Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių pardavėjo atsakomybę už parduodamo naudoto daikto kokybę, netinkamos kokybės daiktą įsigijusio pirkėjo (vartotojo) teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti sugrąžinti visą už daiktą sumokėtą kainą, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, sprendžiant dėl parduoto daikto trūkumų ir pardavėjo atsakomybės už netinkamą daikto kokybę, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-108-381/2024

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02343-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.7; 2.6.8.11.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Ž. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Edvida“ dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių pardavėjo atsakomybę už parduodamo naudoto daikto kokybę, netinkamos kokybės daiktą įsigijusio pirkėjo (vartotojo) teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti sugrąžinti visą už daiktą sumokėtą kainą, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, sprendžiant dėl parduoto daikto trūkumų ir pardavėjo atsakomybės už netinkamą daikto kokybę, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas prašė teismo nutraukti jo ir atsakovės sudarytą automobilio „Volvo V50“ (toliau – ir automobilis) pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės už automobilį sumokėtus 3500 Eur ir įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovei minėtą automobilį, priteisti 491,09 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Ieškovas nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. su atsakove sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, pagal ją iš atsakovės už 3500 Eur įsigijo naudotą automobilį „Volvo V50“. Atsakovės darbuotojas garantavo, kad parduodamas automobilis yra techniškai tvarkingas, tik dalyvavęs eismo įvykyje, turi minimalių defektų: prastos būklės priekiniai amortizatoriai, neveikia kondicionierius, reikalingas automobilio važiuoklės remontas. Ieškovas automobilį apžiūrėjo, akivaizdžių ir esminių automobilio defektų nesimatė. Autoservise automobilio netikrino, nes atsakovės vadovas prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį pasisiūlė atlikti automobilio techninę apžiūrą. Automobilio techninė apžiūra buvo atlikta dieną prieš pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą. Ieškovas teigia, kad, tik išvažiavus iš VĮ „Regitra“, automobilio priekinė dalis pradėjo suptis, dingo trauka, todėl ieškovas tą pačią dieną dėl šio nutikimo paskambino atsakovės atstovui. Atsakovės atstovas atsakė, kad automobilyje buvo remontuota įpurškimo sistema, ir pasiūlė ieškovui kartu nuvykti į automobilių remonto servisą. Susitikus atsakovės atstovas perdavė nupirktą amortizatorių, ieškovas sutiko pats jį pasikeisti. Kitą dieną ieškovas nuvažiavo į savo draugo dirbtuves garažuose ir ten atliko ginčo automobilio remonto darbus: pakeitė amortizatorius, tepalus, oro ir degalų (kuro) filtrus, stabdžių trinkeles. Už šias detales ir priemones sumokėjo 209,68 Eur. Už automobilio stabdžių trinkeles sumokėjo 38,80 Eur, kondicionieriaus freoną papildė už 42 Eur.

4. Pradėjus eksploatuoti automobilį ir jam pradėjus skleisti pašalinius garsus, dingus automobilio traukai, o po lietaus per stogą į automobilio saloną pradėjus bėgti vandeniui, ieškovas dėl papildomo automobilio būklės įvertinimo nuvažiavo į autorizuotą „Volvo“ automobilių servisą „Sostena“. Čia buvo atlikta automobilio patikra, ji ieškovui kainavo 146,41 Eur. Be to, už 15 Eur iš „CarVertical“ buvo užsakyta transporto priemonės ataskaita. 2021 m. rugpjūčio 27 d. autorizuotas „Volvo“ centras nustatė, kad automobilis turi šiuos trūkumus: 1) reikia reguliuoti žibintus; 2) neveikia kondicionierius; 3) nepalaikoma aušinimo skysčio temperatūra; 4) netinkami priekinių šakių šarnyrai; 5) netinkamos vairo traukės; 6) ardytas, nesandarus variklis ir problemos su tarpine; 7) variklio oro srauto defektai; 8) dingusi variklio trauka; 9) tepalų išsiliejimas, būtina variklio mechaninė diagnostika. Nurodytų defektų šalinimas minėtame centre kainuotų apie 1457,86 Eur. Ieškovo teigimu, daikto trūkumai išaiškėjo per kelias dienas nuo jo įsigijimo. Automobilis buvo eksploatuotas tik vieną dieną ir trumpais atstumais Marijampolės mieste. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 20 d. pateikė atsakovei pretenziją, prašydamas grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus ir padengti patirtus nuostolius. Atsakovė su pateikta pretenzija nesutiko, sutiko tik iš dalies kompensuoti remonto išlaidas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės 111,97 Eur nuotolių atlyginimą, kitą ieškinio dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad ieškovas iš atsakovės 2021 m. rugpjūčio 13 d. už 3500 Eur nusipirko 2011 m. gamybos naudotą automobilį „Volvo V50“. Pirkimo–pardavimo sutartyje automobilio trūkumų nurodyta nebuvo, tik pažymėta, kad jis dalyvavęs eismo įvykyje ir atlikta techninė apžiūra. Ieškovas buvo informuotas, kad neveikia kondicionierius ir yra prasti amortizatoriai. Teismas nurodė, kad ieškovas yra fizinis asmuo, kuris pirko automobilį savo reikmėms, todėl ieškovą pripažino vartotoju.

7. Teismas nustatė, kad automobilio trūkumai nustatyti 2021 m. rugpjūčio 27 d. autorizuotame „Volvo“ centre UAB „Sostena“. Transporto priemonės apžiūros lape nurodyta daugiau trūkumų, negu sutartyje nurodė atsakovė, kurie privalėjo būti nurodyti pirkimo–pardavimo sutartyje, jeigu egzistavo sudarant sutartį. Teismas nustatė, kad ieškovas, įsigijęs automobilį, kitą dieną jį remontavo pas savo draugą M. G., neturintį kvalifikacijos, susijusios su automobilių remontu ir jų technine priežiūra. M. G. patvirtino, kad jis automobiliui pakeitė visus filtrus, stabdžių diskus, padarė išsamų techninį patikrinimą. Teismas nustatė, kad remontui ieškovas pirko tokias detales – priekinį amortizatorių, priekinio amortizatoriaus apsaugą, amortizatoriaus atraminį guolį, priekinių amortizatorių atramą, alyvos, oro, dyzelino filtrus, priekinę stabilizatoriaus traukę, dvi stabdžių trinkeles. Viena iš pirktų detalių – paskirstymo diržo komplektas.

