Baudžiamoji byla Nr. 2K-49-976/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57213-2015-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.23.2.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.1.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Prano Kuconio ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. gynėjo advokato Mariaus Zabitos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendis pakeistas.
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu V. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į šią bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2019 m. balandžio 2 d. laikas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 105 straipsniu, iš nuteistojo V. R. priteista Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2126,38 Eur ekstradicijos išlaidoms atlyginti. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš V. R. konfiskuoti 500 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendžio dalis, kuria V. R. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams šešiems mėnesiams, ir V. R. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė dešimčiai metų, ją paskiriant atlikti pataisos namuose. Taip pat panaikintos nuosprendžio dalys dėl: V. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir nusikalstamą veiką kvalifikuojančios bei atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir pripažinta V. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nustatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte; iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad V. R. platino labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, ir panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš V. R. priteista Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2126,38 Eur ekstradicijos išlaidoms atlyginti. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis nekeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, pakeistu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, V. R. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, t. y. jis 2015 m. pirmoje pusėje Ispanijos Karalystėje susitarė su P. M. (kuris nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu), kad jis (V. R.) už piniginį atlygį padės P. M. neteisėtai įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) šiai narkotinei medžiagai neteisėtai gabenti į Lietuvos Respubliką, turint tikslą šią narkotinę medžiagą platinti. Vėliau, 2015 m. rugsėjo mėn., susitikimų, telefono pokalbių ir susirašinėjimo SMS žinutėmis, vykusių (duomenys neskelbtini) ir kitose Lietuvos Respublikos vietovėse, metu P. M. pasiūlė, t. y. sukurstė, o R. J. (R. J.) (kuris nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu) ir asmuo (A. M.), kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą, sutiko už 1500 Eur atlygį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) neteisėtai gabenti. Nurodytomis aplinkybėmis P. M. parengė nusikalstamų veikų planą, vadovavo nusikalstamoms veikoms, pažadėdamas nusikaltimų padarymui pateikti būtinas priemones, ir kartu su R. J. ir asmeniu, kuriam byla nutraukta, susitarė Ispanijos Karalystėje neteisėtai įgytą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 5412,71 g kanapių (antžeminių dalių), neturint leidimo, automobiliu neteisėtai gabenti Ispanijos Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje. Be to, P. M. nusikaltimams daryti parūpino ne mažiau kaip 15 990 Eur ir nurodė R. J. bei asmeniui, kuriam byla nutraukta, nusikalstamų veikų darymo tikslais automobiliu vykti į Ispanijos Karalystę. Vykdydamas susitarimą, 2015 m. rugsėjo mėn. P. M. Lietuvoje įsigijo automobilį „Nissan X-Trail“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), mobiliojo ryšio telefoną „Lenova“ su SIM kortele, parūpino 1000 Eur, kuriuos perdavė S. B., kuris nusikaltime nedalyvavo, o P. M. prašymu S. B. šiuos daiktus, pinigus bei nurodymą vykti į Ispanijos Karalystę 2015 m. rugsėjo 30 d. prie prekybos centro „Iki“ (duomenys neskelbtini), perdavė R. J. ir asmeniui, kuriam byla nutraukta.
1.1. Tuo pačiu laikotarpiu, 2015 m. rudenį, P. M., būdamas Lietuvoje, ir V. R., būdamas Ispanijoje, telefonu susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) Ispanijos Karalystėje.
1.2. Vėliau, 2015 m. spalio mėn., name (duomenys neskelbtini), Ispanijos Karalystėje, P. M. už 5412,71 g kanapių (antžeminių dalių) neteisėtą įgijimą perdavė V. R. ne mažiau kaip 12 990 Eur, o pačiam V. R. – ne mažiau kaip 500 Eur. Tuo pačiu laikotarpiu Ispanijos Karalystėje V. R., vykdydamas P. M. prašymą neteisėtai įgyti narkotinių medžiagų, už ne mažiau kaip 12 990 Eur neteisėtai įgijo iš tyrimo nenustatytų asmenų labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 5412,71 g kanapių (antžeminių dalių) – kurią 2015 m. spalio 5 d. dienos metu minėtame name Ispanijos Karalystėje neteisėtai perdavė P. M. neteisėtai gabenti į Lietuvą. Tą pačią dieną ir minėtame name 5412,71 g kanapių (antžeminių dalių) P. M., R. J. ir asmuo, kuriam byla nutraukta, supakavo į plastikinius butelius, juos su narkotine medžiaga paslėpė minėto automobilio „Nissan X-Trail“ kuro bake ir tuo pačiu metu bei toje pačioje vietoje P. M., R. J. ir asmuo, kuriam byla nutraukta, panaudodami smėlį, skudurą bei kitas priemones, panaikino, užmaskavo narkotinių medžiagų slėpimo pėdsakus, o P. M., siekdamas išvengti galimo sulaikymo, nurodė R. J. bei asmeniui, kuriam byla nutraukta, minėtu automobiliu narkotinę medžiagą į Lietuvą neteisėtai gabenti nemokamais keliais per Ispaniją, Prancūziją, Vokietiją, Lenkiją.
