Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-9-976/2020
Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00221-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
16.9.6; 21.1.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – ir Marijampolės apskrities VPK, Institucija) 2019 m. gegužės 9 d. nutarimu E. V. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 950 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių už tai, kad jis 2019 m. balandžio 22 d. 8.50 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas, 0,65 promilės, girtumas.
2. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi E. V. skundas tenkintas ir panaikintas Marijampolės apskrities VPK 2019 m. gegužės 9 d. nutarimas, kuriuo E. V. skirta 950 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėnesių.
3. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutarimu Institucijos apeliacinis skundas tenkintas, panaikinta Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo Institucijos 2019 m. gegužės 9 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir E. V. skundo netenkintas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas E. V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutarimą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, iš esmės pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir taip padarė esminį proceso teisės pažeidimą, kuris turėjo įtakos neteisėto nutarimo priėmimui (ANK 569 straipsnio 5 dalis).
5.2. Pareiškime išdėstomi byloje nustatyti faktai, kurių neginčija nei Institucija, nei pareiškėjas, nei abiejų instancijų teismai, tačiau pareiškėjas teigia, kad šie duomenys yra vienas kitam prieštaringi, nes vieni jų patvirtina jo (pareiškėjo) neblaivumą, o kiti – kad tuo pačiu metu jis buvo visiškai blaivus. Pirmosios instancijos teismas šį įrodymų prieštaravimą vertino pareiškėjo naudai ir konstatavo, kad pareiškėjas nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Tačiau skundžiamame apygardos teismo nutarime padaryta priešinga išvada – kad pareiškėjas įvykio metu vairuodamas transporto priemonę buvo neblaivus. Kartu pareiškėjas pažymi, kad jis ginčija pareigūnų naudoto alkotesterio patikros rezultatą (0,65 promilės) ne ta prasme, kad dėl jam nežinomų priežasčių šis alkotesteris parodė atitinkamą rezultatą, o ta prasme, kad tuo metu jis buvo neblaivus.
5.3. Apygardos teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje atliktų tyrimų rezultatai nepaneigia pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu duomenų ir tai patvirtina šios faktinės bylos aplinkybės: 1) 2019 m. balandžio 22 d. 8.50 val. pareiškėjui policijos pareigūnų alkotesteriu „Alcotest 6810“ nustatytas 0,65 promilės (su 0,02 promilės paklaida) neblaivumo laipsnis; 2) 2019 m. balandžio 22 d. 9.06 val. policijos pareigūnai atliko pakartotinį pareiškėjo neblaivumo patikrinimą tuo pačiu alkotesteriu ir nustatytas pareiškėjo toks pat, 0,65 promilės, neblaivumas; 3) 2019 m. balandžio 22 d. 9.33 val. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės alkotesteriu „Alcotest 6820“ patikrinus pareiškėjo neblaivumą nustatyta, kad jis yra visiškai blaivus – tikrinimo rezultatas 0,00 promilių; 4) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A3448/2019(01) nurodyta, kad pareiškėjo kraujyje, paimtame 2019 m. balandžio 22 d. 9.50 val., etilo alkoholio nerasta. Šią išvadą apygardos teismas nutarime pagrindė ir tuo, kad „laikui bėgant žmogaus organizme alkoholio koncentracija natūraliai mažėja“ ir pareiškėjo „neblaivumo laipsnis pareigūnų atliktų dviejų patikrinimų metu išliko toks pats“. Pareiškėjo teigimu, apygardos teismas, darydamas tokią išvadą, iš esmės pažeidė ANK 569 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes ji nepagrįsta teisiniais argumentais dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir nepašalinti prieštaravimai, esantys tarp bylos priešingų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-24-1073/2019, 2AT-25-648/2019). Nors skundžiamame nutarime nurodyta, kad teismas vertino aplinkybes dėl neblaivumo nustatymo įvykio vietoje ir ligoninėje, atsižvelgė į teismų praktiką ir vertino alkotesterių patikros sertifikatų duomenis, tačiau nenurodyti jokie motyvai, kodėl konkrečiai ligoninėje atliktų tyrimų rezultatai nepaneigia pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu duomenų. Be to, nepateiktos nuorodos į teismų praktiką, kuria teismas vadovavosi. Bylos aplinkybės dėl pareiškėjo neblaivumo patikrinimo įvykio vietoje ir ligoninėje, kaip ir alkotesterių patikros sertifikatų duomenys, nei paneigia, nei patvirtina pareiškėjo neblaivumo faktą, juolab kad jos tarpusavyje prieštarauja, bet teismas tokių prieštaravimų nepašalino ir pažeidė minėtus ANK 569 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Taip teismas neatskleidė bylos esmės ir nepašalino akivaizdžiai byloje egzistuojančių abejonių dėl pareiškėjo neblaivumo fakto jam vairuojant transporto priemonę.
