Baudžiamoji byla Nr. 2K-83-648/2020 Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00177-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2; 1.2.29.1; 2.1.2.13; 2.1.7.4.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. V. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarties.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nuosprendžiu E. V. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nuteistosios E. V. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. E. V. nuteista už tai, kad, vykdydama D. K. (D. K.), dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, nurodymą, nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2016 m. spalio 4 d. tiksliai nenustatytą valandą Kauno mieste pagamino netikrą dokumentą – tarptautinio krovinio gabenimo važtaraštį (CMR) (5 vienetus vienodų egzempliorių), kuris buvo užpildytas UAB „G.“ direktoriaus Y. S. (Y. S.) vardu ir kuriame tyčia melagingai buvo įrašytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, t. y. pirmame langelyje kaip prekių siuntėją ji nurodė bendrovę JSC „G.“, devintame langelyje nurodė, kad yra gabenama 1600 dėžių oro filtrų, kurių statistinis numeris yra (duomenys neskelbtini), nors iš tikrųjų buvo gabenamas visiškai kitoks krovinys – akcizais apmokestinamos prekės (cigaretės), dvidešimtame ir dvidešimt antrame langeliuose ji uždėjo UAB „G.“ antspaudą ir juose pasirašė ties direktoriaus Y. S. vardu ir pavarde. Tęsdama nusikalstamą veiką, E. V. 2016 m. spalio 4 d. Kauno mieste tiksliai nenustatytą valandą realizavo žinomai suklastotą netikrą dokumentą – tarptautinio krovinio gabenimo važtaraštį (5 vienetus vienodų egzempliorių), neatlygintinai jį perduodama D. K.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistoji E. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorė skunde nurodo:
2.1. Teismai formaliai pritaikė BK 300 straipsnio 1 dalį ir taip pažeidė tiek baudžiamąjį įstatymą, tiek konstitucinėje jurisprudencijoje atskleistus esminius baudžiamosios teisės taikymo kriterijus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose. Kasatorei nepagrįstai inkriminuoti kiti teisiniai santykiai (mokesčių, akcizų, pervežimų teisės, muitinės tarpininko veiklos), nors kasatorės padarytas teisės pažeidimas (jeigu padarytas) nėra tokio sunkumo, kad dėl jo būtų pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę ir bausmę.
2.2. BK 11 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia, jog nusikalstama veika turi ne tik formaliai atitikti nusikalstamos veikos sudėtį, įtvirtintą atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio ar jo dalies dispozicijoje, bet ir atitikti veikos pavojingumo reikalavimą. Nenustačius veikos pavojingumo, baudžiamoji atsakomybė iš viso neturi būti taikoma, to abiejų instancijų teismai nepaisė. Nors BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicija yra sukonstruota taip, jog atitinka formaliosios nusikalstamos veikos sudėtį, realiai kilusių padarinių klausimas turi būti nustatytas. Kasatorė turėjo teisėtą pagrindą (reikiamos formos įgaliojimą) pasirašyti už Y. S., be to, buvo gabenamas teisėtas krovinys, koks ir nurodytas važtaraščiuose. Netgi pagal D. K. ikiteisminio tyrimo metu pateiktą versiją, kurią jis vėliau teisminio bylos nagrinėjimo metu paneigė, netikrus dokumentus jis turėjo parodyti galimiems užpuolikams Rusijos Federacijoje, kad teisėtai vežamos cigaretės nebūtų atimtos. Lietuvos valstybei jokia žala nebūtų buvusi padaryta, kadangi visos akcizinės prekės Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo gabenamos teisėtai, su visais reikiamais, tikrais ir galiojančiais dokumentais. Šis atvejis BK 300 straipsnio 1 dalies prasme nėra patenkantis į baudžiamuosius teisinius santykius, kuriuose kaip nors būtų pažeidžiami Lietuvos Respublikos interesai ar sukeltos neteisėtos teisinės pasekmės.
2.3. Tai, ar dokumentai yra netikri BK 300 straipsnio 1 dalies požiūriu, ar tokie dokumentai galėtų būti tikri, tik įgyti be teisėto pagrindo ir tuo būdu neteisėtai laikomi ar gabenami BK 302 straipsnio 1 dalies atžvilgiu, yra minėtų nusikalstamų veikų atribojimo klausimas, kuris nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje labiau aktualus asmens, dėl kurio byla buvo išskirta ir kurio ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais abiejų instancijų teismai rėmėsi, atžvilgiu.