8. Teismas iš interneto portalo automobiliodalys24.lt komentaro nustatė, kad paskirstymo diržas yra reikalingas dyzeliniam varikliui. Nurodoma, jog „patiems keisti automobilio paskirstymo diržą griežtai draudžiama. Net mažos klaidos diržo keitimo metu, ypač varikliuose, veikiančiuose su dyzeliniu varikliu, gali sukelti variklio gedimą. Naujo diržo montavimo metu, jums reikia profesionalios įrangos: raktų, veržliarakčių skirstomajam ir alkūniniam velenui bei kitų įrankių. Ritinėliai ir vandens siurblys keičiami kartu su paskirstymo diržu. Norint tinkamai sumontuoti įtempimo mechanizmo dalis, jums reikia gerai išmanyti įvairių automobilių dalis. Po paskirstymo sistemos detalių keitimo reikia atlikti skirstomojo ir alkūninio veleno sureguliavimo darbus, taip pat atlikti alkūninio veleno diržo įtempimą. Kitu atveju, variklio vožtuvai ir stūmokliai gali būti deformuoti.“

9. Teismas vadovavosi atsakovės pateikta Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus, technikos mokslų daktaro V. J. išvada dėl galimų automobilio galios variklio galingumo (vadinamosios traukos) sumažėjimo priežasčių. Joje nurodyta, kad automobilio variklyje sumontuota netradicinė bei sudėtinga degalų purkštuvų valdymo sistema „Piezo-Siemens“; iš pjezokristalais valdomais purkštuvais sistemos negalima išleisti oro klasikiniu būdu – atsukant degalų tiekimo vamzdelį į kiekvieną iš purkštuvų, iki iš jo pasišalina oras. Degalų tiekimo sistema yra sudėtingiausias variklio elementas, kuriame sudaromas 1400 barų ir didesnis slėgis, todėl dirbti su šiomis sudėtingomis sistemomis gali tik reikiamą kvalifikaciją įgiję specialistai, o degalų (kuro) filtrą keičiant tinkamos kvalifikacijos neturinčiam asmeniui, gali būti užteršta sistema, taip pat iš sistemos netinkamai išleidžiant orą gali būti sugadinti purkštuvai. Išvadoje nurodoma, kad labai tikėtina, jog šiuo atveju buvo užteršta sistema ir (arba) netinkamai išleidžiant orą iš sistemos buvo sugadinti purkštuvai, todėl sumažėjo variklio galingumas.

10. Teismas pažymėjo, kad išvada duota neapžiūrėjus konkretaus ginčo automobilio ir neįvertinus atliktų remonto darbų, tačiau teismas ja vadovaujasi kaip informacija apie technines ginčo automobilio savybes ir rekomendacijomis, kaip turi būti atliekami remonto darbai. Paneigiant ieškovo dvejones, buvo išreikalauti duomenys, siekiant įsitikinti, ar V. J. nėra artimas atsakovės vadovo ar jo sutuoktinės giminaitis, tačiau tokios aplinkybės nepasitvirtino.

11. Teismas iš IĮ „Remapas“ 2022 m. sausio 26 d. ekspertinės išvados nustatė, kad, prieš parduodant ieškovui automobilį, 2021 m. rugpjūčio 11 d. buvo atlikta detali ir išsami automobilio patikra, bandomasis važiavimas, įskaitant ir kompiuterinę diagnostiką. Patikrą atliko transporto inžinerijos krypties bakalauro laipsnį įgijęs S. A.. Specialistas nustatė, kad automobilis atitinka visus techninius reikalavimus, visi mazgai, prietaisai, įskaitant variklio ir pavarų dėžės darbą, techniškai yra tvarkingi. Taigi 2021 m. rugpjūčio 11 d. automobilis neturėjo jokių techninių trūkumų. Be to, likus vienai dienai iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, atlikta jo techninė apžiūra ir konstatuota, kad automobilis techniškai tvarkingas.

12. Teismas nurodė, kad tiek iš liudytojo E. S. paaiškinimų, tiek iš sutartyje nurodytų pastabų negalima vienareikšmiškai spręsti, jog automobilis pardavimo metu turėjo trūkumų. Ieškovas nurodė, kad apžiūrėjo automobilį prieš pirkdamas, nebuvo pastebėta išorinių ar vidinių trūkumų, automobilis veikė tvarkingai, sklandžiai, automobilis ieškovui patiko.

13. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo nurodyti automobilio trūkumai – dingusi automobilio trauka – galėjo atsirasti po automobilio įsigijimo, keičiant variklio paskirstymo diržą, automobilio degalų (kuro) filtrą ir iš sistemos netinkamai išleidžiant orą reikiamos kvalifikacijos neturinčiam meistrui M. G..

14. Teismas nurodė, kad UAB „Sostena“ akte nurodyti trūkumai – nesureguliuoti žibintai, netinkami priekinių šakių šarnyrai, netinkamos vairo traukės – yra iš esmės važiuoklės trūkumai, kurie turėjo būti pastebėti ir nustatyti techninės apžiūros metu, bet atliekant techninę apžiūrą nustatyti nebuvo, vadinasi, arba atsirado vėliau, arba techninė apžiūra buvo atlikta netinkamai. Kiti trūkumai yra mažareikšmiai ir gali būti gana nedidelėmis sąnaudomis pašalinami.

15. Teismas nurodė, kad ieškovas turėjo įvertinti, jog perka naudotą, 2011 metais pagamintą, nuvažiavusį daugiau kaip 200 000 km automobilį, kad automobilis Lietuvoje nebuvo eksploatuotas, jo mazgai, detalės yra nusidėvėję, gali būti remontuoti arba remontuotini, ir turėjo būti atidesnis ir rūpestingesnis bei imtis priemonių, kad įsitikintų tuo, kokia yra automobilio techninė būklė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo nurodytus automobilio variklio trūkumus susieti su atsakovės nenurodytais ginčo sutartyje transporto priemonės trūkumais nėra teisinio pagrindo.

16. Teismas konstatavo, kad parduotas ir 10 metų intensyviai naudotas automobilis sutarties sudarymo metu atitiko įprastinius tokių metų automobilio būklei ir kokybei keliamus reikalavimus ir buvo parduotas be paslėptų trūkumų, o kiti trūkumai galimai atsirado dėl paties ieškovo kaltės, automobilį remontuojant ir galbūt sugadinant nekompetentingų asmenų. Teismo nuomone, UAB „Sostena“ akte nurodyti trūkumai (be aptartųjų) yra mažareikšmiai. Teismas vertino, kad nėra pagrindo nutraukti naudoto automobilio pirkimo–pardavimo sutarties dėl mažareikšmių trūkumų, jeigu jie ir buvo sudarant sutartį. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovas neįrodė, jog ieškinyje minimi trūkumai egzistavo sutarties sudarymo metu. Priešingai – ieškovas, nesilaikydamas techninių automobilio specifikacijoms keliamų reikalavimų, pats sukėlė automobilio gedimus, todėl teismas netenkino ieškovo reikalavimo nutraukti ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją.

17. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti 491,09 Eur nuostolių, patirtų remontuojant transporto priemonę, atlyginimą, teismas vertino, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog visos išlaidos atsirado dėl to, kad parduotas automobilis buvo netinkamos kokybės ir keisti tepalus, filtrus, paskirstymo diržą reikėjo dėl atsakovės kaltės. Teismas laikėsi pozicijos, kad tokie remonto darbai buvo atliekami ieškovo iniciatyva, norint pagerinti automobilio būklę. Teismas nusprendė, kad ieškovui turi būti atlygintos antro amortizatoriaus keitimo išlaidos ir kondicionieriaus užpildymas freonu, nes šie trūkumai buvo sudarant sutartį ir šalys juos buvo aptarusios. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 111,97 Eur nuostolių atlyginimą.

18. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2023 m. spalio 13 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.

19. Kolegija papildomai nustatė, kad ieškovo ir atsakovės 2021 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartyje sutarties sudarymo data nurodyta 2021 m. rugpjūčio 13 d., tačiau, šalių teigimu, sutartis sudaryta 2021 m. rugpjūčio 18 d.

20. Kolegija nurodė, kad ieškovas, reikalaudamas nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį ir reikalauti sumokėtos kainos grąžinimo, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas.

21. Ieškovas automobilio trūkumus siekia įrodyti 2021 m. rugpjūčio 27 d. autorizuoto „Volvo“ centro UAB „Sostena“ atlikta automobilio patikra, kurios metu buvo nustatyti šie trūkumai: 1) reikia reguliuoti žibintus; 2) neveikia kondicionierius; 3) nepalaikoma aušinimo skysčio temperatūra; 4) netinkami priekinių šakių šarnyrai; 5) netinkamos vairo traukės; 6) ardytas, nesandarus variklis ir problemos su tarpine; 7) variklio oro srauto trūkumai; 8) dingusi variklio trauka; 9) tepalų išsiliejimas, būtina variklio mechaninė diagnostika. Teisėjų kolegija nurodė, kad negalima vienareikšmiškai spręsti, jog šie trūkumai egzistavo automobilio pardavimo metu.

22. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad transporto priemonė, iki buvo parduota ieškovui, rimtų techninių trūkumų neturėjo. Šią aplinkybę patvirtina IĮ „Remapas“ 2022 m. sausio 26 d. ekspertinė išvada, kurioje nurodyta, kad, prieš parduodant ieškovui ginčo transporto priemonę, 2021 m. rugpjūčio 11 d. buvo atlikta detali jos patikra, įskaitant ir kompiuterinę diagnostiką, atliktas bandomasis važiavimas. Buvo nuodugniai patikrinti visi automobilio mazgai, prietaisai, patikrintas ir pavarų dėžės bei variklio darbas. Patikrą atliko transporto inžinerijos krypties bakalauro laipsnį turintis specialistas S. A., jis nustatė, kad transporto priemonė atitinka visus techninius reikalavimus. Taip pat 2021 m. rugpjūčio 16 d. (prieš pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymą) ginčo automobiliui buvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, jos metu nustatyta, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas neteikė prašymo skirti techninę ekspertizę, siekdamas pagrįsti teiginius dėl transporto priemonės trūkumų.

23. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas buvo informuotas atsakovės, jog automobilis dalyvavo eismo įvykyje, turi minimalių trūkumų: prastos būklės priekiniai amortizatoriai, neveikia kondicionierius, automobilio važiuoklei reikalingas remontas.

24. Kolegija atkreipė dėmesį, kad naudotoms prekėms yra taikomos kitokios nuostatos nei naujoms prekėms. Prekės pobūdis – naudotas automobilis – lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus. Pats pirkėjas turi būti suinteresuotas išsiaiškinti, ar perkama nenauja prekė jam bus tinkama. Ieškovas turėjo įvertinti, kad perka 10 metų automobilį, kurio rida siekia virš 200 000 km. Įsigijus seną automobilį, tikėtina, kad reikės ir tam tikrų investicijų jo remontui. Be to, atidus ir rūpestingas pirkėjas, ketindamas įsigyti nenaują transporto priemonę, turi dėti maksimalias pastangas įvertindamas transporto priemonės būklę. Kolegija konstatavo, kad ieškovas apsiribojo tik vizualia transporto priemonės apžiūra.

25. Kolegija nesutiko su ieškovo argumentais, kad teismas neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių rašytinių įrodymų, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl automobilio gedimų atsiradimo momento. Kolegija nurodė, kad ginčui išspręsti nėra svarbu, dėl kokių aplinkybių ginčo automobilis nuo 2021 m. kovo 15 d. nebuvo eksploatuojamas, kadangi faktą, jog automobilis atitinka techninius reikalavimus, patvirtina tų pačių metų rugpjūčio mėnesį (prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį) atliktos automobilio patikros. Jų metu nenustatyta kokių nors esminių transporto priemonės gedimų. Prieš įsigydamas automobilį, ieškovas žinojo aplinkybę, kad automobilis dalyvavo eismo įvykyje, todėl tai, kad ieškovas iš „CarVertical“ papildomai sužinojo, jog automobilis buvo daužtas, nelaikytina paaiškėjusia nauja aplinkybe ir nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

26. Nors ieškovas teigia, kad automobilio trūkumas – dingusi trauka – jau egzistavo jo pardavimo metu, tačiau, kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, kad šis trūkumas atsirado po ginčo automobilio įsigijimo, kadangi ieškovas neneigė aplinkybės, jog automobilį remontavo savo draugo garaže. Ieškovo pateiktas UAB „Sostena“ transporto priemonės apžiūros aktas, kuriame nurodyti ieškovo minimi automobilio trūkumai, yra surašytas 2021 m. rugpjūčio 27 d., t. y. po ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, o tai taip pat leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog automobilio trūkumai atsirado po jo įsigijimo.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas nepateikė pakankamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jam buvo perduotas netinkamos kokybės automobilis, todėl ieškovo nurodomus automobilio trūkumus susieti su atsakovės nenurodytais ginčo sutartyje transporto priemonės trūkumais nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

28. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 13 d. nutartį ir Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta atmesti ieškinio dalį dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti visiškai. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

28.1. Nepagrįsti teismų argumentai, kad ieškovas nebuvo pakankamai apdairus ir nesikreipė dėl detalesnės automobilio apžiūros. Vien vizualinė automobilio apžiūra neprašant detalesnės automobilio apžiūros buvo nulemta išskirtinai atsakovės veiksmų, kadangi atsakovė neatskleidė esminių faktinių aplinkybių, kurių žinojimas galėjo paveikti ieškovo apsisprendimą įsigyti automobilį. Atsakovė, būdama verslininkė, turėjo pareigą suteikti ieškovui išsamią informaciją apie parduodamą automobilį – gedimus, trūkumus, eismo įvykius, jeigu automobilis dalyvavo eismo įvykiuose. Tačiau atsakovė nei žodžiu, nei raštu tokios informacijos ieškovui nesuteikė. Priešingai, atsakovė nenurodė, kad automobilis dalyvavo eismo įvykyje, automobilis turėjo trūkumų ir jau buvo remontuojamas prieš pardavimą, nebuvo nurodyta, kokie remonto darbai atlikti. Ši esminė informacija buvo nuslėpta nuo ieškovo. Atsakovė neatskleidė ieškovui tikros automobilio būklės, todėl ieškovas nuo automobilio įsigijimo dienos negalėjo tinkamai ir pagal paskirtį naudotis įsigytu automobiliu. Tikslūs automobilio trūkumai paaiškėjo tik atlikus patikrą specializuotame autoservise.

