visas jo gyvenimas iki, na netgi po vestuvių iki pakankamai brandaus amžiaus jisai buvo, na tikrai kalbant apie pinigus ir apie turtą jis nebuvo išskirtinis nuo visų likusių. Mes galime prisiminti – jisai (duomenys neskelbtini) veda ir jisai keliauja gyventi su savo uošviais daugiabučio namo bute, (duomenys neskelbtini), vėliau jisai persikelia į taip pat daugiabutį (duomenys neskelbtini), tas daugiabutis yra, beje... visai šalia jo įvyksta tragedija, turbūt didžiausia tragedija apie kurią mes kalbėsime, na, o vėliau, dabar jau turbūt visi (duomenys neskelbtini) žino, tai yra (duomenys neskelbtini) atsiranda prabangus namas, turbūt galima sakyti prabangi pilis <...> A. P. taip pat pasistato įspūdingos architektūros namą (duomenys neskelbtini)<...> šiame name taip pat gyvena iki šiol A. P. žmona“, taip pat 2020 m. rugsėjo 11 d. socialiniame tinkle „Facebook“ asmeninėje paskyroje paskelbęs įrašą, kuriame viešai paskelbė ieškovo gyvenamosios vietos adresą, pažeidė ieškovo teisę į privataus gyvenimo gerbimą;

2.6. įpareigoti atsakovą per tris kalendorines dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pašalinti šiuos vaizdo įrašus: „Š. imperija“, „Š. imperija (2 dalis)“; „Lietuvos futbolą valdo nusikaltėlis“; „Ar mes turime savigarbos nepasiduoti nusikaltėliui?“, „Deganti (duomenys neskelbtini)“, ir visus šių vaizdo įrašų komentarus iš viešosios erdvės, įskaitant „YouTube“ kanale ir platformoje „Patreon“ esančias atsakovo asmenines paskyras ir interneto svetainę onplay.lt; pašalinti iš socialinio tinklo „Facebook“ atsakovo asmeninės paskyros 2020 m. rugpjūčio 10 d. ir 2020 m. rugsėjo 11 d. įrašus ir visus šių įrašų komentarus, taip pat pašalinti iš viešosios erdvės, įskaitant „YouTube“ kanale ir platformoje „Patreon“ esančias atsakovo asmenines paskyras ir interneto svetainę onplay.lt, įrašo „Š. kerštas – 4 ieškiniai“ dalį – nuo 4.10 min. iki 13.03 min.;

2.7. priteisti iš atsakovo 17 520 Eur turtinės žalos ir 70 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

3. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nuo 2020 m. birželio 20 d. iki 2020 m. rugsėjo 11 d. viešai interneto kanale „YouTube“ esančioje asmeninėje paskyroje ir socialiniame tinkle „Facebook“ esančioje paskyroje paskleidė įrašus, kuriuose skelbiama informacija neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą, taip pat pažeidžia jo teisę į atvaizdą ir teisę į privataus gyvenimo gerbimą. Visi šeši paminėti vaizdo įrašai taip pat buvo paskelbti ir ieškinio pareiškimo dieną yra skelbiami ir interneto svetainėje onplay.lt, taip pat interneto platformoje „Patreon“ esančioje asmeninėje atsakovo paskyroje.

4. Visų su ieškovu susijusių įrašų tekstu (teiginių kontekstu) atsakovas kategoriškais, konstatuojamojo pobūdžio tvirtinimais viešai kaltina ieškovą sunkiais ir labai sunkiais nusikaltimais – pinigų plovimu Baltarusijoje, pinigų vagyste. Atsakovas viešai teigia, kad ieškovas pats ar per trečiuosius asmenis vertė žmones jų statomus namus perrašyti banditams, pats ar per trečiuosius asmenis žudė, t. y. sudegino, moteris, kurios nemokėjo duoklės, terorizavo verslininkus ir jų darbuotojus, atimdavo iš vairuotojų mašinas, pats ar per trečiuosius asmenis žmones daužė, kankino ir pakišo po velėna, taip pat susidorojo su kardomąsias priemones ieškovui taikiusiais pareigūnais. Atsakovas kaip neginčijamus faktus viešai skelbia melagingus tvirtinimus, jog nuo ieškovo rankos krito konkretūs asmenys, pasakoja ieškovo aukas aplankęs kapuose, teigia, jog Lietuvos futbolo federacija dėl ieškovo neteko rėmėjų, nes šie nusprendė, kad jie negali ir (ar) nenori savo veiklos reklamuoti bet kokiame su ieškovu susijusiame kontekste. Atsakovas teiginius ir visą su ieškovu susijusį įrašų tekstą pateikia kaip tikrus ir teisingus duomenis, kuriuos tariamai įrodo ir pagrindžia oficialūs procesiniai dokumentai, su kuriais atsakovas susipažino, liudytojų (atsakovo „šaltinių“, įskaitant neįvardijamus pareigūnus) parodymai, atsakovo įrašuose kalbinami asmenys ir t. t. Ieškovo teigimu, atsakovo apie ieškovą viešai paskleisti ir tebeskleidžiami duomenys neatitinka tikrovės ir yra žeminančio pobūdžio, todėl turi būti paneigti, o tokių duomenų paskleidimu padaryta turtinė ir neturtinė žala turi būti atlyginta.

5. Atsakovas ne tik itin ilgą laiką viešai, sąmoningai, sistemingai skelbia tikrovės neatitinkantį bei ieškovo garbę ir orumą žeminantį turinį, bet ir neteisėtai iliustruoja (ir reklamuoja) šį turinį, naudodamasis ieškovo atvaizdu, kurį skelbia žeminančiame kontekste ir komerciniais tikslais – auditorijai sudominti ir pritraukti. Ieškovas niekada nei raštu, nei žodžiu, nei konkliudentiniais veiksmais nedavė atsakovui sutikimo naudoti jo atvaizdą įrašams anonsuoti (reklamuoti), taigi, atsakovas ieškovo atvaizdą paskelbė (ir tebeskelbia) be ieškovo sutikimo.

6. Atsakovas 7-ajame bei 8-ajame įraše viešai paskelbė ieškovo gyvenamosios vietos adresą. Vėliau atsakovas dalį adreso paslėpė, 8-ąjį įrašą iliustruojančioje fotonuotraukoje palikęs tik ieškovo vardą, pavardę ir miestą.

7. Ieškovo nuomone, atsakovo gaunamos pajamos yra tiesiogiai susijusios su informacijos apie ieškovą skleidimu. Nuo to momento, kai atsakovas susikūrė asmeninę savo paskyrą platformoje „Patreon“, šiam ginčui aktualūs įrašai yra 2,6 karto populiaresni nei atsakovo skelbiamų įrašų vidurkis, 1,44 karto populiaresni nei vidurkis platformoje „Patreon“, 1,86 karto populiaresni už kitus platformos „Patreon“ vaizdo įrašus. Būtent populiariausi vaizdo įrašai pritraukia atsakovui auditoriją ir „uždirba“ pinigų, todėl iš ieškovo teisių pažeidimo atsakovo gautos pajamos pripažintinos ieškovo patirta turtine žala ir jos atlyginimas priteistinas ieškovui.

8. Dėl atsakovo viešai paskelbtų ir iki šiol (t. y. beveik pusę metų) skelbiamų tikrovės neatitinkančių, ieškovo garbę ir orumą itin šiurkščiai žeminančių teiginių, ieškovo atvaizdo skelbimo žeminančiame kontekste ir ieškovo teisės į privataus gyvenimo gerbimą pažeidimo ieškovui buvo padaryta ir tebedaroma itin didelė neturtinė žala. Atsakovas pažeidžia ieškovo teises tiek teiginiais, tiek neteisėtu atvaizdo ir privačios informacijos skelbimu, tiek visu įrašų turiniu. Atsakovas visą įrašų turinį (įskaitant ieškovo atvaizdą ir su privačiu ieškovo gyvenimu susijusią informaciją) pateikė tokiu loginio sąsajumo būdu, kuris informacijos gavėjui formuoja vienareikšmį įsitikinimą, kad ieškovas nuo vaikystės iki šiandienos veikia teisės bei moralės užribyje. Atsakovas sąmoningai piktnaudžiauja saviraiškos laisve, ja prisidengdamas („turime teisę kalbėti“) sąmoningai ir itin plačiai skleidžia difamacinę informaciją apie ieškovą, todėl, ieškovo manymu, teismo pareiga yra sprendimu nustatyti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris atliktų taip pat ir prevencinę funkciją, t. y. atgrasytų atsakovą nuo tokio elgesio ateityje.

9. Ieškovas 2021 m. sausio 4 d. ieškiniu (civilinė byla Nr. e2-2714-936/2021) prašė teismo:

9.1. pripažinti, kad atsakovas „YouTube“ kanale savo asmeninėje paskyroje 2020 m. gruodžio 13 d. paskelbdamas vaizdo įrašą „Š. žmonės“ pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnį;

9.2. pripažinti, kad „YouTube“ kanale atsakovo asmeninėje paskyroje 2020 m. gruodžio 13 d. paskelbtame vaizdo įraše „Š. žmonės“ apie ieškovą paskelbti teiginiai: „Tikras monstras. Kuris gali meiliai kalbėti, glėbesčiuotis ir paskui iš karto įsakyti žmogų nužudyti“; „bent jau man asmeniškai niekas kitas į galvą neateina, juo labiau, kad praėjo nemažai laiko ir pasižiūrėkite, kur yra kitų grupuočių vadovai ir kur yra A. P. – Š.“; „Ar tiesa, kad A. L., bendravęs su kriminalistais, žino, jog užsakovu buvo įvardintas A. P. – Š.? Ar tiesa, kad tas aprašytas mandagus ir aukštus užtarėjus turintis žmogus dar prieš 19 metų buvo A. P. – Š.? Ar tiesa, kad tas žmogus taip padidino savo įtaką, kad šiandien niekam nebeįdomu jo užsakyta keturių žmonių žmogžudystė?“, neatitinka tikrovės ir žemina A. P. garbę ir orumą;

9.3. pripažinti, kad atsakovas, panaudodamas A. P. atvaizdą iliustruoti ir reklamuoti „YouTube“ kanale savo asmeninėje paskyroje 2020 m. gruodžio 13 d. paskelbtam vaizdo įrašui „Š. žmonės“, pažeidė A. P. teisę į atvaizdą;

9.4. įpareigoti atsakovą per 24 valandas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pašalinti iš viešai skelbiamo vaizdo įrašo „Š. žmonės“ ieškovo atvaizdą ir teiginius: „Tikras monstras. Kuris gali meiliai kalbėti, glėbesčiuotis ir paskui iš karto įsakyti žmogų nužudyti“; „bent jau man asmeniškai niekas kitas į galvą neateina, juo labiau, kad praėjo nemažai laiko ir pasižiūrėkite, kur yra kitų grupuočių vadovai ir kur yra A. P. – Š.“; „Ar tiesa, kad A. L., bendravęs su kriminalistais, žino, jog užsakovu buvo įvardintas A. P. – Š.? Ar tiesa, kad tas aprašytas mandagus ir aukštus užtarėjus turintis žmogus dar prieš 19 metų buvo A. P. – Š.? Ar tiesa, kad tas žmogus taip padidino savo įtaką, kad šiandien niekam nebeįdomu jo užsakyta keturių žmonių žmogžudystė?“;

9.5. priteisti iš atsakovo 4680 Eur turtinės žalos ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

10. 2020 m. gruodžio 13 d. atsakovas viešai interneto kanale „YouTube“ esančioje savo asmeninėje paskyroje paskelbė įrašą „Š. žmonės“, kuriame pateikė tokius tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis: „Tikras monstras. Kuris gali meiliai kalbėti, glėbesčiuotis ir paskui iš karto įsakyti žmogų nužudyti“; „bent jau man asmeniškai niekas kitas į galvą neateina, juo labiau, kad praėjo nemažai laiko ir pasižiūrėkite, kur yra kitų grupuočių vadovai ir kur yra A. P. – Š.“; „Ar tiesa, kad A. L., bendravęs su kriminalistais, žino, jog užsakovu buvo įvardintas A. P. – Š.? Ar tiesa, kad tas aprašytas mandagus ir aukštus užtarėjus turintis žmogus dar prieš 19 metų buvo A. P. – Š.? Ar tiesa, kad tas žmogus taip padidino savo įtaką, kad šiandien niekam nebeįdomu jo užsakyta keturių žmonių žmogžudystė?“.

11. Ieškovo vertinimu, atsakovas kategoriškais, konstatuojamojo pobūdžio teiginiais viešai kaltina ieškovą šio užsakyta keturių žmonių žmogžudyste, nors ieškovas atsakovo jam priskiriamais nusikaltimais niekada nebuvo nei įtariamas, nei kaltinamas, nei už tokią veiką nuteistas. Šiuo atveju negali kilti abejonių, kad atsakovas ieškovui priskyrė sunkiausių nusikaltimų padarymą – vadovavimą nusikalstamai grupuotei ir keturių asmenų žmogžudysčių užsakymą (organizavimą), o tai yra teisei ir moralei priešingas bei visuomenėje ypač smerktinas elgesys, todėl paskleisti duomenys yra žeminantys. Ieškovas niekada nei raštu, nei žodžiu, nei konkliudentiniais veiksmais nedavė atsakovui sutikimo naudoti jo atvaizdą įrašui iliustruoti (anonsuoti, reklamuoti), taigi, atsakovas ieškovo atvaizdą paskelbė (ir tebeskelbia) be ieškovo sutikimo. Tiek įrašo kontekstas, tiek įraše skelbiami teiginiai yra žeminančio pobūdžio, vadinasi, atsakovas ieškovo atvaizdą įrašui iliustruoti sąmoningai panaudojo žeminančiame kontekste, neteisėtai.

12. Ieškovo nuomone, atsakovo veikimas turi būti vertinamas pirmiausiai kaip verslo modelis, o ne saviraiškos laisvės įgyvendinimas, šis atsakovo verslas yra vykdomas ieškovo teisių, įskaitant konstitucines teises, pažeidimo sąskaita, tokia situacija nesuderinama su Konstitucijoje įtvirtintais imperatyvais ir paneigia pagrindinius teisinės valstybės principus.

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko 2021 m. birželio 3 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-2714-936/2021 buvo sujungta su civiline byla Nr. e2-3907-294/2021, suteikiant bylai vieną numerį e2-3907-294/2021.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 3 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio – pripažino, kad „7-ame vaizdo įraše „Deganti (duomenys neskelbtini)“ https://www.youtube.com/watch?v=tKvR_aKXQZ4 nuo 0:27 min iki 3:30 įskaitytinai bei nuo 1:24:57 iki įrašo galo) sumontuotas ieškovo nuotraukas su užrašais „mafija“, „paneigimas“, „valdžia“, „medžioklė“ pašalinti iš įrašo, taip pat pakeisti (ar pašalinti) kitų atsakovo S. M. vaizdo įrašų apie ieškovą užsklandas su žodžiais „mafija“ ir „valdžia“ bei asociatyviomis ieškovo nuotraukomis“. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 328,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

15. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. sausio 5 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinius atmetė.

17. Teismas nurodė, kad 2020 m. birželio 20 d. „YouTube“ kanale, asmeninėje paskyroje atsakovas paskelbė vaizdo įrašą „Š. imperija“. 2020 m. liepos 1 d. „YouTube“ kanale asmeninėje paskyroje atsakovas paskelbė vaizdo įrašą „Š. kerštas – 4 ieškiniai“. 2020 m. liepos 12 d. „YouTube“ kanale asmeninėje paskyroje atsakovas paskelbė vaizdo įrašą „Š. imperija (2 dalis)“. 2020 m. liepos 22 d. „YouTube“ kanale asmeninėje paskyroje atsakovas paskelbė vaizdo įrašą „Lietuvos futbolą valdo nusikaltėlis“. 2020 m. liepos 26 d. „YouTube“ kanale asmeninėje paskyroje atsakovas paskelbė vaizdo įrašą „Ar mes turime savigarbos nepasiduoti nusikaltėliui?“. 2020 m. rugpjūčio 10 d. „Facebook“ socialiniame tinkle asmeninėje paskyroje atsakovas paskelbė įrašą. 2020 m. rugpjūčio 22 d. „YouTube“ kanale asmeninėje paskyroje atsakovas paskelbė vaizdo įrašą „Deganti (duomenys neskelbtini)“. 2020 m. rugsėjo 11 d. „Facebook“ socialiniame tinkle asmeninėje paskyroje atsakovas paskelbė įrašą.

18. Teismas konstatavo, kad „YouTube“ yra socialinis tinklas, kuris nėra laikomas visuomenės informavimo priemone. „YouTube“ yra „Google“ bendrovės socialinis tinklas ir teikia vaizdo įrašų prieglobos paslaugas, todėl pagrindinis šio socialinio tinklo tikslas nėra informuoti visuomenę, nes tai yra socialinė platforma, kurioje gali užsiregistruoti bet kuris fizinis asmuo, galintis dalintis bet kokiu jam patinkančiu turiniu, įskaitant asmens nuomonę, išgyvenimus, asmeninę patirtį ar kitą jo norimą informaciją. Be to, tokie asmenys, kurie kelia informaciją į „YouTube“ platformą, yra kūrėjai, vaizdo tinklaraštininkai ar kiti asmenys, kurie nori bendrauti su socialiniame tinkle esančiais žmonėmis, o ne žurnalistai, kurie siekia taip informuoti visuomenę ar skleisti informaciją ir žinias, t. y. atlikti visuomenės informavimo funkciją (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-176-779/2022). Nagrinėjamam ginčui yra aktualus teisinis reglamentavimas ir išaiškinimai, kurie buvo pateikti ginčo kilimo metu. Taigi, socialinis tinklas „YouTube“ negali būti priskirtas visuomenės informavimo priemonei, nes tai yra pernelyg platus socialinis tinklas, į kurį savo patirtį, informaciją ar nuomonę įkelia daug žmonių, ir jie negali būti vertinami kaip viešosios informacijos skleidėjai ar rengėjai. „YouTube“ kūrėjams nėra taikomos ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) nuostatos.

19. Teismas konstatavo, kad „YouTube“ kanale atsakovo išsakyti teiginiai turi būti vertinami tik kaip jo nuomonė, asmeninis ir subjektyvus vertinimas, nesant siekio informuoti visuomenę ir skleisti konkrečius faktus. Atsakovas galėjo ir sąžiningai klysti, jis išreiškė savo nuomonę, todėl jo teiginiams netaikomas tiesos kriterijus. Atsakovo vaizdo įrašai nelaikytini žurnalistiniu tyrimu. Teismo vertinimu, atsakovas jokių žinių apie ieškovą (jo vaikystę, teistumus, ryšius ir kt.) nepateikė, o tik iš visuomenės informavimo šaltinių ir kitų dokumentų turėdamas atitinkamą informaciją bei ją susistemindamas pateikė savo nuomonę kai kuriais nagrinėjamais klausimais. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad šią viešą informaciją apie ieškovą jis gavo iš žurnalistinius tyrimus atlikusių žurnalistų straipsnių apie ieškovą, iš įsiteisėjusių teismų nuosprendžių ieškovo atžvilgiu, iš kitų asmenų pokalbių (parodymų) ir kt., todėl atsakovas šiuo atveju tik susistemino tam tikrus ieškovo svarbius gyvenimo faktus bei įvykius ir pateikė apie juos savo nuomonę, o tai nėra žinia.

20. Šiuo atveju byloje neginčytina aplinkybė, jog ieškovas vis dėlto yra visuomenei žinomas asmuo, todėl jo pakantumui kritikai ir kitų asmenų kritiškos nuomonės reiškimui turi būti taikomas aukštesnis lygis, negu visuomenei nežinomo asmens. „Google“ sistemoje suvedus ieškovo vardą ir pavardę, atsidaro itin didelis kiekis įvairios informacijos apie ieškovą, ir tai įrodo, kad ieškovas yra visuomenei žinomas ir viešas asmuo, o tai lemia, jog tokiu būdu jis turėtų būti pakantesnis dėl jam reiškiamos viešosios kritikos bei nuomonės visuomenėje.