2.4. Nagrinėjamu atveju nepagrįstai netaikytas ir netinkamai aiškintas BK 37 straipsnis. Kasatorė klausimą dėl BK 37 straipsnio taikymo kėlė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, tačiau abiejų instancijų teismai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir be jokio pagrindo nepripažino kasatorės veikimo kaip formalaus, savo pavojingumu nesiekiančio tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme.
2.5. Padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai susiję su D. K. apklausomis ikiteisminio tyrimo metu, kurių metu gauti parodymai buvo panaudoti kasatorės kaltei pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas grindė apkaltinamąjį nuosprendį D. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir pripažino juos tinkamu įrodymu, nors esminis įstatymo reikalavimas teismo baigiamajam aktui yra tas, kad teismo sprendimas būtų argumentuotas ir neprieštaringas, o išvados būtų pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Tais atvejais, kai asmenų parodymai baudžiamojo proceso metu yra keičiami, turi būti nustatomos tokio parodymų pakeitimo priežastys bei parodymų pakeitimas turi būti patikrintas patikimumo aspektu. Žemesniųjų instancijų teismai, vertindami D. K. parodymus, to nepadarė, o apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisakė.
2.6. Esminis baudžiamojo proceso pažeidimas buvo padarytas ikiteisminio tyrimo metu apklausiant D. K. kaip liudytoją. Siekdamas, kad D. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitiktų leistinų įrodymų sampratą, pirmosios instancijos teismas apklausė ikiteisminio tyrimo pareigūnę E. A., ji parodė, kad D. K. buvo apklaustas kaip liudytojas, nors turėjo būti apklaustas kaip įtariamasis. Tokia situacija visiškai atitinka kasacinio teismo praktikoje išaiškintus kriterijus, kai apklausiamam asmeniui nėra suteikiamas įtariamojo procesinis statusas, bet asmuo faktiškai yra įtariamasis, tai, suteikus jam liudytojo statusą, toks asmuo yra verčiamas duoti parodymus apie savo galimai padarytas nusikalstamas veikas. Formalus įtarimų nepareiškimas pirmosios apklausos metu savaime nereiškia, jog asmens procesinis statusas gali būti vertinamas kaip neutralus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-225/2009, 2K-183/2009, 2K-168/2011).
2.7. Kaip liudytoja apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūnė patvirtino dar vieną esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, nurodydama, kad įtariamojo apklausą vykdė ne valstybine kalba. Tai yra esminis proceso kalbos taisyklės pažeidimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 8 straipsnio 1 dalis), reikalaujantis kasacinės instancijos teismo išaiškinimo, nes tokia praktika iš dalies paaiškina, kodėl liudytojas, o vėliau ir įtariamasis D. K. pakeitė parodymus ir paaiškino, kad prisipažinti jį įkalbėjo pareigūnai, teigdami, esą taip jam bus geriau. Dirbtinis familiarumas, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ne tik sukuria įvaizdį, kad vyksta ne ikiteisminio tyrimo apklausa, o neformali apklausa, negali būti toleruojamas, nes įtariamam asmeniui sukuriama iliuzija, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai yra suinteresuoti palengvinti apklausiamo asmens teisinę padėtį. Kadangi D. K. apklausos kaip liudytojo metu advokatas nedalyvavo, toks šio asmens paaiškinimas dėl pradinių parodymų neatitikties vėliau duotiems parodymams yra visiškai įtikinamas.
2.8. Baudžiamojo proceso pažeidimai taip pat sudarė papildomas prielaidas žemesniųjų instancijų teismams duomenis, kurie BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių pagrindais neatitinka įrodymų sampratos, pripažinti tinkamais įrodymais ir jais grįsti skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį. Pirmosios instancijos teismas kasatorės kaltę grindė netgi tokiu motyvu, jog kasatorė negalėjo nurodyti, kas dar, be D. K., galėjo atspausdinti netikrus dokumentus, – tarsi pati kasatorė privalėtų dalyvauti savo pačios ar kitų asmenų kaltinime. Teismo išvada, kad mažai tikėtina, kad D. K. svetimame kabinete būtų parengęs ir išspausdinęs netikrus dokumentus, pažeidžia in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principą, kadangi nėra pašalinta prielaida, naudojama kasatorės kaltei pagrįsti, o tai visiškai neleistina tiek kasacinės, tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos kontekste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372-677/2016, 2K-140-628/2019, 2K-87-719/2019 ir kt.).
