Civilinė byla Nr. e3K-3-304-415/2016
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07569-2015-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.6.1.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Algio Norkūno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. R. ir trečiojo asmens R. R. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei L. R., dalyvaujant tretiesiems asmenims G. J., L. J., E. K., J. K., R. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinei miškų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl privalomo civilinės bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkų statybų padarinius, esančius šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), valstybinės reikšmės miško plote, ir sutvarkyti statybvietes; jei įpareigojimų atsakovė nustatytu terminu neįvykdytų, leisti ieškovei nugriauti savavališkų statybų padarinius, esančius šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), valstybinės reikšmės miško plote, ir išieškoti patirtas išlaidas iš atsakovės.
Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą.
Atsakovė nurodė, kad civilinės bylos dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo negalima nagrinėti iki Kauno apylinkės teisme nebus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-19083-454/2015 pagal G. J. ir L. J. ieškinį dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo į dalį atsakovės žemės sklypo, kuriame reikalaujama pašalinti savavališkos statybos padarinius šioje civilinėje byloje, taip pat iki Vilniaus apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-10461-643/2015 pagal L. R. skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. liepos 16 d. sprendimo panaikinimo, kurioje taip pat sprendžiamas klausimas dėl Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. kovo 27 d. patikrinimo akto Nr. 794 teisėtumo. Pastarojo sprendimo pagrindu šalia atsakovės žemės sklypo esančiai žemei, kurioje ieškovė taip pat reikalauja pašalinti savavališkos statybos padarinius, buvo atkurtas valstybinės reikšmės miško statusas (statyba negalima).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi tenkino dalį prašymo – sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki Vilniaus apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta byla Nr. eI-10461-643/2015, įpareigojo L. R. nedelsiant informuoti teismą apie apeliacinio skundo Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. eI-10461-643/2015 išnagrinėjimą, kitą dalį prašymo atmetė.
Teismas nurodė, kad administracinėje byloje Nr. eI-10461-643/2015 sprendžiamas klausimas dėl Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. kovo 27 d. patikrinimo akto Nr. 7948 (jo pagrindu šalia atsakovės žemės sklypo esančiai žemei, kurioje reikalaujama pašalinti savavališkos statybos padarinius, buvo atkurtas valstybinės reikšmės miško statusas) panaikinimo. Tik išnagrinėjus nurodytą administracinę bylą paaiškės dėl Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. kovo 27 d. patikrinimo akto Nr. 794 teisėtumo; jį panaikinus liktų galioti priešingas nurodytam aktui Valstybinės miškų tarnybos 2012 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktas Nr. 64911, kurio pagrindu šalia atsakovės žemės sklypo esančiai žemei buvo panaikintas valstybinės reikšmės miško statusas, arba turėtų būti pakartotinai atlikta Miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo procedūra. Dėl to Vilniaus apygardos administraciniame teisme neišnagrinėjus administracinės bylos Nr. eI-10461-643/2015 ir neišsprendus klausimo dėl nurodyto akto panaikinimo, šioje civilinėje byloje nėra galimybės pasisakyti dėl atsakovės savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo (visapusiškai įvertinti statinių griovimui alternatyvių savavališkos statybos šalinimo būdų). Taigi šios bylos negalima nagrinėti iki bus išspręsta byla, nagrinėjama administracine tvarka, todėl ši byla stabdytina CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.
Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-19083-454/2015 pagal G. J. ir L. J. ieškinį dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo į dalį atsakovės žemės sklypo, kuriame reikalaujama pašalinti savavališkos statybos padarinius šioje byloje pareikštu ieškiniu, neturės įtakos šios bylos nagrinėjimui, nes teismas gali išnagrinėti bylą dėl savavališkos statybos nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės ir trečiųjų asmenų G. J. bei L. J. atskiruosius skundus, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir atmetė atsakovės prašymą sustabdyti civilinę bylą.