21. Abiejuose ieškiniuose yra nagrinėjami tik pavieniai atsakovo teiginiai, frazės, žodžiai, kurie yra tiesiog išimti iš konteksto, ir tai nėra atsakovo išsakytos nuomonės ir objektyviomis aplinkybėmis pagrįstos kritikos visuma. Ieškiniais nėra parodomas atsakovo nuomonės kontekstas ir tikroji nuomonės reikšmė, jos pagrįstumas bei tikroji atsakovo nuomonė, o šiuo atveju ieškovo pateikiami (analizuojami) tik pavieniai atsakovo išsakyti žodžių junginiai, žodžiai, sakiniai, todėl atsakovo nuomonė šiuo atveju yra pateikiama visiškai be jokio konteksto ir be tikrosios jos esmės. Atsakovas pateikė ir atitinkamus klausimus, kuriais retoriškai arba tiesiogiai yra klausiama dėl tam tikrų aplinkybių patvirtinimo arba jų paneigimo. Visi atsakovo klausimai (retoriniai, tiesioginiai) taip pat negali būti vertinami kaip žinia ir net nuomonė, kadangi tiek klausimo esmė, tiek jo konstrukcija neatitinka nei žinios, nei nuomonės patvirtinimo.

22. Dėl ieškovo vykdomos veiklos Baltarusijoje teismas, įvertinęs pateiktą informaciją, konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių naujų faktų, o tik nuomonę bei savo komentarus apie visuomenėje žinomus faktus bei duomenis. Atsakovo išsakytą objektyvią nuomonę apie ieškovą suformavo ne tik kitų asmenų paskelbti faktai, bet ir faktinės aplinkybės apie ieškovui iškeltas baudžiamąsias bylas bei dėl jo priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius. Ieškovas buvo teistas mažiausiai šešis kartus. Atsakovas nurodė, jog jo nuomonę, kad „įtariamieji išsisuka tik todėl, kad nukentėjusieji paskutiniu metu pakeičia savo parodymus“, suformavo atitinkami faktai, kurie buvo nustatyti baudžiamojoje byloje Nr. 2-75/1996.

23. Ieškovo pavadinimas nusikaltėliu nėra jo įžeidimas, kadangi, vadovaujantis „Visuotine lietuvių kalbos enciklopedija“, nusikaltėlis – tai nusikalstamos veikos subjektas, nusikaltimą padaręs asmuo. Teisine prasme asmuo taip vadinamas tik įsiteisėjus teismo apkaltinamajam nuosprendžiui. Nusikaltėlio sąvoka apibrėžia aiškias baudžiamosios atsakomybės ribas, bet neduoda atsakymo, kodėl asmuo padarė nusikaltimą, koks jis yra, ar kuo nors skiriasi nuo kitų asmenų. Kadangi ieškovas buvo nuteistas mažiausiai šešis kartus, tai, atsakovo nuomone, jis turi teisę vartoti šį apibūdinimą ieškovui įvardyti.

24. Teismas nurodė, kad šiuo atveju ne atsakovas sugalvojo ieškovo pravardę, o ji visuomenėje viešai jau yra žinoma gan seniai ir pavartodamas šią pravardę atsakovas nesiekė ieškovo nei pažeminti, nei įžeisti. Vien tai, kad ieškovo netenkina objektyviai pagrįstas jo veiksmų kritinis vertinimas, negali būti laikoma pagrindu konstatuoti, jog ieškovo garbė bei orumas buvo pažeisti.

25. Teismas konstatavo, kad atsakovas ne pats nufotografavo (nufilmavo) ieškovo atvaizdą, o panaudojo viešai visiems prieinamą jo, kaip viešojo asmens, atvaizdą.

26. Atsakovas nurodė, kad atitinkamai teiginiai, kuriais neva buvo pažeistas ieškovo privatus gyvenimas, buvo paskelbti publikacijoje „Šalia „š.“ – prokurorai, muitininkai, prezidento patarėjas“ ir būtent šiame straipsnyje yra nurodyti visi ieškovo ginčijami teiginiai. Ši publikacija apie ieškovą buvo paskelbta dar 2003 m. ir nuo to laiko yra viešai prieinama visai visuomenei, nes ją paskelbė visuomenės informavimo priemonė, ir jeigu paskelbta biografija netenkina ieškovo ar ji neatitinka tikrovės, tai visos ieškovo pretenzijos turėtų būti reiškiamos ne atsakovui, kuris tik perpasakojo viešai prieinamą informaciją, o ne ją paskleidė ar pateikė kaip faktus, t. y. atsakovas nėra šios informacijos skleidėjas ar pateikėjas, o būtent šią informaciją pateikusiai visuomenės informavimo priemonei. Taigi, ieškovas savo reikalavimus nukreipia ne tam subjektui.

27. Dėl ieškovo gyvenamosios vietos adreso paviešinimo teismas konstatavo, kad atsakovas jokio pažeidimo neatliko, nes ieškovas teikia išvestinius duomenis, taip siekdamas suklaidinti teismą. Ieškovas duomenų apie savo gyvenamąją vietą neteikia, be to, įrašas, kuriame matyti adresas, yra pašalintas, todėl ginčo objekto neliko.

28. Ieškovui neįrodžius nė vieno abiejuose ieškiniuose pareikšto ieškinio reikalavimo dėl tikrovės neatitinkančios, asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo ir tokios informacijos pašalinimo iš viešosios erdvės, teisės į atvaizdą ir teisės į privataus gyvenimo gerbimą pažeidimo teisėtumo ir pagrįstumo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kadangi nenustačius atsakovo neteisėtų ir priešingų teisei veiksmų atsakovui nekyla pareiga atlyginti ieškovui jo tariamai patirtą turtinę ir neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176–179 straipsniai).

29. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovas nurodo tik pavienius jam nepatikusius žodžius ar sakinius. Tokiu būdu nėra atskleidžiama atsakovo nuomonės esmė ir yra sukuriamas klaidingas įspūdis. Turėtų būti vertinamas netgi ne vienas vaizdo įrašas, o daugybė įrašų, kuriuose atsakovas savo kanale išreiškė nuomonę apie ieškovo veiklą, nes dažnai atsakovo nuomonė yra pateikiama kaip tęstinio pobūdžio mintis, kuri yra suprantama tik vertinant visą pateiktą nuomonės kontekstą, ir tik vertinant šių vaizdo įrašų visumą galima susidaryti tinkamą atsakovo išsakytos nuomonės pobūdį bei realią jo nuomonę. Teismas konstatavo, kad net patsai ieškovas pateiktuose ieškiniuose pripažįsta, jog atsakovas dažniausiai vartoja klausiamąją formą, o ne teigia, todėl vien jau ši aplinkybė reiškia, kad atsakovas apie ieškovą neskleidžia jokių teiginių, kurie turėtų neigiamą semantinę reikšmę, ir tik ieškovo subjektyvus vertinimas nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas sistemingai šmeižia ieškovą.

30. Ieškovas pats nurodė, kad teiginys: „Tikras monstras. Kuris gali meiliai kalbėti, glebėsčiuotis ir paskui iš karto įsakyti žmogų nužudyti“, yra ne atsakovo sukurtos publikacijos citata. Taigi ieškovas žinios paskelbimu laiko citatos, kurią paskelbė kitas asmuo, nurodymą. Vadinasi, atsakovas neskleidė apie ieškovą teiginių, kurie būtų nauji faktai ir žinios, apie kuriuos nebuvo kalbama.

31. Ieškovas kaip savo teisių pažeidimą nurodė teiginį: „bent jau man asmeniškai niekas kitas į galvą neateina, juo labiau kad, praėjo nemažai laiko ir pasižiūrėkite, kur yra kitų grupuočių vadovai ir kur yra A. P. Š.“. Šis sakinys negali būti nagrinėjimo objektas, nes pateiktas be konteksto, nenurodant viso sakinio, todėl nėra galimybės atlikti paties ieškovo nurodomo semantinio vertinimo.

32. Atsakovo sakiniai: „Ar tiesa, kad A. L., bendravęs su kriminalistais, žino, jog užsakovu buvo įvardintas A. P. Š.? Ar tiesa, kad tas aprašytas mandagus ir aukštus užtarėjus turintis žmogus dar prieš 19 metų buvo A. P. Š.? Ar tiesa, kad tas žmogus taip padidino savo įtaką, kad šiandien niekam nebeįdomu jo užsakyta keturių žmonių žmogžudystė?“, negali būti vertinami kaip atsakovo teiginiai ar žinios, kadangi šie sakiniai pagal konstrukciją yra klausimai, t. y. klausiamojo pobūdžio. Tai paties atsakovo užduoti klausiamojo pobūdžio sakiniai, kuriems nėra taikomas tiesos kriterijus ir jie nėra informacinio pobūdžio, kadangi jais nėra išreiškiama jokia faktinė tiesa ar skleidžiama žinia, o yra užduodamas tik klausimas, t. y. formuluojamas klausiamojo pobūdžio sakinys.

33. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad duomenis apie tai, jog ieškovas praeityje buvo susijęs su nusikalstamų grupuočių veikla, paskleidė ne atsakovas, o tai yra visuotinai žinoma ieškovo biografijos detalė, apie kurią plačiai ir gausiai kalbėjo (rašė) daug visuomenės informavimo priemonių, todėl atsakovas negali būti laikomas paskleidusiu naujus nežinomus faktus ar žinias apie ieškovą, apie kuriuos visuomenės informavimo priemonės skelbia jau kelis dešimtmečius. Taigi, atsakovas, nurodydamas, kad ieškovas buvo nusikalstamos grupuotės vadovas, nepažemino ieškovo garbės ir orumo.

34. Atsakovas nurodė, kad tai, jog ieškovas yra plačiai visuomenei žinomas asmuo, o jo veiksmai ir veikla turi viešąjį interesą, patvirtina paties ieškovo konkliudentiniai veiksmai bei elgesys – jis išplatino pranešimą, jog kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, taigi, ieškovas jaučia pareigą informuoti visuomenę apie savo atliekamus veiksmus. Taigi pats ieškovas sutinka, kad visuomenė turi interesą žinoti apie jo vykdomą veiklą ir atliekamus veiksmus bei jo privatų gyvenimą. Ieškinyje nepagrįstai nurodoma, kad atsakovas teigia, jog ieškovas užsakė keturių žmonių žmogžudystę, nes tai prieštarauja A. L. straipsniams, kuriais vadovaudamasis atsakovas ne teigia, o klausia.

35. Ieškovas šios civilinės bylos nagrinėjimo metu neįrodė faktų viseto, kuris reikalingas, kad būtų ginama neva pažeista ieškovo garbė ir orumas. Teismas konstatavo, kad atsakovas apie ieškovą nepaskleidė jokių faktų (teiginių) ar žinių, kurie žemintų jo garbę ir orumą, atsakovas išsakė tik savo nuomonę bei objektyvią kritiką, kuriai turėjo pagrįstą ir objektyvų pagrindą, susiformavusį įsiteisėjusių teismo nuosprendžių ir kitų asmenų atliktų žurnalistinių tyrimų pagrindu. Be to, atsakovo nebuvo paskleisti jokie nauji ar visuomenei nežinomi teiginiai (žinios), buvo išsakyta tik vertinamoji kritiška nuomonė apie visuomenei gerai žinomus ieškovo biografijos faktus ir kitą turimą informaciją, todėl tokio pobūdžio atsakovo išreikšta nuomonė negali pažeminti ieškovo garbės ir orumo. Todėl negalima nustatyti nė vieno iš reikalavimų, t. y. nei to fakto, jog buvo paskleista žinia, nei fakto, kad paskleista žinia žemina ieškovą ir neatitinka realios faktinės tiesos, o tikrovę atitinkanti nuomonė negali paniekinti ar pažeminti ieškovo, nes tai nėra žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Ieškovas negali būti pažemintas dėl nuomonės, kuri atitinka apie ieškovą žinomus faktus, jo veiksmus ir biografijos detales.

36. Atsakovas, siekdamas pagrįsti savo nuomonę, nurodė daugybę faktinių šaltinių ir visuomenės informavimo priemonėse paskleistų duomenų, kurių ieškovas neginčijo ir jiems neprieštaravo, todėl juos galima laikyti faktine tiesa. Būtent šie šaltiniai ir leido atsakovui susidaryti išsakytą vertinamojo pobūdžio nuomonę, ir nors teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog nuomonės įrodinėti neprivaloma, tačiau atsakovas pateikė nuoseklius šaltinius, kurie suformavo objektyvią jo nuomonę: 1) www.15min.lt 2013 m. rugpjūčio 5 d. paskelbta publikacija „Per Lietuvą tekančios juodojo aukso upės turtus krauna ir politikams, ir nusikalstamo pasaulio šulams“ (šioje publikacijoje yra nurodomi faktai apie ieškovo veiklą ir metodus Baltarusijoje, taip pat faktiniai duomenys apie ieškovo veiklą Baltarusijoje, kuriuos atsakovas nurodo savo vaizdo tinklaraščiuose); 2) www.15min.lt 2017 m. balandžio 4 d. paskelbtas straipsnis „Baltarusijos slėpiniai: kas sieja A. P. ir „Lukašenkos piniginę“ (šioje publikacijoje yra detaliai pasakojama apie ieškovo verslo sąsajas Baltarusijoje, jo turimus verslo ryšius ir pan.); 3) visuomenės informavimo priemonės – interneto portalo www.lrytas.lt 2019 m. gegužės 2 d. publikacija, kai ieškovas buvo išrinktas LFF viceprezidentu, buvo paskelbta: „Seimo narys A. A. įsitikinęs: reikia nutraukti bendradarbiavimą su A. P. Lietuvos futbolo federacija“. Šioje publikacijoje yra nurodoma: „Seimo nario A. A. nuomone, „neabejingi futbolui žmonės mano, kad tokiu žingsniu Lietuvos futbolo federacija (LFF) atveria kelią neskaidriems, abejotinos reputacijos verslininkams, taip palaidodama Lietuvos futbolo reputaciją. Tiek kiek iš jos dar buvo likę“ (publikacijoje taip pat yra paminimi ir ieškovo verslo ryšiai Baltarusijoje, o Seimo narys, kuris šiuo metu užima krašto apsaugos ministro postą, dėl ieškovo reputacijos siūlo nutraukti bendradarbiavimą su LFF).

37. Atsakovo išsakytą sąžiningą nuomonę apie ieškovą suformavo ir faktinės aplinkybės apie ieškovui iškeltas baudžiamąsias bylas bei teismų priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius. Priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, tokie faktai įgyja privalomąją bei aukštesnę įrodomąją galią ir jų įrodinėti nereikia. Atsakovui net nėra žinomi visi ieškovo teistumai (ieškovas pripažįsta, jog visų galimai nepamena ar nežino), tačiau paminėti keli žinomi ir viešąją nuomonę formuojantys apkaltinamieji nuosprendžiai: 1) Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2004 m. sausio 19 d. nuosprendžiu ieškovas nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio („Bendrininkavimas ir bendrininkų rūšys“) 4 dalį, 228 straipsnio („Piktnaudžiavimas“) 1 dalį, 231 straipsnio („Trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai“) 1 dalį; 2) Alytaus apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu ieškovas nuteistas pagal BK 300 straipsnio („Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“) 1 dalį; 3) Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu ieškovas nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį; 4) 2005 m. rugsėjo 22 d. Vokietijoje ieškovas nuteistas už pinigų plovimą (baudžiamosios bylos Nr. 840 Js 28216/03 – 9 KLs); 5) Kauno m. apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. nuosprendžiu ieškovas nuteistas pagal BK 294 straipsnio 1 dalį; 6) Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu ieškovas nuteistas pagal BK 284 straipsnio 2 dalį; 7) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartimi ieškovas nuteistas pagal BK 287 straipsnio 1 dalį; 8) Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-756-408/2015 ieškovas nuteistas pagal BK 146 straipsnio 1 dalį. Teismas konstatavo, kad, remiantis nurodytais šaltiniais ir faktais, kurių bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepaneigė, buvo suformuota atsakovo pagrįsta ir objektyvi nuomonė apie ieškovą. Ieškovo reputacija negali būti vertinama kaip nepriekaištinga ir teigiama esant tokiems nenuginčytiems faktams.

38. Atsakovas nurodė, kad dėl jo išsakytos nuomonės apie automobilių sąrašą yra pasisakytina tai, jog teismui buvo pateikta ne visa atsakovo citata. Epizodo metu atsakovas aiškiai nurodė, kad tai nėra faktas, o tiesiog (duomenys neskelbtini) dirbę pareigūnai juokauja, kad buvo tokie laikai. Ieškovas neneigia savo siejimo su automobilių vagystėmis, kadangi tai yra akivaizdu iš bylų medžiagos, o yra neigiama tik tai, kas pasakojama kaip (duomenys neskelbtini) „folkloras“. Iš atsakovo epizodo matyti kontekstas: baudžiamojoje byloje Nr. 2-75/1996 teigiama: „(duomenys neskelbtini) mieste buvo pavogtas automobilis VAZ-2109 18000 litų vertės. Tą pačią dieną nukentėjęs mieste sutiko teisiamuosius A. P. ir E. K., kurių paprašė padėti surasti automobilį. <...> E. K. pasakė, kad automobilį surado ir už tai reikia sumokėti 1500 JAV dolerių.“ Apie šias aplinkybes buvo rašoma ir visuomenės informavimo priemonėse ir tai nėra atsakovo paskleisti duomenys ar faktai, ir šios publikacijos buvo pateiktos kartu su atsakovo atsiliepimais. Teismas konstatavo, kad nelaikytina, jog atsakovas ir šiuo atveju paskleidė žinias apie ieškovą.

39. Ieškovas abiejuose savo ieškiniuose prašo iš atsakovo priteisti atlyginti žalą, kuri siejama su atsakovo pajamomis už neva „YouTube“ platformoje gautas peržiūras. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad „Patreon“ ir „YouTube“ yra visiškai skirtingos platformos, kurios tarpusavyje nėra siejamos jokiomis aplinkybėmis, todėl jos tarpusavyje nesusijusios ir nedaro viena kitai jokios įtakos, nesidalina duomenimis ar peržiūromis, o „Patreon“ platformoje nėra skelbiami ar keliami jokie įrašai, todėl ieškovo teiginys, jog visos pajamos buvo gautos tik iš kelių įrašų apie ieškovą, yra nepagrįstas. Be to, „Patreon“ platformos vartotojai atsakovą remia asmeniškai, t. y. kaip kūrėją, o ne ieškovo nurodomų įrašų pagrindu. „Patreon“ platformos paskyroje nėra nė vieno įrašo apie ieškovą, todėl sąsaja su iš šios platformos gautomis atsakovo pajamos ir „YouTube“ esančiais įrašais yra nepagrįsta. Ieškovas šios sąsajos ir neįrodo, tačiau privalo įrodyti savo teiginius dėl turtinės žalos. Ieškovas nepateikia jokių duomenų, kaip jo neturtinė žala susidarė ar kaip ji atsirado, kokiu priežastiniu ryšiu ši žala yra siejama su atsakovo neteisėtais veiksmais, kurie jam sukėlė žalą (neigiamų išgyvenimų). Ieškovas šių aplinkybių neįrodinėjo, nedetalizavo, neišskirstė, kokiomis dalimis ir apimtimi žala ieškovo buvo patirta. Ieškovas taip pat nenurodė ir jokių savo neigiamų išgyvenimų, nepaaiškino, kaip jie kilo ir kokie rašytiniai įrodymai byloje juos patvirtina.