28.2. Ieškovas įrodė aplinkybę, kad atsakovė nepateikė visos informacijos apie automobilį, kaip to reikalauja teisės aktai: automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo nurodyti nei automobilio trūkumai, nei automobilio dalyvavimas eismo įvykyje, o tai įrodo, jog atsakovės kaip verslininkės netinkamas pareigų vykdymas lėmė ieškovo kaip pirkėjo apsisprendimą įsigyti automobilį ir vertinimą, kad parduodamas automobilis yra tinkamos kokybės daiktas.

28.3. Teismai netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, nurodydami, kad ieškovas neįrodė, jog daikto trūkumai atsirado dar iki daikto pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo. Nagrinėjamu atveju ne ieškovas turėjo įrodyti aplinkybę, kad daikto trūkumai atsirado iki pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo, bet atsakovė privalėjo paneigti CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją ir įrodyti, kad ieškovo nurodomi daikto trūkumai, kurie buvo nustatyti specializuotame autoservise, atsirado po daikto perdavimo. Atsakovė privalėjo pateikti visus rašytinius įrodymus, patvirtinančius aplinkybę, kad ieškovui buvo parduotas kokybiškas daiktas ir daikto trūkumai atsirado po daikto perdavimo ieškovui. Atsakovė tokių įrodymų nepateikė. Atsakovės pateiktas neaiškaus pobūdžio raštas, kuriame yra teigiama, kad ieškovo nurodomi automobilio trūkumai galėjo atsirasti dėl netinkamos automobilio priežiūros, negali būti laikomi pakankamu įrodymu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 218 straipsnio prasme, kadangi asmuo, surašęs dokumentą, nėra teismo ekspertas.

28.4. Esant ginčui tarp vartotojo ir verslininko, teismai turėjo būti aktyvūs, kadangi vartotojų teisių gynimas yra viešasis interesas. Kasacinio teismo praktikoje vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2020). Atitinkamai ginčo, kilusio iš vartojimo sutarties, specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-421/2017). Teismas nevykdė pareigos būti aktyviam, netyrė aplinkybių dėl atsakovės atlikto automobilio remonto, nereikalavo iš atsakovės pateikti automobilio remonto atlikimą patvirtinančių buhalterinės apskaitos dokumentų, nevertino, ar atsakovės prieš pirkimo–pardavimo sandorio sudarymą atlikto remonto metu buvo šalinami būtent tie automobilio trūkumai, kuriuos vėliau nustatė specializuotas autoservisas.

29. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti ieškovo kasacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

29.1. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad atsakovė pripažino, jog užsiima automobilių prekyba. Atsakovė pateikė įrodymus, kad pagrindinė jos veikla yra krovinių pervežimas, o ne automobilių pardavimas, todėl atsakovė nelaikytina automobilių pardavimo srities profesionale.

29.2. Atsakovė įrodė, kad pardavė techniškai tvarkingą automobilį. Byloje nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. buvo atlikta detali ir išsami automobilio patikra, bandomasis važiavimas, kompiuterinė diagnostika. 2021 m. rugpjūčio 16 d. atlikta automobilio privalomoji techninė apžiūra ir valstybės įgalioti ekspertai padarė išvadą, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Nėra pagrindo nesutikti su kolegijos išvada, kad transporto priemonė, iki buvo parduota ieškovui, rimtų techninių trūkumų neturėjo. Byloje nėra duomenų, kad automobilis iki jo pardavimo turėjo techninių trūkumų.

29.3. Nepagrįsta ieškovo pozicija, kad byloje jis neprivalėjo įrodinėti jokių įsigyto automobilio techninių trūkumų, nes teismų praktikoje pažymima, kad, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, jog parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu pirkėjas nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Teiginį, kad automobilis turėjo trūkumų, ieškovas grindė 2021 m. rugpjūčio 27 d. Z. K. surašytu mechaniko darbų atlikimo lapu ir šio dokumento pagrindu UAB „Sostena“ pateiktu remonto pasiūlymu. Byloje nustatyta, kad automobilį remontavęs meistras gedimus buvo sukėlęs dar iki 2021 m. rugpjūčio 27 d., todėl Z. K. nurodyti trūkumai yra meistro nekokybiško darbo rezultatas. Be to, Z. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra įgijęs jokio išsilavinimo, susijusio su mašinų remontu, todėl jis yra nekompetentingas teikti teismui ekspertines išvadas dėl automobilių remonto. Atsakovės pateiktoje išvadoje S. A. konstatavo, kad automobilis atitinka visus techninius reikalavimus. Atsakovė įrodė, kad pardavė techniškai tvarkingą automobilį, o ieškovas neįrodė, kad automobilis turėjo trūkumų.

29.4. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad atsakovė pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį neįrodė, jog parduoto automobilio trūkumai atsirado po daikto perdavimo ieškovui. Įrodymų visuma leido teismams daryti išvadą, kad ieškovas, įsigijęs automobilį, netinkamai atliko remonto darbus, t. y., darbus patikėjęs atlikti savamoksliam meistrui, pats sugadino automobilį. Atsakovė įrodė ir teismai pagrįstai nustatė, kad pardavimo metu automobilis esminių trūkumų neturėjo, automobilio gedimai atsirado po daikto perdavimo ieškovui ir dėl ieškovo kaltės.

29.5. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad atsakovė neatskleidė tikros automobilio būklės, todėl ieškovas nuo automobilio įsigijimo dienos negalėjo tinkamai ir pagal paskirtį naudotis įsigytu daiktu (automobiliu). Ieškovui buvo sudarytos galimybės patikrinti automobilį. Ieškovas kaip vairuotojas profesionalas (asmuo turintis specialių žinių) tinkamai apžiūrėjo ir patikrino automobilį. Liudytojas E. S. patvirtino, kad nors ieškovui buvo siūloma vykti patikrinti automobilio į autoservisą, ieškovas nurodė, kad automobilio techninė būklė jam yra suprantama ir jį tenkina. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad parduotas ir 10 metų intensyviai naudotas automobilis sutarties sudarymo metu atitiko įprastinius tokių metų automobilio būklei ir kokybei keliamus reikalavimus ir buvo parduotas be paslėptų trūkumų.