1.3. Vėliau, 2015 m. spalio 5 ir 6 d., veikdami pagal parengtą planą, tuo metu, kai P. M., užtikrindamas galimą techninę pagalbą minėto automobilio „Nissan X-Trail“ gedimo atveju, lydėjo automobiliu „Ford Mondeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir stebėjo aplinką, kad nusikaltimui daryti nesutrukdytų teisėsaugos pareigūnai, R. J. ir asmeniui, kuriam byla nutraukta, kurie minėtu automobiliu „Nissan X-Trail“ neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 5412,71 g kanapių (antžeminių dalių) – Ispanijoje, Prancūzijoje, o sugedus šiam automobiliui Prancūzijoje – apie 500 km atstumu nuo Liuksemburgo, tuo metu, kai R. J. ir asmuo, kuriam byla nutraukta, stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų nusikaltimams daryti, ir švietė žibintuvėliais, kol P. M. minėtus butelius su narkotine medžiaga pakartotinai perslėpė minėto automobilio „Nissan X-Trail“ kuro bake ir kartu su R. J. bei asmeniu, kuriam byla nutraukta, užmaskavo narkotinių medžiagų slėpimo pėdsakus.
1.4. Po to, 2015 m. spalio 6 ir 7 d., tuo metu, kai P. M., užtikrindamas galimą techninę pagalbą minėto automobilio „Nissan X-Trail“ gedimo atveju, lydėjo automobiliu „Ford Mondeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir stebėjo aplinką, kad nusikaltimui daryti nesutrukdytų teisėsaugos pareigūnai, R. J. ir asmuo, kuriam byla nutraukta, minėtu automobiliu „Nissan X-Trail“ labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 5412,71 g kanapių (antžeminių dalių) – neteisėtai gabeno Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, iš Lenkijos į Lietuvą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o 2015 m. spalio 7 d. nuo 14.27 iki 23.43 val. P. M., R. J. ir asmuo, kuriam byla nutraukta, neteisėtai gabeno Lietuvoje, t. y. sugedus automobiliui „Nissan X-Trail“ tą pačią dieną nuo 15.22 val. P. M. automobiliu „Ford Mondeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) lynu tempė R. J. ir asmens, kuriam byla nutraukta, vairuojamą minėtą automobilį „Nissan X-Trail“, kuriame buvo paslėpta minėta narkotinė medžiaga, nuo (duomenys neskelbtini), pro (duomenys neskelbtini), pro (duomenys neskelbtini) ir šį automobilį laikė degalinėje „X“ (duomenys neskelbtini). Vėliau, 2015 m. spalio 7 ir 8 d., P. M. automobiliu „VW Caravelle“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su priekaba (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) minėtą automobilį „Nissan X-Trail“, kuriame buvo labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – 5412,71 g kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai nugabeno iš (duomenys neskelbtini) prie savo namų (duomenys neskelbtini), kur minėto automobilio „Nissan X-Trail“ kuro bake paslėptą narkotinę medžiagą neteisėtai laikė iki 2015 m. spalio 16 d., kol kratos metu rado ir paėmė teisėsaugos pareigūnai.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal prokuroro, nuteistojo V. R. ir jo gynėjo advokato M. Zabitos apeliacinius skundus ir juos tenkindamas iš dalies, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, paskyrė neteisingą bausmę ir nuosprendyje išdėstė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, todėl apkaltinamąjį nuosprendį pakeitė BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktuose nustatytais pagrindais.
2.1. Skundžiamame nuosprendyje teismas pripažino, kad V. R. su P. M. ir kitais asmenimis veikė ne organizuota grupe, neteisėtai disponuojant narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, o kaip nusikalstamos veikos bendrininkas, neteisėtai įgyjant labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, todėl panaikino apkaltinamojo nuosprendžio dalį, kuria nustatyta, kad V. R. nusikalstamą veiką padarė su organizuota grupe (tai buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), ir nustatė, kad minėtą nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe su P. M., R. J. ir asmeniu (A. M.), kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas, ir tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nurodyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Teismas sprendė, kad V. R. pagal išankstinį susitarimą su nusikalstamos veikos bendrininkais P. M. ir kitais asmenimis įgijo ir perdavė P. M. neteisėtai įgytas narkotines medžiagas, turint tikslą jas platinti Lietuvoje, ir jokių kitų nusikalstamų veiksmų disponuojant narkotinėmis medžiagomis neatliko, be to, jam šių medžiagų kontrabanda neinkriminuota. Dėl to teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog V. R. įvykdytas narkotinių medžiagų perdavimas kitam nusikalstamos veikos bendrininkui vertintinas kaip narkotinių medžiagų platinimas, ir šis aptariamos nusikalstamos veikos alternatyvus požymis V. R. nustatytas nepagrįstai, todėl iš apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintas. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota ir tai, kad šiuo atveju ekstradicijos išlaidos negali būti pripažintos proceso išlaidomis, nes jos atsirado ne dėl nuteistojo V. R. sąmoningų veiksmų, t. y. nusikalstamos veikos padarymo metu jis nuolat gyveno Ispanijos Karalystėje, o ne slapstėsi, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės; nagrinėjamoje byloje nėra jokių patvirtinančių duomenų apie jo tinkamą informavimą apie jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ar apie paskelbtą jo paiešką. Dėl to apkaltinamojo nuosprendžio dalis, kuria valstybės patirtos išlaidos dėl V. R. pargabenimo į Lietuvos Respubliką pripažintos proceso išlaidomis ir jos priteistos iš nuteistojo, panaikinta. Tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.
