Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-11-628/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02312-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.13; 21.5.2; 21.7.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Prano Kuconio ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. B. atstovo advokato Vaido Paulausko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Lietuvos transporto saugos administracijos 2019 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. VKTI-ANR_N-152-2019 D. B. nubaustas pagal ANK 429 straipsnį už tai, kad, būdamas UAB „E.“ atsakingas asmuo, kuriam pavesta vadovauti įmonės krovinių vežimo veiklai, pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 1–3 dalių ir 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 priimtų Kelių eismo taisyklių 227 punkto nuostatas, nes 2019 m. sausio 23 d. UAB „E.“ vairuotojas M. U. vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o UAB „E.“ vairuotojas E. L. vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurioms nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra. Pažeidimas nustatytas pagal Jungtinės Karalystės vyriausybės vairuotojų ir transporto priemonių standartų agentūros pateiktą informaciją, kurioje nurodyta, kad abiejų transporto priemonių vairuotojai buvo sustabdyti patikrinti Jungtinėje Karalystėje ir nubausti už nustatytus pažeidimus, nes patikrinus informaciją Techninių apžiūrų informacinėje sistemoje, Centralizuotoje techninės apžiūros duomenų bazėje, nuo 2016 m. kovo 20 d. iki 2019 m. kovo 20 d. nebuvo rasta įrašų apie atliktą privalomąją transporto priemonių „Mercedes-Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes-Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninę apžiūrą.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutarimu Lietuvos transporto saugos administracijos nutarimas panaikintas ir administracinių nusižengimų, nurodytų ANK 491 straipsnio 1 dalyje, teisena nutraukta.
3. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 30 d. nutarimu panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutarimas ir Lietuvos transporto saugos administracijos 2019 m. kovo 22 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto D. B. atstovo advokato V. Paulausko prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 30 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutarimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai už transporto priemonių techninę būklę ir eksploatavimą atsakingo asmens atsakomybę pagal ANK 429 straipsnį sutapatino su transporto vadybininko nepriekaištingai reputacijai keliamais reikalavimais. Transporto vadybininko nepriekaištingai reputacijai keliami reikalavimai yra specialaus teisės akto – 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009 (toliau – Reglamentas), nustatančio bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinančio Tarybos direktyvą 96/26/EB, reguliavimo dalykas. ANK 429 straipsnis nėra blanketinė teisės norma, šios normos dispozicija kvalifikuojant veiką ir nustatant objektyviąją nusižengimo pusę bei atsakomybės subjektą nenukreipia į Reglamento teisinį reguliavimą.
5.2. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė principo, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo; visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nei Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir LTSA) surašytuose protokoluose Nr. 1 ir Nr. 2, nei 2019 m. kovo 22 d. nutarime nebuvo nurodyta, kad institucija pareiškėjo atsakomybę už jam inkriminuotus pažeidimus kildina iš Reglamento nuostatų.
5.3. Atsakomybės subjektas pagal ANK 429 straipsnį yra asmuo, atsakingas už transporto priemonių techninę būklę ir eksploatavimą. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, kad ANK 429 straipsnyje nėra apibrėžta, kas yra už transporto priemonių techninę būklę ir eksploatavimą atsakingas asmuo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas Reglamento nuostatas, padarė išvadą, kad už aptariamoje normoje padarytus pažeidimus atsako specialusis subjektas – transporto vadybininkas. ANK 429 straipsnyje nėra nustatyta, kad atsakomybė kyla subjektui, turinčiam specialiųjų požymių, – specialų egzaminą išlaikiusiam ir specialią kvalifikaciją turinčiam už krovinių vežimo veiklą atsakingam transporto vadybininkui, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ANK 429 straipsnį aiškino tiesiogiai šiai teisės normai taikydamas Reglamento nuostatas. Reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punktas nustato: „Įmonė, kuri verčiasi profesine vežimo kelių transportu veikla, paskiria ne mažiau kaip vieną fizinį asmenį, transporto vadybininką, kuris <...> faktiškai ir nepertraukiamai vadovauja įmonės transporto veiklai.“ Pirmiau nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad sąvoka „asmuo, atsakingas už transporto priemonių techninę būklę ir eksploatavimą“ ANK 429 straipsnio prasme ir sąvoka „asmuo, atsakingas už krovinių vežimo veiklą“ Reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkto prasme nėra tapačios.
