Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-10-628/2020
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00422-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.20; 21.1.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Prano Kuconio ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto N. J. atstovo advokato Aurelijaus Gruodžio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. 2018 m. gruodžio 4 d. UAB „R.“ direktoriui N. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d., tikrinant pranešimą apie suniokotus saugotinus želdinius, patikrinimo aktu Nr. K-88 nustatyta, kad privačiame sklype adresu: (duomenys neskelbtini), gaisro metu apdegė 18 medžių – trys ąžuolai ir penkiolika pušų. Sklypas priklauso UAB „R.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant pranešimą nustatyta, kad UAB „R.“ 2018 m. liepos 26 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. 120 buvo įpareigota imtis priemonių, kad būtų pašalinta grėsmė žmonėms ir aplinkai. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2018 m. rugsėjo 10 d. pažymoje apie kilusį gaisrą Nr. 13-1027(8.41) pažymima, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis. Gaisras, kurio metu apdegė 18 saugotinų želdinių, kilo dėl pašalinio ugnies šaltinio netvarkomoje UAB „R.“ valdomoje teritorijoje. Pagal 2007 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 14 straipsnio 2 dalį, fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos. UAB „R.“ direktorius N. J. neužtikrino valdomos teritorijos tinkamos tvarkos, dėl to kilo gaisras ir buvo sužaloti saugotini želdiniai.
2. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios specialistės D. G.-B. 2019 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-324-2019 UAB „R.“ direktoriui N. J. už nusižengimo, nustatyto ANK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta nuobauda – 190 Eur dydžio bauda.
3. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios specialistės 2019 m. vasario 7 d. nutarimo atmestas.
4. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties atmestas.
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. spalio 30 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto N. J. atstovo advokato Aurelijaus Gruodžio prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Pareiškėjas prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios specialistės 2019 m. vasario 7 d. nutarimą, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį, Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:
6.1. Pareiškėjas N. J. buvo nubaustas už neveikimą, nors jokiame teisės akte nebuvo nustatyta pareiga veikti atitinkamu būdu, t. y. už tai, kad neveikė taip, kad būtų nekilęs gaisras, kurio metu buvo sužaloti medžiai. Neveikimu asmuo gali būti kaltinamas tik tokiu atveju, jei pareiga atitinkamai veikti yra įtvirtinta teisės akte. Priešingu atveju asmuo gali būti baudžiamas už pareigos, kuri nebuvo nurodyta jokiame teisės akte, pažeidimą, kas prieštarauja ir ANK 2 straipsnio 1 dalies nuostatoms, nustatančioms, kad asmuo atsako tik tada, jei jo padaryta veika buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. Jokiame teisės akte nėra nustatytos pareigos sklypo (ar kitokio turto) savininkui užtikrinti, kad jam priklausančiame turte objektyviai niekada nekiltų gaisras. Teismai ir nutarimą surašiusi institucija nenurodo teisės akto, kuris įpareigotų savininkus užtikrinti, jog jiems priklausančiame turte objektyviai niekada nekiltų gaisras.
6.2. Pareiškėjas galėjo būti baudžiamas, jei jis būtų pažeidęs priešgaisrinę saugą reglamentuojantį teisės aktą, tačiau toks pažeidimas nėra įvardytas. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutarime yra padaręs prielaidą, kad pareiškėjas „šiuo atveju galėjo neužtikrinti ir žaibosaugos reikalavimų, kas taip pat esamame kontekste suponuotų jo kaltę“, nes pareiškėjas ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad neatmeta galimybės, jog gaisras galėjo kilti nuo žaibo. Tačiau taip pat nėra įvardyta, koks konkrečiai žaibosaugos reikalavimas buvo pažeistas.
6.3. Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalis nustato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos. To paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai privalo išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus, taikyti kovos su kenkėjais ir ligomis priemones. Nurodytos įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos taip, kad savininkas turi objektyviai užtikrinti, jog medžiai niekada nebus sunaikinti dėl jokių priežasčių, įskaitant gaisrą, taip pat kitų asmenų galimai nusikalstamų veiksmų (pvz., padegimo).