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jolita Urbelienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Kasatorės argumentai, jog veika, už kurios padarymą ji yra nuteista, tik formaliai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalies požymius ir yra neabejotinai nepavojinga, todėl akivaizdžiai mažareikšmė, yra nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatytas netikro dokumento pagaminimo faktas, dokumentas buvo realizuotas – perduotas krovinį gabenančiam vairuotojui. Teiginiai, kad Lietuvoje krovinys buvo gabentas teisėtai su tikrais krovinio transportavimo važtaraščiais, todėl veika nepavojinga ir nepadaryta reali žala įstatymo saugomiems interesams, atmestini. BK 300 straipsnyje nustatytai veikai kvalifikuoti neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtą tikslą – įgijo tam tikrų teisių, ar buvo laiku demaskuotas. Pakanka to, kad, panaudojus suklastotą dokumentą apyvartoje, gali atsirasti žalingų padarinių. Nagrinėjamoje byloje pagamintas netikras dokumentas, t. y. tarptautinio krovinio gabenimo važtaraštis (CMR) – juridinę galią turintis dokumentas, kuriame užfiksuota detali informacija apie krovinį ir kuris lydi jį nuo išsiuntimo iki paskyrimo vietos. Pasirūpinus išankstiniu melagingu krovinio gabenimo važtaraščiu, įgyjama reali galimybė tokį dokumentą panaudojus apyvartoje imituoti cigarečių išvežimą iš Europos Sąjungos bendrosios muitų zonos, turint tikslą išvengti muitų, akcizų bei pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo. Paprastai šia veika siekiama nesumokėti mokesčių, kuriuos privalu būtų sumokėti, jei prekės būtų skirtos realizuoti Europos Sąjungos valstybėse, ir gauti iš to turtinės naudos. Dėl šios priežasties nagrinėjamoje byloje padaryta nusikalstama veika pagrįstai įvertinta kaip nusikaltimas ir nėra pagrindo įžvelgti ultima ratio (paskutinė priemonė, argumentas) principo pažeidimo.
3.2. Kasacinio skundo argumentai, kad buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, nes pirmosios instancijos teismas grindė apkaltinamąjį nuosprendį D. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, atmestini. Kasatorės argumentai, kad D. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra niekiniai, nes jis buvo apklaustas nepateikus įtarimo, vertintini kaip nepagrįsti. Pirma, nagrinėjamoje byloje teismas vertino tik tuos parodymus, kuriuos D. K. davė apklausiamas kaip įtariamasis. Antra, iš bylos duomenų matyti, kad, D. K. 2018 m. gegužės 7 d. apklausiant kaip įtariamąjį, apklausoje dalyvavo gynėjas advokatas Ramūnas Vanagas. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, buvo užtikrintas ir vertėjo dalyvavimas. Ta aplinkybė, kad teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo pareigūnė E. A. patvirtino, jog procesinio veiksmo atlikimo metu bendravo su įtariamuoju jam suprantama rusų kalba, nedaro šio procesinio veiksmo niekinio. BPK 8 straipsnio 3 dalyje proceso dalyviams, nemokantiems lietuvių kalbos, užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti parodymus gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka. Šios įtariamojo D. K. teisės pažeistos nebuvo. Įtariamasis supažindintas su apklausos protokolo turiniu ir tai patvirtino savo parašu. Be to, apklausos metu dalyvavo nuteistojo gynėjas, kuris taip pat savo parašu patvirtino protokole užfiksuotų duomenų teisingumą. Tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnė bendravo su įtariamuoju ne valstybine kalba, negali būti vertinama kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.
3.3. Vertindamas D. K. parodymus teismas laikėsi BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Iš bylos duomenų matyti, kad D. K. vaizdo konferencijos būdu buvo apklaustas 2019 m. balandžio 29 d. posėdyje, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu apklausus jį kaip įtariamąjį, teismo buvo pagarsinti. Taigi teismas šio liudytojo parodymus ištyrė tiesiogiai, kaip to reikalauja įstatymas. Teismas laikėsi BPK 276 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaitė ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus D. K. parodymus. Analizuojant teismo atliktą D. K. parodymų vertinimą šioje byloje pažymėtina, kad situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk1LTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-295-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-295-507/2016">2K-295-507/2016</a>, 2K-7-511/2017). Nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai vertino bylos duomenų visumą, pateikė išsamius argumentus, kodėl vadovaujasi vienais įrodymais ir atmeta kitus. Tai, kad teismo padarytos išvados neatitiko kasatorės lūkesčių, nereiškia, kad vertinant įrodymus buvo pažeisti įstatymo reikalavimai.