Teismas nurodė, kad atsakovė gyvenamąjį namą ir kitus ieškinyje išvardytus statinius pastatė pažeisdama esminius statinio projekto sprendinius (statinys pastatytas ne projekte nurodytoje žemės sklypo vietoje, visos statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas neatitinka statinio projekto, viso namo išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis) neatitinka statinio projekto, buvo pažeisti detaliojo plano sprendiniai). Tai atitinka savavališkos statybos atvejį ir sukelia teisines pasekmes, nustatytas CK 4.103 straipsnyje, bei eliminuoja atsakovės teisę pasinaudoti Statybos įstatymo 28 straipsnio nustatyta procedūra. Šiuo atveju nesvarbu, koks bus priimtas sprendimas administracinėje byloje, t. y. ar bus panaikintas miško žemės statusas, nes šioje byloje atsakovės statinių legalizavimas negalimas, net jei statiniai būtų pastatyti ir ne ant valstybinės reikšmės miško žemės. Taigi administracinės bylos Nr. eI-10461-643/2015 nagrinėjimas neturės įtakos šios bylos nagrinėjimui sprendžiant dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nes teismo priimtas sprendimas administracinėje byloje neturės nei prejudicinės, nei įrodomosios reikšmės sprendžiant ginčą šioje byloje.
Teismo vertinimu, nesvarbu, kam priklauso žemės sklypo Kaune, Vasarvidžio g. 2, dalis, savavališkai pastatyti statiniai pagal galiojančius ir nenuginčytus savavališkos statybos aktus turės būti pašalinti. Šios bylos ir civilinės bylos Nr. e2-19083-454/2015 įrodinėjimo dalykai yra skirtingi, nurodytoje civilinėje byloje priimtas teismo sprendimas neturės prejudicinės ar įrodomosios reikšmės sprendžiant ginčą šioje byloje.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė ir trečiasis asmuo R. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį ir perduoti šiam teismui bylą nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas turėjo nustatyti, ar kitose bylose nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią šiai bylai, tačiau teismas iš karto pasisakė, kaip iš esmės turi būti išspręsta ši byla pirmosios instancijos teisme, nurodydamas, kad šios civilinės bylos dalyku esančių statinių legalizavimas negalimas, nepriklausomai nei nuo administracinės bylos Nr. ei-10461-643/2015, nei nuo civilinės bylos Nr. e2-12435-800/2015 baigties, jie turės būti griaunami. Taigi teismas pažeidė CPK 320, 338 straipsniuose įtvirtintas atskirųjų skundų nagrinėjimo ribas, CPK 259 straipsnio 1 dalį, pagal kurią teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą, tačiau sprendimas byloje nebuvo priimtas, byla pirmosios instancijos teisme dar net nebuvo pradėta nagrinėti parengiamajame posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas nevertino administracinėje byloje įrodinėtinų faktų įrodomosios, prejudicinės ar privalomosios reikšmės šiai bylai, o tik tai, ar administracinės bylos išsprendimas neprieštaraus šios bylos išsprendimo būdui, kasatorių nuomone, prieštaraujančiam Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-148/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-148/2013">3K-3-148/2013</a>, pateiktiems išaiškinimams.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-12435-800/2015 (neteisingai nurodytas numeris, nes tai šios bylos numeris, tik 2015 m., o turėtų būti – Nr. e2-19083-454/2015) nutraukta G. J. ir L. J. atsisakius ieškinio, todėl klausimai, susiję su joje įrodinėtinų faktų įrodomąja, prejudicine ar privalomąja galia šiai bylai, nors ir neteisingai išspręsti, nėra aktualūs.
Tretieji asmenys G. J. ir L. J. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 12 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Apeliacinės instancijos teismas neperžengė kasatorių atskirojo skundo ribų, nes rėmėsi argumentais, nurodytais trečiųjų asmenų G. J. ir L. J. atskirajame skunde, taip pat trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskiruosius skundus nurodytais faktais, argumentais ir teisės normomis.