29.6. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismai šioje byloje buvo nepakankamai aktyvūs. Teismai šioje byloje buvo aktyvūs. Byloje įvyko virš 10 teismo posėdžių. Didelę teisėjavimo darbo patirtį sukaupę teisėjai išsamiai ir visapusiškai ištyrė didelį skaičių byloje esančių įrodymų. Teismai net po keletą kartų apklausė liudytojus. Visi liudytojai buvo kviesti atsakovės prašymu, ieškovas jokių liudytojų šaukti neprašė. Bylą nagrinėję teismai buvo aktyvūs ir ėmėsi visų reikalingų priemonių, kad byloje būtų nustatyta tikroji tiesa.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl pardavėjo pareigos parduoti kokybišką daiktą ir netinkamos kokybės naudotą daiktą įsigijusio pirkėjo (vartotojo) teisių

30. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė nutraukti jo ir atsakovės sudarytą naudoto automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, kadangi, įsigijus automobilį, paaiškėjo automobilio trūkumai, kurių atsakovė nebuvo nurodžiusi pirkimo–pardavimo sutartyje, jų ieškovas negalėjo pastebėti pirkimo metu ir jie trukdė ieškovui naudoti automobilį pagal tikslinę jo paskirtį.

31. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku – fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.2281 straipsnio 2, 3 dalys).

32. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas, fizinis asmuo, automobilį įsigijo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o automobilį pardavusi atsakovė yra juridinis asmuo – verslininkė, pagrįstai nurodė, kad sprendžiant ginčą ieškovas laikytinas vartotoju ir taikytini vartojimo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, be kita ko, kad atsakovė pardavė ne savo veikloje naudotą automobilį, bet parvežtą iš Vokietijos, ir verslininko sąvokos apibrėžimą, atsakovės argumentai, kad jos pagrindinė verslo veikla yra krovinių pervežimas, o ne prekyba naudotais automobiliais, nesudaro pagrindo kitaip vertinti tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių.

33. Kadangi šalys sudarė vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, be bendrųjų CK XXIII skyriuje išdėstytų pirkimą–pardavimą reglamentuojančių teisės nuostatų, byloje taikytinos vartojimo pirkimo–pardavimo ypatumus reglamentuojančios CK XXIII skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CK XXIII skyriaus taisyklės, reglamentuojančios pirkimo–pardavimo teisinius santykius, taikomos ir naudoto daikto (naudoto automobilio) pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas).

34. Ginčo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2021 m. rugpjūčio 18 d., pretenziją dėl netinkamo kokybės daikto ieškovas atsakovei pareiškė 2021 m. rugpjūčio 20 d., todėl ginčo santykiams taikytina CK 6.363 straipsnio, reglamentuojančio daikto kokybę (atitiktį sutarčiai) ir pirkėjo teises, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, 2016 m. gruodžio 8 d. įstatymo Nr. XIII-64 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. lapkričio 1 d. (galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.).

35. CK 6.4311 straipsnyje, reglamentuojančiame motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, nurodyta, kad pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtinto Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 2 punkte nurodyta, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos.

36. Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Pagal CK 6.363 straipsnio 1 dalį, laikoma, kad pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą). Parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį. Pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokią daikto neatitiktį sutarčiai, esančią daikto perdavimo metu (CK 6.363 straipsnio 2 dalis).

37. Aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

38. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

39. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios reikalavimus daikto kokybei nustatančios nuostatos taikomos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1, 2, 3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 17 ir 18 punktai).

40. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

41. Nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

42. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinio reikalavimus grindė CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį ir reikalauti sumokėtos kainos grąžinimo, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Nors teismai pripažino ieškovą vartotoju ir nurodė, kad šalių ginčui spręsti taikomi vartojimo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai, tačiau vartojimo teisinius santykius reglamentuojančių ginčui aktualių teisės normų netaikė.

43. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teisinė šalių santykių kvalifikacija ir įstatymo taikymas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Todėl teismai, nustatę, kad ieškovas yra vartotojas, nebuvo saistomi ieškovo ieškinyje nurodytų bendrųjų netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises reglamentuojančių nuostatų – CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto.

44. CK 6.363 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos netinkamos kokybės daiktą įsigijusio pirkėjo teisės. Pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą reikalauti iš pardavėjo: 1) nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) atitinkamai sumažinti kainą; 4) pirkėjas taip pat turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis. Ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės ir suformuluotas reikalavimas leidžia daryti išvadą, kad ieškovas pasirinko CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtintą netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo (vartotojo) pažeistų teisių gynybos būdą.

45. Aptartoje CK 6.363 straipsnio redakcijoje įtvirtintu reglamentavimu pirkėjas (vartotojas) yra laisvas visais atvejais pasirinkti bet kurį iš šio straipsnio 7 dalyje įtvirtintų savo pažeistos teisės į tinkamos kokybės daiktą gynimo būdų, išskyrus atvejus, kai daikto trūkumas yra mažareikšmis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo (vartotojo) teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, yra įstatymo suteikta teisė, kuria vartotojas gali pasinaudoti palankesnėmis, nei įprasta, sutarčių teisėje nustatytomis sutarčių pasibaigimo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019, 32 punktas).

46. Vartojimo pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos, įtvirtinančios vartotojo teises įsigijus netinkamos kokybės daiktą, lyginant jas su CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį ir reikalauti sumokėtos kainos grąžinimo, yra palankesnės vartotojui ir teisė nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį nesiejama su esminiu sutarties pažeidimu. Pirkėjo (vartotojo) teisė pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu, kaip savo pažeistos teisės į tinkamos kokybės daiktą gynimo būdu, yra siejama su daikto trūkumo reikšme, sprendžiant dėl daikto kokybės atitikties vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022, 61 punktas).

47. Ginčo santykiams taikytina CK 6.363 straipsnio redakcija taip pat yra palankesnė vartotojui nei šiuo metu galiojantis reguliavimas dėl vartotojo teisių, kai prekė yra netinkamos kokybės, nes CK 6.3641 straipsnio 4 dalis (2021 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIV-466 redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 m. sausio 1 d.) įtvirtina konkrečias sąlygas, kada pirkėjas (vartotojas) turi teisę nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį: 1) pardavėjas prekės nepataisė ar nepakeitė arba prekės pataisymas ar pakeitimas neatitinka CK 6.3642 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, arba pardavėjas, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalimi, atsisakė užtikrinti tinkamą prekės kokybę; 2) prekės trūkumas atsirado, nors pardavėjas bandė užtikrinti prekės kokybę; 3) prekės trūkumas yra esminis; 4) pardavėjas pareiškė, ar iš aplinkybių yra aišku, kad jis per protingą terminą neužtikrins tinkamos prekės kokybės arba tai sukels didelių nepatogumų vartotojui.

48. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims CK 6.350–6.370 straipsniuose įtvirtintos specialiosios teisės normos taikomos dėl didesnės pirkėjo – vartotojo teisių apsaugos, nustatant papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas, pažeistų pirkėjo teisių gynybos būdus, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, daikto trūkumų prezumpciją ir kt. Toks teisinis reguliavimas grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsaugos doktrina. Silpnesniajai vartojimo sutarties šaliai ginti skirtas vartotojų teisių apsaugos institutas – valstybė riboja sutarties laisvės principą, imperatyviu reguliavimu įsikišdama į sutartinius santykius; šio instituto tikslas – vartojimo sutartinių santykių reguliavimu atkurti sutarties šalių lygybę, interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019, 29 punktas).

49. Teismai netaikė aptartų vartojimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas yra vartotojas ir įstatymas jam suteikia teisę nutraukti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį palankesnėmis sąlygomis (nėra būtina nustatyti, kad įsigyto daikto trūkumai yra esminiai) negu įprastą pirkimo–pardavimo sutartį, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, aiškinant šių nuostatų taikymą, todėl ginčo šalių teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų netaikymas galėjo turėti įtakos teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl įrodinėjimo naštos tarp šalių paskirstymo, įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, sprendžiant dėl parduoto daikto trūkumų, aiškinimo ir taikymo

50. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

51. Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas).

52. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpcija. Šią prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę šalinanti aplinkybė, kurią pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį įrodinėja pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 24 punktas).

53. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009).

54. Kasaciniame skunde ieškovas teigia, kad teismai pažeidė CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą įrodinėjimo naštos tarp šalių paskirstymo taisyklę, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovui, nurodydami, kad ieškovas neįrodė, jog daikto trūkumai atsirado dar iki daikto pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo, taip pat pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos. Ieškovo teigimu, atsakovė privalėjo pateikti visus rašytinius įrodymus, patvirtinančius aplinkybę, kad ieškovui buvo parduotas kokybiškas daiktas ir daikto trūkumai atsirado po daikto perdavimo ieškovui. Atsakovės pateiktas neaiškaus pobūdžio raštas, kuriame yra teigiama, kad ieškovo nurodomi automobilio trūkumai galėjo atsirasti dėl netinkamos automobilio priežiūros, negali būti laikomi pakankamu įrodymu CPK 218 straipsnio prasme, kadangi asmuo, surašęs dokumentą, nėra teismo ekspertas.

55. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas nesprendžia fakto klausimų, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, tačiau, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju spręstina, ar teismai, padarydami išvadą dėl to, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu automobilis trūkumų neturėjo, o jie atsirado dėl ieškovo kaltės jam netinkamai remontuojant automobilį, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

56. Pažymėtina, kad netinkamo įrodymų vertinimo klausimą ieškovas kėlė ir apeliaciniame skunde, teigdamas, kad daugelį į bylą pateiktų įrodymų ir paaiškinimų pirmosios instancijos teismas vertino atsakovės naudai, ieškovo argumentus laikydamas tik prielaidomis ir neįrodytais faktais, pavyzdžiui: dėl informavimo apie automobilio trūkumus (ieškovas nurodė, kad apie pastebėtus automobilio trūkumus informavo atsakovę pirkimo dieną telefonu, tačiau teismas šį argumentą vertino atsakovės naudai, argumentuodamas, kad nėra įrodymų, kokio turinio pokalbis telefonu vyko su atsakove ir ar tikrai ieškovas kreipėsi dėl automobilio trūkumų); dėl atlikto automobilio remonto (teismas darė prielaidą, kad gedimas atsirado dėl pirkėjo veiksmų, nors ši prielaida nebuvo pagrįsta jokiais įrodymais); dėl variklio remonto (vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, pagrindžiančius ieškovo po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo įsigytas automobilio remontui reikalingas detales, teismas išskyrė vieną iš pirktų detalių – paskirstymo diržo komplektą – ir padarė išvadą, kad šių detalių įsigijimas patvirtina aplinkybę, jog po automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pirkėjo iniciatyva buvo remontuojamas ginčo automobilis ir dėl to atsirado automobilio trūkumų (dingo automobilio trauka). Tokią išvadą teismas padarė remdamasis tik prekės įsigijimo kvitu, tačiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad toks automobilio remontas (paskirstymo diržo keitimas) buvo atliktas ir / arba kad jis galėjo turėti įtakos automobilio variklio gedimams, kadangi nėra nustatyta, kada atsirado automobilio variklio gedimai.

57. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau detaliai ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių dėl įrodymų vertinimo netyrė, nepašalino prieštaravimų tarp įrodymų ir ieškovo iškeltų abejonių dėl teismo padarytų išvadų pagrįstumo, o tiesiog sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad transporto priemonė iki pardavimo ieškovui rimtų techninių trūkumų neturėjo.

58. Ieškovas, prašydamas nutraukti šalių sudarytą sutartį ir taikyti restituciją, įrodinėjo, kad automobilis turėjo šiuos trūkumus, kurie nebuvo nurodyti šalių sudarytoje sutartyje: 1) reikia reguliuoti žibintus; 2) neveikia kondicionierius; 3) nepalaikoma aušinimo skysčio temperatūra; 4) netinkami priekinių šakių šarnyrai; 5) netinkamos vairo traukės; 6) ardytas variklis, nesandarus ir problemos su tarpine; 7) variklio oro srauto defektai; 8) dingusi variklio trauka; 9) tepalų išsiliejimas, būtina variklio mechaninė diagnostika. Nurodytų trūkumų šalinimas kainuotų apie 1457,86 Eur. Ieškovas viso proceso metu nuosekliai teigė, kad automobilio trūkumai išaiškėjo iškart po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, jam išvažiavus iš VĮ „Regitra“ – pradėjus važiuoti priekinė automobilio dalis ėmė suptis, dingo automobilio trauka.