2.2. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo ir tai, kad nuteistojo V. R. pozicija viso bylos proceso metu nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog jis kritiškai vertina savo elgesį, priešingai – nutylėdamas tam tikras nusikaltimo padarymo aplinkybes, jis klaidino teismą, bandė sumenkinti savo vaidmenį padarant nusikaltimą. Dėl to teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas V. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) nustatė nepagrįstai. Taip pat pirmosios instancijos teismas nuteistojo V. R. asmenybės pavojingumą ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą nepagrįstai pripažino mažesniu.
2.3. Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisingumo principo užtikrinimo ir pažeistų vertybių svarbos kontekstą, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, konstatavo ir tai, kad nėra pagrindo taikyti V. R. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, nei nustatyta baudžiamajame įstatyme. Teismas konstatavo, kad bausmei paskirti reikšmingų aplinkybių visuma, tai, kad nuosprendyje pašalintas vienas iš inkriminuotų alternatyvių nusikalstamos veikos požymių – narkotinių medžiagų platinimas ir nustatyta, kad V. R. veikė su mažesnio pavojingumo bendrininkų grupe, leidžia šiam nuteistajam paskirti minimalią BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nurodytą laisvės atėmimo bausmę.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Kasaciniame skunde nuteistojo V. R. gynėjas advokatas M. Zabita prašo: 1) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria panaikinta V. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte; 2) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria panaikinta nuosprendžio dalis dėl V. R. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės trejiems metams šešiems mėnesiams; 3) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria V. R. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė dešimčiai metų; 4) palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su apeliacinės instancijos teismo pakeitimais dėl panaikintos nusikalstamą veiką kvalifikuojančios ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taip pat palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl pašalintos aplinkybės, kad V. R. platino labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, ir dėl ekstradicijos išlaidų. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 54 straipsnio 3 dalies taikymo bei paskyrė didesnę bausmę, nei buvo paskirta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nors ir sumažino padarytos inkriminuotos veikos ir kaltės apimtis.
3.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino V. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, o apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas tokį sprendimą, nepagrįstai neatsižvelgė į byloje vykusio baudžiamojo proceso eigą, kuri nuolat keitėsi dėl pareikštų kaltinimų, apklausų ir nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių apimties. Dėl to kasatorius mano, kad šiuo atveju neteisinga teigti, jog būtent nuteistasis yra nenuoseklus, kadangi jo paties atžvilgiu baudžiamasis procesas taip pat nebuvo nuoseklus. Kartu kasatorius nurodo, dėl kokių veikų jo ginamajam buvo pareikšti įtarimai (dėl BK 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies, 199 straipsnio 3 dalies), dėl kokių iš jų buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas (dėl BK 199 straipsnio 3 dalies), dėl kokių veikų buvo pareikštas kaltinimas (dėl BK 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies) ir byla perduota teismui, dėl kokių V. R. buvo nuteistas pirmosios instancijos teismo ir kokių veikų apimtis buvo dar labiau sumažinta skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu. Kasatorius pažymi, kad, atsižvelgiant į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, V. R. yra nuteistas būtent už tai, ką jis pripažino nuo pat pirmosios savo apklausos. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad byloje nustatytų aplinkybių turinys atitinka nuteistojo parodymų turinį ir nėra jokių esminių skirtumų, kurie leistų teigti, kad jis savo veikos nepripažino ar nesigaili. Be to, būtent V. R. atkaklus faktinių aplinkybių aiškinimas dėl narkotinių medžiagų įgijimo, taip pat pasipiktinimas ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtais veiksmais dėl to, kad į protokolą yra įrašyta daugiau, nei užfiksuota vaizdo įraše jį apklausiant, arba kad, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas nuosprendžiu, tyrėja V. R. apklausos protokolą surašė nesilaikydama nuteistajam užduodamų klausimų eiliškumo (10 t., b. 1. 1–2), galimai ir lėmė tam tikrų aplinkybių painumą, tačiau esminių aplinkybių apie tai, kad jis pripažįsta įgijęs narkotines medžiagas ir jų įgijimo aplinkybes, nekeičia, nes tai jis pripažino nuo pranešimo apie įtarimą įteikimo. Tokias aplinkybes iš esmės pripažino pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nurodydamas, kad teismas lengvinančia aplinkybe pripažįsta jo (V. R.) prisipažinimą ir gailestį ir kad „<...> kaltinamojo nesutikimas su tam tikromis faktinėmis aplinkybėmis nebuvo paneigtas, jo nesutikimas sietinas su veikos teisiniu vertinimu“. Kasatoriaus teigimu, taip teismas teisingai įvertino kaltinimo apimtį, asmens teisinį išprusimą ir veikos suvokimą pagal asmenybę.