3.4. Kasaciniame skunde teigiama, kad apkaltinamajame nuosprendyje nuteistosios kaltė grindžiama prielaidomis, ir tai prašoma vertinti kaip šiurkštų in dubio pro reo principo pažeidimą. Vertindamas įrodymus ir surašydamas nuosprendį pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų nepažeidė. Iš bylos duomenų matyti, kad teismas įvertino šioje byloje ištirtų ir patikrintų įrodymų visumą (kaltinamosios E. V., D. K., liudytojos E. A. parodymus, rašytinius bylos įrodymus, tarp jų specialistų išvadas). Teismas konstatavo, kad netiesioginiai byloje surinkti ir ištirti įrodymai yra pakankami E. V. kaltei pagrįsti. Byloje nustatyta, kad ji faktiškai veikė UAB „G.“ vardu, pasirašinėjo dokumentuose už tuometinį direktorių Y. S., disponavo ir įmonės antspaudu; tikri CMR važtaraščiai, kuriuos parengė E. V., ir netikri CMR važtaraščiai, tikėtina, atspausdinti tuo pačiu spausdintuvu; D. K., nors apklausiamas teisme ir pakeitė parodymus dėl savo paties dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, vis tiek patvirtino, kad netikrus dokumentus gavo iš E. V. Ši faktinių duomenų visuma leido teismui padaryti išvadą dėl kasatorės kaltės, išvada grindžiama byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų vertinimu nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistosios E. V. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų
5. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai padarė esminius baudžiamojo proceso – BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių, 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų – pažeidimus, taip pat pažeistas in dubio pro reo principas.
6. Kasatorė BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių nuostatų pažeidimą grindžia tuo, kad, jos nuomone, ikiteisminio tyrimo metu apklausiant D. K. kaip liudytoją ir įtariamąjį buvo padaryti pažeidimai, o šių apklausų metu gauti duomenys panaudoti grindžiant kasatorės kaltę. Kasatorė teigia, kad kai ikiteisminio tyrimo metu D. K. buvo apklausiamas kaip liudytojas, bet jam nebuvo suteiktas įtariamojo procesinis statusas, jis buvo verčiamas duoti parodymus apie savo galimai padarytas nusikalstamas veikas. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.
7. Iš bylos duomenų matyti, kad D. K. ikiteisminio tyrimo Nr. 02-4-00167-16 metu 2016 m. spalio 18 d. iš tiesų buvo apklaustas kaip liudytojas (3 t., b. l. 109), pranešimas apie įtarimą įteiktas 2017 m. birželio 30 d. (3 t., b. l. 115), o kaip įtariamasis apklaustas 2018 m. gegužės 7 d. (3 t., b. l. 117), tačiau aptariamoje situacijoje tai nelaikytina esminiu BPK pažeidimu. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 02-04-00167-16 buvo pradėtas ikiteisminio tyrimo pareigūno 2016 m. spalio 4 d. dėl BK 1992 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo (1 t., b. l. 9). Liudytoja E. A. apklausos teisme metu taip pat patvirtino, jog tyrime pagrindinis dėmesys buvo skiriamas akcizinių prekių disponavimo klausimui išsiaiškinti. Ikiteisminio tyrimo metu, atliekant procesinius veiksmus paaiškėjus aplinkybėms dėl disponavimo galimai suklastotais dokumentais, ikiteisminis tyrimas dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo pradėtas 2016 m. gruodžio 21 d. (1 t., b. l. 17), t. y. po D. K. kaip liudytojo apklausos. Nors D. K. liudytojo ir įtariamojo apklausos protokoluose dalis parodymų sutampa, matyti, kad detalios aplinkybės apie dokumentų suklastojimą ir jų disponavimą buvo tiriamos įtariamojo D. K. apklausos metu. Taip pat pažymėtina, kad pirminiais liudytojo parodymais nebuvo remtasi nei priimant 2018 m. gegužės 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą (dėl D. K. pripažinimo kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį), nei priimant 2019 m. birželio 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį nuteistosios atžvilgiu. Šie bylos duomenys rodo, kad apklausos protokole D. K. kaip liudytojo nurodytos aplinkybės niekaip nelėmė apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Nuteistosios E. V. padaryta nusikalstama veika ir jos kaltė buvo grindžiama kitais teisme tiesiogiai ištirtais ir patikrintais įrodymais – iš dalies liudytojo D. K. parodymais, liudytojo Y. S. parodymais, specialisto išvada, kratos ir dokumentų pateikimo protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų apžiūros protokolais ir kitais bylos įrodymais.