5.4. ANK 425, 454, 455, 456, 459 straipsnių nuostatų analizė leidžia teigti, kad transporto vadybininkui, kaip įmonės transporto veiklai vadovaujančiam asmeniui, atsakomybė yra nustatyta konkrečiose ANK normose, aiškiai aptariant, kad atsakomybė kyla „atsakiusiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai“.
5.5. Reglamento nuostatos nepatvirtina, kad už transporto priemonių techninę būklę ir eksploatavimą yra atsakingas transporto vadybininkas. Apibendrinus Reglamento ir jo IV priedo nuostatas matyti, kad transporto vadybininkas, kaip už transporto veiklą atsakingas asmuo, turi parengti transporto priemonių ir jų įrenginių periodinės techninės priežiūros planus, tačiau Reglamente nėra aiškiai reglamentuota, kad transporto vadybininkas yra tiesiogiai atsakingas už transporto priemonių techninę būklę ir eksploatavimą. Įvertintina, kad Reglamento IV priedo 3 punktas sunkiausią pažeidimą sieja su „vairavimu, neturint galiojančio techninės apžiūros pažymėjimo“. Lingvistiškai aiškinant šią nuostatą, akivaizdu, kad aptariamą sunkiausią pažeidimą gali padaryti tik transporto priemonę vairuojantis asmuo.
5.6. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „E.“ direktorius G. Š. 2016 m. kovo 7 d. įsakymu „Dėl asmens, atsakingo už transporto priemonių techninės būklės ir eksploatavimo kontrolę, paskyrimo“ nustatė: „Siekdamas užtikrinti įmonės naudojamų transporto priemonių techninės būklės kontrolę ir privalomosios techninės apžiūros atlikimą nustatytais terminais: skiriu atsakingu asmeniu už transporto priemonių techninę būklę ir eksploatavimą – S. P.. Pavedu atsakingam asmeniui organizuoti įmonės naudojamų transporto priemonių privalomosios techninės apžiūros atlikimą nustatytais terminais.“
5.7. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje apeliacinės instancijos teismas 2019 m. liepos 30 d. nutarimą priėmė neišsiaiškinęs ir neanalizavęs, kokias darbo funkcijas atlieka pareiškėjas ir kokias funkcijas atlieka S. P., kokiais konkrečiais veiksmais bei tvarka yra užtikrinama transporto priemonių techninės būklės ir eksploatavimo kontrolė. Teismas šiuo atveju atsakomybės subjektą pagal ANK 429 straipsnį nustatė visiškai formaliai taikydamas Reglamento nuostatas, nesigilindamas į faktinių santykių turinį. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ANK 429 straipsnio normos taikymą susiejo su Reglamento nuostatomis, reglamentuojančiomis transporto vadybininko kvalifikacijai, profesinei kompetencijai ir nepriekaištingai reputacijai keliamus reikalavimus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą.
5.8. ANK 429 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymis – veika – apibrėžtas ANK 429 straipsnio dispozicijoje („leidimas važiuoti transporto priemone, <...> kurios privalomoji techninė apžiūra neatlikta <...>“). Nagrinėjamu atveju nei LTSA priimtuose protokoluose, nei 2019 m. kovo 22 d. nutarime, taip pat ir apeliacinės instancijos teismo 2019 m. liepos 30 d. nutarime nėra atskleista, kokių duomenų pagrindu yra padaryta išvada, kad būtent pareiškėjas atliko ANK 429 straipsnyje apibrėžtą neteisėtą veiką, t. y. leido važiuoti transporto priemonėms, kurių techninė apžiūra buvo pasibaigusi.