40. Atsakovas nurodė, kad kito ieškinio atveju atsakovo išsakytą nuomonę apie ieškovą suformavo faktinių šaltinių ir visuomenės informavimo priemonėse paskleisti duomenys, pvz.: 1) ww.tv3.lt 2005 m. birželio 1 d. publikacija „Kas yra sulaikytasis Š.“ (ieškovas A. P. apibūdinamas kaip teisėsaugos pareigūnams žinomas dar nuo 1991 m. sukurtos nusikalstamos grupuotės lyderis, pirminį kapitalą grupuotė sukaupė darydama bendro pobūdžio kriminalinius nusikaltimus – reketuodama verslininkus, vogdama); 2) www.15min.lt 2015 m. lapkričio 27 d. straipsnyje „Dėl E. D. sumušimo teisiamas A. P. vadovaus (duomenys neskelbtini) futbolui“ (ieškovas apibūdinamas taip: pareigūnų duomenimis, jaunystėje vadovavo vienai įtakingiausių ir garsiausių Lietuvos nusikalstamų susivienijimų – š. grupuotei; ši grupuotė buvo įtariama ir reketu, ir grobimais, ir kontrabanda, ir kitais sunkiais nusikaltimais); 3) „Delfi“ 2010 m. birželio 8 d. straipsnyje „Š.“ neišsisuko nuo bausmės – teismas patikėjo policininkais ir politiku“ (ieškovas apibūdinamas kaip nusikalstamos grupuotės įkūrėjas, gerai žinomas nusikalstamame pasaulyje vyras. Publikacijoje pažymėta ir tai, kad bendraudamas su policijos pareigūnais A. P. vartojo necenzūrinius posakius, grasino nemalonumais tarnyboje, „karu“ prieš pareigūnus, „vaistų“ ieškojimu ir netgi patrulio ūkinių pastatų sudeginimu); 4) www.alfa.lt 2013 m. rugpjūčio 21 d. straipsnyje „(duomenys neskelbtini) pažibos Š. sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės gelbsti prokurorai“ yra teigiama, jog A. P. yra kriminalinio pasaulio autoritetas. A. P. pravarde Š. kadaise įkūrė nusikalstamą susivienijimą, buvo laikomas vienu stambiausių kontrabandos pasaulio banginių, 2009-aisiais A. P. buvo teisiamas už vieno Kauno verslininko terorizavimą. Verslininkas sulaukė daugybės grasinimų susidoroti, iš jo buvo reikalaujama stambios pinigų sumos.

41. Teismas konstatavo, jog tokio pobūdžio straipsnių visuomenės informavimo priemonėse apie ieškovą yra gausu, tačiau nė vieno iš šių straipsnių ieškovas neginčijo ir neprašė paneigti, t. y. paskleistų faktų ieškovas nevertina kaip melagingų ar klaidinančių. Dėl to nurodytų visuomenės informavimo priemonių ir šių paminėtų publikacijų pagrindu atsakovas pagrįstai ir objektyviai galėjo susiformuoti savo nuomonę apie ieškovo įvykdytas nusikalstamas veikas, jo veiklą Baltarusijoje, kaip, pvz., iš publikacijos „Per Lietuvą tekančios juodojo aukso upės turtus krauna ir politikams, ir nusikalstamo pasaulio šulams“, kur yra pateikiami faktai apie ieškovo veiklą Baltarusijoje bei jo tam tikras pažintis. Vienoje iš nurodytų publikacijų yra teigiama: „(duomenys neskelbtini) verslininkui priskirta nemažai baltarusiškų nuopelnų, įskaitant artimą draugystę su A. Lukašenkos sūnumi Dmitrijumi.“ Atsakovas nurodė, jog jo nuomonę apie tai, kad ieškovas buvo grupuotės lyderis, taip pat suformavo ne viena visuomenės informavimo priemonių publikacija ir atitinkamai jau minėta publikacija „Kas yra sulaikytasis Š.“. Ši publikacija iš esmės ir atspindi visą atsakovo išsakytą nuomonę, t. y. tai, kad, teisėsaugos pareigūnų nuomone, ieškovo veiklai Baltarusijoje buvo panaudotos nusikalstamu būdu gautos lėšos, kai ieškovas buvo nusikalstamos grupuotės lyderis, kuris buvo apkaltintas verslininkų reketu ir vėliau savo veiklą perkėlė į Baltarusiją.

42. Teismas konstatavo, kad atsakovo susiformavusią nuomonę visiškai atitinka visuomenės informavimo priemonių ir valstybės institucijų paskelbta informacija bei faktai, kurie buvo gausiai skelbiami iki atsakovo nuomonės išreiškimo, ir šiuo pagrindu atsakovo nuomonė yra sąžininga bei objektyvi, todėl ieškovo teisės ar interesai nebuvo pažeisti.

43. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2023 m. spalio 24 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą ir tenkino dalį ieškovo ieškinių reikalavimų (kitus reikalavimus atmetė):

43.1. pripažino, kad „YouTube“ kanale atsakovo asmeninėje paskyroje 2020 m. birželio 20 d. paskelbtame vaizdo įraše „Š. imperija“ apie ieškovą paskelbti duomenys: „Baltarusijoje jis legalizuoja pinigus, kurie yra gauti iš kriminalinės veiklos čia, Lietuvoje“; „jisai tapo Lietuvos verslo stogu tenai, bet koks net ir stambus verslas ateidamas į Baltarusiją turėjo kalbėtis su Š.“; „Š. turi pavogęs tiek pinigų per savo gyvenimą“; 2020 m. rugpjūčio 22 d. „YouTube“ kanale atsakovo asmeninėje paskyroje paskelbtame vaizdo įraše „Deganti (duomenys neskelbtini)“ apie ieškovą paskelbti duomenys: „yra labai konkretūs žmonės, kurie nuo šio žmogaus ir jo grupuotės rankos krito“; „YouTube“ kanale atsakovo asmeninėje paskyroje 2020 m. gruodžio 13 d. paskelbtame vaizdo įraše „Š. žmonės“ apie ieškovą paskelbti duomenys: „Tikras monstras. Kuris gali meiliai kalbėti, glėbesčiuotis ir paskui iš karto įsakyti žmogų nužudyti“; „bent jau man asmeniškai niekas kitas į galvą neateina, juo labiau, kad praėjo nemažai laiko ir pasižiūrėkite, kur yra kitų grupuočių vadovai ir kur yra A. P. – Š.“; „Ar tiesa, kad A. L., bendravęs su kriminalistais, žino, jog užsakovu buvo įvardintas A. P. – Š.? Ar tiesa, kad tas aprašytas mandagus ir aukštus užtarėjus turintis žmogus dar prieš 19 metų buvo A. P. – Š.? Ar tiesa, kad tas žmogus taip padidino savo įtaką, kad šiandien niekam nebeįdomu jo užsakyta 4 žmonių žmogžudystė?“, neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą;

43.2. įpareigojo atsakovą pašalinti: iš „YouTube“ kanale 2020 m. birželio 20 d. paskelbto vaizdo įrašo „Š. imperija“ duomenis apie ieškovą: „Baltarusijoje jis legalizuoja pinigus, kurie yra gauti iš kriminalinės veiklos čia, Lietuvoje“; „jisai tapo Lietuvos verslo stogu tenai, bet koks net ir stambus verslas ateidamas į Baltarusiją turėjo kalbėtis su Š.“ „prarasti rėmėjai, kurie tiesiog nusprendė, kad reklamuotis šalia nusikaltėlio pavardės jiems nebeapsimokės“; „Š. turi pavogęs tiek pinigų per savo gyvenimą“; iš 2020 m. rugpjūčio 22 d. „YouTube“ kanalo atsakovo asmeninės paskyros vaizdo įrašo „Deganti (duomenys neskelbtini)“ apie ieškovą paskelbtus duomenis: „yra labai konkretūs žmonės, kurie nuo šio žmogaus ir jo grupuotės rankos krito“; iš „YouTube“ kanalo 2020 m. gruodžio 13 d. atsakovo paskelbto vaizdo įrašo „Š. žmonės“ duomenis apie ieškovą: „Tikras monstras. Kuris gali meiliai kalbėti, glėbesčiuotis ir paskui iš karto įsakyti žmogų nužudyti“; „bent jau man asmeniškai niekas kitas į galvą neateina, juo labiau, kad praėjo nemažai laiko ir pasižiūrėkite, kur yra kitų grupuočių vadovai ir kur yra A. P. – Š.“; „Ar tiesa, kad A. L., bendravęs su kriminalistais, žino, jog užsakovu buvo įvardintas A. P. – Š.? Ar tiesa, kad tas aprašytas mandagus ir aukštus užtarėjus turintis žmogus dar prieš 19 metų buvo A. P. – Š.? Ar tiesa, kad tas žmogus taip padidino savo įtaką, kad šiandien niekam nebeįdomu jo užsakyta 4 žmonių žmogžudystė?“;

43.3. įpareigojo atsakovą pašalinti iš „YouTube“ kanalo 2020 m. birželio 20 d. paskelbto vaizdo įrašo „Š. imperija“ (ieškovo nuotrauka su užrašu „MAFIJA“) ieškovo nuotrauką;

43.4. priteisė ieškovui iš atsakovo 3350 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

44. Kolegija nurodė, kad ieškovo 2021 m. sausio 4 d. ieškinio antrame reikalavime „pripažinti, kad „YouTube“ kanale, S. M. asmeninėje paskyroje 2020-12-13 paskelbtame vaizdo įraše „Š. žmonės“ apie A. P. paskelbti duomenys: „Tikras monstras. Kuris gali meiliai kalbėti, glėbesčiuotis ir paskui iš karto įsakyti žmogų nužudyti.“; „bent jau man asmeniškai niekas kitas į galvą neateina, juo labiau, kad praėjo nemažai laiko ir pasižiūrėkite, kur yra kitų grupuočių vadovai ir kur yra A. P. – Š.“; „Ar tiesa, kad A. L., bendravęs su kriminalistais, žino, jog užsakovu buvo įvardintas A. P. – Š.? Ar tiesa, kad tas aprašytas mandagus ir aukštus užtarėjus turintis žmogus dar prieš 19 metų buvo A. P. – Š.? Ar tiesa, kad tas žmogus taip padidino savo įtaką, kad šiandien niekam nebeįdomu jo užsakyta 4 žmonių žmogžudystė?“, yra duomenys, o ne nuomonė, šie duomenys neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą. Ieškinio reikalavime nurodyti duomenys pateikti, konstatuojant tam tikras aplinkybes, o ne svarstant jų buvimo ar nebuvimo galimybes. Šie duomenys paskelbti medžiagoje, kurios pagrindinis veikėjas yra ieškovas, todėl duomenys yra apie šį asmenį. Šie duomenys buvo paskleisti, nes „YouTube“ kanalo atsakovo asmeninės paskyros 2020 m. gruodžio 13 d. vaizdo įrašas „Š. žmonės“ yra pasiekiamas visiems norintiems jį pamatyti asmenims. Duomenys yra žeminantys ieškovo garbę ir orumą, nes jis vadinamas įžeidžiančiu žodžiu „monstras“, tvirtinama, kad jis gali įsakyti nužudyti žmogų, ieškovą turi ištikti toks pats likimas, kaip ir kitus grupuočių vadovus, jis yra nusikaltimų užsakovas.

45. Kolegijos vertinimu, antrajame reikalavime nurodyti duomenys yra apie ieškovo (turinčio Š. pravardę) padarytas nusikaltimo požymių turinčias veikas („gali <...> nužudyti, grupuočių vadovai <...> ir <...> A. P. – Š.“). Klausimai, nurodyti reikalavime, susiję su nusikaltimų padarymu ir jais yra skelbiami duomenys – tam tikros abejonės, ar tik nebus ieškovas padaręs šiuose sakiniuose įvardytus nusikaltimus. Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ieškovas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra pripažintas kaltu, padariusiu nurodytus nusikaltimus.

46. Ieškovo 2020 m. lapkričio 19 d. patikslintame ieškinyje ketvirtajame reikalavime nurodytame 2020 m. birželio 20 d. paskelbtame vaizdo įraše „Š. imperija“ apie ieškovą yra paskelbti neatitinkantys tikrovės, žeminantys ieškovo garbę bei orumą duomenys: „Baltarusijoje jis legalizuoja pinigus, kurie yra gauti iš kriminalinės veiklos čia, Lietuvoje“; „jisai tapo Lietuvos verslo stogu tenai, bet koks net ir stambus verslas ateidamas į Baltarusiją turėjo kalbėtis su Š.“; „Š. turi pavogęs tiek pinigų per savo gyvenimą“; 2020 m. rugpjūčio 22 d. „YouTube“ kanale atsakovo asmeninėje paskyroje paskelbtame vaizdo įraše „Deganti (duomenys neskelbtini)“ apie ieškovą taip paskelbti neatitinkantys tikrovės, žeminantys jo garbę bei orumą duomenys: „yra labai konkretūs žmonės, kurie nuo šio žmogaus (turimas omenyje ieškovas) ir jo grupuotės rankos krito“. Išvardyti duomenys yra apie ieškovą, nes paskelbti medžiagoje, kurios pagrindinis veikėjas yra ieškovas, duomenys neatitinka tikrovės (atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas padarė duomenyse nurodytas nusikalstamas veikas), žemina ieškovo garbę ir orumą (tvirtinimas, kad ieškovas buvo „verslo stogas“, tai reiškia sąlygų nusikalstamai veiklai sudarymą, padarė nusikalstamas veikas: legalizuoja nusikalstamu būdu gautas lėšas, turi pavogtų pinigų, yra asmenų, žuvusių nuo ieškovo ar jo grupuotės rankos, priskiriant ieškovą prie sunkius nusikaltimus padariusių asmenų, ir yra asmens garbę žeminanti informacija). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas padarė išvardytus nusikaltimus, todėl yra pagrindas pripažinti šiuos duomenis neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais ieškovo garbę ir orumą ir įpareigoti atsakovą juos paneigti taip, kaip reikalauja ieškovas.

47. Kolegija konstatavo, kad asmens nuotraukos išspausdinimas visuomenės informavimo priemonėje kartu su asmens garbę ir orumą žeminančiais duomenimis taip pat žemina asmens garbę ir orumą. Atsakovas ne pats nufotografavo (nufilmavo), o panaudojo viešai visiems prieinamą ieškovo, kaip viešojo asmens, atvaizdą.

48. Ieškovas yra garsus verslininkas, buvęs (duomenys neskelbtini) apskrities futbolo federacijos (TAFF) prezidentas ir Lietuvos futbolo federacijos Vykdomojo komiteto narys. Taigi, ieškovas yra viešasis asmuo ir jo atvaizdai gali būti skelbiami ir naudojami be jo sutikimo. Tačiau, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.22 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmens nuotraukos (jos dalies) negalima demonstruoti, atgaminti ar panaudoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Tokius požymius atitinka 2020 m. lapkričio 19 d. ieškinio 8 puslapyje esanti nuotrauka laidos „Š. imperija“ užsklandoje (ieškovo nuotrauka su užrašu „MAFIJA“). Žodžio „mafija“ įdėjimas greta ieškovo atvaizdo susieja ieškovą su šiuo žodžiu, priskiria jį šiuo žodžiu apibūdinamai nusikalstamai grupuotei. Atsakovas nėra pateikęs įrodymų, kad ieškovas yra mafijos narys (ieškovas nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas dalyvavęs nusikalstamoje tarptautinėje organizacijoje), nėra gavęs ieškovo sutikimo tokiu būdu panaudoti ieškovo atvaizdą. Dėl to paskelbęs šią užsklandą atsakovas pažeidė ieškovo teisę į atvaizdą.

49. Kolegija konstatavo, kad kiti ieškovo reikšti reikalavimai atsakovui pirmosios instancijos teismo atmesti pagrįstai.

50. Kolegija, atsižvelgdama į tai, jog ieškovo reikalavimai patenkinti iš dalies, konstatavo, kad atsakovas įpareigotinas pašalinti iš „YouTube“ kanalo tas laidų dalis, kuriose buvo paskelbti ieškovo teises pažeidžiantis duomenys. Pripažinus, kad atsakovas, panaudodamas ieškovo atvaizdą, pristatydamas „YouTube“ kanale 2020 m. birželio 20 d. paskelbtą vaizdo įrašą „Š. imperija“ (ieškovo nuotrauka su užrašu apačioje „Mafija“), pažeidė A. P. teisę į atvaizdą, atsakovas įpareigotinas pašalinti tą „YouTube“ kanalo laidos dalį, kurioje buvo paskelbta ieškovo nuotrauka.

51. Kolegija nustatė, kad atsakovas viešai paskelbė ieškovo gyvenamosios vietos adresą. Ieškovas nurodė, kad registruotu paštu išsiuntė atsakovui prašymą paneigti atsakovo viešai paskleistą tikrovės neatitinkančią ir ieškovo garbę ir orumą žeminančią informaciją. Siųsdamas šį prašymą, ieškovas ant voko nurodė savo gyvenamosios vietos adresą tam, kad atsakovas žinotų, kokiu adresu atsiųsti atsakymą į gautą prašymą paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją. Asmens adreso be jo sutikimo skelbti negalima. Kiti ieškovo duomenys, kuriuos nurodė atsakovas (apie ieškovo vaikystę, teistumus ir kt.), yra susiję su viešojo asmens biografijos duomenimis, nėra draudžiama apie juos rašyti ir juos skelbti.

52. Kolegija konstatavo, kad ieškovas turtinės žalos dėl duomenų ir nuotraukos paskelbimo nepatyrė. Atsakovo veiklos pajamos ieškovui turtinės žalos nedaro. Kadangi ieškovas neprarado konkretaus turto dėl atsakovo veiksmų, nėra pagrindo ieškovui iš atsakovo priteisti turtinės žalos atlyginimą, nes nėra atsakovo civilinės atsakomybės už turtinę žalą sąlygų (realios turtinės žalos, nuostolių).

53. Kolegija nustatė, jog ieškovas neturtinę žalą įrodinėjo tvirtindamas, kad patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, gėdos jausmą ir juos išgyvena iki šiol. Atsižvelgdama į nustatytų aplinkybių visetą bei ginčo šalių tarpusavio santykius, į tai, kad ieškovas yra viešasis asmuo, kolegija nusprendė, kad vien tik pripažinimas, jog atsakovo paskleisti duomenys apie ieškovą neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę bei orumą, nėra pakankama satisfakcija. „YouTube“ kanalas yra plačios sklaidos duomenų šaltinis, šią informaciją turi galimybę žiūrėti nemaža auditorija, todėl ieškovui pakankama kompensacija laikytina atlyginimo priteisimas iš atsakovo po 1000 Eur už kiekvieną paskelbtų neatitinkančių tikrovės ir žeminančių garbę ir orumą duomenų epizodą (grupę) (2020 m. birželio 20 d.; 2020 m. rugpjūčio 10 d.; 2020 m. rugpjūčio 22 d., 2020 m. gruodžio 13 d.). Pažymėtina, kad neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais ieškovo garbę ir orumą pripažinti ne visi duomenys, o 3/4 dalys (0,75) ieškinyje nurodytų duomenų, paskelbtų 2020 m. birželio 20 d. „YouTube“ kanale atsakovo asmeninėje paskyroje vaizdo įraše „Š. imperija“, ir 1/2 dalis (0,5) ieškinyje nurodytų duomenų, paskelbtų 2020 m. rugpjūčio 10 d. socialiniame tinkle atsakovo asmeninėje paskyroje. Tokia pati suma (1000 Eur) priteistina ieškovui iš atsakovo už neteisėtą ieškovo atvaizdo panaudojimą, kadangi atvaizdo panaudojimas be jo savininko sutikimo kartu su nepagrįstai ieškovą diskredituojančiu žodžiu „mafija“ žemina ieškovo garbę ir orumą taip pat, kaip atitinkami duomenys. 100 Eur žalos atlyginimas priteistinas ieškovui iš atsakovo už asmens duomenų (adreso) paskelbimą be ieškovo sutikimo. Adresas buvo paskelbtas trumpą laiką, atsakovas paskelbimo dieną pats jį padarė neprieinamą tinklalaidžių žiūrovams. Bendra ieškovui atlygintinos neturtinės žalos suma yra 3350 Eur.

54. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos šalių prašymus priimti papildomas nutartis, 2023 m. lapkričio 21 d. papildoma nutartimi įpareigojo atsakovą per dvi savaites nuo šios nutarties priėmimo dienos „YouTube“ kanale atsakovo asmeninėje paskyroje vieną mėnesį nuo pirmosios paskelbimo dienos rodyti tokio turinio tekstą: „Paneigimas. YouTube kanale, S. M. asmeninėje paskyroje 2020-06-20 paskelbtame vaizdo įraše „Š. imperija“ apie A. P. paskelbti duomenys: „Baltarusijoje jis legalizuoja pinigus, kurie yra gauti iš kriminalinės veiklos čia, Lietuvoje“; „jisai tapo Lietuvos verslo stogu tenai, bet koks net ir stambus verslas ateidamas į Baltarusiją, turėjo kalbėtis su Š.“; „Š. turi pavogęs tiek pinigų per savo gyvenimą“; 2020-08-22 YouTube kanale, S. M. asmeninėje paskyroje paskelbtame vaizdo įraše „Deganti (duomenys neskelbtini)“ apie A. P. paskelbti duomenys „yra labai konkretūs žmonės, kurie nuo šio žmogaus ir jo grupuotės rankos krito“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo A. P. garbę ir orumą.“ Kolegija atmetė kitus ieškovo atsakovui ieškinyje dėl tikrovės neatitinkančios, asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo bei tokios informacijos pašalinimo iš viešosios erdvės, teisės į atvaizdą ir teisės į privataus gyvenimo gerbimą pažeidimo pareikštus reikalavimus dėl duomenų paneigimo. Kolegija patikslino bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, atmetė kitus atsakovo prašyme priimti papildomą nutartį pareikštus reikalavimus, atmetė ieškovo prašymą priimti papildomą nutartį.

55. Kolegija nurodė, kad duomenys, kurie pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą, buvo paskleisti viešai prieinamame „YouTube“ kanale atsakovo asmeninėje paskyroje. Ši interneto platforma atitinka visuomenės informavimo priemonės sąvoką. Per atsakovo paskyrą „YouTube“ platformoje transliuojama vaizdo medžiaga yra vaizdo studijos produkcija, kuria viešai skleidžiama informacija (VIĮ 2 straipsnio 82 dalis). Ji yra visuotinai prieinama ir plačiai naudojama. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A444-70/2009 išaiškinta, kad, įvertinus interneto tinklaraščių autorių veiklos pobūdį ir jų vykdomas viešosios informacijos teikimo visuomenei funkcijas, jie gali būti pripažįstami sui generis informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojais, taigi ir viešosios informacijos rengėjais ir (ar) skleidėjais, o jų interneto tinklaraščiai – informacinės visuomenės informavimo priemonėmis VIĮ prasme. Dėl to ieškovas turi teisę reikalauti, kad paminėtoje platformoje būtų paskelbtas tų duomenų, kurie 2023 m. spalio 24 d. nutartimi pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę bei orumą, paneigimas.

56. Ieškovas reikalauja duomenų paneigimą paskelbti dar ir platformoje „Patreon“ esančioje asmeninėje atsakovo paskyroje ir interneto svetainėje onplay.lt. Reikalaujami paneigti 2023 m. spalio 24 d. nutartimi pripažinti neatitinkantys tikrovės bei pažeidžiantys ieškovo garbę bei orumą duomenys buvo paskelbti tik „YouTube“ kanale, atsakovo asmeninėje paskyroje, todėl paminėti duomenys gali būti paneigti tik šioje platformoje.

57. Kolegija nustatė, kad ieškovas prašo priimti papildomą nutartį ir į 2023 m. spalio 24 d. teisėjų kolegijos nutarties rezoliucinę dalį įrašyti, kad atsakovas, paskelbdamas ieškovo gyvenamosios vietos adresą, pažeidė ieškovo teisę į privataus gyvenimo gerbimą. Civilinių teisių pripažinimas ir šių teisių pažeidimo konstatavimas nėra tapatūs veiksmai. Pagal CK 1.138 straipsnio 1 punkto nuostatas, civilinės teisės gali būti ginamos, jas pripažįstant, o teisių pažeidimo konstatavimas, kaip civilinių teisių gynimo būdas, CK nėra nustatytas. Teisių pažeidimo konstatavimas gali būti pagrindas taikyti įstatyme įtvirtintus šių teisių gynimo būdus (šiuo atveju CK 1.138 straipsnio 6 punkte nustatytą žalos atlyginimo priteisimą), šis pagrindas (jo buvimas) gali būti nustatytas nagrinėjant bylą, jis gali būti nurodytas sprendimo motyvuose, tačiau atskiras teismo sprendimas dėl šio pagrindo neturi būti priimamas. Būtent taip yra išspręstas ieškovo reikalavimas dėl žalos, padarytos paskelbiant jo adresą, atlyginimo priteisimo: 2023 m. spalio 24 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad yra pagrindas (atitinkama teisė pažeista) priteisti ieškovui žalos atlyginimą už teisės į privatų gyvenimą pažeidimą (už asmens duomenų (adreso) paskelbimą be ieškovo sutikimo), nurodytas ieškovui už šios teisės pažeidimą priteistino žalos atlyginimo dydis, nutarties rezoliucinėje dalyje parašyta, kad ieškovui iš atsakovo priteistas žalos atlyginimas už šį pažeidimą. Taigi 2023 m. spalio 24 d. nutartyje tinkamai išspręstas reikalavimas, susijęs su ieškovo adreso paskelbimu, nutarties motyvuojamojoje dalyje konstatuotas teisės į privataus gyvenimo gerbimą pažeidimas, kaip pagrindas taikyti šio teisės pažeidimo gynimo būdą (žalos atlyginimą).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

58. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir papildomą nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti iš ieškovo visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

58.1. Viso proceso metu atsakovas kėlė klausimą dėl ieškovo neteisėtos veikos – atsakovui reiškiami didelės apimties ieškiniai, prašomos priteisti iš jo didelės sumos, siekiant, jog jis būtų nuolatos priverstas gintis ir naudoti tiek fizinius, tiek finansinius resursus, bandant užkirsti atsakovui kelią toliau naudotis savo saviraiškos teise. Teismai apie tai nepasisakė.

58.2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 2.24 straipsnį, nes tinkamai neatliko žinios bei nuomonės atskirties. Teismas turėjo įvertinti atsakovo išsakytų teiginių visumą, įvertindamas jų kontekstą, atlikti atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, kurių pagrindu buvo išsakyti teiginiai, vertinimą. Teismas, įvertinęs pavienius teiginius, o ne visą išsakytą atsakovo poziciją ir byloje esančius rašytinius įrodymus, teiginius vertino kaip faktus. Pavienius atsakovo teiginius pripažinęs faktais, teismas juos preziumavo kaip nesąžiningus ir pažeidžiančius ieškovo teises, net neatlikdamas vertinimo, ar byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu atsakovas negalėjo susiformuoti tokios nuomonės, ar neva išsakyti faktai ir pan. negalėjo būti pripažinti atitinkančiais faktinę tiesą ir realiai bei objektyviai egzistuojančiais. Atsakovo nuomone, vien tai, kad teiginiai pripažinti faktais, nėra pagrindas pripažinti, kad jie pažeidžia ieškovo teises, nes juos būtina tirti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016; 2020 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020). Teismas neatliko teiginių, kuriuos vertino kaip paskleistus duomenis, gramatinės formuluotės tyrimo ir nevertino jų semantinės reikšmės. Dauguma atsakovo teiginių nėra formuojami kategoriškai, jais yra klausiama, keliama prielaida ir diskusija, tačiau ne kategoriškai teigiama, kad faktas egzistuoja, nėra siekiama įtikinti ar teigti. Be to, yra vartojama ir konstrukcija „bent jau man asmeniškai“. Tai rodo, kad atsakovas pateikia savo asmeninę nuomonę (vertinimą), o vėliau pateikiama daugybė klausimų, kuriais toliau yra diskutuojama, o tai ir yra esminis vaizdo tinklaraščių tikslas. Po iškeltų klausimų vėlesnis atsakovo pasakymas „aš nežinau“ rodo, kad atsakovas kelia diskusiją ir aktualius klausimus, o vėliau juos iškėlęs nurodo, kad atsakymo nežino, todėl teikia savo nuomonę ir pasvarstymus, o ne skleidžia faktus, informuoja ir teigia. Įvertinus visą atsakovo paskelbtų įrašų turinį, matyti, kad per įrašą atsakovas diskutuoja, kelia klausimus ir teikia savo nuomonę ir (ar) poziciją (pasvarstymus, asmeninį vertinimą ir pan.), tačiau ne teiginius ar faktus. Teismas neatliko bendros atsakovo pozicijos vertinimo, o vadovavosi pavieniais ir selektyviai bei fragmentiškai atrinktais atsakovo teiginiais.

58.3. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nevertino viso konteksto, darytina išvada, kad teismas nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikos (EŽTT 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimas byloje Egill Einarsson prieš Islandiją, peticijos Nr. 24703/15; 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Balaskas prieš Graikiją, peticijos Nr. 73087/17). Kvalifikuojant ginčo teiginį vertintinos įvairios aplinkybės: bendras pasisakymo kontekstas, tonas, tikslas; vienas sakinys, frazė negali būti vertinami pažodžiui, atsietai nuo bendro pasisakymo konteksto, jei vienas sakinys, frazė išskiriami iš viso pasisakymo, tam reikia pateikti įtikinamus argumentus ir pan. (EŽTT 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje Marcinkevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 24919/20).

58.4. Teismas nevertino, kad ginčo teiginiai buvo išsakyti „YouTube“ platformoje, kuri yra „Google“ bendrovės socialinis tinklas, nelaikytinas visuomenės informavimo priemone. „YouTube“ teikia vaizdo įrašų prieglobos paslaugas, todėl jos tikslas nėra informuoti visuomenę. Tai yra socialinė platforma, kurioje bet kuris fizinis asmuo gali užsiregistruoti ir dalintis bet kokiu jam patinkančiu turiniu, įskaitant asmens nuomonę, išgyvenimus, asmeninę patirtį ar kitą jo norimą informaciją. Tokie asmenys, kurie kelia informaciją į „YouTube“ platformą, yra kūrėjai, vaizdo tinklaraštininkai ar kiti asmenys, kurie nori bendrauti su socialiniame tinkle esančiais žmonėmis, o ne žurnalistai, kurie siekia taip informuoti visuomenę. Taigi, asmuo, kuris naudoja „YouTube“ turinį, jį vertina kaip atskirų fizinių asmenų skelbiamą nuomonę, asmeninę patirtį ir pan.

58.5. Socialinio tinklo „YouTube“ specifika – tai nėra atsakovo valdoma platforma, todėl įpareigojimas pašalinti net ir vieną teiginį reiškia išimti visą epizodą. Papildomai net nėra aišku, kur ir kaip turėtų būti skelbiamas informacijos paneigimas, nes jokie tekstai ir pan. šiame tinkle nėra skelbiami.

58.6. Kadangi apeliacinės instancijos teismas tinkamai neatliko vaizdo įrašų vertinimo bei tyrimo, t. y. nevertino išsakytos nuomonės visumos, tai įrodymų tyrimas nebuvo atliktas tinkamai ir visapusiškai, o ieškovas neįvykdė įrodinėjimo pareigos – neįrodė fakto, kad buvo pažeista jo garbė ir orumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011). Teismas pripažino, kad atsakovo išsakytas teiginys: „Tikras monstras. Kuris gali meiliai kalbėti, glėbesčiuotis ir paskui iš karto įsakyti žmogų nužudyti“, pažeidžia ieškovo garbę ir orumą, tačiau tai nėra atsakovo teiginys ar paskleistas faktas, nes jis citavo dienraščio „Lietuvos rytas“ publikaciją, kuri 2001 m. rugpjūčio 25 d. buvo publikuota visuomenės informavimo priemonėje „Delfi“, ir ši publikacija teismui buvo pateikta. Taigi teismas neištyrė ir neįvertino atsakovo pateiktų įrodymų. Vaizdo įraše, kuris buvo paskelbtas socialiniame tinkle „YouTube“, atsakovas nurodė, kad šis teiginys yra citata, nurodė ir šios citatos šaltinį, atsakovo nuomone, teismas nesusipažino su atsakovo įrašo turiniu. Atsakovo teiginiai, susiję su ieškovo veikla Baltarusijoje, taip pat nebuvo jo išsakyta informacija (žinia), tai buvo visuomenės informavimo priemonėje nurodyti duomenys, būtent www.15min.lt 2013 m. rugpjūčio 5 d. publikacija „Per Lietuvą tekančios juodojo aukso upės turtus krauna ir politikams, ir nusikalstamo pasaulio šulams“, 2017 m. balandžio 4 d. straipsnis „Baltarusijos slėpiniai: kas sieja A. P. ir „Lukašenkos piniginę“. Visuomenės informavimo priemonių ir paminėtų publikacijų pagrindu atsakovas pagrįstai ir objektyviai galėjo susiformuoti nuomonę apie ieškovo įvykdytas nusikalstamas veikas, jo veiklą Baltarusijoje. Taigi, teismui nevertinant įrodymų kaip visumos ir neištyrus visų ginčui turinčių įrodomąją reikšmę įrodymų, nebuvo nustatyta, kad teiginiai apie ieškovo verslo ryšius Baltarusijoje nebuvo atsakovo paskleisti faktai ir kad ne atsakovas už juos atsakingas, t. y. civilinė atsakomybė pritaikyta asmeniui, kuris nėra teiginių autorius.

58.7. Teismas nepagrįstai žodžio „mafija“ įkėlimą greta ieškovo atvaizdo laikė pastarojo teisių pažeidimu, taip suformavo pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą ir nustatė neįvykdomą įrodinėjimo naštą atsakovui. BK nenustato atsakomybės už dalyvavimą mafijos veikloje, todėl nuosprendis dėl dalyvavimo tokioje organizacijoje negali būti priimtas. Tai nėra oficialus Lietuvos teisėje vartojamas terminas, nes tai yra šnekamosios kalbos terminas. Vadinamojoje laisvojoje enciklopedijoje internete nurodoma, kad „mafija“ yra neoficialus terminas, vartojamas nusikalstamoms organizacijoms apibūdinti. Visuotinai yra žinomas faktas, apie kurį ne kartą kalbėjo ne viena visuomenės informavimo priemonė ir teisėsaugos atstovai, kad ieškovas buvo laikomas nusikalstamo š. susivienijimo lyderiu, įtariamas ryšiais su nusikalstamu pasauliu. Tai patvirtina ir byloje esanti visuomenės informavimo priemonės „Delfi“ paskelbta 2002 m. spalio 9 d. publikacija „Raseinių žuvininkystė“.

58.8. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 2.24 straipsnio 6 dalies, kurioje įtvirtintos asmens atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygos, konkrečiai – sąžiningas veikimas, teisėtas tikslas supažindinti visuomenę su atitinkamo asmens valstybine ar visuomenine veikla bei asmens, apie kurį paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, viešas statusas. Tai sistemiškai dera su paminėtais EŽTT praktikoje išdėstytais standartais, nes jais siekiama tų pačių tikslų – užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp asmens ir visuomenės teisių bei teisėtų interesų. Teismas turėjo įvertinti informacijos atitiktį tikrovei, ginčo teiginių sąsajumą su šio asmens valstybine ar visuomenine veikla ir sąžiningumo kriterijų, kurio dalyką šiuo atveju sudaro paskleistos susistemintos informacijos turinio atitiktis pirminiams informacijos šaltiniams. Atsakovas nenurodė jokio privataus ieškovo gyvenimo detalių, nesiekė smalsauti ar skleisti paskalų, o kėlė klausimus, kurie yra aktualūs viešajam interesui. Ginčo kilimo metu ieškovo pareigos turėjo visuomeninę reikšmę, todėl visuomenė turi teisę domėtis jo veikla ir žinoti. Šią teisę suteikė pats ieškovas, siekdamas užimti visuomenei svarbias ir su visuomenės poreikiais susijusias pareigas, todėl jis pats paskatino diskusiją visuomenėje. Ginčo kilimo metu ieškovas ėjo (duomenys neskelbtini) apskrities futbolo federacijos prezidento pareigas, buvo (ir yra) Lietuvos futbolo federacijos Vykdomojo komiteto narys. Taigi, ieškovas yra viešasis asmuo, jo reputacija vertinama ypač prieštaringai ir jo atžvilgiu yra leidžiama aštresnė kritika dėl paties ieškovo rodomos nepagarbos visuomenės normoms. Abejones dėl ieškovo galimybės ir tinkamumo eiti tokio pobūdžio pareigas kėlė tiek Lietuvos Respublikos ministrai, tiek Seimo nariai. Tai rodo, kad diskusija buvo svarbi visuomenei ir leido kritikuoti ir diskutuoti žymiai kritiškiau bei aštriau. Tokia pozicija atitinka EŽTT praktiką (EŽTT 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje Marcinkevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 24919/20; 1986 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Lingens prieš Austriją, peticijos Nr. 9815/82; kt.). Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje). Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ieškovas buvo viešasis asmuo, o įvertinęs tai, kad diskusiją sukėlė pats ieškovas savo veiksmais ir buvo diskutuojama ne apie jo privatų gyvenimą, turėjo taikyti CK 2.24 straipsnio 6 dalį. EŽTT, analizuodamas bendrojo intereso žinoti skleidžiamą informaciją klausimą, taip pat yra nurodęs, kad visuomenė yra suinteresuota gauti informaciją ne tik apie politikos ar kriminalinius klausimus, bet ir apie sportą ar scenos atlikėjus ir pan. (Didžiosios kolegijos 2012 m. vasario 7 d. sprendimas byloje Von Hannover prieš Vokietiją (Nr. 2), peticijos Nr. 40660/08 ir 60641/08). Pagal CK 2.24 straipsnio nuostatas įstatymo leidėjas suteikė tam tikromis sąlygomis mažesnę privatumo apsaugą būtent viešiesiems asmenims. Šiame įstatyme konkrečiai nurodžius sritį, kurioje taikytinas atitinkamas standartas (viešasis gyvenimas), akcentuojama teisinė svarba, teikiama demokratinei valstybei būdingoms diskusijoms visuomenei reikšmingais klausimais, teikiant prioritetą visuomenės interesui žinoti. Tai atitinka EŽTT praktiką (Didžiosios kolegijos 2015 balandžio 23 d. sprendimas Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10). Teismas neįvertino duomenų paskleidimo priežasties, tikslo ir duomenis skleidusio asmens sąžiningumo. Atsakovas gali ir sąžiningai klysti, ir tai nebūtų laikoma ieškovo teisių pažeidimu.