59. Atsakovė įrodinėjo, kad ieškovo nurodytų trūkumų sudarant pirkimo–pardavimo sutartį nebuvo, o jie atsirado ieškovui netinkamai atliekant automobilio remonto darbus. Savo teiginius atsakovė grindė aplinkybe, kad kitą dieną po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ieškovas automobilį remontavo pas savo draugą, neturintį reikiamos kvalifikacijos, M. G. garaže; IĮ „Remapas“ 2022 m. sausio 26 d. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. buvo atlikta detali automobilio patikra, įskaitant ir kompiuterinę diagnostiką, atliktas bandomasis važiavimas, nustatyta, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus; aplinkybe, kad 2021 m. rugpjūčio 16 d. atlikta automobilio techninė apžiūra; 2021 m. liepos 19 d. UAB „Zapyškio dyzelistai“ pateikta variklio keturių purkštuvų patikros technine ataskaita („CR-JET Test report“, pateikta priede) ir Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus, technikos mokslų daktaro V. J. išvada, kurioje nurodyta, kad 2021 m. liepos mėn. 19 d. patikrinti automobilio variklio purkštuvai jokių techninių trūkumų neturėjo, labai tikėtina, jog buvo užteršta sistema ir (arba) netinkamai išleidžiant orą iš sistemos buvo sugadinti purkštuvai, todėl sumažėjo variklio galingumas.

60. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo nurodyti automobilio trūkumai, tik deklaruota, kad automobilis dalyvavęs eismo įvykyje, yra atlikta ir galioja jo techninė apžiūra, ieškovas žodžiu informuotas, kad neveikia kondicionierius ir yra prasti amortizatoriai. Ieškovo nurodyti automobilio trūkumai nustatyti 2021 m. rugpjūčio 27 d. autorizuotame „Volvo“ centre UAB „Sostena“. Transporto priemonės apžiūros lape nurodyta daugiau trūkumų, negu sutartyje nurodė atsakovė, kurie privalėjo būti nurodyti pirkimo–pardavimo sutartyje, jeigu egzistavo sudarant sutartį.

61. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus įrodymus – kad parsivežus automobilį iš Vokietijos IĮ „Remapas“ buvo atliekamas automobilio įpurškimo sistemos remontas, vėliau purkštuvai patikrinti servise, kuris užsiima tokių gedimų šalinimu, – UAB „Zapyškio dyzelistai“, konstatavo, kad parduodant automobilį įpurškimo sistema ir purkštuvai buvo tvarkingi. Teismas įvertino tai, kad, pagal IĮ „Remapas“ pareiškimą, 2021 m. rugpjūčio 11 d. automobilis neturėjo jokių techninių trūkumų ir likus vienai dienai iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atlikta jo techninė apžiūra ir konstatuota, kad automobilis techniškai tvarkingas. Teismas nusprendė, kad pardavimo metu esminių automobilio trūkumų nebuvo, o jų atsirado dėl ieškovo kaltės jam netinkamai remontuojant automobilį.

62. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė pakankamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jam buvo perduotas netinkamos kokybės automobilis, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovo pateiktas trūkumų aktas surašytas 2021 m. rugpjūčio 27 d., t. y. po ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, padarė labiau tikėtiną išvadą, jog dingusi variklio trauka atsirado po ginčo automobilio įsigijimo, automobilį remontuojant ieškovo draugo garaže. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad automobilio trūkumus susieti su atsakovės nenurodytais ginčo sutartyje transporto priemonės trūkumais nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

63. Taigi, esminė aplinkybė, kuria vadovaudamiesi teismai nusprendė, kad ieškovo nurodyti automobilio trūkumai atsirado dėl paties ieškovo kaltės, – ginčo automobilio remontas pas ieškovo draugą M. G.. Teismas nustatė, kad M. G. automobiliui pakeitė visus filtrus, stabdžių diskus, stabdžių trinkeles, tepalus, oro ir degalų (kuro) filtrus, variklio ir įpurškimo sistemos netaisė, purkštuvų nekeitė, neatidarinėjo. Teismas taip pat nustatė, kad viena iš ieškovo automobilio remontui pirktų detalių buvo paskirstymo diržo komplektas. Teismas nurodė, kad, keičiant paskirstymo diržą, daroma intervencija į variklį, o degalų (kuro) filtrą – galbūt ir į įpurškimo sistemą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo nurodyti automobilio trūkumai – dingusi automobilio trauka – galėjo atsirasti po automobilio įsigijimo, keičiant variklio paskirstymo diržą, automobilio degalų (kuro) filtrą ir iš sistemos netinkamai išleidžiant orą reikiamos kvalifikacijos neturinčiam meistrui M. G..

64. Atkreiptinas dėmesys, kad, padarydamas tokią išvadą, teismas neatsižvelgė į tai, jog byloje nenustatyta aplinkybė, kad paskirstymo diržas automobilyje buvo keičiamas, o liudytojas M. G. patvirtino, kad purkštuvų nekeitė, jų neatidarinėjo. Be to, pats pirmosios instancijos teismas nurodė, kad V. J. išvada duota neapžiūrėjus konkretaus ginčo automobilio ir neįvertinus atliktų remonto darbų ir teismas ja vadovaujasi kaip informacija apie technines ginčo automobilio savybes ir rekomendacijomis, kaip turi būti atliekami remonto darbai. Taigi teismų padaryta išvada, kad automobilio trauka dingo dėl ieškovo atliktų remonto darbų, pagrįsta prielaidomis, kad buvo keičiamas paskirstymo diržas, nors tokia aplinkybė nebuvo nustatyta ir nesant nustatytam netinkamai atliktų automobilio remonto darbų faktui. Byloje nenustatyta ir aplinkybė, kad vienintelė automobilio traukos sumažėjimo priežastis yra susijusi su automobilio įpurškimo sistema.

65. Be to, ieškovo atstovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kvestionavo atsakovės pateiktų įrodymų patikimumą ir galimybę apskritai jais remtis, nurodydama, kad nesutampa atsakovės vadovo paaiškinimų seka dėl purkštuvų patikros ir tai patvirtinančių dokumentų datos, t. y. jeigu automobilis IĮ „Remapas“ patikrai buvo pristatytas 2021 m. rugpjūčio 11 d. ir įmonėje buvo išimti purkštuvai, kad būtų nuvežti patikrinti UAB „Zapyškio dyzelistai“, kodėl UAB „Zapyškio dyzelistai“ techninės ataskaitos data yra ankstesnė (2021 m. liepos 19 d.) nei data, kada automobilis buvo nuvežtas IĮ „Remapas“ (2021 m. rugpjūčio 11 d.). Teismai šių prieštaravimų netyrė, jų nepašalino.

66. Pažymėtina, kad dingusi variklio trauka nebuvo vienintelis 2021 m. rugpjūčio 27 d. UAB „Sostena“ surašytame automobilio trūkumų akte, kuris nėra nuginčytas, nurodytas trūkumas, dėl kurio ieškovas prašė nutraukti šalių sudarytą sutartį. Atsakovė įrodinėjo, dėl ko galėjo dingti variklio trauka, tačiau neteikė įrodymų dėl kitų ieškovo nurodytų trūkumų (nepalaikoma aušinimo skysčio temperatūra, ardytas variklis, variklio nesandarumas, problemos su variklio tarpine, variklio oro srauto defektai), nors būtent pardavėjui kyla pareiga įrodyti, kad pirkėjo nurodyti trūkumai atsirado dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles arba kad trūkumai yra mažareikšmiai. Atsakovei tinkamai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismai išvadą, kad ieškovas neįrodė vieno iš automobilio trūkumų, nepagrįstai pritaikė ir kitiems ieškovo pateiktame UAB „Sostena“ surašytame akte nurodytiems automobilio trūkumams.

67. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo aplinkybę, kad naudoto automobilio įsigijimas lemia pirkėjo didesnį atidumą, rūpestingumą, maksimalias pastangas įvertinant transporto priemonės būklę, tačiau, kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Taigi, nepakankamas pirkėjo atidumas įsigyjant daiktą nepašalina pardavėjo atsakomybės už parduotų daiktų kokybę. Kita vertus, ieškovo pateiktame automobilio trūkumų akte nurodyti trūkumai nebuvo pripažinti akivaizdžiais, kuriuos galima būtų pastebėti pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu be specialaus automobilio patikrinimo.

68. Byloje nustatyta, kad po dviejų dienų nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ieškovas kreipėsi į atsakovę, nurodydamas automobilio trūkumus ir norėdamas nutraukti sutartį. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kai automobilio pirkėjas neturėjo galimybės pasinaudoti nusipirktu automobiliu pagal paskirtį, nes automobilis jau pirkimo dieną tapo netinkamas naudotis, teismai turi pareigą aiškintis, ar perkamas daiktas atitiko jam reiškiamus bendruosius reikalavimus. Šiuo atveju nepakanka vien konstatuoti fakto, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

69. Vienas iš įrodymų, kuriuo atsakovė įrodinėjo, kad automobilis pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu trūkumų neturėjo – 2021 m. rugpjūčio 16 d. atlikta automobilio techninė patikra. Tačiau teismai neįvertino techninės apžiūros metu atliekamų patikrinimo darbų pobūdžio. Kaip liudytojas apklaustas techninės apžiūros centro darbuotojas D. K. 2023 m. kovo 20 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apžiūros metu netikrina variklio būklės, aušinimo sistemos, ar yra dingęs variklio galingumas, nustatyti negali, techninių apžiūrų centre važiuoja pirma pavara apie 30 m, neatlieka viso automobilio techninės apžiūros, tik tai, kas susiję su saugumu kelyje ir aplinkos apsauga.

70. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 patvirtinto Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 2 punkte įtvirtinta, kad privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros tikslas – įvertinti transporto priemonių techninę būklę, siekiant užtikrinti, kad jas būtų saugu naudoti viešajame eisme ir kad jos atitiktų eismo saugumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų (neteko galios 2023 m. vasario 1 d.) 10 punkte nurodyta, kad techninės apžiūros metu atliekamas patikrinimas turi apimti šias su transporto priemonės konstrukcija, paskirtimi, numatomu panaudojimu susijusias sritis: 10.1. transporto priemonės identifikavimo duomenis; 10.2. transporto priemonės stabdymo įrangą; 10.3. transporto priemonės vairavimo įrangą;10.4. matomumą; 10.5. transporto priemonės apšvietimo įrangą ir elektros sistemos sudedamąsias dalis; 10.6. transporto priemonės ašis, ratus, padangas, pakabą; 10.7. transporto priemonės važiuoklę ir prie važiuoklės tvirtinamus mazgus; 10.8. kitą transporto priemonės įrangą; 10.9. neigiamus veiksnius ir kt.

71. Ieškovo pateiktame trūkumų akte nurodyti trūkumai, tokie kaip nepalaikoma aušinimo skysčio temperatūra, ardytas variklis, variklio nesandarumas, problemos su variklio tarpine, variklio oro srauto defektai, dingusi variklio trauka, nėra tikrinami ir nustatomi techninių apžiūrų metu, tačiau teismai į šią aplinkybę neatsižvelgė, jos neįvertino ir pernelyg didelę reikšmę suteikė automobilio techninei apžiūrai, spręsdami dėl automobilio kokybės jo pardavimo metu.

72. Teismų procesinių sprendimų turinys patvirtina, kad išvadą apie tai, jog automobilio trūkumai atsirado dėl automobilio netinkamo remonto, teismai iš esmės grindė prielaidomis, nors automobilio netinkamo remonto faktas byloje nebuvo nustatytas, iš kelių prielaidomis grįstų tarpinių išvadų teismai padarė kategorišką išvadą, kad pirkimo–pardavimo metu automobilis trūkumų neturėjo ir kad jo trūkumus sukėlė pats ieškovas, remontuodamas automobilį pas kvalifikacijos neturintį meistrą. Teismai nepašalino prieštaravimų dėl atsakovės pateiktų įrodymų, neįvertino jų patikimumo, pernelyg sureikšmino aplinkybę, kad prieš pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą buvo atlikta automobilio techninė apžiūra. Teismai išsamiai nevertino ir neanalizavo kitų ieškovo nurodytų automobilio kokybės trūkumų pobūdžio, nevertino, ar šie trūkumai galėjo būti pastebėti be specialaus tyrimo, ar ieškovo nurodyti automobilio trūkumai lemia tai, kad automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį. Minėta, kad pardavėjui kyla pareiga įrodyti, jog daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles. Atsakovė neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos, t. y. nepaneigė savo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus prezumpcijos, įrodydama, kad ir kiti ieškovo pateiktame akte pažymėti trūkumai galėjo atsirasti dėl ieškovo veiksmų po automobilio įsigijimo.

73. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad teismai, spręsdami šalių ginčą, nesivadovavo materialiosios teisės normomis, reglamentuojančiomis netinkamos kokybės daiktą įsigijusio pirkėjo (vartotojo) teises, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką dėl naudoto daikto kokybei keliamų reikalavimų, netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą, netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nukrypo nuo aptartos šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos. Tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punkte).

74. Nagrinėjant bylą iš naujo ginčo santykiams turi būti taikomos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios netinkamos kokybės daiktą įsigijusio pirkėjo (vartotojo) teises, atsižvelgiama į šių teisių įgyvenimo sąlygas, į įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymą, taip pat į aptartas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei šiais klausimais formuojamą kasacinio teismo praktiką.

75. Pažymėtina, kad nors įrodymų pateikimo pareiga tenka šalims, tačiau jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas taip pat gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Be to, teismui laikant, kad klausimui išspręsti reikalinga specialių žinių turinčio asmens išvada, gali būti sprendžiamas klausimas dėl ekspertizės skyrimo (CPK 212 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

76. Kasaciniam teismui nusprendus perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas išspręstinas šio teismo iš naujo išnagrinėjus bylą.

77. Pažymėtina, kad kasaciniame teisme nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Artūras Driukas

Donatas Šernas

Algirdas Taminskas