5.9. Svarbu tai, kad, UAB „E.“ direktoriaus 2016 m. kovo 7 d. įsakymu už transporto priemonių techninę būklę ir eksploatavimą atsakingu asmeniu paskyrus UAB „E.“ darbuotoją S. P., pareiškėjas neturėjo teisinės pareigos prižiūrėti, kad įmonei priklausančioms transporto priemonėms būtų tinkamai ir laiku atlikta techninė apžiūra. Šią pareigą privalėjo atlikti atsakingas asmuo S. P.. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas D. B. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad protokoluose nurodytų transporto priemonių techninė apžiūra yra pasibaigusi. Todėl pareiškėjo veikoje nėra jokios kaltės formos, kaip būtinosios ANK 429 straipsnyje nustatyto pažeidimo sąlygos.
5.10. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad LTSA surašyti protokolai Nr. 1 ir Nr. 2 bei 2019 m. kovo 22 d. nutarimas neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalyje ir 618 straipsnio 2 dalyje nustatytų turinio reikalavimų. LTSA protokoluose bei 2019 m. kovo 22 d. nutarime nėra jokių motyvų, kaip buvo nustatytas administracinės atsakomybės subjektas šioje administracinio nusižengimo byloje (ANK 618 straipsnio 2 dalis), nėra jokių motyvų, kokių duomenų pagrindu nustatyta, kad būtent pareiškėjas atliko ANK 429 straipsnio dispozicijoje nustatytą veiką – leido važiuoti transporto priemone, kurios privalomoji techninė apžiūra neatlikta. Nurodoma, kad pareiškėjas pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 1–3 dalių, Kelių eismo taisyklių 227 punkto reikalavimus, tačiau nėra atskleistas šių teisės normų santykis su ANK 429 straipsnyje nustatytu pažeidimu, nėra vadovaujamasi Reglamento nuostatomis, nes LTSA savo poziciją, kad pareiškėjo atsakomybė kildinama iš Reglamento nuostatų teisinio reguliavimo, suformulavo tik pirmosios instancijos teisme.
5.11. Apeliacinės instancijos teismas formaliai įvertino pareiškėjo argumentus dėl to, kad pareiškėjo atžvilgiu negalėjo būti pradėta administracinio nusižengimo teisena, kadangi protokoluose ir nutarime nurodytos transporto priemonės nebuvo eksploatuojamos Lietuvos Respublikoje. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 1–3 dalių, Kelių eismo taisyklių 227 punkto nuostatas, kuriomis vadovavosi LTSA, priimdama protokolus ir nutarimą. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos aiškiai reglamentuoja, kad šis įstatymas taikomas tik Lietuvos Respublikos keliuose eksploatuojamoms transporto priemonėms. Atitinkamai Kelių eismo taisyklių 1 punktas taip pat reglamentuoja, kad Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
6. Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės ir rizikų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė R. R. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo prašymą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 30 d. nutarimą. Pareigūnė atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. Transporto vadybininkas paskirtas funkcijas privalo vykdyti faktiškai ir nepertraukiamai, šios funkcijos turi apimti bent šias sritis: transporto priemonių priežiūros administravimą, transporto sutarčių ir dokumentų kontrolę, bendrąją apskaitą, krovinių ar paslaugų paskirstymą vairuotojams ir transporto priemonėms bei saugumo procedūrų kontrolę. Visų šių funkcijų vykdymas pagal Reglamento Nr. 1071/2009 