6.4. ANK 281 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, tai pripažįstama ir teismų praktikoje, todėl priežastinis ryšys įprastai neturėtų būti nustatomas, o atsakomybė turėtų būti taikoma už konkrečius ANK 281 straipsnio 1 dalyje išvardytus neteisėtus veiksmus. Tačiau šiuo atveju N. J. buvo nubaustas ne už konkrečius ANK 281 straipsnio 1 dalyje nurodytus neteisėtus veiksmus (želdynų naikinimą, saugotinų medžių ir krūmų žalojimą, naikinimą arba persodinimą), bet būtent už kilusias pasekmes – gaisro metu apdegusius medžius, todėl šiuo atveju būtina įvertinti, ar yra priežastinis ryšys tarp N. J. konkrečių veiksmų (neveikimo) ir medžių sunaikinimo.
6.5. Vertinant, ar priežastinis ryšys tarp pasekmių ir neteisėtų veiksmų gali būti nustatytas doktrinoje, nurodoma, jog pirmiausia turi būti nustatoma būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Byloje akcentuojami atsakovo neteisėti veiksmai – neužtikrinta tinkama teritorijos tvarka. Tačiau medžiai buvo sužaloti ne dėl netvarkingos teritorijos, bet dėl kilusio gaisro. Net jei teritorija būtų tvarkinga ar ideali, bet joje kiltų gaisras, medžiai vis tiek būtų sunaikinti. Taigi medžiai buvo sužaloti dėl kilusio gaisro, o ne dėl to, jog buvo neužtikrinta tinkama teritorijos tvarka. Tarp akcentuojamų neteisėtų N. J. veiksmų ir padarinių nėra priežastinio ryšio, dėl to negalėjo kilti ir atsakomybė.
6.6. Nei protokole, nei nutarime, nei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartyse nėra aprašyta, kaip neužtikrinta tinkama teritorijos tvarka sukėlė (ar galėjo sukelti) gaisrą. Nėra aprašyta ir kaip atitinkamas gaisras kilo. Tiksli gaisro kilimo priežastis nėra nustatyta. Yra nustatyta, kad didžiausia tikimybė, jog gaisras kilo dėl pašalinio ugnies šaltinio. Tačiau koks tai pašalinis ugnies šaltinis, nėra nustatyta. Taip pat kaip teritorijos nepriežiūra galėjo sukelti atitinkamą pašalinį ugnies šaltinį, nėra nustatyta (nurodyta) ir nutartyse. Nenustačius tikslios gaisro kilimo priežasties ir aplinkybių, negalima teigti, kad gaisras kilo dėl kažkurio konkretaus asmens veiksmų, juo labiau kad gaisras kilo dėl N. J. veiksmų ar neveikimo.
6.7. Kad gaisras kilo ne dėl netinkamos priežiūros, patvirtina ir tai, jog teritorija mažiausiai mėnesį iki kilusio gaisro buvo neprižiūrima, tačiau gaisras per atitinkamą terminą nekilo. Taip pat Kauno apylinkės teismas akcentuoja, kad kai ir vėliau, 2018 m. rugsėjo 24 d., ikiteisminio tyrimo pareigūnai apžiūrėjo teritoriją, ji ir toliau buvo netvarkinga, tačiau gaisras nepasikartojo, tai taip pat patvirtina, kad gaisras kilo ne dėl teritorijos nepriežiūros, bet dėl kitos priežasties.
6.8. ANK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų žalojimą, naikinimą arba persodinimą. Šiuo konkrečiu atveju N. J. nė vieno medžio nenaikino. Taip pat niekam neleido naikinti medžių, t. y. neleido padegti UAB „R.“ priklausančio namelio, dėl ko ir apdegė medžiai.
6.9. Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2018 m. rugsėjo 10 d. pažymoje apie kilusį gaisrą nurodė, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis, tai reiškia, jog namelis buvo padegtas. N. J. niekam neleido padegti nei UAB „R.“ priklausančio pastato, nei atitinkamai medžių. Tokių įrodymų byloje nėra. Priešingai, dėl atitinkamo padegimo būtent pagal N. J. pareiškimą yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau šiuo metu jis sustabdytas nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens. N. J. kreipimasis į ikiteisminio tyrimo įstaigas patvirtina, jog jis niekam neleido nei veikti, nei neveikti padegant namelį ir (ar) medžius.