Šioje byloje egzistuoja viešasis interesas, nes neteisėtai pasisavinus Kleboniškio miško parko dalį yra pažeidžiami visuomenės ir valstybės interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Norint apeliacinės instancijos teismo proceso teisės normų pažeidimą kvalifikuoti kaip esminį (pagrindas naikinti procesinį sprendimą CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu), būtina nustatyti, ar teismas teisingai vertino, kad administracinėje byloje priimtas teismo sprendimas neturės tiesioginės įtakos nagrinėjamai civilinei bylai, ar pagrįstai buvo atmestas kasatorės L. R. atskirasis skundas, ir tik nustačius CPK 163 straipsnio l dalies 3 punkto nuostatų pažeidimą, būtų pagrindas naikinti skundžiamą teismo nutartį.
Nagrinėjamų bylų įrodinėjimo dalykai – visiškai skirtingi. Administracinėje byloje Nr. eI-10461-643/2015 Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. kovo 27 d. patikrinimo akto Nr. 7948 (jo pagrindu iš šalia atsakovės žemės sklypo esančios žemės reikalaujama pašalinti savavališkos statybos padarinius, buvo atkurtas valstybinės reikšmės miško statusas) panaikinimas šioje byloje neturės jokios reikšmės. Šios bylos įrodinėjimo dalykas yra susijęs su statinių statyba, pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, kas atitinka savavališkos statybos atvejį ir sukelia teisines pasekmes, reglamentuotas CK 4.103 straipsnyje, bei eliminuoja kasatorės L. R. teisę pasinaudoti Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta procedūra, net jei statiniai būtų pastatyti ne ant valstybinės reikšmės miško žemės.
Administracinėje byloje Nr. eI-10461-643/2015 nustatytos aplinkybės nebus prejudicinės šioje byloje, nes tretieji asmenys administracinėje byloje nedalyvauja (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Be to, administracinės bylos nagrinėjimas netrukdo teismui nagrinėti šią bylą ir pačiam nustatyti faktus dėl savavališkos statybos bei spręsti dėl jos padarinių šalinimo.
Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 12 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Apeliacinės instancijos teismas neperžengė kasatorių atskirojo skundo ribų, nes rėmėsi trečiųjų asmenų G. J. ir L. J. atskirajame skunde bei atsiliepime į kasatorių atskirąjį skundą nurodytais argumentais. Net ir nustatęs priešingai, teismas turi teisę peržengti atskirojo skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas. Atsižvelgiant į tai, kad savavališki statiniai patenka į valstybinės reikšmės Kleboniškio miško parko teritoriją, į kurią jokių teisių statytoja neturi ir kurioje draudžiama tokių statinių statyba, šioje byloje egzistuoja viešasis interesas, nes, neteisėtai pasisavinus Kleboniškio miško parko dalį, yra pažeidžiami visuomenės ir valstybės interesai (Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Administracinėje byloje Nr. eI-10461-643/2015 Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. kovo 27 d. patikrinimo akto Nr. 7948 panaikinimas šioje byloje neturės jokios reikšmės, nes yra galiojantis Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimas Nr. 733 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miško plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo pagal šiuo metu galiojančias Valstybinės miškų tarnybos parengtas schemas buvo patvirtinti valstybinės reikšmės miško plotai, tarp jų – ir ginčo teritorija.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 12 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Administracinėje byloje Nr. eI-10461-643/2015 ir civilinėje byloje Nr. e2-19083-454/2015 priimti teismo sprendimai neturės tiesioginės įtakos nagrinėjamai bylai.
Kasatoriai nepagrįstai nurodo, kad šioje byloje Nr. e2-12435-800/2015 G. J. ir L. J. yra atsisakę ieškinio reikalavimų; būtent šios bylos nagrinėjimas ir buvo sustabdytas. Civilinėje byloje Nr. e2-19083-454/2015 pagal ieškovų G. J. ir L. J. ieškinį dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo į dalį atsakovės žemės sklypo yra atsiimtas ieškinys.