3.3. Skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas tik deklaratyviai nurodė, kad nuteistasis V. R. davė nenuoseklius parodymus ir taip menkino savo padėtį. Tačiau teismas nenurodė duomenų, pagrindžiančių tokią išvadą, o pateikta formuluotė yra tiesiog pakartota iš prokuroro apeliacinio skundo. Kasatoriaus nuomone, tai patvirtina, kad teismas tiesiog neįvertino pirmiau nurodytų aplinkybių dėl nenuoseklaus proceso nuteistojo atžvilgiu tiek kaltinimo apimtimi, tiek procesinių veiksmų atlikimo tikslumo aspektu, nuteistojo V. R. asmeninių savybių, t. y. kad jis Lietuvoje negyveno daugiau kaip 13 metų, jo kalba ir dėstomos mintys yra nerišlios, nors pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet mano, kad turi būti teisiamas Ispanijoje, neturi teisinio išsilavinimo ar bendro išprusimo. Be to, teismas, panaikindamas minėtą V. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nukrypo ir nuo teismų praktikos, kurioje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų neesminių neigia, yra vertintina, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką. Tai, kad V. R. gailisi, jis ne kartą pakartojo abiejų instancijų teismuose posėdžių metu, o nuosprendžiais nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos nusikalstamos veikos apimtis, už ką jis pripažintas kaltu, rodo jo parodymų teisingumą.
3.4. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam V. R. buvo taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis ir paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams šešiems mėnesiams, neatsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes, į jo vaidmenį nustatytų aplinkybių kontekste, kitiems nuteistiesiems išskirtoje ir išnagrinėtoje byloje paskirtas bausmes, teisingumo ir lygiateisiškumo principus. Kasatorius pažymi, kad V. R. nuteistas tik už vieną iš BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytų alternatyvių nusikalstamų veikų – narkotinių medžiagų įgijimą. Byloje nustatyta, kad šias medžiagas V. R. įgijo bendrininko P. M. naudai, kuris kartu su kitu bendrininku R. J. kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-239-449/2018 nuteisti už šių medžiagų įgijimą, laikymą ir gabenimą turint tikslą platinti bei jų kontrabandą veikiant organizuota grupe. Minėtoje byloje įsiteisėjusiu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu P. M. paskirta subendrinta galutinė dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, o R. J. pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis ir paskirta subendrinta galutinė laisvės atėmimo bausmė trejiems metams šešiems mėnesiams. Tačiau nagrinėjamoje byloje V. R. to paties apeliacinės instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, nors jis nedalyvavo organizuotos grupės nusikalstamose veikose ir atliko tik vieną nusikaltimu pripažįstamą veiksmą ne Lietuvoje, bet Ispanijos Karalystėje, kurioje jis gyveno, t. y. padėjo įgyti P. M. narkotines medžiagas. Kasatoriaus nuomone, susidaro paradoksali situacija, kad jo ginamajam paskirta bausmė yra tokio paties dydžio, kaip organizuotos grupės vadovui P. M., sukursčiusiam V. R. padėti jam įgyti narkotines medžiagas, kurias minėtas asmuo suorganizavo kontrabanda gabenti į Lietuvą su kitais organizuotos grupės nariais platinimui. Aptariamoje byloje kitam bendrininkui R. J., kuris yra aštuonis kartus teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui bei, neatlikęs visos bausmės, būdamas lygtinai paleistas, būdamas recidyvistas, minėtoje byloje buvo paskirta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. tiek teismai, tiek kaltinimą palaikęs tas pats prokuroras R. J. asmenybę laiko mažiau pavojinga nei V. R., kuris neteistas (teistumas išnykęs) ir yra 56 metų amžiaus. Dėl to kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria V. R. taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis, ir, įvertinus visas bylos aplinkybes, buvo paskirta tokio paties dydžio laisvės atėmimo bausmė, kuri paskirta pavojingesniam asmeniui R. J.. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė teisingumo principą (BK 54 straipsnio 3 dalis), nesilaikė objektyvumo ir lygiateisiškumo principų, nukrypo nuo teismų praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-24-689/2019 ir kt.).