6.10. Pažymima, kad UAB „R.“ ardydama statinius ėmėsi atsargumo priemonių, ardomi pastatai buvo specialiai aptverti, kad pašaliniai asmenys negalėtų patekti į šią teritoriją, tai konstatuota ir 2018 m. liepos 26 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akte. Nežinomi asmenys ar asmuo, naktį išlaužęs vartus, vis tiek pateko į teritoriją ir padegė UAB „R.“ priklausiusį pastatą.
6.11. Kasacinėje byloje (Nr. 2AT-89-222/2015), kuria remiasi teismas, suformuoti išaiškinimai negali būti taikomi šiai bylai. Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo taikyta atsakomybė už tai, kad žemės sklypo savininkas, matydamas, jog medžiai yra mechaniškai pažeisti, nesiėmė priemonių (nepadarė nieko), kad išvengtų medžių būklės blogėjimo ir juos išsaugotų, dėl to buvo sunaikinti 92 saugotini medžiai. Nagrinėjamu atveju gaisras kilo staiga ir niekas neturėjo galimybės imtis priemonių, kad kilus gaisrui medžiai būtų išsaugoti.
6.12. Byloje nėra jokių įrodymų ir argumentų, kad būtent pareiškėjas būtų kaltas dėl gaisro. Taigi, teismams nusprendus, kad pareiškėjas turi atsakyti už kilusį gaisrą, jam buvo perkelta įrodinėjimo pareiga įrodyti, kad jis nėra kaltas. Taip buvo pažeistos ANK 567 straipsnio 3 dalies nuostatos.
7. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė Vida Gagienė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios specialistės 2019 m. vasario 7 d. nutarimą, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį. Pareigūnė atsiliepime į prašymą nurodo:
7.1. Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos. Pagal formuojamą teismų praktiką, ANK 281 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek veikimu, tiek ir neveikimu. Šiuo atveju N. J. savo neveikimu, t. y. tinkamai, pagal teisės aktus neužtikrinęs pastatų techninės būklės reikalavimų, inter alia (be kita ko), nesutvarkęs jo vadovaujamai bendrovei nuosavybės teise priklausančios teritorijos (apgriauti nesaugomi statiniai, šiukšlės ir t. t.), sudaręs palankias sąlygas į teritoriją patekti pašaliniams asmenims ir sukelti gaisrą, padarė Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies pažeidimą, už ką kyla atsakomybė pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį. Taigi, kaip pažymi Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutartyje, N. J. administracinė atsakomybė taikyta kaip juridinio asmens atstovui, žemės sklypo ir jame augančių medžių savininkui, pažeidusiam Želdynų įstatyme nustatytus reikalavimus, o tai reiškia ANK 281 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymą.
7.2. Pareiškėjo atstovas prašyme nurodo, kad teismai ir nutarimą surašiusi institucija nenurodo nė vieno teisės akto, kuris įpareigotų savininkus užtikrinti, jog jiems priklausančiame turte objektyviai nekiltų gaisras. Šis argumentas neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla. N. J. kaltinamas ir nubaustas už aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus, administracinė atsakomybė kyla pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį, o ne už priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus.
7.3. ANK 281 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo formaliajai sudėčiai konstatuoti pakanka nustatyti asmens neveikimą (pažeidžiant teisės aktus), sudarantį prielaidas sunaikinti ar pažeisti želdinius, o iš tokio neveikimo atsiradusi žala administraciniam nusižengimui kvalifikuoti reikšmės neturi. Pagal Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį asmenys neturi leisti bet kokių neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kuriais želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti, pažeisti ar pablogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos, taigi, teisės akto reikalavimai nukreipti būtent į želdynų savininko pareigą apsaugoti želdynus nuo galimo sunaikinimo.