5.4. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad suaugusio vyro kraujyje alkoholio koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15–0,25 promilės/val. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTY4LTY0OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-68-648/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-68-648/2017">2AT-68-648/2017</a>). Dėl to pareiškėjas teigia, kad net iki apžiūros akto surašymo pabaigos ir kraujo mėginio paėmimo momento alkotesteriais nustatytas neblaivumo laipsnis (0,65 promilės) dėl natūralių organizmo procesų negalėjo sumažėti net iki 0,00 promilių, nes per valandą, t. y. įvykio dieną nuo 8.50 val. iki 9.50 val., neblaivumo laipsnis maksimaliai galėjo sumažėti iki 0,4 promilės, bet ne iki 0,00 promilių. Tačiau teismas tokia teismų praktika nepagrįstai nesivadovavo ir padarė tiek šiai praktikai, tiek logikai prieštaraujančią išvadą, kad pareiškėjo organizme nuo 8.50 iki 9.50 val. alkoholio koncentracija dėl natūralių žmogaus organizme vykstančių procesų sumažėjo nuo 0,65 iki 0,00 promilių. Tai, kad pareigūnai du kartus nustatė tą patį neblaivumo laipsnį (0,65 promilės), taip pat tik patvirtina pareiškėjo blaivumo faktą, nes tai, kad, neblaivumą tikrinant keletą kartų per tam tikrą laiko tarpą, šis neblaivumo laipsnis nemažėja, tik didina tikimybę, kad, pareiškėjui nuvykus pasitikrinti neblaivumo į sveikatos priežiūros įstaigą, joje neblaivumo faktas neabejotinai turėjo būti nustatytas, – kuo lėčiau vyksta alkoholio skaidymasis organizme, tuo turi būti nustatomi objektyvesni duomenys apie asmens neblaivumo laipsnį, buvusį prieš kurį laiką.
5.5. Be to, apygardos teismas, konstatuodamas pareiškėjo neblaivumo faktą, nepagrįstai vadovavosi kaip liudytojos apklaustos policijos pareigūnės parodymais apie patikrinimo metu pareiškėjo susijaudinimą, paraudusias akis, sklidusį keistą kvapą ir aprasojusius automobilio langus, nes nė viena iš šių aplinkybių niekaip nepatvirtina pareiškėjo neblaivumo fakto. Įvykio metu pareiškėjui atliktas ėjimo „pėda pėdon“ testas, reglamentuotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 „Dėl Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“, šios metodikos 3.1 punkto nuostatos ir vaizdo įrašas šiuo atveju taip pat neturi jokios įrodomosios reikšmės. Minėtu testu matuojama asmens galimybė eiti tiesiai, tačiau įvykio metu ėjimas ne tiesia linija nebuvo konstatuotas, nes pareiškėjui buvo liepta tiesiog eiti pėda po pėdos, bet jokios tiesios linijos, kaip atskaitos taško, nebuvo nubrėžta.
5.6. Apibendrindamas pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė, jog jis įvykio metu vairavo transporto priemonę neblaivus, nustatyta įrodymus vertinant ne pagal jų visumą, logikai prieštaraujančiu būdu, nepašalinus įrodymų tarpusavio priešpriešos, nukrypstant nuo teismų praktikos, kurioje konstatuotas žmogaus neblaivumo laipsnio mažėjimo tempas ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-12/2013, 2AT-36-788/2019).
2. Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas Rolandas Gylys atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. prašymą nurodo, kad prašymo argumentai nepagrįsti, apygardos teismo nutarimas yra objektyvus, teisėtas ir pagrįstas, administracinė nuobauda E. V. paskirta teisėtai bei pagrįstai, ji adekvati padarytam pažeidimui.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
3. Pareiškėjo E. V. prašymas tenkintinas.
Dėl ANK 569 straipsnio 5 dalies ir 422 straipsnio 5 dalies taikymo
4. Administracinių nusižengimų kodekso paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą (ANK 1 straipsnio 1 dalis). Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis, 7 dalis). Tai yra būtinas pagrindas teisiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jį padariusį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai ir nesant bent vieno iš jų nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio administracinės atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018).