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintas Ivanauskas atsiliepimu į nuteistojo V. R. gynėjo advokato M. Zabitos kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:
4.1. Kasacinio skundo argumentai nepagrįsti, nes, priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nuo teismų praktikos nenukrypo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-464/2005, 2K-491/2007, 2K-513/2007, 2K-638/2010, 2K-106/2011, 2K-312-697/2016).
4.2. Šios instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas V. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę nustatė nepagrįstai, šio nuteistojo parodymai viso bylos proceso metu nebuvo nuoseklūs, nors šis nuteistasis neneigė bendrininko P. M. prašymu suradęs Ispanijos Karalystėje narkotines medžiagas ir jas pastarajam perdavęs, tačiau pasakodamas apie kitas esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes, susijusias su narkotinių medžiagų įgijimu, jų atgabenimu iki vietos, kur narkotinės medžiagos buvo sukrautos į automobilį, nebuvo nuoseklus. Prokuroro nuomone, teismas pagrįstai pripažino V. R. prisipažinimą deklaratyviu ir formaliu. Teismas, atkreipęs dėmesį ir į kasatoriaus ginamojo poziciją viso bylos proceso metu, pagrįstai pripažino, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį, nes priešingai – nutylėdamas tam tikras nusikaltimo padarymo aplinkybes, klaidino teismą bei bandė sumenkinti savo vaidmenį padarant nusikaltimą. Dėl to prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymą ir tinkamai pritaikė šį baudžiamąjį įstatymą.
4.3. Teismas, skundžiamame nuosprendyje pažymėdamas, kad V. R. veikė tiesiogine tyčia, padarė labai sunkų nusikaltimą, kuriuo sukeliamas pavojus žmonių gyvybei ir sveikatai, pripažindamas, kad jis veikė ne su organizuota, bet mažesnio pavojingumo – bendrininkų grupe, konstatavo, kad jo vaidmuo padarant nusikaltimą buvo labai svarbus. Nes būtent V. R. Ispanijos Karalystėje surado asmenį, iš kurio įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių, jas organizuotos grupės nariai atgabeno į Lietuvą, turint tikslą jas platinti. Tai, kad šios medžiagos nebuvo išplatintos, nerodo mažesnio nuteistojo padarytos veikos pavojingumo, nes narkotines medžiagas gabenę asmenys buvo sulaikyti, minėtos medžiagos surastos ir paimtos policijos pareigūnų. Teismas, vertindamas V. R. asmenybę apibūdinančius duomenis, atsižvelgė į jo ankstesnį, nors ir išnykusį, teistumą, į tai, kad niekur nedirba, o pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė – turi šeimą – nėra išskirtinė, nes būdinga daugeliui asmenų. Prokuroro nuomone, tai, kad organizuotos grupės kitam nariui – R. J. paskirta bausmė ankstesniu apeliacinės instancijos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu buvo sumažinta, nesudaro pagrindo švelninti V. R. paskirtos bausmės ir teigti, kad tokia bausmė neatitinka teisingumo bei protingumo principų. Skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodyta, kad kiekvieno nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltės, veikos kvalifikavimo, taip pat ir bausmės skyrimo klausimai sprendžiami individualiai, įvertinus visas bylos aplinkybes, todėl bausmės sušvelninimas kitam bendrininkui (R. J.) negali būti pagrindas švelninti bausmę ir V. R.. Be to, apeliacinės instancijos teismas išdėstė aiškius ir bylos medžiaga pagrįstus motyvus, kad nagrinėjamoje byloje nėra išimtinių aplinkybių, kurios būtų pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, ir, įvertinęs byloje nustatytas konkrečias aplinkybes, kasatoriaus ginamajam paskyrė minimalią laisvės atėmimo bausmę, atitinkančią tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę. Ši bausmė pakankamai individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį (BK 41, 54 straipsniai). Apibendrindamas prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą V. R. pritaikė tinkamai, todėl švelninti jam paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo (BPK 376 straipsnio 3 dalis).
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo V. R. gynėjo advokato M. Zabitos kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl
6. Pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistojo V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą ir gailėjimąsi, nurodydamas, kad kaltinamojo nesutikimas su tam tikromis faktinėmis aplinkybėmis nebuvo paneigtas, nes kaltinimas pasitvirtino dėl dalies kaltinamojo atliktų veiksmų – narkotinių medžiagų įgijimo turint tikslą platinti ir platinimo. Taip pat kaltinamojo nesutikimas su kai kuriomis kaltinimo aplinkybėmis sietinas su veikos teisiniu įvertinimu: būtent kaltinamasis nepripažino veikęs su organizuota grupe, nurodė tik padėjęs P. M. įgyti narkotines medžiagas, taip pat teigė veikęs tik Ispanijoje ir dėl to turėtų būti teisiamas Ispanijoje. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis iš esmės pripažįsta atlikęs nusikalstamus veiksmus, gailisi, ir pripažino tai lengvinančia atsakomybę aplinkybe.
7. Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą dėl prisipažinimo, nurodydamas, kad V. R. parodymai viso bylos proceso metu nebuvo nuoseklūs. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nors nuteistasis V. R. ir neneigė P. M. prašymu suradęs Ispanijoje narkotines medžiagas ir jas perdavęs P. M., tačiau pasakodamas apie kitas esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes, susijusias su narkotinių medžiagų įgijimu, jų atgabenimu iki vietos, kur narkotinės medžiagos buvo sukrautos į automobilį, nuteistasis nebuvo nuoseklus. Todėl, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį, priešingai – nutylėdamas tam tikras nusikaltimo padarymo aplinkybes, V. R. klaidino teismą bei bandė sumenkinti savo vaidmenį padarant nusikaltimą.
8. Teismų praktikoje nurodoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Kartu tai reiškia, kad kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjExLTEwNzMvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-211-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-211-1073/2019">2K-211-1073/2019</a>).???
9. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, kurį skirtingai sprendė skirtingų instancijų teismai, ar faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas, kartu nesutinkant su kai kuriomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, yra pakankamas konstatuoti, kad V. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką.
10. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje nurodoma, jog prisipažinimas nereiškia, kad kaltininkas turi sutikti su visa kaltinimų apimtimi – turi būti pripažįstamos esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės; taip pat kaltinamasis neturi visiškai sutikti su jo veikos teisiniu vertinimu, kuris pateiktas kaltinime (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjExLTEwNzMvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-211-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-211-1073/2019">2K-211-1073/2019</a>).
11. Siekiant nustatyti, ar V. R. proceso metu išreikšta pozicija atitinka prisipažinimui keliamus reikalavimus, būtina nustatyti, ar V. R. pripažino faktines nusikalstamos veikos, už kurią jis įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nuteistas, aplinkybes.
12. V. R. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 5412,71 g kanapių (antžeminių dalių), t. y. V. R., vykdydamas P. M. prašymą neteisėtai įgyti narkotinių medžiagų, už ne mažiau kaip 12 990 Eur neteisėtai įgijo iš tyrimo nenustatytų asmenų labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 5412,71 g kanapių (antžeminių dalių) ir ją Ispanijos Karalystėje neteisėtai perdavė P. M. neteisėtai gabenti į Lietuvą. Taip pat pripažinta, kad V. R. veikė su bendrininkų grupe ir už savo veiksmus iš P. M. gavo ne mažiau kaip 500 Eur.
13. Kaip matyti iš abiejų teismų nustatytų aplinkybių, nuteistasis nuo baudžiamojo proceso pradžios davė parodymus apie tai, kad jis P. M. prašymu suradęs Ispanijoje narkotines medžiagas ir jas perdavęs P. M.. Tačiau jis ikiteisminio tyrimo metu ir teismuose neigė veikęs su organizuota grupe, neigė išankstinį susitarimą su P. M. dėl narkotinių medžiagų įgijimo, neigė narkotinių medžiagų platinimą bei tikslą jas platinti Lietuvoje. Kita vertus, nuteistasis gana nuosekliai teigė, kad tarpininkavo P. M. įgyjant narkotines medžiagas iš nagrinėjamoje byloje nenustatyto asmens Ispanijoje, todėl, jo manymu, jo nusikalstama veika padaryta Ispanijoje, dėl to jis turi būti teisiamas Ispanijoje.
14. Darytina išvada, kad tai, jog nuteistasis narkotinių medžiagų įgijimą, už kurį nuteistas, interpretuoja savaip (teigdamas, kad jis neįgijo ir neplatino narkotinių medžiagų, o tarpininkavo tarp P. M. ir asmens Ispanijoje), neigia veikęs su organizuota grupe, teigia nusikaltimą padaręs Ispanijoje, neigia turėjęs tikslą platinti narkotines medžiagas, nes nevežė jų į Lietuvą, savaime nereiškia, kad jis neigia kaltinimus ir neprisipažįsta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, baudžiamojo proceso metu iš kaltinimo V. R. buvo pašalinta aplinkybė, kad jis veikė su organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis), taip pat buvo pašalintos inkriminuotos BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos alternatyvios veikos, būtent tai, kad jis laikė, gabeno ir platino narkotines medžiagas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam buvo pareikšti įtarimai dėl BK 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies, 199 straipsnio 3 dalies, tačiau dėl BK 199 straipsnio 3 dalies ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Teismai, remdamiesi baudžiamųjų įstatymų galiojimo principais, taip pat nustatė, kad V. R. už padarytą nusikalstamą veiką gali būti teisiamas Lietuvos Respublikoje. Darytina išvada, kad toks nuteistojo faktinių bylos aplinkybių vertinimas gali būti paaiškinamas subjektyviu savo veiksmų suvokimu ir interpretavimu, taip pat skirtingu teisiniu vertinimu, nei buvo nustatyta baudžiamojo proceso metu, tačiau tai nepaneigia viso baudžiamojo proceso metu pareikšto kaltės pripažinimo dėl narkotinių medžiagų įgijimo, kritiško požiūrio į savo nusikalstamus veiksmus ir gailėjimosi. Tokia pozicija išreikšta ir teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjExLTEwNzMvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-211-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-211-1073/2019">2K-211-1073/2019</a>).