58.9. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė VIĮ, nes buvo tiriamas vaizdo įrašų turinys ir atsakovo nuomonė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-421/2022 išaiškinta, kad šio įstatymo teisinio reguliavimo sritis yra teisiniai santykiai, susiję su viešąja informacija ir visuomenės informavimo priemonių atsakomybe, konstatuota, kad VIĮ nustatytas teisinis paskelbtos informacijos paneigimo tvarkos reglamentavimas nurodytoje byloje netaikytinas. Atsakovas nėra laikomas žurnalistu, o „YouTube“ yra socialinis tinklas, o ne visuomenės informavimo priemonė. Tai yra prejudiciniai faktai, nustatyti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-176-779/2022, kurioje taip pat buvo nagrinėjamas reikalavimas dėl atsakovo paskelbtų vaizdo įrašų. Ginčo kilimo metu atsakovo kaip tinklaraštininko veikla nebuvo reglamentuota, todėl jam negalėjo būti taikomas VIĮ. Atsakovas nėra žurnalistų profesinės organizacijos narys, nėra sudaręs jokių sutarčių su žiniasklaidos priemonėmis, nėra įregistruotas žiniasklaidos registruose, nesinaudoja žurnalisto privilegijomis, negauna iš VĮ Registrų centro informacijos, nėra niekur akredituotas ir pan., todėl jis negali būti prilygintas (ar lyginamas) žurnalistui.

58.10. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad asmens nuotraukos išspausdinimas visuomenės informavimo priemonėje kartu su asmens garbę ir orumą žeminančiais duomenimis žemina asmens garbę ir orumą. Atsakovas teigia, kad jis ne tik kad nėra laikomas visuomenės informavimo priemone, bet ir niekur nespausdino ieškovo nuotraukos. Tai rodo, kad teismas netinkamai taikė VIĮ ir netinkamai atskleidė ginčo esmę.

58.11. Tarp tų pačių šalių jau yra išnagrinėtas ginčas, kuriame atsakovas prašė pripažinti, kad ieškovas apie jį paskelbė faktus, kurie pažeidė jo garbę ir orumą. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi pripažino, kad A. P. pažeidė S. M. garbę ir orumą. Teismas konstatavo, kad apgintos S. M. teisės į garbę ir orumą yra pakankama satisfakcija, todėl ieškinio dalį dėl 1 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-781/2023, peržiūrėjęs Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartį, jokių pažeidimų nenustatė. Taigi apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

59. Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

59.1. Teismai konstatavo, jog ieškovas pateikė tiek detalius ieškinių reikalavimus pagrindžiančius argumentus, tiek ir įrodymus, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jis nesąžiningai naudojosi teise į teisminę gynybą.

59.2. Atsakovas itin plačiu mastu viešai ir sistemingai skleidė ieškovą žeminančią ir kitas neturtines jo teises pažeidžiančią informaciją, siekdamas komercinės naudos ir nesilaikydamas teisės aktais viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui nustatytų pareigų ir draudimų, padarydamas ieškovui itin didelę žalą. Ieškovas tai laiko informaciniu smurtu.

59.3. Apeliacinės instancijos teismas neprilygino atsakovo visuomenės informavimo priemonei, o pagrįstai taikė teismų praktiką socialiniuose tinkluose esančių asmeninių paskyrų ir jų valdytojų atžvilgiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-70/2009). Remiantis šia praktika, atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo informacinio turinio kūrėjas, viešai skelbęs, kad kurti vaizdo įrašų turinį yra jo profesija, darbas. Atsakovas informaciją skleidė viešai ir tai darė reguliariai, ginčui aktualiu laikotarpiu iš informacijos skelbimo gavo itin dideles pajamas. Atsakovo valdoma paskyra „YouTube“ platformoje yra sui generis visuomenės informavimo priemonė. VIĮ pateikia nebaigtinį sąrašą viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) bei visuomenės informavimo priemonių formų, įtvirtina, kad, be įstatyme įvardintos formos, gali būti ir bet kuri kita forma – „kitas asmuo“, „kita priemonė“ (VIĮ 2 straipsnio 62, 63, 67 dalys).

59.4. 2020 m. gegužės 27 d. atsakovas viešai paskelbė pranešimą, kad kuria savo „Patreon“ paskyrą, ir pakvietė visus jį paremti. Atsakovas, pradėjęs savo, kaip tinklaraštininko, veiklą, pats ją pristatė kaip darbą visu etatu, kalbėjimą apie tai, kas yra tiesa, o savo valdomą paskyrą „YouTube“ platformoje – kaip vietą, į kurią atėję žmonės sužinotų svarbius dalykus. Atsakovo teiginys, kad asmuo, kuris naudoja „YouTube“ turinį, jį vertina ne kaip visuomenės informavimo priemonę, o atskirų fizinių asmenų skelbiamą nuomonę, asmeninę patirtį, paneigtas konkrečiais byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais, kad visuomenė atsakovo skelbiamą informaciją suprato kaip tikras ir teisingas žinias, žurnalistinius tyrimus, dokumentuotą informaciją, faktus, tiesą. Šį teiginį patvirtina ir į bylą pateiktas didžiausią įtaką Lietuvoje turinčių žiniasklaidos atstovų sąrašas. Byloje įrodyta, kad atsakovas aktyviai skatino visuomenę ginčo informaciją suprasti kaip žinias, viešai tvirtino turįs visus apie ieškovą paskelbtos informacijos įrodymus, tvirtino, kad ginčo teiginius pagrindžia nukentėjusių asmenų konkretūs rašytiniai liudijimai, laiškai su pasakojimais. Atsakovas viešai žadėjo ir tvirtino, kad visus šiuos duomenis jis paskelbs viešai, pateiks teismui, įvardys konkrečius vardus ir pavardes, kad turi oficialius dokumentus. Viešas atsakovo tvirtinimas, kad jis kiekvieną ginčo teiginį pagrįs įrodymais, neabejotinai formuoja visuomenės įsitikinimą, kad ginčo teiginiais buvo paskleistos tikros ir teisingos žinios. Toks teiginys atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

59.5. Atsakovas sutinka, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino duomenų paskleidimo priežasties, tikslo ir duomenis skleidusio asmens sąžiningumo. Teismas, spręsdamas dėl nuomonę paskleidusio asmens atsakomybės, turi ištirti ir įvertinti, ar visuomenės supažindinimas su paskelbtos nuomonės pagrindu buvo tinkamas, ar visuomenei buvo sudaryta galimybė įvertinti tokios nuomonės faktinį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020). Bylą nagrinėjant teisme atsakovas atsisakė pateikti jo teiginius pagrindžiančius įrodymus, o tai patvirtina atsakovo nesąžiningumą. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas vaizdo įrašų kūrimą naudojo kaip ekonominės veiklos modelį, o ginčo vaizdo įrašai buvo itin pelningas produktas.

59.6. Šiuo atveju aktuali ne „YouTube“ platforma, o joje esanti asmeninė atsakovo paskyra, kurią jis valdo ir sprendžia, kada ir kokią informaciją į šią paskyrą įkelti, turi galimybę informaciją iš šios paskyros ištrinti arba ją „paslėpti“, trinti komentarus ir pan. Ginčo vaizdo įrašai yra populiariausi iš visų atsakovo kurtų, t. y. sulaukę vieno didžiausių peržiūrų ir komentarų skaičiaus, todėl šių įrašų įkėlimas iš naujo, pašalinus iš jų ieškovo teises pažeidžiančią informaciją, pakenktų atsakovo asmeninės paskyros peržiūroms ir atitinkamai gaunamai naudai.

59.7. Paminėtame tinkle buvo skelbiami tiek sakytiniai, tiek rašytiniai tekstai – ginčo vaizdo įrašų užsklandose, komentarų skiltyje, taip pat pačiuose vaizdo įrašuose, demonstruojant (ekrane rodant) ir ieškovo prašymus paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją. Taigi, atsakovas turi visas galimybes „YouTube“ platformoje esančioje savo asmeninėje paskyroje paskelbti (parodyti) rašytinį paneigimo tekstą ir palikti jį pasiekiamą tiek laiko, kiek yra nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Šiuo atveju nėra pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-421/2022 išaiškinimais, nes faktinės nurodytos bylos aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje nustatytųjų.

59.8. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi esminiu žinios atskyrimo nuo nuomonės kriterijumi – galimybe informaciją patikrinti ir pagrįstai konstatavo, kad ginčo informacija priskirtina teisinei duomenų kategorijai ir kad atsakovas neįrodė paskleistų žinių atitikties tikrovei. Formalus prisidengimas nuomonės, vertinimo ar klausimo forma teisinės atsakomybės už viešai paskleistus duomenis nepanaikina, jei tokią informaciją galima patikrinti. Net ir tose atsakovo frazėse, kurios yra užbaigiamos klausimu, ginčijama informacija pateikiama kaip faktas, duomenys, žinios, tikra ir abejonių nekelianti informacija.

59.9. Remiantis EŽTT praktika, nepagrįsti kaltinimai nusikalstamų veikų padarymu priskiriami prie teiginių, galinčių rimtai paveikti reputaciją (EŽTT 2012 m. liepos 10 d. sprendimas byloje Bjork Eiðsdottir prieš Islandiją, peticijos Nr. 46443/09). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi taisyklės, kad kuo rimtesnis teiginys, tuo svaresnis turi būti faktinis jo pagrindimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014). Kaltinimai moterų ir vaikų sudeginimu, 4 žmonių žmogžudysčių užsakymu priskirtini prie itin radikalių pareiškimų, atitinkamai atsakovas, įrodinėdamas šių kaltinimų faktinį pagrindą, turėjo pareigą pateikti adekvačiai svarų šių kaltinimų faktinį pagrindimą. Ieškovas neminimas nei 2001 m. rugpjūčio 25 d. „Delfi“ publikacijoje, nei 2020 m. birželio 8 d. Lrytas.lt publikacijoje „Kauno mafijos šulo išpažintis po keturių žmonių nužudymo – šokiravo, bet jo noras neišsipildė“. 2001 m. rugpjūčio 25 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. 198 paskelbtame A. L. straipsnyje „Myriop kauniečius siunčia nematoma ranka“ yra nurodyta, kad tikrieji žmogžudysčių užsakovai norėjo nukreipti teisėsaugos pareigūnų dėmesį tiriant šias žmogžudystes į V. U. arba A. P.. Taigi tikrieji žmogžudysčių užsakovai teisėsaugos dėmesį mėgino nukreipti į ieškovą, kuris su šiais nusikaltimais niekaip nėra susijęs. Atsakovo nurodytose publikacijose nėra paskelbta informacija, kuri savo turiniu ir prasme atitiktų jo paskelbtą informaciją, t. y. atsakovas sukūrė ir viešai paskelbė naujas žinias apie ieškovą. Jei būtų sprendžiama priešingai, tai vis dėlto tokios informacijos atžvilgiu taikytini pažeidimo pripažinimas ir įpareigojimas informaciją paneigti, kaip savarankiški ieškovo teisių gynimo būdai.

59.10. Ieškovas sutinka, kad apeliacinės instancijos teismas nepateikė išsamios ginčo įrašų konteksto analizės, tačiau tokia analizė įrodo jo, o ne atsakovo pozicijos pagrįstumą. Įvertinus bendrą įrašų kontekstą, akivaizdu, kad atsakovas informaciją apie ieškovo neva padarytus nusikaltimus skelbia kaip jokių abejonių nekeliančias žinias, tačiau nepateikė jas patvirtinančių įrodymų.

59.11. Atsakovas nė viename procesiniame dokumente nenurodė, dėl kokios konkrečiai ginčo informacijos neva suklydo, ir neįrodinėjo, kad tokia klaida turi būti vertinama kaip sąžiningas suklydimas, todėl teismai pagrįstai nepasisakė šiuo klausimu. Be to, sąžiningas suklydimas gali būti pagrindas atleisti asmenį nuo civilinės atsakomybės, tačiau neužkerta kelio nukentėjusiajam asmeniui naudotis kitais teisių gynimo būdais, t. y. reikalauti teisės pažeidimo pripažinimo ir (ar) tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo.

59.12. Įvertinus atsakovo įtaką visuomenei, ginčo informacijos sklaidą, mastą, viešai skelbiamų kaltinimų sunkumą, atsakovui turėtų būti taikomi griežtesni atidumo ir viešai skelbiamos informacijos tikslumo, pakankamo faktinio pagrindo (atitikimo tikrovei) kriterijai, todėl kasaciniame skunde neapgrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas suformavo pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą ir nustatė neįvykdomą įrodinėjimo naštą atsakovui.

59.13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-781/2023 pagrindiniu ginčo informacijos teisinio kvalifikavimo kriterijumi laikė galimybę patikrinti paskleistą teiginį. Nagrinėjamoje byloje visi ginčo teiginiai išsiskiria aiškiu patikrinamumu. Be to, ginčo duomenys kvalifikuotini kaip žinia ne tik pagal patikrinamumo, bet ir pagal lingvistinę konstrukciją bei pagal tai, kaip juos suprato visuomenė.

59.14. Atsakovas kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas „YouTube“ kanale esančią jo paskyrą nepagrįstai pripažino visuomenės informavimo priemone, kad jis nėra viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas, jam negali būti taikomas VIĮ, kadangi jis niekada nesiekia informuoti visuomenės, tačiau atsakovas taip pat tvirtina, kad šiame ginče turėjo būti taikoma CK 2.24 straipsnio 6 dalis, nustatanti galimybę atleisti asmenį nuo civilinės atsakomybės, jei tas asmuo veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su ieškovo asmeniu ir jo veikla.

59.15. Ieškovas nesutinka su kasacinio skundo argumentais dėl žalos atlyginimo dydžio, nurodo, kad nagrinėjama situacija negali būti lyginama su civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-781/2023 nustatyta faktine situacija (pažeidimas buvo vienkartinis, nebuvo įrodinėjama reali žala ir kt.). Precedento neturintis paskleistų žinių pobūdis, apimtis, žinių paplitimas, jų vertinimas ir svarba visuomenėje, ieškovui sukeltos pasekmės, įrodytas atsakovo nesąžiningumas (kaltė) ir kitos individualios bylos aplinkybės pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-403/2017) lemia, kad vien teisės pažeidimo pripažinimas negali būti laikomas pakankama satisfakcija. Atsisakymas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę reikštų informacinio smurto įteisinimą, gynimą ir skatinimą.

59.16. Ieškovas įrodė ginčo duomenų paskleidimo faktą, kad duomenys yra apie jį ir kad duomenys yra žeminančio pobūdžio. Atsakovas neįrodė ginčo duomenų atitikties tikrovei (faktinio pagrindo). Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-176-779/2022, nes šis teismas neformuoja teismų praktikos.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasacinio nagrinėjimo ribų

60. CPK 353 straipsnyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti kasacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims.

61. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas įstatyme reiškia, jog kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019, 36 punktas). Plėtodamas praktiką dėl CPK 353 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kasacinio nagrinėjimo dalykas yra ir atsiliepime į kasacinį skundą nurodyti teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-823/2022, 29 punktas).

62. Nagrinėjamoje byloje atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir papildomą nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo visi ieškovo reikalavimai buvo atmesti. Taigi nagrinėjamoje byloje kasacinio nagrinėjimo dalykas yra tik apeliacinės instancijos teismo pripažinti ieškovo teisių pažeidimai, būtent: kad „YouTube“ kanale atsakovo asmeninėje paskyroje 2020 m. birželio 20 d. paskelbtame vaizdo įraše „Š. imperija“ apie ieškovą paskelbti duomenys: „Baltarusijoje jis legalizuoja pinigus, kurie yra gauti iš kriminalinės veiklos čia, Lietuvoje“; „jisai tapo Lietuvos verslo stogu tenai, bet koks net ir stambus verslas ateidamas į Baltarusiją turėjo kalbėtis su Š.“; „Š. turi pavogęs tiek pinigų per savo gyvenimą“; 2020 m. rugpjūčio 22 d. „YouTube“ kanale atsakovo asmeninėje paskyroje paskelbtame vaizdo įraše „Deganti (duomenys neskelbtini)“ apie ieškovą paskelbti duomenys: „yra labai konkretūs žmonės, kurie nuo šio žmogaus ir jo grupuotės rankos krito“; „YouTube“ kanale atsakovo asmeninėje paskyroje 2020 m. gruodžio 13 d. paskelbtame vaizdo įraše „Š. žmonės“ apie ieškovą paskelbti duomenys: „Tikras monstras. Kuris gali meiliai kalbėti, glėbesčiuotis ir paskui iš karto įsakyti žmogų nužudyti“; „bent jau man asmeniškai niekas kitas į galvą neateina, juo labiau, kad praėjo nemažai laiko ir pasižiūrėkite, kur yra kitų grupuočių vadovai ir kur yra A. P. – Š.“; „Ar tiesa, kad A. L., bendravęs su kriminalistais, žino, jog užsakovu buvo įvardintas A. P. – Š.? Ar tiesa, kad tas aprašytas mandagus ir aukštus užtarėjus turintis žmogus dar prieš 19 metų buvo A. P. – Š.? Ar tiesa, kad tas žmogus taip padidino savo įtaką, kad šiandien niekam nebeįdomu jo užsakyta 4 žmonių žmogžudystė?“, neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą. Taip pat kasacinio nagrinėjimo dalykas yra „YouTube“ kanale 2020 m. birželio 20 d. paskelbtame vaizdo įraše „Š. imperija“ ieškovo nuotraukos su užrašu „MAFIJA“ įkėlimo teisėtumas. Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir papildomos nutarties dalių, kuriomis kiti ieškovo šioje byloje pareikštų ieškinių reikalavimai yra atmesti, teisėtumo patikrinimas nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl jų nesprendžia ir nepasisako.

Dėl VIĮ nuostatų taikymo nagrinėjamoje byloje

63. 2018 m. lapkričio 14 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1808, kuria, atsižvelgiant į kintančias rinkos realijas, iš dalies pakeista Direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (toliau – Direktyva). Ši Direktyva įsigaliojo 2018 m. gruodžio 18 d. Direktyvos 2 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, jog įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2020 m. rugsėjo 19 d. Vykdant šią Direktyvą ir siekiant perkelti jos nuostatas į nacionalinę teisę, buvo parengtas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25, 31, 33, 34, 34-1, 37, 38, 39, 40, 40-1, 40-3, 40-4, 43, 45, 47, 48, 51, 52 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 321, 405 straipsniais, 342 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-180 (toliau – Pakeitimo įstatymas) projektas.

64. Teikiant Lietuvos Respublikos Seimui Pakeitimo įstatymo projektą jo Aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad VIĮ šiuo metu nereglamentuoja Direktyva koordinuojamos naujos srities – dalijimosi vaizdo medžiaga platformų – paslaugų, kurios de facto (faktiškai) plačiai taikomos audiovizualinio turinio sklaidai. VIĮ, įgyvendinant Direktyvos naują IXA skyrių „Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugoms taikomos nuostatos“, būtų reguliuojama atskira paslaugų rūšis – dalijimosi vaizdo medžiaga platformų paslauga, o šios paslaugos teikėjams nustatomas atskiras teisinis režimas. Taip bus užtikrintos sąžiningos konkurencinės sąlygos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams, nepriklausomai nuo šių audiovizualinių žiniasklaidos paslaugų teikimo ar perdavimo visuomenei priemonių ar būdų (platformų). Dalijimosi vaizdo medžiaga platformų paslaugos esmė yra teikti kitų subjektų parengtą turinį (programas arba naudotojų sukurtus įrašus) visuomenei, neprisiimant redakcinės atsakomybės. Dalijimosi vaizdo medžiaga platformų paslaugomis naudojasi audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai ir kiti naudotojai. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos nuo kitų naudotojų sukurtų įrašų dalijimosi vaizdo medžiaga platformose skiriasi tuo, kad audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, teikdami paslaugas ir skleisdami programas, kurios turi būti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo nustatytame programų tvarkaraštyje arba kataloge, vykdo ūkinę komercinę veiklą informavimo, pramogų ar švietimo tikslais.