7.4. Būtent dėl pareiškėjo nerūpestingo ir neatsakingo elgesio buvo sudarytos sąlygos sunaikinti želdynus. Nors pareiškėjas Kauno rajono savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 26 d. buvo įpareigotas nedelsiant imtis priemonių, kad teritorija būtų sutvarkyta, tačiau to nepadarė. Iš bylos nagrinėjimo metu pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, kad statybinės šiukšlės buvo vežamos rugpjūčio 24 d., o ardymo darbai buvo atliekami rugpjūčio 20 d., praėjus beveik mėnesiui nuo Kauno rajono savivaldybės administracijos reikalavimo nedelsiant imtis priemonių, kad būtų pašalinta grėsmė žmonėms ir aplinkai (2018 m. liepos 26 d. Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. 120). Pareiškėjui priklausanti teritorija nebuvo saugoma, todėl pašaliniai asmenys galėjo į ją patekti bet kuriuo paros metu. N. J. nurodė, kad gaisras kilo 2018 m. naktį iš rugpjūčio 22 d. į 23 d., kai į teritoriją pateko pašalinis asmuo ar asmenys ir sukėlė gaisrą tyčia ar tiesiog elgdamiesi neatsakingai niekieno nesaugomoje teritorijoje.
7.5. Pagal Želdynų įstatymą, želdyno naikinimu pripažįstamas tiek veikimas, tiek neveikimas, dėl kurių blogėja želdyno būklė, mažėja jo teigiamas poveikis aplinkai ir visuomenės galimybės naudotis juo viešųjų interesų reikmėms. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 25 d. nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad ANK 281 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo, konstruojamo kaip banketinė norma, sudėtį atitinka tiek asmens aktyvūs tyčiniai veiksmai, tiek neveikimas, nagrinėjamu atveju – tinkamos valdomos teritorijos priežiūros neužtikrinimas. Vien tai, kad N. J. pats fiziškai nenaikino ir kitiems asmenims tiesiogiai neleido konkrečiais aktyviais veiksmais žaloti ar naikinti saugotinų medžių, nuo atsakomybės pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį pareiškėjo neatleidžia.
7.6. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę, – 2018 m. gruodžio 4 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANRJP-1477-2018, 2018 m. rugpjūčio 28 d. patikrinimo aktas, 2018 m. rugsėjo 10 d. pažyma apie kilusį gaisrą Nr. 13- 1027(8.41), Schema Nr. 1, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, 2018 m. liepos 26 d. Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. 120, 2018 m. spalio 19 d. Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius, skaičiavimas, 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą, fotonuotraukos, liudytojo K. Š. parodymai ir kt., todėl, departamento nuomone, įrodinėjimo pareiga nebuvo perkelta pareiškėjui, ANK 567 straipsnio 3 dalies nuostatos nepažeistos.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
8. Administracinėn atsakomybėn patraukto N. J. atstovo advokato Aurelijaus Gruodžio prašymas atmestinas.
9. N. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad, būdamas UAB „R.“ direktorius, neužtikrino valdomos teritorijos tinkamos tvarkos, dėl to kilo gaisras ir buvo sužaloti saugotini želdiniai. Gaisro metu netvarkomoje, UAB „R.“ valdomoje teritorijoje dėl pašalinio ugnies šaltinio apdegė 18 saugotinų želdinių.
10. Pareiškėjas teigia, kad jokiame teisės akte nebuvo nustatyta pareiga N. J. veikti taip, kad jo valdomame sklype nekiltų gaisras. Taip pat akcentuoja, kad byloje liko neįrodytas priežastinis ryšys tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių, t. y. gaisro, nebuvo įrodyti jokie jo neteisėti veiksmai, kurie galėjo turėti įtakos gaisro kilimui. Pareiškėjas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu būtent jam buvo perkelta pareiga įrodyti savo nekaltumą ir tokiu būdu pažeistos ANK 567 straipsnio 3 dalies nuostatos. Teisėjų kolegija pareiškėjo pozicijai nepritaria.