15. Abiejų instancijų teismai taip pat nustatė, kad V. R. neigė išankstinį susitarimą su P. M. dėl narkotinių medžiagų įgijimo, taip pat neigė gavęs atlygį – 500 Eur – už narkotinių medžiagų įgijimą, tik skirtingai vertino šiuos parodymus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokių nusikalstamos veikos mechanizmui (bendrininkų grupės vykdomam narkotinių medžiagų įgijimui Ispanijoje turint tikslą platinti jas Lietuvoje) svarbių aplinkybių nepripažinimas neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Taigi, spręsdamas apie vieno iš BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos lengvinančios aplinkybės aspekto, t. y. prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, buvimą apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą. Darytina išvada, kad nuteistojo bandymas sumenkinti savo vaidmenį darant nusikalstamą veiką, t. y. neigimas, kad narkotinių medžiagų pirkimas buvo sutartas iš anksto, kad buvo gautas atitinkamas atlygis už atitinkamą kiekį narkotinės medžiagos, neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką.
16. Taip pat pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad byloje nenustatytas antras šios lengvinančios aplinkybės aspektas – nuoširdus gailėjimasis. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad byloje nustatyta lengvinanti V. R. atsakomybę aplinkybė (prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis), šio aspekto visiškai nepagrindžia ir nemotyvuoja. Kasaciniame skunde lengvinančios aplinkybės buvimas siejamas su tuo, kad nuteistasis posėdžių metu abiejose instancijose nurodė, kad gailisi, taip pat gailėjimasis siejamas su nuteistojo prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką. Kaip jau buvo konstatuota šioje nutartyje, šiame baudžiamajame procese nuolat kito teisinis nuteistojo veikos kvalifikavimas, todėl nuteistojo parodymai, kuriais jis neigė kai kurias jam inkriminuotas aplinkybes, buvo įvertinti kaip neužkertantys kelio konstatuoti prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką. Tačiau kartu buvo įvertinti ir kiti svarbūs nuteistojo parodymai (dėl išankstinio susitarimo nupirkti ir perduoti narkotines medžiagas, gaunant už tai atlygį), kurie neatitinka teismų nustatytų aplinkybių ir kartu su procesine nuteistojo pozicija viso baudžiamojo proceso metu neleidžia spręsti, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos.
17. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai pritaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies
18. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-165/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-165/2013">2K-165/2013</a>, 2K-345-507/2015, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-302-489/2019 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų kriminalinių bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-302-489/2019).
19. BK
20. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Pagal teismų praktiką teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip pat turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTQ0LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-544/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-544/2014">2K-544/2014</a>, 2K-P-89/2014, 2K-432/2014, 2K-204-942/2015, 2K-316-788/2019).
21. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skirdamas bausmę teismas, be kita ko, atsižvelgia į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Pagal BK 58 straipsnio 1 dalį bausmė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį. Be to, organizuotos grupės nariams už nusikaltimo padarymą paprastai skiriama griežtesnė bausmė negu bendrininkų grupės nariams (BK 58 straipsnio 2 dalis).
22. Dėl šioje baudžiamojoje byloje susiklosčiusios procesinės situacijos baudžiamoji byla dėl V. R., kuris kaip bendrininkas kartu su kitais asmenimis įvykdė BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, buvo išnagrinėta atskirai, vėliau nei bendrininkų baudžiamoji byla. Kaip matyti iš įsiteisėjusio Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, P. M., t. y. nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas ir V. R. šioje byloje, organizatoriui, paskirta dešimt metų laisvės atėmimo, o R. J., kaip organizuotos grupės nariui, paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė (kuri buvo subendrinta su neatlikta už kitas nusikalstamas veikas bausme). Abu šie asmenys pripažinti kaltais pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį už disponavimą V. R. įgytomis ir perduotomis P. M. narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabandą. Nagrinėjamoje byloje V. R., nuteistam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teismas, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrė trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pripažinęs, kad yra sunkinanti atsakomybę aplinkybė – veikimas su organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis) ir lengvinanti atsakomybę aplinkybė – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nusprendė panaikinti V. R. pripažintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir nusikalstamą veiką kvalifikuojančią bei atsakomybę sunkinančią aplinkybes, nurodytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas su organizuota grupe, ir pripažinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nurodytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad nusikalstamą veiką padarė su bendrininkų grupe, ir paskirti dešimties metų laisvės atėmimo bausmę.
23. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą V. R., be kitų argumentų, nurodė, kad skirdamas bausmę V. R., be kitų aplinkybių, jis atsižvelgia ir į bausmę, skirtą šios nusikalstamos veikos bendrininkui, kuriam įsiteisėjusiu nuosprendžiu už tą pačią nusikalstamą veiką buvo paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, pritaikant BK 54 straipsnio 3 dalį. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad bausmės sušvelninimas nusikalstamos veikos bendrininkui negali būti pagrindas švelninti bausmę ir V. R..
24. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad kiekvieno nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltės, veikos kvalifikavimo, taip pat ir bausmės skyrimo klausimai sprendžiami individualiai, įvertinus visas bylos aplinkybes, tačiau nevertino pirmiau paminėtų BK nurodytų taisyklių dėl bendrininkų vaidmens ir bendrininkavimo formos vertinimo individualizuojant bendrininkų bausmę. Todėl darytina išvada, kad, nepaisant to, jog nusikalstamos veikos bendrininkų bylos buvo nagrinėjamos atskirai, bylą nagrinėjantys teismai, skirdami bausmę kiekvienam iš bendrininkų, turi atsižvelgti ir į pirmiau minėtus BK reikalavimus – įvertinti bendrininko vaidmenį ir bendrininkų grupės organizuotumo laipsnį. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad, neatsižvelgus į bendrininkų vaidmenį darant nusikalstamą veiką, gali būti netinkamai pritaikytas BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punktas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM3LTY4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-237-689/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-237-689/2018">2K-237-689/2018</a>), diferencijuotai neįvertinus bendrininkų grupės ir organizuotos grupės nario atsakomybės netinkamai taikoma BK 58 straipsnio 2 dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ5LTg5NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-249-895/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-249-895/2017">2K-249-895/2017</a>). Tinkamas bendrininko vaidmens ir bendrininkavimo formos įvertinimas kartu su kitomis aplinkybėmis, svarbiomis teisingai bausmei skirti, yra svarbus sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo vienam ar keliems asmenims, kuriems yra inkriminuota ta pati veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ5LTg5NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-249-895/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-249-895/2017">2K-249-895/2017</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM3LTY4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-237-689/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-237-689/2018">2K-237-689/2018</a>).
25. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad kasacinio skundo argumentai, susiję su bendrininkų ir organizuotumo formos vertinimo svarba skiriant bausmę V. R., yra pagrįsti. Įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą (V. R. padarė labai sunkų nusikaltimą su bendrininkų grupe, narkotinių medžiagų platinimui dėl bendrininkų sulaikymo buvo užkirstas kelias), nuteistojo asmenybės pavojingumą (V. R. buvo teistas Lietuvoje (paskutinį kartą – 2005 m. kovo 16 d. nuosprendžiu dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, paleistas iš pataisos namų 2005 m. liepos 5 d., teistumas išnykęs), virš dešimt metų gyvena kartu su šeima Ispanijoje), taip pat diferencijuotai atsižvelgus į jo kaip bendrininko vaidmenį (BK 58 straipsnio 2 dalis) (nusikalstamos veikos organizatorius buvo kitas asmuo, V. R. nusikalstamos veikos mechanizme atliko vieną iš veiksmų – už iš bendrininkų gautus pinigus įgijo 5412,71 g kanapių (antžeminių dalių) ir perdavė jas nusikalstamos veikos organizatoriui; kiti šios veikos bendrininkai buvo pripažinti veikę pavojingesne bendrininkavimo forma – organizuota grupe; kitiems šios nusikalstamos veikos bendrininkams buvo inkriminuota ir narkotinių medžiagų kontrabanda), pirmosios instancijos teismo išvada dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo V. R. pripažįstama pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad bylos aplinkybių visuma nepašalina V. R. padarytų veikų pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau bausmės, nurodytos straipsnio sankcijoje už padarytą veiką, paskyrimas jam šiuo atveju aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai.
26. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą, neįvertino visų teisiškai svarbių aplinkybių, kurios turi būti vertinamos skiriant bausmę (BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 58 straipsnio 2 dalis) ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės paskyrimo V. R. naikinama ir paliekama galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 19 d. nuosprendį.
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžio dalį, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendžio dalis dėl V. R. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės trejiems metams šešiems mėnesiams, ir kuria V. R. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė dešimčiai metų.
Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendžio dalį dėl V. R. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės trejiems metams šešiems mėnesiams.
Kitą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Pranas Kuconis
Rima Ažubalytė