nuostatas yra transporto vadybininko išimtinė kompetencija ir jokiems kitiems įmonės darbuotojams negali būti paskiriama, nes tokiu atveju būtų visiškai iškreipta ir paneigta Reglamento Nr. 1071/2009 turinio esmė ir dvasia bei nebūtų užtikrintas tinkamas ir saugus krovinių vežimo sistemos Europos Bendrijoje funkcionavimas. Leidimas verstis profesine vežimo kelių transportu veikla Bendrijos rinkoje reguliuojamas Reglamentu Nr. 1071/2009, taip pat laikantis, inter alia (be kita ko), Reglamento Nr. 1071/2009 nuostatų, Taisyklėmis, kurių 38 punkte įtvirtinta, kad vežėjas savo veikloje privalo laikytis Kelių transporto kodekso, Reglamento Nr. 1071/2009 ir Taisyklių reikalavimų. Transporto vadybininkui Reglamentas Nr. 1071/2009 suteikia itin svarbų vaidmenį, paskirdamas jam visas svarbiausias įmonės, užsiimančios licencijuota krovinių vežimo veikla, funkcijas ir nustatydamas transporto vadybininko paskyrimą kaip vieną iš privalomų licencijavimo sąlygų. Vadovaujantis Reglamento Nr. 1071/2009 nuostatų analize, būtent transporto vadybininkui nustatyta atsakomybė už techninę komercinių transporto priemonių būklę keliuose, įskaitant privalomą metinę motorinių transporto priemonių techninę apžiūrą. Taisyklių 34 punkte nurodyta, kad transporto vadybininku pagal Reglamento 1071/2009 4 straipsnio 1 dalį gali būti vežėjo juridinio asmens vadovas arba kitas jo darbuotojas, pats vežėjas fizinis asmuo arba pagal Reglamento 1071/2009 4 straipsnio 2 dalį gali eiti transporto vadybininko pareigas sutartimi vežėjo įgaliotas fizinis asmuo, turintis įgaliojimus faktiškai ir nepertraukiamai vadovauti vežėjo transporto veiklai, tai yra vadovauti kelių transporto priemonių eksploatavimui ir priežiūrai, tvirtinti transporto sutartis ir dokumentus, tvarkyti bendrą apskaitą, paskirstyti užduotis vairuotojams ir krovinius transporto priemonėms bei prižiūrėti eismo saugos procedūras. Reglamentas Nr. 1071/2009 transporto priemonių priežiūros administravimo pareigą nustato transporto vadybininkui, kuris yra kompetentingas minėtoje srityje (išlaikęs kompetencijos egzaminą ir turi tai patvirtinantį pažymėjimą), privalo žinoti savo pagrindines funkcijas ir tinkamai jas vykdyti, o ne paskirti atsakomybę kitam įmonės darbuotojui, todėl tiek įmonė, tiek jos transporto vadybininkas turi prisiimti visą atsakomybę už netinkamai organizuotą įmonės veiklą, t. y. leidimą važiuoti transporto priemone, kurios privalomoji techninė apžiūra neatlikta. Valstybės narės už tokius pažeidimus įpareigojamos taikyti veiksmingas ir atgrasančias poveikio priemones.
6.2. Transporto vadybininko D. B. kompetencijai priklauso pareiga tinkamai organizuoti, t. y. užtikrinti, techninę komercinių transporto priemonių būklę keliuose, įskaitant privalomą metinę motorinių transporto priemonių techninę apžiūrą, už kurios atlikimą nustatytu periodiškumu, vadovaujantis Aprašo 7 punkto 7.1 papunkčiu, atsako transporto priemonės valdytojas. D. B., būdamas savo srities profesionalas, įgijęs reikiamų žinių, Reglamento 1071/2009 I priedo I dalyje išvardytų dalykų srityse galėjo ir privalėjo žinoti apie jam pagal Reglamentą Nr. 1071/2009 ir Taisykles priklausančias pareigas bei apie tai, kad įmonės transporto priemonėms nebegalioja techninė apžiūra, nes apie tai VĮ „Regitra“ informuoja įmones.