8. Dėl kasacinio skundo teiginių, susijusių su byloje nustatytų prieštaravimų pašalinimu, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino D. K. ikiteisminio tyrimo metu (apklausiant kaip įtariamąjį) bei teisme duotų parodymų skirtumus, juose esančius prieštaravimus. Matyti, kad, siekdamas pašalinti minėtus parodymų neatitikimus bei patikslinti D. K. teiginius apie apklausos metu patirtą spaudimą, teismas rėmėsi liudytojos E. A. parodymais. Be to, pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad D. K. parodymai negali būti vertinami kaip savarankiškas įrodymas, atkreipė dėmesį į šio liudytojo asmenybę, duodamų parodymų specifiką, t. y. kaip asmens, kuris jau yra nuteistas dėl tos pačios nusikalstamos veikos padarymo (toks liudytojas negali būti prisaikdintas, neatsako pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą), ir dėl to galimą poveikį parodymų patikimumui. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodė ir atkreipė dėmesį į esančius liudytojų parodymų prieštaravimus, paaiškino jų priežastis bei visapusiškai įvertino juos kitų byloje surinktų duomenų kontekste.
9. Kasatorės argumentai, susiję su in dubio pro reo principo pažeidimu, taip pat nepagrįsti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis ir nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, juos susiejo į vientisą loginę grandinę. Apeliacinės instancijos teismas pagal nuteistosios apeliacinio skundo ribas patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, atsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, padarė pagrįstą išvadą, kad tokių pažeidimų, kurie galėjo turėti esminę reikšmę nuosprendžio teisėtumui, padaryta nebuvo. Kasaciniame skunde pateiktos pavienės nuosprendžio motyvų ištraukos neatspindi teismų sprendimų esmės, kadangi išvados dėl E. V. kaltumo padarytos vertinant byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą.
10. Kasaciniame skunde, be kita ko, pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistas proceso kalbos principas. BPK 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba. Valstybinės kalbos principas įpareigoja visus procesinius veiksmus atlikti bei veiksmų rezultatus fiksuoti valstybine – lietuvių kalba. Šia kalba turi būti atliekamos apklausos ir kiti procesiniai veiksmai, taip pat surašomi visi protokolai, nutarimai, nutartys ar nuosprendžiai. Teisėjų kolegija sutinka su kasatore, kad atvejai, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atlikdamas proceso veiksmus, bendrauja su įtariamuoju ar kitą procesinę padėtį turinčiu asmeniu ne valstybine kalba, pažeidžia BPK nustatytą proceso kalbos taisyklę. Tokia praktika laikytina ydinga. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad įtariamojo D. K. apklausos protokolas yra surašytas lietuvių kalba, iš jo turinio matyti, kad įtariamojo apklausos metu dalyvavo gynėjas ir vertėjas, kurie kartu su pačiu D. K. savo parašais patvirtino apklausos protokole užfiksuotų parodymų teisingumą. Dėl šių aplinkybių minėtas pažeidimas negali būti laikomas esminiu BPK 369 straipsnio 3 dalies prasme.
11. Atsižvelgdama į kasacinio skundo nagrinėjimo ribas ir patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu dėl baudžiamojo proceso taisyklių pažeidimų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiejų instancijų teismai, laikydamiesi BPK reikalavimų, ištyrė ir patikrino byloje surinktus įrodymus, vertino tiek kiekvieną jų atskirai, tiek ir jų visumą ir padarė savo išvadas nepažeisdami BPK nuostatų, todėl kasatorės argumentai dėl iš esmės pažeisto baudžiamojo proceso įstatymo yra nepagrįsti.