65. 2021 m. sausio 14 d. buvo priimtas Pakeitimo įstatymas, jis įsigaliojo 2021 m. vasario 1 d. VIĮ 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta, kad dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga – tai paslauga, kurios visos arba nuo jos atsiejamos dalies pagrindinis tikslas arba viena iš esminių funkcijų yra informavimo, pramogų ar švietimo tikslais elektroninių ryšių tinklais teikti programas ir (ar) naudotojų sukurtus vaizdo įrašus visuomenei ir kurios organizavimą, neprisiimdamas redakcinės atsakomybės, nustato jos teikėjas, be kita ko, automatinėmis ar kitomis priemonėmis arba algoritmais įdiegdamas, rodydamas žymas ir nustatydamas seką. Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas – asmuo, teikiantis dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugą (14 dalis).

66. Teisėjų kolegijos vertinimu, „YouTube“ – tai dalijimosi vaizdo medžiaga platforma, kurios teikiama paslauga atitinka šiuo metu galiojančios redakcijos VIĮ 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtintą sąvoką. Būtent šioje dalijimosi vaizdo medžiaga platformoje atsakovas įkėlė savo vaizdo įrašus, kuriuose buvo išsakyti teiginiai, ieškovo nuomone, neatitinkantys tikrovės, pažeidžiantys jo garbę ir orumą. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad vaizdo įrašų įkėlimo į „YouTube“ platformą metu Pakeitimo įstatymas dar negaliojo. Kasaciniame skunde atsakovas „YouTube“ įvardija kaip socialinį tinklą, per kurį teikiamos elektroninės informacijos prieglobos paslaugos, o apeliacinės instancijos teismas „YouTube“ priskiria visuomenės informavimo priemonėms.

67. Visuomenės informavimo įstatymo (redakcija, galiojusi atsakovo vaizdo įrašų įkėlimo metu – nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2021 m. vasario 1 d.) 2 straipsnio 87 dalyje nustatyta, kad visuomenės informavimo priemonė – tai laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. Pagal šį įstatymą, visuomenės informavimo priemonei nepriskiriamas oficialus, techninis ir tarnybinis dokumentas, vertybiniai popieriai. Galiojusios redakcijos VIĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punkte interneto svetainės ir tinklalapiai įvardyti kaip informacinės visuomenės informavimo priemonės, o VIĮ 2 straipsnio 18 dalyje apibrėžta jų teikiama informacinės visuomenės paslauga – tai paprastai už atlyginimą elektroninėmis priemonėmis ir per atstumą individualiu informacinės visuomenės paslaugos gavėjo prašymu teikiama paslauga.

68. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad informacinės visuomenės paslaugos aprėpia įvairią veiklą, kurioje dalyvauja daug skirtingų subjektų, atliekančių nevienodas funkcijas. Priklausomai nuo veiklos pobūdžio ir atliekamų funkcijų jie turi skirtingas teises bei pareigas, jų statuso ypatumai turi įtaką teisiniams padariniams, atsirandantiems jiems dėl kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2013). Vienas iš tokių subjektų yra galiojusios redakcijos VIĮ 2 straipsnio 21 dalyje reglamentuotas informacinės visuomenės paslaugų tarpinis teikėjas – tai informacinės visuomenės paslaugų teikėjas, perduodantis paslaugos gavėjo pateiktą informaciją elektroninių ryšių tinklu, suteikiantis galimybę naudotis elektroninių ryšių tinklu arba saugantis paslaugos gavėjo pateiktą informaciją.

69. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal teikiamų paslaugų pobūdį informacinės visuomenės paslaugų tarpiniam teikėjui priskirtinas ir prieglobos paslaugų teikėjas, kuriam gali būti taikomos tam tikros atsakomybės išimtys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2013). Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 290 patvirtintos Viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos 4 punkte įtvirtinta informacijos prieglobos paslaugų teikėjo samprata: tai – asmuo, faktiškai teikiantis interneto tinklalapių prieglobos (angl. hosting) viešo naudojimo kompiuterių tinkluose paslaugas. Informacijos prieglobos paslaugų teikėjo veikla apsiriboja eksploatavimo techniniu procesu ir prieigos prie ryšių tinklo, kuriuo perduodama arba kuriame laikinai saugoma trečiųjų asmenų informacija, suteikimu tik tam, kad perdavimas būtų efektyvesnis (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).

70. Pagal 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos Direktyva) nuostatas ir jas aiškinančią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, tarpiniu informacinės visuomenės paslaugų teikėju gali būti pripažintas toks subjektas, kurio vaidmuo neutralus, o veiksmai yra tik techninio, automatinio ir pasyvaus pobūdžio, ir todėl jis neturi žinių apie saugomus duomenis arba jų nekontroliuoja (ESTT 2010 m. kovo 23 d. sprendimas byloje Google France ir Google, peticijos Nr. C-236/08 iki C-238/08; 2011 m. liepos 12 d. sprendimas byloje L‘Oréal SA ir kt. prieš eBay International AG ir kt., peticijos Nr. C-324/09).

71. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad informacinės visuomenės paslaugų tarpinis teikėjas neturi prievolės nei stebėti informaciją, kurią jis perduoda arba saugo, nei aktyviai domėtis faktais arba aplinkybėmis, rodančiomis nelegalią veiklą. Tačiau, gavęs informaciją apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą ar saugomą neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją, privalo imtis aktyvių veiksmų (apie tai sužinojęs, privalo nedelsdamas imtis priemonių tai informacijai panaikinti arba kitaip atimti galimybę ja naudotis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2013).

72. Galiojusios redakcijos VIĮ 19 straipsnyje buvo reglamentuota neskelbtina informacija ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo (informacinės visuomenės paslaugų tarpinio teikėjo) pareiga ją pašalinti iš interneto, tačiau, minėta, detaliai šio subjekto veikla iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo VIĮ nebuvo reglamentuota. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo vaizdo įrašų įkėlimo metu per interneto svetainę „YouTube“ buvo teikiamos elektroninės informacijos prieglobos paslaugos.

73. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl atsakovo, kuris naudojosi elektroninės informacijos prieglobos paslaugomis ir įkėlė į „YouTube“ vaizdo įrašus, atsakomybės yra aktuali tuo metu galiojusios redakcijos VIĮ 2 straipsnio 85 dalis, kurioje reglamentuota visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslauga – tai televizijos programų transliavimas, užsakomoji visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslauga, komercinių audiovizualinių pranešimų skelbimo paslauga, už kurių turinio parinkimą redakcinė atsakomybė tenka visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjui, vykdančiam ūkinę komercinę veiklą informavimo, pramogų ar švietimo tikslais, elektroninių ryšių tinklais transliuojančiam (perduodančiam) visuomenei programas. Pagal tuo metu galiojusios redakcijos VIĮ 2 straipsnio 77 dalį, užsakomoji visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslauga – tai visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslauga, kurią teikia visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas, skirta programoms žiūrėti vartotojo pasirinktu laiku ir jo individualiu prašymu pagal visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo siūlomą katalogą. Tuo metu galiojusios redakcijos VIĮ 2 straipsnio 11 dalyje reglamentuota visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjo sąvoka – asmuo, kuriam tenka redakcinė atsakomybė už visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos turinio parinkimą ir kuris sprendžia, kokia tvarka pateikiamas paslaugos turinys.

74. Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nenustatyti duomenys, kurie leistų atsakovą priskirti visuomenės informavimo (užsakomosios) audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjui, būtent – kad atsakovas vaizdo įrašų įkėlimo metu būtų vykdęs ūkinę komercinę veiklą (VIĮ 2 straipsnio 85 dalis). Pažymėtina, kad toks reikalavimas nurodytų paslaugų teikėjui nustatytas ir šiuo metu galiojančios redakcijos VIĮ 2 straipsnio 10 dalyje. Atkreiptinas dėmesys ir į 2022 m. kovo 30 d., t. y. jau po Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos priimtą sprendimą Nr. KS-42, kuriuo patvirtintos Gairės dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų, teikiančių paslaugas naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platforma, kvalifikavimo ir jiems taikomų reikalavimų (toliau – Gairės). Gairių 11 punkte nustatyti požymiai, kuriems esant asmuo („vlogeris“, kanalas), keliantis turinį į dalijimosi vaizdo medžiagą platformą („YouTube“, „Facebook“, „TikTok“ ir kt.), galėtų būti laikomas užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėju, vienas iš jų: paslaugos teikėjas turi vykdyti ūkinę komercinę veiklą (minėta, šis reikalavimas buvo nustatytas dar iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo), t. y. tokia veikla turėtų būti registruota mokesčių administratoriaus (VMI) registre.

75. Minėta, kad vaizdo įrašų įkėlimo į interneto svetaines veikla buvo pakankamai plačiai vykdoma ir iki Direktyvos bei Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, tai akcentuota ir Pakeitimo įstatymo projekto Aiškinamajame rašte, be kita ko, nurodant, kad tokia veikla užsiima ne tik audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjai, bet ir kiti dalijimosi vaizdo medžiaga platformų naudotojai. Teisėjų kolegija nurodo, kad nors atsakovas vaizdo įrašų įkėlimo į „YouTube“ metu nevykdė ūkinės komercinės veiklos informavimo, pramogų ar švietimo tikslais, t. y. nebuvo visuomenės informavimo (užsakomosios) audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėju, tačiau, minėta, naudojosi per šią interneto svetainę teikiamomis paslaugomis, t. y. buvo šios paslaugos gavėjas ir interneto svetainės „YouTube“ naudotojas.

76. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad naujausioje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta dėl socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje fizinio asmens, paskelbusio joje atitinkamo turinio teiginius, statuso – nurodyta, kad jis nėra visuomenės informavimo priemonė, viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas (VIĮ 2 straipsnio 76, 77, 81 dalys); jam taikyta atsakomybė CK 2.24 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-781/2024, 45 punktas). Civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-781/2023, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas dėl garbės ir orumo gynimo tarp tų pačių kaip ir šioje byloje šalių, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartyje konstatuota, kad S. M. veikla yra susijusi su įvairios tiriamojo pobūdžio informacijos viešinimu (54 punktas).

77. Remiantis EŽTT jurisprudencija, spauda (angl. press) atlieka esminį vaidmenį demokratinėje visuomenėje, vykdo viešojo (visuomeninio) sergėtojo funkcijas. Atsižvelgiant į svarbų interneto vaidmenį didinant visuomenės galimybes susipažinti su naujienomis ir palengvinant informacijos sklaidą, tinklaraštinininkų ir populiarių socialinės medijos (žiniasklaidos) naudotojų (angl. users of social media) funkcijos taip pat gali būti prilyginamos viešųjų sergėtojų funkcijoms, kiek tai susiję su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnio teikiama apsauga (žr. EŽTT 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą byloje Magyar Helsinki Bizottság prieš Vengriją [DK], peticijos Nr. 18030/11; 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą byloje Rebechenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 10257/17; 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą byloje Sanchez prieš Prancūziją [GDK], peticijos Nr. 45581/15). Taigi jiems taikoma aukšto lygio apsauga; žinoma, Konvencijos 10 straipsniu nustatytos garantijos nėra absoliučios: galimi Konvencijos 10 straipsnio garantijų apribojimai, tačiau jie turi būti aiškinami siaurai ir bet kokių apribojimų poreikis turi būti įtikinamai įrodytas (žr., pvz., cituotą EŽTT sprendimą byloje Rebechenko prieš Rusiją). EŽTT yra pripažinęs, kad pirmiau nurodytų subjektų, realiai vykdančių viešojo sergėtojo funkciją, saviraiškos laisvės apribojimai nagrinėjami remiantis tais pačiais principais, kurie taikomi vertinant laisvos spaudos vaidmenį užtikrinant tinkamą demokratinės visuomenės funkcionavimą (žr., pvz., cituotą EŽTT sprendimą byloje Rebechenko prieš Rusiją dėl tinklaraštininko veiklos). Spaudos laisvės srityje EŽTT taip pat yra nurodęs, kad dėl naudojimuisi saviraiškos laisve būdingų „pareigų ir atsakomybės“ žurnalistams Konvencijos 10 straipsniu teikiama apsauga, susijusi su jų pranešimais apie visuotinės svarbos klausimus, taikoma su išlyga – priklauso nuo sąlygos, kad jie veikia sąžiningai, siekdami pateikti tikslią ir patikimą informaciją pagal žurnalistų etikos principus (žr. cituotą EŽTT sprendimą byloje Magyar Helsinki Bizottság prieš Vengriją [DK]). Panašaus pobūdžio bylose EŽTT, vertindamas saviraiškos laisvės ribojimo būtinumo demokratinėje visuomenėje klausimą, taikė tokius kriterijus: analizavo, kas ir apie ką kalbėjo, kokia buvo diskusijos tema, vartotų teiginių pobūdį (faktinio ar vertinamojo pobūdžio teiginiai), procesines garantijas, įskaitant sprendimų motyvavimą, bei skirtų sankcijų pobūdį ir griežtumą (žr., pvz., cituotą EŽTT sprendimą byloje Rebechenko prieš Rusiją).

78. Dėl šiai bylai aktualaus internetinio aspekto EŽTT yra nurodęs, kad vartotojų vykdoma saviraiškos veikla internete suteikia precedento neturinčią saviraiškos laisvės įgyvendinimo platformą (žr. EŽTT 2015 m. birželio 16 d. sprendimą byloje Delfi AS prieš Estiją [DK], peticijos Nr. 64569/09), ir teigė, kad dėl savo prieinamumo ir gebėjimo saugoti ir perduoti didžiulius informacijos kiekius internetas atlieka svarbų vaidmenį didinant visuomenės galimybes susipažinti su naujienomis ir palengvinant informacijos sklaidą apskritai (ten pat, p. 133; Times Newspapers Ltd prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 1 ir Nr. 2), peticijų Nr. 3002/03 ir 23676/09). Pripažindamas interneto privalumus, EŽTT pažymėjo, kad juos lydi ir tam tikri pavojai, nes akivaizdžiai neteisėta kalba, įskaitant šmeižikiškus pasisakymus, neapykantą kurstančias kalbas ir smurtą skatinančias kalbas, gali būti paskleista kaip niekada anksčiau, visame pasaulyje, per kelias sekundes ir kartais išlikti nuolat prieinama internete (žr. cituotą EŽTT sprendimą byloje Delfi AS prieš Estiją [DK]; 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą byloje Annen prieš Vokietiją, peticijos Nr. 3690/10). Internete esančio turinio ir pranešimų keliama žalos rizika žmogaus teisių ir laisvių, ypač teisės į privataus gyvenimo gerbimą, įgyvendinimui ir naudojimuisi jomis yra neabejotinai didesnė nei spaudos keliama rizika (žr. cituotą EŽTT sprendimą byloje Delfi AS prieš Estiją [DK]; 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą byloje Pravoye Delo ir Shtekel prieš Ukrainą, peticijos Nr. 33014/05). Taigi, pripažįstant svarbią interneto teikiamą naudą, įgyvendinant saviraiškos laisvę, atsakomybė už šmeižikiškus ar kitokio pobūdžio neteisėtus pasisakymus iš esmės turi būti išsaugota ir ji yra veiksminga asmens teisių pažeidimų gynimo priemonė (žr. cituotą EŽTT sprendimą byloje Delfi AS prieš Estiją [DK], sprendimą byloje Sanchez prieš Prancūziją [DK]).

79. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus EŽTT išaiškinimus, konstatuoja, kad atsakovas – Lietuvoje populiarus vaizdo tinklaraštininkas, turintis platų sekėjų ratą, užsiimdamas įvairios visuomenei aktualios tiriamojo pobūdžio informacijos viešinimo veikla ir keldamas vaizdo įrašus visuomenei aktualiais klausimais, atlieka viešojo (visuomeninio) sergėtojo funkciją, todėl jam taikoma aukšto lygio apsauga. Kita vertus, tai savaime nereiškia, kad atsakovas atleidžiamas nuo atsakomybės už į „YouTube“ iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo jo įkeltuose vaizdo įrašuose pateiktus teiginius. Ginčo teiginiai buvo pateikti interneto erdvėje, kuri pasižymi informacijos pasklidimo greičiu, apimtimi, dideliu prieinamumu ir išliekamumu, o tai atitinkamai suponuoja šioje erdvėje didelę įtaką turinčio asmens atitinkamo rūpestingumo poreikį. Taigi, turi būti įvertinta, ar įkeldamas į „YouTube“ atitinkamo turinio vaizdo įrašus atsakovas veikė sąžiningai, siekdamas pateikti kiek galima tikslesnę ir patikimą informaciją. Kadangi atsakovas pagal vaizdo įrašų paskelbimo metu galiojusios redakcijos VIĮ nelaikytinas visuomenės informavimo audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėju ir jam netaikytina redakcinė atsakomybė pagal VIĮ, o „YouTube“ – dalijimosi vaizdo medžiaga platformos – veikla pagal VIĮ nebuvo reglamentuota, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl ieškovo garbės ir orumo bei teisės į atvaizdą pažeidimo, taikytinos šiuos santykius reglamentavusios bendrosios CK teisės normos, atsižvelgiama į kasacinio teismo ir EŽTT praktiką, formuojamą tokio pobūdžio bylose.

Dėl sąvokų „žinia“ bei „nuomonė“ atskyrimo, nagrinėjant bylas dėl garbės ir orumo pažeidimo

80. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

81. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 35 punktas).

82. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą; 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021 30 punktą).

83. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo teksto kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio, būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomonę ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 27 punktą; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020 32 punktą).

84. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, tai teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 52 punktas).

85. Panašios principinės nuostatos taikomos ir EŽTT praktikoje, pagal kurią reikia atskirti fakto konstatavimą nuo vertinamųjų teiginių. Faktus galima įrodyti, o vertinamųjų teiginių teisingumo įrodyti neįmanoma. Reikalavimo įrodyti vertinamojo teiginio teisingumą neįmanoma įvykdyti, tokiu reikalavimu pažeidžiama pati teisė skleisti savo nuomonę, kuri yra esminė Konvencijos 10 straipsnyje garantuojamos teisės dalis. Tačiau jei teiginys yra vertinamasis, įsikišimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar ginčijamam teiginiui yra pakankamas „faktinis pagrindas“; jei ne, toks vertinamasis teiginys gali peržengti leistinas ribas. Siekiant atskirti faktinį teiginį nuo vertinamojo teiginio, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes ir bendrą pastabų toną, turint omenyje, kad teiginiai apie viešojo intereso dalykus šiuo pagrindu gali būti laikomi vertinamaisiais teiginiais, o ne fakto konstatavimu (žr. EŽTT 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą byloje Marcinkevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 24919/20). Bet koks straipsnis ar teiginys turi būti vertinamas visas, o ne apsiribojant atskiromis frazėmis ar straipsnio dalimis (žr. cituotą EŽTT sprendimą byloje Marcinkevičius prieš Lietuvą; 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimą byloje Standard Verlags GmbH prieš Austriją, peticijos Nr. 13071/03; Didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją [DK], peticijos Nr. 29369/10; 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą byloje Egill Einarsson prieš Islandiją, peticijos Nr. 24703/15; 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą byloje Balaskas prieš Graikiją, peticijos Nr. 73087/17).