6.3. Administracija nesutinka su pateiktame prašyme nurodytais argumentais, kad, kvalifikuojant D. B. veiką pagal ANK 429 straipsnį, išimtinai vadovautasi Reglamento 1071/2009 nuostatomis ir kad institucija pareiškėjo atsakomybę už inkriminuotus pažeidimus kildina iš Reglamento nuostatų. Reglamento Nr. 1071/2009 nuostatų analizė buvo atlikta tik dėl administracinio nusižengimo subjekto nustatymo pagrindimo, jo atsakomybių ribų nustatymo, o pats administracinis nusižengimas kvalifikuotas remiantis kitais kelių transporto veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.
6.4. Administracija nesutinka, kad administracijos surašyti protokolai bei 2019 m. kovo 22 d. nutarimas neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalyje ir 618 straipsnio 2 dalyje nustatytų turinio reikalavimų, nes turinio reikalavimai nurodyti: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. ANK 609 straipsnio 1 dalyje ir 618 straipsnio 2 dalyje keliamuose reikalavimuose administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo turiniui nėra įtvirtintas reikalavimas nurodyti, kaip ir kokiais teisės aktais remiantis yra nustatomas tinkamas administracinio nusižengimo subjektas, nes reikalaujama nurodyti tik duomenis „apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt.). Taip pat ANK 609 straipsnio 1 dalyje ir 618 straipsnio 2 dalyje nėra įtvirtintas reikalavimas nurodyti kitaip nei nurodant kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitus atsakomybę už šį nusižengimą nustatančius teisės aktus, kurių reikalavimus pažeidė asmuo. Todėl pateiktame prašyme nurodytas argumentas dėl protokolų ir nutarimo neatitikties ANK 609 straipsnio 1 dalyje ir 618 straipsnio 2 dalyje nustatytiems turinio reikalavimams yra nepagrįstas.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto D. B. atstovo advokato Vaido Paulausko prašymas tenkintinas iš dalies.
Dėl ANK 566, 609 ir 618 straipsnių nuostatų taikymo
8. Pareiškėjas D. B. nurodo, kad jam surašytuose administracinio nusižengimo protokoluose bei institucijos nutarime nebuvo nurodyta, kad jis pažeidė Reglamento nuostatas, kas apsunkino jo gynybą procese, nes nebuvo aišku, už kokius konkrečius pažeidimus jis traukiamas administracinėn atsakomybėn.
9. ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Pažymėtina, kad aptariami duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo padarymo laiką, esmę ir pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek administracinei atsakomybei už padarytą administracinį nusižengimą teisingai nustatyti, tiek ANK 39 straipsnio nuostatoms taikyti, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalies 3–5 punktuose ir kituose ANK straipsniuose nustatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą).
10. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas dėl administracinio nusižengimo padarymo, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTYtNjI4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-6-628/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-6-628/2019">2AT-6-628/2019</a>).
11. ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje priimtame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.
12. ANK 429 straipsnyje įtvirtinta norma, nustatanti atsakomybę už leidimą važiuoti transporto priemone, kurios privalomoji techninė apžiūra neatlikta. Ši norma blanketinė, todėl kiekvienu atveju, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nurodyti, kokių teisės aktų nustatytus konkrečius reikalavimus jis pažeidė. Konstatuotina, kad nei nagrinėjamoje byloje surašytuose administracinio nusižengimo protokoluose, nei jų pagrindu priimtame institucijos nutarime nebuvo nurodyti visi šiai bylai reikšmingi teisės aktai. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir konstatavęs Reglamento nuostatų pažeidimą, D. B. padarytos veikos aplinkybių nepakeitė, todėl byloje taip ir liko neaišku, kokius konkrečius teisės aktų reikalavimus pažeidė pareiškėjas. Tai reiškia, kad tiek institucija (LTSA), surašiusi ANK 609 straipsnio reikalavimų neatitinkančius administracinio nusižengimo protokolus bei priėmusi byloje nutarimą nubausti D. B., tiek apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal institucijos (LTSA) skundą ir priimdamas skundžiamą nutarimą šioje byloje, neužtikrino atsakomybėn patraukto asmens D. B. teisės žinoti, kuo jis kaltinamas, ir nesudarė jam galimybės tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą nuo jam pateikto kaltinimo (ANK 566 straipsnis, 577 straipsnio 2 dalis). Teisės į gynybą suvaržymą taip pat patvirtina faktas, kad Reglamento bei Taisyklių nuostatos byloje pirmą kartą buvo akcentuojamos tik institucijai (LTSA) teikiant apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarimo.
13. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje institucijos (LTSA) surašyti administracinio nusižengimo protokolai neatitinka jų turiniui keliamų ANK 609 straipsnio reikalavimų, institucijos (LTSA) priimtas nutarimas taip pat neatitinka jo turiniui keliamų ANK 618 straipsnio reikalavimų, o šių procesinių dokumentų trūkumai nebuvo ištaisyti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, todėl šie pažeidimai yra esminiai, nes turėjo įtakos neteisėto nutarimo priėmimui (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tokiu būdu, vadovaujantis ANK 662 straipsnio 14 dalies 3 punktu, byloje priimti procesiniai sprendimai naikintini, administracinio nusižengimo byla perduotina nagrinėti institucijai (LTSA).
14. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje D. B. buvo surašyti du administracinio nusižengimo protokolai: 2019 m. vasario 11 d. Nr. VKTI-ANR_P-242-2019 ir 2019 m. kovo 21 d. Nr. VKTI-ANR_P-693-2019. Institucija (LTSA) 2019 m. kovo 22 d. nutarimu D. B. administracinę nuobaudą paskyrė už du nusižengimus, nurodytus ir protokole Nr. VKTI-ANR_P-242-2019, ir protokole Nr. VKTI-ANR_P-693-2019. Išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. atstovo advokato V. Paulausko skundą dėl institucijos (LTSA) 2019 m. kovo 22 d. nutarimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 5 d. nutarimu panaikino institucijos (LTSA) nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną D. B. atžvilgiu nutraukė. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė procesinį pažeidimą, būtent priimto nutarimo aprašomojoje dalyje nurodė tik nusižengimo, konstatuoto 2019 m. kovo 21 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. VKTI-ANR_P-693-2019, aplinkybes. Tuo tarpu nusižengimo, konstatuoto 2019 m. vasario 11 d. protokole Nr. VKTI-ANR_P-242-2019, aplinkybių nenurodė ir jų savo procesiniame sprendime neaprašė. Kaip matyti iš bylos, apeliacinės instancijos teismas taip pat analizavo tik viename iš protokolų, būtent 2019 m. kovo 21 d. Nr. VKTI-ANR_P-693-2019 protokole, nurodyto administracinio nusižengimo aplinkybes.
15. ANK 566 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, laikantis minėto non reformatio in peius principo, grąžinus administracinio nusižengimo bylą nutarimą šioje byloje priėmusiai institucijai (LTSA), iš naujo administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama tik neperžengiant 2019 m. kovo 21 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. VKTI-ANR_P-693-2019 ribų.
16. Taip pat darytina išvada, kad tik ištaisius pirmiau nurodytus 2019 m. kovo 21 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. VKTI-ANR_P-693-2019 trūkumus ir iš naujo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą gali būti vertinami pareiškėjo D. B. nurodyti argumentai dėl administracinės atsakomybės subjekto pagal ANK 429 straipsnį; dėl Reglamento reguliavimo apimties; dėl įmonėje nustatytos tvarkos užtikrinant transporto priemonių techninės būklės ir eksploatavimo kontrolę; dėl transporto vadybininko ir asmens, kuris direktoriaus įsakymu paskirtas atsakingu už transporto priemonių techninę būklę ir eksploatavimą, atsakomybės ribų; dėl pareiškėjo ginčijamo nusižengimo objektyviosios pusės požymio – leidimo važiuoti – turinio atskleidimo bei kiti prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodyti argumentai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos 2019 m. kovo 22 d. nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutarimą, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 30 d. nutarimą ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti institucijai.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Pranas Kuconis
Sigita Jokimaitė