Dėl ANK 281 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų
11. Pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį, neteisėtas želdynų naikinimas arba neteisėtas ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų žalojimas, naikinimas arba persodinimas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 200 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 80 iki 300 Eur. Šiame straipsnyje įtvirtinta norma yra blanketinė, tai reiškia, kad tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kurios nėra konkrečiai išdėstytos nei ANK teisės normoje, nei kituose ANK straipsniuose ar straipsnių dalyse. Tokios dispozicijos konkretinimo reikia ieškoti kito teisės akto teisės normose. Lietuvos Respublikos teritorijoje ne miškų ūkio paskirties žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindus, siekiant užtikrinti gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą, gyventojų teisę į jų gyvenimo kokybę gerinančias aplinkos sąlygas nustato Želdynų įstatymas.
12. Pagal Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu), fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos.
13. Prašyme dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo nurodoma, kad jokie teisės aktai nenurodė UAB „R.“ direktoriui N. J. pareigos užtikrinti, kad jo valdomoje teritorijoje nekiltų gaisras, jis nebuvo kaltinamas pažeidęs priešgaisrinę saugą reglamentuojantį teisės aktą, toks pažeidimas nėra įvardytas. Vertinant šiuos pareiškėjo argumentus pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje N. J. nėra nubaustas už priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus. Byloje jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas nutarimas nubausti jį už Želdynų įstatymo reikalavimų nesilaikymą, t. y. iš esmės už aplinkosaugos reikalavimų pažeidimą, už ką šiuo konkrečiu atveju administracinė atsakomybė nustatyta ANK 281 straipsnio 1 dalyje. Bylos kontekste reikšminga tai, kad pareiškėjas yra direktorius įmonės, kuriai nuosavybės teise priklauso teritorija kartu su aplinka, kurioje auga į Želdynų įstatymo apsaugos reguliavimo sritį patenkantys medžiai, nukentėję gaisro, kilusio įmonės teritorijoje, metu. Taigi byloje teisės taikymo aspektu analizuotinas aplinkos apsaugos reguliavimas ir iš šio teisinio reguliavimo atsakingam asmeniui kylančių pareigų vykdymas. Būtent Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalis įtvirtina atsakingiems asmenims pareigą neleisti bet kokių neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kuriais želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti, pažeisti.
14. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Taigi administracinio nusižengimo byloje teisėjų kolegija įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, faktinių bylos aplinkybių nenustato. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pagrindas, nurodytas 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte, – padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Analizuodama, ar pareiškėjo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 281 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, teisėjų kolegija remiasi pirmosios instancijos teismo nustatytomis ir apeliacinės instancijos teismo procese patikrintomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.
15. Taigi byloje nustatyta, kad iki gaisro likus beveik mėnesiui, tai yra 2018 m. liepos 26 d., Kauno rajono savivaldybės administracijos Statinių naudojimo priežiūros aplinkos skyriaus vyr. specialistė J. Š., dalyvaujant Kačerginės seniūnei L. Ū. ir pačiam įmonės direktoriui N. J., patikrino statinių, esančių UAB „R.“ priklausančiame žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini) techninę būklę ir nustatė, kad pastatai pagal nurodytą pagrindinę naudojimo paskirtį šiuo metu nenaudojami, pastatų teritorija vykdant ardymo darbus netvarkinga, teritorijoje esančių pastatų langai vietomis išdaužyti, durų angos neužkaltos ir neužsandarintos, pastatai buvo pilni šiukšlių – statybinių ir buitinių atliekų, pastatai apleisti, neprižiūrimi, vizualiai teršiantys aplinką, nesilaikoma teisės aktų nustatyta tvarka statinių techninės priežiūros taisyklių reikalavimų. Atlikus patikrinimą buvo pareikalauta (pasiūlyta) stebėti pastatų būklę, vykdyti kasmetines ir neeilines apžiūras, užtikrinti, kad į pastatus nepatektų pašaliniai asmenys, iškabinti įspėjamąsias lenteles, draudžiančias vaikščioti pašaliniams, nedelsiant imtis priemonių, kad būtų pašalinta grėsmė žmonėms ir aplinkai, pagal galimybes spręsti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį šiuo metu nenaudojamų pastatų griovimo ir (ar) rekonstravimo klausimą, kad neįvyktų griūtis ir nekeltų pavojaus aplinkai bei žmonėms, tvarkymo metu laikytis darbų saugos reikalavimų bei atliekų tvarkymo taisyklių, nuolat prižiūrėti teritoriją, šalinti pastato teritorijoje esančias šiukšles bei šienauti. Tokiu būdu aplinkybė, kad tokioje netvarkingoje įmonės teritorijoje gali kilti gaisras ir yra reali grėsmė sužaloti ar sunaikinti aplinką tokio gaisro metu, buvo akivaizdi. Tačiau įmonės direktorius N. J. jau po įspėjimo nedelsiant imtis priemonių, kad būtų pašalinta grėsmė žmonėms ir aplinkai, tokių veiksmų nesiėmė, tokiu būdu neteisėtu neveikimu pažeidė Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį ir padarė nusižengimą, nustatytą ANK 281 straipsnio 1 dalyje.