Administracinėje byloje Nr. eI-10461-643/2015 sprendžiamas klausimas dėl Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. kovo 27 d. patikrinimo akto Nr. 794, kurio pagrindu šalia atsakovės žemės sklypo esančiai žemei buvo atkurtas valstybinės reikšmės miško statusas (tokioje žemėje jokia statyba negalima). Sprendimas neturės įtakos civilinei bylai Nr. e2-12435-800/2015 (naujas bylos Nr. e2-681-800/2016), nes savavališki statiniai negalės būti įteisinti Statybos įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl privalomo civilinės bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu
Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Longlita“ v. UAB,,Ekorida“, bylos Nr. 3K-3-413/2008; 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „KRS“ v. TŪB „Energija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-332/2012; kt.).
Vertindamas apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumą (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kasacinis teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, taikydamas CPK 163 straipsnio 3 punkto nuostatas, laikydamasis kasacinio teismo suformuotos jų aiškinimo praktikos, t. y. nustatydamas, ar tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, šioje byloje buvusioje proceso stadijoje pirmosios instancijos teisme negali tirti ir įvertinti tų bylos faktinių aplinkybių, kurios sudaro ieškinio pagrindą ir nustatomos civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės proceso stadijoje (CPK 249, 250 straipsniai).
Todėl konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškinio pagrindą sudarančias faktines aplinkybes ir pateikdamas savavališkos statybos padarinių šalinimo teisinį kvalifikavimą, peržengė atskirojo skundo nagrinėjimo ribas atsižvelgiant į tai, kad parengiamojo teismo posėdžio proceso stadijoje pirmosios instancijos teisme buvo sprendžiamas kasatorės L. R. prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą.
Tačiau toks proceso teisės normų pažeidimas nesudaro teisinio pagrindo tenkinti kasacinį skundą, nes kasatorės L. R. prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Vilniaus apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-10461-643/2015 buvo sprendžiamas parengiamojo teismo posėdžio proceso stadijoje pirmosios instancijos teisme, šis teismas ir turėjo įvertinti, ar yra pagrindas tenkinti tokį prašymą, nustatydamas, ar toje proceso stadijoje pakanka duomenų, kad būtų konstatuotas prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje, t. y. kad kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje.
Atsakovė, teikdama prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo, nurodė, kad šios bylos negalima išnagrinėti iki Vilniaus apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-10461-643/2015 pagal jos skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. liepos 16 d. sprendimo panaikinimo, kurioje taip pat sprendžiamas klausimas dėl Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. kovo 27 d. patikrinimo akto Nr. 794, kuris, kaip tvirtina atsakovė, buvo pagrindas šalia jai priklausančio žemės sklypo esančiai žemei suteikti valstybinės reikšmės miško teisinį statusą, teisėtumo.
Šios atsakovės nurodomos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, todėl toks prašymas, nagrinėtas parengiamojo teismo posėdžio proceso stadijoje pirmosios instancijos teisme, atmestinas.
Todėl apeliacinės instancijos teismas iš esmės pagrįstai 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir atmetė atsakovės prašymą sustabdyti civilinę bylą.
Šių išvadų kontekste pažymėtina, kad procesinis sprendimas dėl atsakovės prašymo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-10461-643/2015 atmetimo neužkerta jai kelio tokį prašymą teikti civilinės bylos nagrinėjimo teismo posėdyje proceso stadijoje, kai bus ištirti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio pagrindą, taigi kai atsakovė turės teisinį pagrindą savo prašymą grįsti teisme ištirtais įrodymais ir teikti teisinius argumentus, reikšmingus taikant CPK 163 straipsnio 3 punkto nuostatas, o teismas – vertinti nustatytas faktines aplinkybes ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje reikšmę nagrinėjamai bylai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Gintaras Kryževičius
Algis Norkūnas