Dėl veikos, nurodytos BK 300 straipsnyje, pavojingumo ir BK 37 straipsnio taikymo
12. Kastorė skunde nurodo, kad teismai formaliai pritaikė BK 300 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje situacijoje veika nėra pavojinga (BK 11 straipsnio 1 dalis). Taip pat keliamas BK 37 straipsnyje nurodyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo taikymo klausimas.
13. BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką.
14. Nusikaltimo, nurodyto BK 300 straipsnyje, dalyku paprastai pripažįstami tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2013). Teismų praktikoje laikoma, kad dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą), t. y. sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015).
15. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta veika kėsinamasi į dokumentų teisinės apyvartos patikimumą ir funkcionalumą. Šios veikos pavojingos tuo, kad netikras ar suklastotas dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje netikrą informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan.
16. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-689/2019).
17. Teismų praktikoje nagrinėjant šios kategorijos baudžiamąsias bylas teismai yra pasisakę, jog tais atvejais, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013, 2K-331/2014 ir kt.). Taigi tokiais atvejais nusikalstama veika nepadaroma, nes veikoje nėra visų būtinųjų objektyviųjų ir (ar) subjektyviųjų sudėties požymių.
18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. V. laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2016 m. spalio 4 d. pagamino netikrą dokumentą – tarptautinio krovinio gabenimo važtaraštį (CMR) (penkis vienodus egzempliorius). Šie egzemplioriai buvo užpildyti UAB „G.“ direktoriaus Y. S. vardu, juose tyčia melagingai buvo įrašytos (atspausdintos) tikrovės neatitinkančios aplinkybės, t. y. pirmame langelyje kaip prekių siuntėja nurodyta bendrovė JSC „G.“, devintame langelyje nurodyta, kad yra gabenama 1600 dėžių oro filtrų, nors iš tikrųjų buvo gabenamas visiškai kitoks krovinys – akcizais apmokestinamos prekės (cigaretės), dvidešimtame ir dvidešimt antrame langeliuose uždėtas UAB „G.“ antspaudas bei juose pasirašyta ties direktoriaus Y. S. vardu ir pavarde. Tęsdama nusikalstamą veiką, E. V. 2016 m. spalio 4 d. Kaune realizavo žinomai suklastotą netikrą dokumentą – tarptautinį krovinio gabenimo važtaraštį (5 vienetus vienodų egzempliorių), neatlygintinai jį perduodama D. K.
19. Pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai nuosprendyje ir nutartyje padarė išvadą, kad E. V. veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Teisėjų kolegija sutinka su minėtomis išvadomis.
20. Kasaciniame skunde išreiškiama kasatorės pozicija, kad padaryta veika nėra pavojinga, nes ši negali sukelti žalos kilimo grėsmės. Tokie teiginiai yra nepagrįsti.
21. BK 11 straipsnio 1 dalis ir 12 straipsnis nustato, kad nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu laikoma ne bet kokia, o tik pavojinga, priešinga teisei veika. Nusikalstamos veikos pavojingumas reiškia, jog tokia veika kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė.
22. Nusikaltimo pavojingumą nulemia du kriterijai – pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Pavojingumo pobūdis paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y. nuo saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavojingumo pobūdžiui turi įtakos ir padaryta žala, nes ji tiesiogiai yra susijusi su nusikaltimo objektu. Nustatant padarytosios veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikšmę taip pat turi padarytos žalos dydis, taip pat ir kiti veiksniai – veikos padarymo būdas, kaltė, veikos motyvai, tikslai. Vadinasi, padarinių nustatymas ir įvertinimas yra būtini konstatuojant visos nusikalstamos veikos pavojingumo – kiekvienos veikos materialaus požymio buvimą. Pažymėtina, kad padarinių kaip būtino požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, kad veikos, BK aprašytos formaliosiomis sudėtimis, tarp jų ir nurodyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, nesukelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia tirti byloje.
23. Taigi, vienas iš pagrindinių kriterijų sprendžiant apie konkrečios veikos pavojingumą yra padarinių (žalos) rūšys ir dydis. Nėra nusikalstamų veikų, nesukeliančių žalingų padarinių, tačiau atskirais atvejais šie padariniai būna labai įvairūs ir jų visų numatyti bei nurodyti baudžiamajame įstatyme tiesiog neįmanoma. Kitais atvejais pavojingi padariniai laiko atžvilgiu yra atitolę nuo juos sukėlusios pavojingos veikos, todėl tokių veikų padarinių kaip būtino jų sudėties požymio įtvirtinimas įstatyme (ir laukimas jų realioje tikrovėje) nepagrįstai nutolintų ar apskritai sumažintų galimybes tokias veikas kvalifikuoti kaip baigtas, nors neretai jau pats kaltininko veikimas ar neveikimas savaime yra tokio pavojingumo, kad ir be tokio veikimo ar neveikimo padarinių yra pagrindas veiką kriminalizuoti.
24. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant apie E. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą yra svarbu atsižvelgti į pagaminto ir realizuoto netikro dokumento specifiką, jo galimo panaudojimo sritį ir teisinių santykių atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) ypatumus.
25. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 4 straipsnyje ir 9 straipsnio 1 dalyje, taip pat Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad važtaraštis – tai krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Važtaraštis yra prima facie (įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią) įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon. Kaip buvo minėta anksčiau, baudžiamasis įstatymas saugo dokumentų teisinės apyvartos patikimumą ir funkcionalumą, tikros informacijos ir ja paremtų teisingų sprendimų priėmimą. Šia prasme važtaraštyje įtvirtinti duomenys taip pat yra reikšmingi, kadangi jis yra pateikiamas krovinio gabenimo metu institucijoms ir jų atstovams, turintiems teisę tikrinti krovinį ir jo gabenimo dokumentus. Šios institucijos būtent važtaraščio, o ne vežimo sutarties pagrindu sprendžia apie gabenamo krovinio (prekių) paskirtį, pristatymo vietą, krovinio svorį ir kiekį ir kt. bei su tuo susijusių teisės normų taikymą. Taigi, nagrinėjamu atveju tarptautinio krovinio gabenimo srityje pagamintas netikras važtaraštis gali sudaryti prielaidas kilti žalai baudžiamosios teisės prasme.
26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir į tai, kokio pobūdžio teisiniuose santykiuose yra pagamintas bei realizuotas netikras dokumentas, daro išvadą, kad E. V. veiksmai negali būti vertinami kaip nepavojingi, negalintys sukelti teisinių pasekmių. Dėl šių priežasčių E. V. veikoje pagrįstai yra nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymiai.
27. Nepaisant to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nusikalstama veika gali būti pripažinta mažareikšme, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017 ir kt.).
28. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.
29. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia ir nurodo padarytos žalos dydį. Kaip jau minėta, būtent žalos pobūdis, jos dydis išreiškia veikos pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė.
30. Be to, BK 37 straipsnio formuluotė „ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų“ suponuoja išvadą, jog, konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi kaltininko kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai, kaltininko asmenybės ypatumai taip pat turi esminę reikšmę išvadai apie nusikaltimo mažareikšmiškumą.
31. Šiuo atveju nustatyta, kad E. V. tyčia pagamino netikrą dokumentą ir realizavo perduodama jį D. K. Atkreipiamas dėmesys, kad nors netikras dokumentas ir buvo realizuotas, perduodant D. K., jis realiai nepateko į dokumentų apyvartą, t. y. D. K., ketindamas su cigarečių kroviniu išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, muitiniam patikrinimui pateikė tikrus važtaraščius ir kitus privalomus krovinio gabenimo dokumentus, kuriuose nurodyta informacija atitiko vežamą krovinį. Byloje taip ir nebuvo nustatyta, kad, pagaminant netikrus dokumentus, jais bus siekiama pasinaudoti apgaunant Lietuvos Respublikos institucijas. Be to, byloje nėra nustatyta, kad E. V. realizavo netikrą dokumentą atlygintinai, t. y. siekdama sau asmeninės naudos, o nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje toks netikro dokumento pagaminimo bei realizavimo atvejis yra vienkartinio pobūdžio.
32. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad E. V. padaryta veika pagal jos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, jog, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (t. y. ultima ratio) taikymas, todėl ji yra atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla nutrauktina.
33. Pagal baudžiamąjį įstatymą pilnamečiam asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 37 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į teismų nustatytas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei E. V. asmenybę, taip pat siekdama užtikrinti, kad ateityje ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas E. V. skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartį pakeisti:
Panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis, kuriomis E. V. pripažinta kalta ir ji nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį bei jai paskirta bausmė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 37 straipsniu, E. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, E. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per du mėnesius nuo šios nutarties paskelbimo dienos.
Kitas Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Armanas Abramavičius
Dalia Bajerčiūtė
Artūras Pažarskis