16. Skundžiamas nutartis priėmę teismai analizavo nusižengimo padarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą. Teismai konstatavo, kad želdynų naikinimas (žalojimas) ANK 281 straipsnio 1 dalies prasme gali būti padaromas tiek veikimu, tiek neveikimu. Šioje byloje padaryta pagrįsta išvada, kad N. J. neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu. Kaip jau minėta pirmiau, N. J. nesiėmė realių veiksmų, kad grėsmė aplinkai (o kad tokia grėsmė buvo, byloje įrodyta) būtų pašalinta, dėl to vėliau kilo gaisras. Skundžiamuose teismų sprendimuose pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas žinojo apie savo turimas pareigas, žinojo apie tai, kad UAB „R.“ buvo įpareigota imtis veiksmų grėsmei žmonėms ir aplinkai sumažinti. Šių pareigų nesilaikymas pagrįstai įvertintas kaip Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos pažeidimas. Dar kartą konstatuotina, kad įmonės direktoriaus N. J. veika atitinka ANK 281 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymius.
17. Pareiškėjas nepagrįstai siaurinamai aiškina priežastinio ryšio sampratą, nurodydamas, kad medžiai buvo sužaloti dėl kilusio gaisro, o ne dėl to, jog buvo neužtikrinta tinkama teritorijos tvarka, taigi tarp neteisėtų veiksmų ir padarinių, anot pareiškėjo, priežastinio ryšio nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinei atsakomybei taikyti reikšmingą priežastinį ryšį nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs tam reikšmingų bylos aplinkybių visumą. Priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir padarinių nustatomas vertinant įrodymus, jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir darant logika pagrįstas išvadas, kokie reiškiniai lemia padarinių atsiradimą, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš nustatytų kaltininko neteisėtų poelgių. Skundžiamus procesinius sprendimus priėmę teismai konstatavo, kad tarp įmonės direktoriaus N. J. neveikimo – pareigos prižiūrėti, tvarkyti įmonės teritoriją, taip užtikrinant aplinkos (t. y. ir želdinių) saugumą, nevykdymo ir kilusių pasekmių, t. y. želdinių apdegimo, yra priežastinis ryšys. Pareiškėjo neveikimas teisingai įvertintas kaip Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies reikalavimų nesilaikymas, sudaręs sąlygas nagrinėjamiems padariniams kilti. Medžiai gaisro metu buvo sužaloti dėl to, kad įmonės teritorijoje dėl pavojingos aplinkai netvarkos kilo gaisras.