86. Dėl vertinamojo pobūdžio teiginių (nuomonių) EŽTT yra nurodęs, kad tokiu atveju vertintina, ar teiginyje pavartota kalba buvo perdėta (perteklinė) ar nešališka (racionali), ar būta ketinimo apšmeižti ar apjuodinti oponentą ir ar teiginys turėjo pakankamą faktinį pagrindą (žr. EŽTT 2023 m. sausio 19 d. sprendimą byloje Khural ir Zeynalov prieš Azerbaidžaną (Nr. 2), peticijos Nr. 383/12). EŽTT jurisprudencijoje nurodoma, kad reikia aiškiai atskirti kritiką nuo įžeidimo, o pastarasis iš principo gali pateisinti sankcijas (žr., be kitų, EŽTT 2003 m. gegužės 27 d. sprendimą byloje Skałka prieš Lenkiją, peticijos Nr. 43425/98; 2011 m. sprendimą byloje Palomo Sánchez ir kiti prieš Ispaniją [DK], peticijos Nr. 28955/06). Įžeidimas gali nepatekti į saviraiškos laisvės apsaugos sritį, jei jis prilygsta beprasmiškam menkinimui, pavyzdžiui, kai vienintelis teiginio tikslas yra įžeisti asmenį. Tačiau vulgarių frazių vartojimas pats savaime nėra lemiamas vertinant įžeidžiantį pasakymą, nes tai gali būti stilistinė priemonė (žr. EŽTT 2010 m. birželio 8 d. sprendimą byloje Gül ir kiti prieš Turkiją, peticijos Nr. 4870/02; 2011 m. liepos 19 d. sprendimą byloje Uj prieš Vengriją, peticijos Nr. 23954/10; 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą byloje Grebneva ir Alisimčik prieš Rusiją, peticijos Nr. 8918/05).

87. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad viešai prieinamoje „YouTube“ atsakovo asmeninėje paskyroje 2020 m. birželio 20 d. paskelbtame vaizdo įraše „Š. imperija“, 2020 m. rugpjūčio 22 d. paskelbtame vaizdo įraše „Deganti (duomenys neskelbtini)“ ir 2020 m. gruodžio 13 d. paskelbtame vaizdo įraše „Š. žmonės“ apie ieškovą paskleisti duomenys (nutarties 62 punktas) yra žinia, kuri neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą, todėl taikė atsakovui atsakomybę CK 2.24 straipsnio pagrindu. Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 2.24 straipsnį, nes neįvertino išsakytų teiginių žinios bei nuomonės atskyrimo aspektu, t. y. teiginių visumos, viso vaizdo įrašų turinio, neįvertino atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, kurių pagrindu buvo išsakyti teiginiai ir kurie patvirtina, kad atsakovas vaizdo įrašuose pateikė savo nuomonę, o ne paskleidė žinią apie ieškovą.

88. Teisėjų kolegija laiko pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovas vaizdo įrašuose paskleidė apie ieškovą duomenis (teiginius), t. y. žinią, neįvertino atitinkamo vaizdo įrašo teksto visumos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas ieškiniuose nurodė tik pavienius jam nepatikusius žodžius ir sakinius, neatskleidė viso teksto esmės, siekdamas sukelti klaidingą įspūdį dėl atsakovo pasakytų teiginių. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytais vaizdo įrašais buvo plėtojama tema apie galimą ieškovo veiklą praeityje, todėl faktiškai turėjo būti vertinamas visas vaizdo įrašo tekstas tam, kad būtų nustatyta, ar buvo išreikšta atsakovo nuomonė, ar paskleista žinia. Darant išvadą dėl pateiktos informacijos pobūdžio, taip pat buvo būtina atsižvelgti į atsakovo formuluotes, informacijos pateikimo konstrukciją. Minėta, kad nuomonę ir žinią (faktus) galima atskirti nustačius, kaip sakiniai yra suformuluoti, t. y. ar kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas ir kt. Be to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendžiant dėl pateiktų teiginių pobūdžio turėjo būti įvertinta ir visų nurodytų vaizdo įrašų, kuriuose pateikiamas tęstinio pobūdžio pasakojimas apie ieškovo veiklą praeityje, visuma.

89. Pagal atsakovo vaizdo įrašų turinį matyti, kad atsakovas vartoja formuluotes, kurios išreiškia atsakovo abejones dėl ieškovo veiklos praeityje ir pateikiamų teiginių atitikties tiesai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai leidžia priskirti ieškovo nurodytus teiginius atsakovo reiškiamai nuomonei apie ieškovo praeitį, pvz., „aš nepretenduoju į tiesą, aš tiesiog noriu, kad mes tos tiesos ieškotume“, „aš dalinuosi savo nuomone“, „aš nežinau, kaip tai vertinti, jūs patys vertinkite“, „galbūt aš galiu kažkur klysti“, „na nežinau, bent jau man asmeniškai niekas kitas į galvą neateina“, „aš tikrai neteigiu“, „aš manau“ ir kt. Be to, atsakovas dažnai vartoja klausiamąją formą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad dalis atsakovo vaizdo įrašų sakinių, kuriuos savo ieškinyje ieškovas nurodo kaip darančius žalą jo garbei ir orumui, yra suformuluoti klausimo forma („Ar tiesa, kad A. L., bendravęs su kriminalistais, žino, jog užsakovu buvo įvardintas A. P. – Š.? Ar tiesa, kad tas aprašytas mandagus ir aukštus užtarėjus turintis žmogus dar prieš 19 metų buvo A. P. – Š.? Ar tiesa, kad tas žmogus taip padidino savo įtaką, kad šiandien niekam nebeįdomu jo užsakyta 4 žmonių žmogžudystė?“). Remiantis kasacinio teismo ir EŽTT praktika, tai leidžia spręsti, kad apie ieškovą nebuvo paskleisti faktai, o bandoma įvertinti ir nustatyti, ar atitinkama informacija apie ieškovą yra pagrįsta, t. y. atsakovas pateikė savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis suprato duomenis, kuriuos jis rado visuotinai prieinamuose informaciniuose šaltiniuose (internete, žiniasklaidos publikacijose ir kt.). Taigi, atsakovas nepaskleidė apie ieškovą žinių, o pateikė savo nuomonę, pagrįstą turima informacija.

90. „YouTube“ esančioje atsakovo asmeninėje paskyroje 2020 m. birželio 20 d. vaizdo įraše „Š. imperija“ apie ieškovą išsakytus teiginius: „Baltarusijoje jis legalizuoja pinigus, kurie yra gauti iš kriminalinės veiklos čia, Lietuvoje“; „jisai tapo Lietuvos verslo stogu tenai, bet koks net ir stambus verslas ateidamas į Baltarusiją turėjo kalbėtis su Š.“; „Š. turi pavogęs tiek pinigų per savo gyvenimą“, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip atsakovo nuomonę, kuri susiformavo publikacijų pagrindu, pvz., www.15min.lt 2013 m. rugpjūčio 5 d. publikacija „Per Lietuvą tekančios juodojo aukso upės turtus krauna ir politikams, ir nusikalstamo pasaulio šulams“ (nurodomi faktai apie ieškovo veiklą Baltarusijoje), www.15min.lt 2017 m. balandžio 4 d. straipsnis „Baltarusijos slėpiniai: kas sieja A. P. ir „Lukašenkos piniginę“ (duomenys apie ieškovo verslo sąsajas Baltarusijoje, jo turimus verslo ryšius ir pan.), www.tv3.lt 2005 m. birželio 1 d. publikacija „Kas yra sulaikytasis Š.“.

91. „YouTube“ esančioje atsakovo asmeninėje paskyroje 2020 m. rugpjūčio 22 d. vaizdo įrašo „Deganti (duomenys neskelbtini)“ teiginio „yra labai konkretūs žmonės, kurie nuo šio žmogaus ir jo grupuotės rankos krito“ taip pat nėra pagrindo traktuoti kaip tikrovės neatitinkančios žinios, žeminančios ieškovo garbę ir orumą. Informacija, kad ieškovas praeityje buvo nusikalstamos grupuotės vadovas, yra spausdinta daugelyje publikacijų, su kuriomis turėjo (turi) galimybę susipažinti itin platus ratas skaitytojų, tarp jų – ir atsakovas. Žodis „krito“ gali turėti ne vieną perkeltinę reikšmę ir gali būti traktuojamas kaip asmens finansinė, karjeros ir pan. griūtis.

92. „YouTube“ esančioje atsakovo asmeninėje paskyroje 2020 m. gruodžio 13 d. vaizdo įrašo „Š. žmonės“ teiginiai: „Tikras monstras. Kuris gali meiliai kalbėti, glebėsčiuotis ir paskui iš karto įsakyti žmogų nužudyti“, yra kito subjekto publikacijos citata. Byloje yra pateikta dienraščio „Lietuvos rytas“ 2001 m. rugpjūčio 25 d. publikacija, paskelbta visuomenės informavimo priemonėje „Delfi“. Nors šioje publikacijoje nėra nurodomas ieškovas, tačiau atsakovo vaizdo įraše yra išreikšta abejonė (svarstymas, nuomonė), ar tai nėra apie ieškovą dienraštyje pasakyti teiginiai. Tą patvirtina ir kitas ieškovo nurodytas teiginys „bent jau man asmeniškai niekas kitas į galvą neateina, juo labiau, kad praėjo nemažai laiko ir pasižiūrėkite, kur yra kitų grupuočių vadovai ir kur yra A. P. – Š.“. Taigi atsakovas pateikia savo nurodytų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta rastą informaciją žiniasklaidoje. Teisėjų kolegija nurodo, jog atsakovo nuomonė, kad ieškovui priklauso pravardė „Š.“, kad jis buvo nusikalstamos grupuotės vadovas, galėjo susiformuoti dėl nemažo skaičiaus publikacijų, kuriose yra pateikiami tokie duomenys ir kurių ieškovas neginčijo, o apeliacinės instancijos teismas į bylą pateiktų duomenų neįvertino.

93. Teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovas turėjo objektyvų pagrindą susiformuoti nuomonę apie ieškovą, t. y. pagal publikacijas spaudoje, internete, duomenis apie ieškovui iškeltas baudžiamąsias bylas bei teismų priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius (pvz., 2005 m. rugsėjo 22 d. Vokietijoje ieškovas buvo nuteistas už pinigų plovimą, Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-756-408/2015 ieškovas pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą BK 146 straipsnio („Neteisėtas laisvės atėmimas“) 1 dalyje ir kt.). Minėta, kad asmens reiškiamai nuomonei būdingas subjektyvumas, todėl ir atsakovo nuomonei dėl ieškovo veiklos praeityje tiesos ir tikslumo kriterijai netaikytini, o teisingumas neįrodinėtinas.

94. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo vaizdo įrašuose nurodytais teiginiais buvo išreikšta subjektyvi atsakovo nuomonė, o ne paskleista žinia apie ieškovą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo šių teiginių vertinti kaip faktų ir taikyti atsakovui CK 2.24 straipsnyje reglamentuojamos atsakomybės už tikrovės neatitinkančių žinių apie ieškovą paskleidimą. Kita vertus, teisėjų kolegija nurodo, kad asmuo nėra visais atvejais besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės, kai paskleidžia savo nuomonę apie trečiąjį asmenį, todėl, sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės už vaizdo įrašuose paskleistą nuomonę apie ieškovo veiklą praeityje, turi būti įvertinta, ar atsakovo nuomonė buvo išreikšta sąžiningai, kokie buvo jo tikslai.

Dėl atsakomybės už nesąžiningai reiškiamą nuomonę, kuri daro žalą asmens garbei ir orumui

95. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (3 dalis). Civilinių teisių įgyvendinimas negali būti naudojamas nesąžiningai ir ne pagal įstatymus riboti konkurenciją ar piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje (4 dalis). Civilines teises saugo įstatymai, išskyrus atvejus, kada šios teisės įgyvendinamos prieštaraujant jų paskirčiai, viešajai tvarkai, geriems papročiams ar visuomenės moralės principams (5 dalis).

96. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

97. Civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas reglamentuoja CK XXII skyriaus „Civilinė atsakomybė“ teisės normos. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog žinia apie asmenį nebuvo paskleista, tačiau buvo išsakyta nuomonė apie jį, turi nustatyti, ar paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą, t. y. nustatyti, ar buvo padaryti neteisėti veiksmai, lėmę žalą asmens garbei ir orumui, ir dėl to yra nuomonę paskleidusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).

98. Svarstant dėl asmens atsakomybės už reiškiamą nuomonę turi būti atsižvelgiama į Konstitucijos 25 straipsnyje, Konvencijos 10 straipsnyje įtvirtintą saviraiškos laisvę – asmens teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau asmens saviraiškos teisė nėra absoliuti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti ar kitaip pažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-781/2023, 30 punktas).

99. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 34 punktą). Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

100. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2012). Asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

101. EŽTT, aiškindamas Konvencijos 10 straipsnio, įtvirtinančio teisę į saviraiškos laisvę, apimančią tiek asmens teisę skleisti informaciją, tiek visuomenės teisę ją gauti, turinį, yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Tačiau saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų (pvz., EŽTT 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas byloje Hertel prieš Šveicariją, peticijos Nr. 25181/94; 2005 m. vasario 15 d. sprendimas byloje Steel and Morris prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 68416/01; 2008 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Flux prieš Moldovą, peticijos Nr. 22824/04).

102. Pagal EŽTT praktiką, bendriausia prasme sprendžiant susidūrusių saviraiškos laisvės ir kitų asmenų teisės į garbės ir orumo, reputacijos apsaugą pusiausvyros nustatymo klausimą, be kita ko, svarbūs kriterijai: ginčijamų teiginių indėlis į visuomenei svarbią diskusiją; aptariamo asmens žinomumas ir pranešamos naujienos tema; ankstesnis atitinkamo asmens elgesys; kontekstas, kuriame buvo paskelbti teiginiai; publikacijos turinys, forma ir pasekmės; informacijos gavimo būdas ir jos tikslumas; paskirtos sankcijos pobūdis ir griežtumas (žr. cituotą EŽTT sprendimą byloje Marcinkevičius prieš Lietuvą, panašūs principai taikyti ir Rebechenko prieš Rusiją byloje). Nors bet kuris asmuo, kuris dalyvauja bendro pobūdžio viešoje diskusijoje, turi neperžengti tam tikrų ribų, ypač susijusių su kitų asmenų reputacijos ir teisių gerbimu, tačiau tam tikras perdėjimo laipsnis ar net provokacija yra leidžiama, kitaip tariant, yra leidžiamas tam tikras nesaikingumo laipsnis (žr. EŽTT 2011 m. liepos 19 d. sprendimą byloje Uj prieš Vengriją, peticijos Nr. 23954/10; 2015 m. sausio 13 d. sprendimą byloje Marian Maciejewski prieš Lenkiją, peticijos Nr. 34447/05).

103. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas išsakė savo nuomonę apie kitų asmenų atliktų žurnalistinių tyrimų pagrindu visuomenei žinomus ieškovo biografijos faktus bei objektyvią kritiką, kuriai turėjo pagrįstą ir objektyvų pagrindą, susiformavusį dėl įsiteisėjusių teismų nuosprendžių. Atsakovo apie ieškovą susiformavusią nuomonę visiškai atitinka visuomenės informavimo priemonių ir valstybės institucijų paskelbta informacija bei faktai, kurie buvo gausiai skelbiami iki atsakovo nuomonės išreiškimo, ir šiuo pagrindu jo nuomonė yra sąžininga bei objektyvi. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas apie ieškovą paskleidė žinias, o ne išreiškė savo nuomonę, nesvarstė atsakovo nuomonės sąžiningumo klausimo, tačiau atsakovo abejones dėl galimai padarytų nusikaltimų vertino per Konstitucijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos prizmę, nurodė, kad nėra duomenų, jog ieškovas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas padariusiu atsakovo nurodytus nusikaltimus (legalizavo nusikalstamu būdu gautas lėšas, turi pavogtų pinigų, yra asmenų, žuvusių dėl ieškovo ar jo grupuotės veiksmų, ir kt.); teismas atsakovo teiginius apie ieškovą vertino kaip žeminančius šio garbę ir orumą, o epitetą „monstras“ – kaip įžeidžiantį.

104. Minėta, kad remiantis kasacinio teismo praktika atsakovo vaizdo įrašuose nurodytiems teiginiams, kurie vertintini viso vaizdo įrašų teksto kontekste, netaikytinas tiesos ir tikslumo kriterijus, atsakovo nuomonė yra subjektyvi, o jos teisingumas neįrodinėtinas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suteikė ypatingą reikšmę tam faktui, kad nėra priimti teismo nuosprendžiai dėl ieškovo galimai padarytų nusikalstamų veikų, nes nurodyti atsakovo teiginiai nėra tiesos kriterijų atitinkantys faktiniai duomenys, t. y. tai nebuvo žinios apie ieškovą paskleidimas. Atsakovas išreiškė savo nuomonę, kuri buvo pagrįsta publikacijose pateikta informacija apie ieškovo veiklą praeityje, ir, minėta, šiose publikacijose paskleistos informacijos ieškovas neginčijo. Atsakovo pavartotus epitetus, vertinant publikacijose pateiktą informaciją ir pateikiant savo nuomonę apie ieškovo nusikalstamą veiklą praeityje, kurią iš dalies patvirtina ir teismų priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, teisėjų kolegija vertina kaip stilistinę priemonę, kuria siekiama išreikšti savo tokios informacijos apie ieškovą vertinimą, o ne siekį sumenkinti ir įžeisti ieškovą. Minėta, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima teisę skleisti ir informaciją, kuri gali būti šokiruojanti. Be to, yra leidžiamas tam tikras perdėjimo laipsnis ar net provokacija, taip pat yra galimi ir stilistiniai pasakymai, svarbu, kad būtų elgiamasi sąžiningai, nesiekiant įžeisti ar sumenkinti kito asmens (žr., pvz., EŽTT 2023 m. sausio 19 d. sprendimą byloje Khural ir Zeynalov prieš Azerbaidžaną (Nr. 2), peticijos Nr. 383/12). Iš EŽTT praktikos matyti, kad neatmetama galimybė, jog tam tikrais atvejais netgi objektyvus fakto konstatavimas kontekstualiai galėtų būti laikomas vertinamojo pobūdžio teiginiu (žr., pvz., dėl paties principo – EŽTT 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą byloje Egill Einarsson prieš Islandiją, peticijos Nr. 24703/15). Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į atsakovo akcentuojamą ginčijamų teiginių indėlį į visuomenei svarbią diskusiją, ieškovo žinomumą ir statusą, visuomenės interesą žinoti apie jai svarbius asmenis.

105. Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad ginčo kilimo metu ieškovas buvo viešasis asmuo, todėl visuomenė turėjo teisę domėtis jo veikla, jo atžvilgiu buvo leidžiama aštresnė kritika. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino duomenų paskleidimo priežasties, tikslo ir duomenis skleidusio asmens sąžiningumo.

106. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešuoju asmeniu paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 45 punktas). Viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, tačiau jo pakantumo ir tolerancijos skelbiamai informacijai pareiga neeliminuoja duomenis skleidžiančio asmens pareigos veikti sąžiningai, pvz., siekiant informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti. Dėl to, kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį, turėdamas tikslą jį pažeminti, jam taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 33 punktas; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020, 41 punktas; 2022 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-421/2022, 52 punktas).

107. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje).

108. EŽTT jau yra pasisakęs, kad viešasis interesas yra susijęs su klausimais, kurie visuomenei turi tokį poveikį, kad ji gali teisėtai jais domėtis, kurie pritraukia visuomenės dėmesį arba kurie visuomenei kelia didelį susirūpinimą ypač dėl to, kad daro įtaką piliečių gerovei ar bendruomenės gyvenimui; tas pats pasakytina apie klausimus, dėl kurių gali kilti daug ginčų, susijusių su svarbiu socialiniu klausimu arba su problema, apie kurią visuomenė būtų suinteresuota būti informuota; gauti informaciją apie neteisėtus veiksmus ar veiklas neabejotinai yra ypač svarbus viešasis interesas; informacija apie veiksmus, veiklas ar elgesį, kurie, nors ir nėra neteisėti, bet smerktini ar prieštaringi, taip pat gali būti ypač svarbi; žinomų, įtakingų verslininkų veikla, kelianti visuomenei susirūpinimą, gali patekti į viešojo intereso klausimų sritį; pagal Konvencijos 10 straipsnio 2 dalį, politinių pareiškimų ar diskusijų viešojo intereso klausimais apribojimai beveik neleistini (žr., pvz., mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) EŽTT 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimą byloje Eigirdas ir VĮ Demokratijos plėtros fondas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 84048/17 ir 84051/17).