5. ANK XXXVII skyriuje, reglamentuojančiame apeliacinį procesą dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų, nurodyta, kad šis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme (išskyrus įstatymo nustatytas išimtis) (ANK 645 straipsnis). Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad apygardos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTM1LTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-35-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-35-648/2015">2AT-35-648/2015</a>, 2AT-65-895/2016, 2AT-13-976/2019).??? Tačiau bet kuriuo atveju, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas privalo patikrinti, ar tinkamai taikomas įstatymas (ar atitinkama ANK norma), net jeigu nagrinėjamas tik institucijos apeliacinis skundas, kuriuo šioje nagrinėjamoje byloje buvo ginčijamas apylinkės teismo sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, teiseną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-139/2015, e2AT-16-693/2016).
6. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTUtNDg5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-5-489/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-5-489/2019">2AT-5-489/2019</a>, 2AT-3-495/2020).
7. Pagal minėto ANK 569 straipsnio 5 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTU1LTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-55-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-55-648/2018">2AT-55-648/2018</a>, 2AT-3-1073/2019). Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, ir nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017).
8. Teisėjų kolegija, tikrindama atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje skundžiamą apygardos teismo nutarimą teisės taikymo aspektu (ANK 662 straipsnio 13 dalis), sprendžia, kad pareiškėjo prašyme pagrįstai teigiama, jog apygardos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepašalino byloje esančių prieštaravimų bei akivaizdžių abejonių dėl E. V. neblaivumo laipsnio (fakto) ir, jais remdamasis, padarė in dubio pro reo principo reikalavimų pažeidimą, o nutarime išdėstė prieštaringas išvadas.
9. Apylinkės teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartimi panaikino Institucijos 2019 m. gegužės 9 d. nutarimą, kuriuo pareiškėjas buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis šiame nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas, 0,65 promilės, girtumas, ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Apylinkės teismas, priimdamas tokį sprendimą, konstatavo, kad, administracinio nusižengimo byloje esant priešingiems duomenims dėl įvykio metu buvusio E. V. neblaivumo laipsnio, t. y. policijos pareigūnų alkotesteriu „Alcotest 6810“ užfiksuotiems rodmenims (0,65 promilės) ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės blaivumo patikros duomenims (alkotesteriu „Alcotest 6820“ užfiksuota 0,00 promilių, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 193-43 nurodyta, kad neblaivumą patvirtinančių duomenų neužfiksuota, specialisto išvadoje Nr. T-A 3448/2019 (01) nurodyta, kad E. V. kraujo mėginyje etilo alkoholio nerasta), šie prieštaravimai vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
10. Apygardos teismas, išnagrinėjęs šią bylą pagal Institucijos apeliacinį skundą, priėmė 2019 m. liepos 25 d. nutarimą, kuriuo panaikino apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį ir paliko galioti Institucijos 2019 m. gegužės 9 d. nutarimą. Motyvuodamas tokį sprendimą, apygardos teismas nurodė, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje atliktų tyrimų rezultatai nepaneigia pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu duomenų. Skundžiamame nutarime teismas nurodė, kad, įvertinus natūralų alkoholio koncentracijos mažėjimą organizme per tam tikrą laiko tarpą, taip pat aplinkybę, jog asmens apsvaigimo laipsnis pareigūnų atliktų dviejų patikrinimų metu išliko toks pats, darytina išvada, kad įvykio vietoje E. V. buvo neblaivus.
11. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) vairuotojai. Taigi pagal šią normą asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus, t. y. jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014, 2AT-30-2014, 2AT-51-746/2016).
12. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad dėl pareiškėjo neblaivumo laipsnio, buvusio įvykio metu, yra akivaizdžiai priešingi įrodymai: policijos pareigūnų naudoto alkotesterio „Alcotest 6810“ duomenys, kad įvykio dieną 8.50 val. ir 9.06 val. E. V. nustatytas 0,65 promilės neblaivumo laipsnis; VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės duomenys, kad alkotesteriu „Alcotest 6820“ 9.33 val. jam nustatytas 0,00 promilių neblaivumo laipsnis; šioje įstaigoje 9.43 val. atliktos medicininės apžiūros metu nebuvo užfiksuoti jokie duomenys dėl jo neblaivumo (medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 193-43); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 3448/2019 (01) nurodyta, kad E. V. kraujyje, paimtame įvykio dieną 9.50 val., etilo alkoholio nerasta. E. V. viso proceso metu taip pat tvirtino vairavęs visiškai blaivus. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties matyti ir tai, kad šis teismas, vertindamas minėtus įrodymus, atsižvelgė ir į kitus bylos duomenis, patvirtinančius, jog būtent E. V. įvykio dieną nustatytu laiku atvyko į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyrių, o teismo posėdyje peržiūrėto vaizdo įrašo medžiaga nepatvirtina kaip liudytojos apklaustos policijos pareigūnės V. L. paaiškinimų apie šiame įraše užfiksuotą E. V. būseną ir elgesį (pasak liudytojos, jis buvo susijaudinęs, ėjo „pėda pėdon“ svirduliuodamas). Apylinkės teismo nutartyje nurodyti aiškūs argumentai, dėl kurių šios liudytojos paaiškinimais apie tokias aplinkybes nesivadovaujama, taip pat dėl šiuo atveju abejotino pareigūnų naudoto alkotesterio tinkamo funkcionavimo.
13. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad šioje atnaujintoje byloje pirmiau aptarti pareiškėjo savarankiškai pateikti VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės blaivumo patikros duomenys nagrinėjamoje byloje viso proceso metu nebuvo paneigti.
14. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nutraukti E. V. administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, yra pagrįstas. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTc4LTc4OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-78-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-78-788/2016">2AT-78-788/2016</a>, 2AT-10-693/2018). Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojančią nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis) būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis).
15. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal konstitucinės jurisprudencijos nuostatas teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Nors apygardos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nutartį, privalėjo vadovautis ir šia praktika, tačiau proceso metu nesiėmė jokių aktyvių veiksmų byloje esančioms objektyvioms abejonėms ir akivaizdiems prieštaravimams pašalinti, o proceso metu E. V. pateiktus duomenis visapusiškam administracinio nusižengimo bylos tyrimui atmetė, tačiau nenurodė jokių argumentų, dėl ko šiuos duomenis vertino kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.
16. Pareiškėjo prašyme teisingai nurodoma ir tai, kad skundžiamame apygardos teismo nutarime padarytos išvados, kad: 1) „medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatymo akte Nr. 193-43 užfiksuoti duomenys dėl įvykio metu buvusios E. V. būklės „nepaneigia aplinkybės, kad vairuodamas automobilį jis buvo blaivus“ ir 2) „VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje atliktų tyrimų rezultatai nepaneigia pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu duomenų“, yra prieštaringos ir neatitinka ANK 569 straipsnio 5 dalies, 636 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Minėta 1-oji išvada apskritai prieštarauja skundžiamo nutarimo turiniui, kur konstatuota, kad E. V. vairavo neblaivus. 2-oji išvada kelia pagrįstų abejonių tuo aspektu, kad pareigūnų alkotesteriu atlikto pirmojo patikrinimo metu (8.50 val.) gauti duomenys (0,65 promilės neblaivumo laipsnis) pagal moksliškai patvirtintą Vidmarko formulę, pagal kurią apskaičiuojamas alkoholio kiekio žmogaus organizme sumažėjimo kiekis ir greitis, antro matavimo metu 9.06 val., t. y. po 16 min., negalėjo būti visiškai nepakitę ir likti tokie patys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTY4LTY0OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-68-648/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-68-648/2017">2AT-68-648/2017</a>). Atitinkamai, remiantis šia formule, nėra galimybių paaiškinti ir tokios situacijos, kai nuo 8.50 val. (kai pareigūnų alkotesterio duomenys buvo 0,65 promilės neblaivumo laipsnis) iki 9.33 val. (kai ligoninėje alkotesteris rodė 0,00 promilių ir E. V. kraujyje, paimtame 9.50 val., etilo alkoholio nerasta) neblaivumo laipsnis sumažėjo 0,65 promilės.
17. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. V. prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą išdėstyti argumentai yra pagrįsti. Apygardos teismas skundžiamame nutarime padarė esminį įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą, nes rėmėsi byloje esančiais prieštaringais duomenimis, o šių prieštaravimų nepašalinęs ir nenurodęs motyvų, kodėl juos vertina kitaip nei pirmosios instancijos teismas, priėmė prieštaringą ir nemotyvuotą sprendimą, neatitinkantį jo turiniui keliamų įstatymo reikalavimų.
18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, nesilaikydamas įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 567 straipsnis) ir nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų (ANK 566 straipsnio 1 dalis), skundžiamame nutarime nurodė prieštaringus argumentus, nepašalino byloje esančių pagrįstų abejonių dėl E. V. neblaivumo laipsnio įvykio metu ir taip padarė esminius proceso teisės pažeidimus. Šie pažeidimai lėmė esminį materialiosios teisės normos – ANK 422 straipsnio 5 dalies – pažeidimą (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Todėl apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutarimas yra naikintinas ir paliktina galioti pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutarimą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį be pakeitimų.
Teisėjai Pranas Kuconis
Sigita Jokimaitė
Rima Ažubalytė