18. Pritartina teismų išvadoms, kad UAB „R.“ direktorius N. J. neturėjo tiesioginės tyčios niokoti įmonei priklausančiame žemės sklype augančius saugotinus medžius, tačiau byloje neginčytinai nustatyta, jog jis, būdamas žemės sklypo savininko atstovas, nesiėmė priemonių, kad įmonėje būtų išvengta želdinių sužalojimo. Šiuo atveju N. J. nusižengimas pasireiškė neatsargumu (ANK 7 straipsnis). Vadovaujantis ANK 9 straipsnio 3 dalimi, administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Kaip minėta pirmiau, teisės aktai pakankamai aiškiai apibrėžia žemės sklypo savininkų, jei ten yra saugotini želdiniai, pareigą neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jei dėl to želdynai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti. Būtent dėl nesiėmimo veiksmų, reikalingų teritorijai sutvarkyti, dėl ko būtų pašalinta gaisro ir želdynų sunaikinimo grėsmė, t. y. dėl N. J. neveikimo, kilo pasekmės, apdegė 18 saugotinų želdinių.
19. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, nenustatė nei materialiųjų, nei procesinių ANK reikalavimų pažeidimų. Be jau pirmiau aptartų teisės aktų nuostatų aiškinimo ir taikymo, pirmosios instancijos teismas N. J. kaltę pagrindė liudytojo K. Š. parodymais, paties pareiškėjo nenuoseklia pozicija, įvykio vietos apžiūros protokolu, remtasi ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-43255-18, kuriame kaip liudytojas apklaustas Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnas D. A., medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertino nurodytus bylos duomenis. Įrodymų vertinimo klaidų, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, nenustatyta. Skundžiamus sprendimus priėmę teismai įrodymus byloje vertino tinkamai, juos sujungė į visumą, nė vienam iš įrodymų nesuteikė pirmumo, o pareiškėjo poziciją atmetė išsamiai motyvuodami savo sprendimą. Pagrindo konstatuoti ANK reikalavimų pažeidimą, dėl kurio byloje galėtų būti priimtas nepagrįstas sprendimas, nėra.
Dėl ANK 567 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo
20. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamoje byloje jam buvo perkelta įrodinėjimo pareiga, todėl buvo pažeisti ANK 567 straipsnio 3 dalies reikalavimai. Pagal šią teisės normą, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat negalima išgauti jo ir kitų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir parodymų smurtu, grasinimais ir kitokiomis neteisėtomis priemonėmis. Atsakant į pareiškėjo argumentą dėl įrodinėjimo pareigos jam perkėlimo, konstatuotina, kad tokio procesinio pažeidimo teisėjų kolegija nenustatė.
21. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. N. J. kaltė buvo įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais, o vien tai, kad gynybos (N. J. ir jo atstovo advokato) pozicijai nebuvo pritarta, nelemia procesinio pažeidimo byloje. Pabrėžtina, kad N. J. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad nesiėmė privalomų saugumo priemonių, elgėsi neatsargiai, dėl to kilo gaisras, o ne už tai, kad pats asmeniškai sukėlė gaisrą. Tokiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad nekaltumo įrodinėjimo pareiga buvo perkelta pareiškėjui, nes jis administracinėn atsakomybėn patrauktas už neteisėtą neveikimą, kuris byloje įrodytas ir kurio padariniai yra neginčytini. Teismai N. J. kaltę grindė byloje surinktais įrodymais – 2018 m. gruodžio 4 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. AM-AAD-ANRJP-1477-2018, 2018 m. rugpjūčio 28 d. patikrinimo aktu, 2018 m. rugsėjo 10 d. pažyma apie kilusį gaisrą Nr. 13- 1027(8.41), Schema Nr. 1, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, 2018 m. liepos 26 d. Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. 120, 2018 m. spalio 19 d. žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius, skaičiavimu, 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimu sustabdyti ikiteisminį tyrimą, fotonuotraukomis, liudytojo K. Š. parodymais ir kt. Šie įrodymai atitinka ANK 569 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Įrodymai byloje įvertinti laikantis to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nuostatų.
22. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai tinkamai išnagrinėjo N. J. atsakomybės klausimui išspręsti ir teismų sprendimams priimti reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, padarė teisingas ir įstatymu pagrįstas išvadas dėl N. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn už ANK 281 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą. Teismai, vertindami įrodymus, esminių proceso pažeidimų nepadarė, materialiosios teisės normas pritaikė tinkamai. Taigi, keisti ar naikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus nėra jokio teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį nepakeistas.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Pranas Kuconis
Sigita Jokimaitė