109. EŽTT, analizuodamas bendrojo intereso žinoti skleidžiamą informaciją klausimą, taip pat yra nurodęs, kad visuomenė yra suinteresuota gauti informaciją ne tik politikos ar kriminaliniais klausimais, bet ir apie sportą ar scenos atlikėjus ir pan. (žr. Didžiosios kolegijos 2012 m. vasario 7 d. sprendimą byloje Von Hannover prieš Vokietiją (Nr. 2), peticijos Nr. 40660/08 ir 60641/08); vis dėlto visuomenės teisėtu poreikiu žinoti nelaikytinos aplinkybės, skirtos auditorijos smalsumui tenkinti, net jei asmuo yra gerai žinomas visuomenėje, tačiau, pvz., išspausdintos nuotraukos ir jas lydintys komentarai yra išimtinai susiję su tokio asmens privataus gyvenimo detalėmis ir turi vienintelį tikslą patenkinti „auditorijos“ smalsumą (žr. cituotą EŽTT sprendimą byloje Von Hannover prieš Vokietiją (Nr. 2); Didžiosios kolegijos 2012 m. vasario 7 d. sprendimą byloje Axel Springer AG prieš Vokietiją, peticijos Nr. 39954/08).

110. Nagrinėjamoje byloje ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovas buvo (duomenys neskelbtini) apskrities futbolo federacijos (TAFF) prezidentas ir Lietuvos futbolo federacijos Vykdomojo komiteto narys. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad tokiu atveju ieškovui taikytinas viešojo asmens statusas. Dėl einamų pareigų ir veiklos ieškovo reputacija pagrįstai domino visuomenę, jam, kaip viešajam asmeniui, taikytina mažesnė privatumo apsauga, todėl pripažintina, kad tolerancijos kritikai ribos šiuo atveju platesnės. Taigi, atsakovo vaizdo įrašuose pateikta jo nuomonė, pagrįsta viešai prieinama informacija apie ieškovo veiklą praeityje, buvo aktuali ir reikšminga visuomenei, ir šiuo atveju teiktinas prioritetas jos interesui žinoti.

111. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovo tikslas buvo pažeminti ieškovą ar patenkinti visuomenės smalsumą, o ne informuoti visuomenę apie atitinkamas pareigas einantį asmenį, iškeliant aktualią visuomenei diskusiją apie jo tinkamumą eiti šias pareigas. Dėl šios priežasties sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad ieškovo atžvilgiu leistina ir aštresnė kritika. Atsakovo nuomonė apie ieškovo veiklą, kuri yra svarbi visuomenei, nors ir suponuoja neigiamas jos nuostatas apie ieškovą, tačiau turi pakankamą faktinį pagrindą (informacija apie ieškovą, pateikta publikacijose, internete, dėl jo teismų priimti apkaltinamieji nuosprendžiai) ir nepripažintina nesąžininga, nors ir pateikiama vartojant šokiruojančio pobūdžio stilistines priemones, provokacijas. Darytina išvada, kad atsakovas siekė susisteminti ir pateikti savo asmeninėje paskyroje nuomonę apie atitinkamas visuomenei svarbias pareigas einantį viešąjį asmenį – ieškovą, ir nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo peržengta nustatyta leistina riba, kad buvo siekta įžeisti ieškovą, o ne pateikti savo nuomonę apie ieškovo tinkamumą eiti užimamas pareigas, kad atsakovas piktnaudžiavo savo saviraiškos teise, veikė nesąžiningai, taip padarydamas žalos ieškovui (CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalys, 6.246–6.249 straipsniai).

112. Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad viso proceso metu jis kėlė klausimą dėl ieškovo neteisėtos veikos – jis atsakovui reiškia didelės apimties ieškinius, prašo teismo priteisti iš atsakovo dideles sumas, siekdamas, kad atsakovas būtų nuolatos priverstas gintis ir naudoti tiek fizinius, tiek finansinius resursus, taip bandydamas užkirsti kelią atsakovui toliau naudotis saviraiškos teise. Tačiau teismai šiuo klausimu nepasisakė.

113. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas yra vienas iš nuomonės formuotojų, turintis atitinkamą sekėjų ratą, minėta, užsiimantis visuomenei aktualia tiriamojo pobūdžio informacijos viešinimo veikla, kuri prilyginama viešojo (visuomeninio) sergėtojo atliekamoms funkcijoms, o jo iškelta diskusijos tema (dėl ieškovo, dėl kurio yra priimtas ne vienas apkaltinamasis teismo nuosprendis, galimybės eiti visuomenėje reikšmingas pareigas) – aktuali visuomenei. Kadangi ieškovas ginčo kilimo metu buvo viešasis asmuo, tai jo reputacija buvo svarbi visuomenei, o tolerancijos jo kritikai ribos – platesnės. Atsakovo saviraiškos laisvės ribojimas gali būti vertinamas remiantis tais pačiais principais, kurie taikomi vertinant laisvos spaudos vaidmenį užtikrinant tinkamą demokratinės visuomenės veikimą (plačios saviraiškos laisvės ribos, ribojimai aiškintini siaurai ir t. t.).

114. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2022 m. gruodžio 31 d. įsigaliojo 2022 m. gruodžio 22 d. priimtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142, 296, 297 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 951 straipsniu įstatymas Nr. XIV-1748. CPK papildytas 951 straipsniu, reglamentuojančiu teisę atsakovui, kuriam, jo manymu, pareikštas nepagrįstas ieškinys, siekiant pakenkti jo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos, atsiliepime į ieškinį pateikti teismui prašymą taikyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą, kurią atlikęs teismas ir nustatęs, kad atsakovo teiginiai yra pagrįsti, gali ieškinį palikti nenagrinėtą. Nurodyto įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta, kad šiame įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas taikomas, kai ieškinys pareiškiamas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Kadangi nagrinėjamo ginčo atveju ieškinys atsakovui buvo pareikštas 2020 m. lapkričio 13 d., CPK 951 straipsnyje reglamentuojama procedūra nagrinėjamoje byloje negalėjo būti taikoma.

115. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo nesąžiningas elgesys, reiškiant savo nuomonę dėl viešai prieinamos informacijos apie ieškovo veiklą praeityje, nenustatytas, t. y. nėra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai – viena iš civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus pripažinti, kad šios nutarties 62 punkte nurodyti teiginiai pažeidė ieškovo garbę ir orumą, o apeliacinės instancijos teismo išvados dėl šių ieškovo reikalavimų yra nepagrįstos.

Dėl teisės į atvaizdą pažeidimo

116. Viena iš pagrindinių žmogaus teisių – tai teisė į privatų gyvenimą, kuri įtvirtinta Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje. Bendrasis privataus gyvenimo gynimo principas – kad įstatymas ir teismas saugo, jog niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą, – suformuluotas Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalyje.

117. Pagal CK 2.23 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas. Informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu. Draudžiama rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą pažeidžiant įstatymus; draudžiama skleisti surinktą informaciją apie asmens privatų gyvenimą, nebent, atsižvelgiant į asmens einamas pareigas ar padėtį visuomenėje, tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti (3 dalis). Kasacinis teismas dėl šios teisės normos taikymo yra išaiškinęs, kad pats asmuo turi diskreciją spręsti, ar atskleisti informaciją apie savo privatų gyvenimą ir kokia apimtimi. Teisės į privatų gyvenimą apribojimai galimi tik laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Privataus asmens gyvenimo duomenų, nors ir atitinkančių tikrovę, paskelbimas pažeidžiant įstatyme nustatytą tvarką gali tapti pagrindu pareikšti ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (žr. CK 2.23 straipsnio 4 dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-403/2020, 16 punktas).

118. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teisė į atvaizdą – tai platesnės teisės į žmogaus privatų gyvenimą sudėtinė dalis. Šios teisės apsaugos esmė įtvirtinta CK 2.22 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Teisę į atvaizdą ribojančioje CK 2.22 straipsnio 2 dalies normoje įtvirtinta, kad asmens sutikimo nereikia, jeigu pirmiau nurodyti veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Vadovaujantis CK 2.22 straipsnio 3 dalimi, fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-403/2020, 17 punktas).

119. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, teisės aktuose įtvirtinti asmens teisės į atvaizdą ribojimo pagrindai, kai nereikalingas asmens sutikimas jį fotografuoti, filmuoti, naudoti jo atvaizdą ir pan., – tai teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas žinoti asmeninio pobūdžio informaciją; fotografavimas, atvaizdo demonstravimas ir pan., jei tokie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje, tačiau tokiais veiksmais nežeminant asmens garbės, orumo ir dalykinės reputacijos; kai filmuojama, fotografuojama, atvaizdas naudojamas, daromi vaizdo ir garso įrašai fiksuojant teisės pažeidimus; kai informacija apie privatų gyvenimą padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-403/2020, 31 punktas). Teisės į atvaizdą, taip pat platesnės teisės į privatų gyvenimą ribojimas galimas tik laikantis teisės aktuose nustatytų sąlygų. Kita vertus, ribojant viešosios informacijos subjektų (rengėjų, skleidėjų ir pan.) teisę skelbti informaciją apie asmens privatų gyvenimą, ribojama teisė į saviraiškos laisvę, apimanti tiek teisę skleisti informaciją, tiek visuomenės teisę ją gauti (Konstitucijos 25 straipsnis, Konvencijos 10 straipsnis), todėl, esant šių vertybių konkurencijai, būtina išlaikyti jų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-403/2020, 34 punktas).

120. EŽTT ne kartą yra nurodęs, kad valstybė turi pozityviąją pareigą saugoti asmenis nuo nepagrįsto kišimosi į jų privatų gyvenimą (žr., pvz., EŽTT 2003 m. sausio 28 d. sprendimą byloje Peck prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 44647/98).

121. EŽTT praktikoje pateikti išaiškinimai dėl teisės į privataus gyvenimo gerbimą ir saviraiškos laisvės derinimo principų bei jų vertinimo kriterijų. Pirminis ir esminis kriterijus – tai nuotraukų, straipsnių spaudoje ir pan. indėlis į visuotinės svarbos diskusijas; asmens žinomumas ir pranešimo dalykas; ankstesnis asmens elgesys; informacijos gavimas ir jos teisingumas; publikacijos turinys, forma ir teisingumas; paskirtos sankcijos sunkumas. Saviraiškos laisvė yra vienas iš esminių demokratinės visuomenės pamatų ir viena iš pagrindinių jos pažangos bei kiekvieno žmogaus savirealizacijos sąlygų. Saviraiškos laisvei taikomos išimtys, kurios turi būti aiškinamos griežtai, bet kokių ribojimų poreikis turi būti tinkamai nustatytas. Tačiau saviraiškos laisvė susijusi su pareigomis ir atsakomybe, kurios taikomos žiniasklaidai net ir tuo atveju, kai klausimas susijęs su visuomenei rūpima tema. Šios pareigos ir atsakomybė gali įgyti reikšmę, kai kyla pavojus konkretaus asmens reputacijai, kitų asmenų teisių pažeidimui. Tačiau teisės į reputacijos apsaugą, kaip teisės į privataus gyvenimo gerbimą dalies, varžymas norint, kad būtų taikomas Konvencijos 8 straipsnis, turi pasiekti tam tikrą rimtumo lygį ir tokiu būdu, kad kenktų asmens naudojimuisi teise į privataus gyvenimo gerbimą (žr. EŽTT 2012 m. vasario 7 d. sprendimą byloje Axel Springer prieš Vokietiją, peticijos Nr. 39954/08).

122. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas panaudojo ieškovo nuotrauką vaizdo įrašo „Š. imperija“ užsklandoje su užrašu „MAFIJA“. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas nepažeidė ieškovo teisių, nes ne pats nufotografavo (nufilmavo) ieškovo atvaizdą, o panaudojo tik viešai visiems prieinamą jo, kaip viešojo asmens, atvaizdą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė ieškovo teisę į atvaizdą, nes konkretaus atvaizdo panaudojimas užsklandoje su užrašu „MAFIJA“ susieja jį su šiuo žodžiu, priskiria ieškovą šiuo žodžiu apibūdinamai nusikalstamai grupuotei, tačiau atsakovas nėra pateikęs įrodymų, kad ieškovas yra mafijos narys (ieškovas nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas dalyvavęs nusikalstamoje tarptautinėje organizacijoje), nėra gavęs ieškovo sutikimo tokiu būdu panaudoti ieškovo atvaizdą. Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad visuomenės informavimo priemonėse skelbti duomenys patvirtina, jog ieškovas buvo laikomas nusikalstamo š. susivienijimo lyderiu, buvo įtariamas ryšiais su nusikalstamu pasauliu, todėl toks jo nuotraukos panaudojimas negali būti pripažintas teisės į atvaizdą pažeidimu. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus laiko pagrįstais.

123. Minėta, kad ieškovas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo (duomenys neskelbtini) apskrities futbolo federacijos (TAFF) prezidentas ir Lietuvos futbolo federacijos Vykdomojo komiteto narys, t. y. viešasis asmuo, todėl pagal CK 2.22 straipsnio 2 dalį atsakovas neturėjo gauti ieškovo sutikimo panaudoti jo atvaizdą užsklandai vaizdo įrašo, kuriuo buvo siekiama informuoti visuomenę apie atitinkamas pareigas einantį asmenį, iškeliant aktualią visuomenei diskusiją apie jo tinkamumą eiti šias pareigas.

124. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo nuotraukos panaudojimas šalia žodžio „mafija“ nėra pagrindas konstatuoti jo teisės į atvaizdą pažeidimą. Žodis „mafija“ nėra teisinis terminas, BK jis nėra įtvirtintas. BK 249 straipsnyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, už tokio susivienijimo organizavimą ar vadovavimą jam. Skirtinguose šaltiniuose pateikiamos panašios žodžio „mafija“ reikšmės, pvz., „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ „mafija“ apibūdinama kaip kriminalinė, dažniausiai tarptautinė organizacija, glaudžiai susijusi su šalies ekonomika ir organizuotu nusikalstamumu.

125. Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo ne kartą teistas, jo pravardė „Š.“ vartojama daugelyje visuomenės informavimo priemonių publikacijų, ir byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų ginčijęs šią pravardę, kreipęsis dėl to į kurią nors visuomenės informavimo priemonę dėl paneigimo ar pan. Apie tai, jog ieškovas praeityje buvo susijęs su nusikalstamo susivienijimo veikla, jam vadovavo, ne kartą rašyta visuomenės informavimo priemonėse (pvz., „Delfi“ 2010 m. birželio 8 d. straipsnis „Š.“ neišsisuko nuo bausmės – teismas patikėjo policininkais ir politiku“; www.alfa.lt 2013 m. rugpjūčio 21 d. straipsnis „(duomenys neskelbtini) pažibos Š. sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės gelbsti prokurorai“; www.15min.lt 2015 m. lapkričio 27 d. straipsnis „Dėl E. D. sumušimo teisiamas A. P. vadovaus (duomenys neskelbtini) futbolui“ ir kt.). Minėta, kad savo vaizdo įrašuose atsakovas pateikė ne žinias, o savo nuomonę, kuri turėjo realų pagrindą – visuomenės informavimo priemonėse buvo skelbta informacija, įskaitant ir apie š. nusikalstamą susivienijimą bei ieškovo sąsajas su juo, todėl faktas, kad ieškovas nėra teistas pagal BK 249 straipsnį už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, už jo organizavimą ar vadovavimą jam, neturi teisinės reikšmės sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą. Tai, kad nusikalstamas susivienijimas įvardytas neteisiniu terminu „mafija“, teisėjų kolegija vertina kaip stilistinę priemonę, tam tikrą provokaciją su visuomenės šokiravimo aspektu, tai pagal kasacinio teismo ir EŽTT praktiką yra leidžiamos priemonės, svarbu, kad nebūtų siekiama pažeminti ar įžeisti asmens, o toks atsakovo siekis byloje nenustatytas. Minėta, atsakovas, pasinaudodamas saviraiškos teise, vykdydamas viešojo (visuomeninio) sergėtojo funkcijas, siekė iškelti visuomenei svarbią diskusiją dėl ieškovo tinkamumo būti (duomenys neskelbtini) apskrities futbolo federacijos (TAFF) prezidentu ir Lietuvos futbolo federacijos Vykdomojo komiteto nariu, tam buvo panaudota ieškovo nuotrauka, kuri savaime nėra įžeidžiančio turinio, o šalia jos žodis „mafija“, minėta, panaudotas visuomenės informavimo priemonėse publikuotų straipsnių pagrindu, kurių ieškovas neginčijo, juose skelbta informacija visuomenei yra plačiai prieinama ir visuotinai žinoma, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pakenkta ieškovo naudojimuisi teise į privataus gyvenimo gerbimą (žr., pvz., mutatis mutandis cituotą sprendimą byloje Khural ir Zeynalov prieš Azerbaidžaną (Nr. 2); EŽTT 2006 m. rugsėjo 19 d. sprendimą byloje White prieš Švediją, peticijos Nr. 42435/02).

126. Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, „YouTube“ esančioje asmeninėje paskyroje 2020 m. birželio 20 d. paskelbto vaizdo įrašo „Š. imperija“ užsklandoje panaudodamas ieškovo nuotrauką su užrašu „MAFIJA“, CK 2.22, 2.23 straipsniuose reglamentuojamų neteisėtų veiksmų neatliko, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę ir priteisti iš jo ieškovui žalos atlyginimą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

127. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės šios bylos galutiniam rezultatui.

128. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimų dalį, netinkamai taikė CK 2.22–2.24 straipsnių nuostatas, neatsižvelgė į kasacinio teismo ir EŽTT formuojamą praktiką, todėl yra pagrindas panaikinti šio teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarties dalis, kuriomis tenkintos ieškovo reikalavimų dalys ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo dalis, kuriomis šie ieškovo reikalavimai yra atmesti ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 3 dalis). Kadangi, pakeitus apeliacinės instancijos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį, visa apimtimi lieka galioti pirmosios instancijos teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimas, apeliacinės instancijos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. papildoma nutartis panaikinama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

129. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (3 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (5 dalis).

130. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

131. Patenkinus atsakovo kasacinį skundą, šioje byloje ieškovo reikštų ieškinių reikalavimai atsakovui yra atmetami visiškai. Taigi ieškovas laikytinas pralaimėjusia bylos šalimi, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

132. Dėl atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinius, priteisė atsakovui iš ieškovo 8470 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo ir 2783 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pirmą kartą, apmokėti atlyginimo, iš viso – 11 253 Eur, taip pat priteisė iš ieškovo valstybės naudai 5,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų pirmosios instancijos teisme įteikimu, atlyginimą. Minėta, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama galioti. Be to, atsakovui priteistinas iš ieškovo 94 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą, paduotą pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

133. Antrą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovas prašė priteisti jam iš ieškovo išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, tačiau nepateikė šių išlaidų dydį patvirtinančių dokumentų, todėl šis atsakovo prašymas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

134. Už kasacinį skundą atsakovas sumokėjo 948 Eur žyminį mokestį, prašo priteisti šių išlaidų atlyginimą iš ieškovo. Atsakovas taip pat pateikė prašymą priteisti jam iš ieškovo 3025 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo. Atsakovo atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.12 punkte nustatyto dydžio. Teisėjų kolegija nusprendžia priteisti atsakovui iš ieškovo nurodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taigi, atsakovui iš ieškovo priteistina 3973 Eur (948 Eur + 3025 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

135. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme nepatirta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 24 d. nutartį pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui S. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 94 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.“

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 21 d. papildomą nutartį panaikinti.

Priteisti atsakovui S. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3973 (tris tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt tris) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Artūras Driukas

Donatas Šernas

Algirdas Taminskas