Dėl sprendimo dalies panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI3-713-426/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08072-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13.2; 5.1.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justinos Nasutavičienės ir Ievos Saudargaitės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos regionų partijos skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėja Lietuvos regionų partija (ankstesnis pavadinimas – Lietuvos socialdemokratų darbo partija; toliau – ir Partija) skunde prašo panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) 2023 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. Sp-200 „Dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio Lietuvos regionų partijai nustatymo“ (toliau – Sprendimas) 4 ir 5 punktus ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodo, kad VRK Sprendime inter alia teigiama, jog jis priimtas vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2023 m. liepos 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTkxMy00MTUvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1913-415/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1913-415/2023">eA-1913-415/2023</a> (toliau – LVAT 2023 m. liepos 19 d. nutartis), kuria nustatyta, kad Lietuvos regionų partijai skirtinas finansavimas turi būti skaičiuojamas ne už visą pusmetį, o tik už laikotarpį iki pirmųjų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų po naujos politinės partijos įregistravimo.

Atsižvelgiant į tai, Sprendimo 4 punkte VRK nurodė, kad 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimai Lietuvos regionų partijai (buvusiai Lietuvos socialdemokratų darbo partijai) skiriami iki 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimų (103 dienas) ir sudaro 126 398 Eur.

Pareiškėja pažymi, kad aukščiau nurodytoje LVAT 2023 m. liepos 19 d. nutartyje neminima jokia konkreti data, iki kurios pareiškėjai turi būti mokami 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti.

Mano, kad pareiškėjos teisė į valstybės biudžeto asignavimus politinės partijos veiklai finansuoti pasibaigia įvykus Seimo rinkimams. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog LVAT 2023 m. liepos 19 d. nutartyje nėra minimas žodis „balsavimas“, o yra kalbama apie įvykusius Seimo rinkimus.

Pareiškėjos vertinimu, nagrinėjamu atveju VRK savo priimtu Sprendimu Seimo rinkimų įvykimo juridinį faktą susiejo (sutapatino) su balsavimu Seimo rinkimų pirmajame ture, kuris vyko 2020 m. spalio 11 d. Pareiškėja skunde pabrėžia, jog Seimas 2020 m. spalio 11 d. nebuvo išrinktas ir 2020 m. spalio 25 d. vyko balsavimas Seimo rinkimų antrajame ture (pakartotinis balsavimas).

Mano, jog nagrinėjamos bylos kontekste yra reikšminga tai, kad 2020 m. rudenį vykusių Seimo rinkimų galutinius rezultatus VRK oficialiai patvirtino 2020 m. spalio 31 d. ir atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Respublikos Prezidentas 2020 m. lapkričio 3 d. priėmė dekretą dėl naujai išrinkto Lietuvos Respublikos Seimo pirmojo posėdžio sušaukimo. Nurodo, kad vadovaujantis šiuo Respublikos Prezidento dekretu, naujai išrinktas Seimas į pirmąjį posėdį susirinko 2020 m. lapkričio 13 d.

Pareiškėjos vertinimu, konstituciniu teisiniu požiūriu aiškiai matyti, jog VRK savo priimto Sprendimo 4 punkte nepagrįstai nusprendė, kad Seimo rinkimai įvyko 2020 m. spalio 11 d., nes tuo metu vyko tik balsavimas Seimo rinkimų pirmajame ture. Nurodo, kad konstitucine teisine prasme Seimo rinkimai (o juo labiau – jų įvykimas) negali būti prilyginti vien tik Seimo rinkimų pirmojo turo balsavimui, nes balsavimas tėra tik vienas iš konstitucinio rinkimų proceso etapų.

Skunde pareiškėja pažymi, kad 2020 m. spalio 11 d. vykusiame balsavime, Seimo rinkimų pirmajame ture, nebuvo išrinkti 3/5 Seimo narių, todėl ir Seimas negalėjo būti laikomas išrinktu. Mano, kad priešingai nei savo Sprendime nusprendė VRK, 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimai dar nebuvo įvykę, nes vėliau tęsėsi balsavimas antrajame Seimo rinkimų rate (2020 m. spalio 25 d.), ir dar nebuvo nustatyti bei patvirtinti Seimo rinkimų rezultatai.

Pareiškėja mano, kad 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti atsakovės Sprendimu turėjo būti skirti bent jau už laikotarpį iki 2020 m. Seimo rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo. Taip pat pažymi, kad remiantis konstitucinės teisės logika bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos išaiškinimais, 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti jai turėtų būti skiriami iki to momento, kai naujai išrinktas Seimas susirinko į pirmąjį posėdį, nes būtent nuo šio posėdžio pradžios baigėsi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas.

Partijos įsitikinimu, skundžiamas VRK Sprendimo 4 punktas yra neteisėtas, todėl naikintinas, nes valstybės biudžeto asignavimai turėjo būti skirti už ilgesnį laikotarpį nei iki 2020 m. spalio 11 d. ir atitinkamai – skirta valstybės biudžeto asignavimų suma turėjo būti didesnė nei 126 398 Eur. Skunde taip pat pažymi, kad VRK priimto Sprendimo 5 punktas neteisėtas ir naikintinas kaip tiesiogiai susijęs (išvestinis) su 4 punktu, nes Sprendimo 5 punkte, kaip ir 4 punkte, nurodyta ta pati, per maža, pareiškėjai skirta valstybės biudžeto asignavimų suma – 126 398 Eur, kurios atsakovei reikia LVAT 2023 m. liepos 19 d. nutarčiai įgyvendinti.

Atsakovė VRK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti, nurodo, jog nesutinka su pareiškėjos vertinimu, kad pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo (toliau – PPĮ) 26 straipsnio 6 dalį laikotarpis, iki kada pareiškėjai turėjo būti skiriami valstybės biudžeto asignavimai turi būti ne iki 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimų (103 dienas), o iki Seimo rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo (iki 2020 m. spalio 31 d.) arba iki to momento, kai naujai išrinktas Seimas susirinko į pirmąjį posėdį (iki 2020 m. lapkričio 13 d.).

VRK vertinimu, PPĮ 26 straipsnio 6 dalies nuostata, numato datą, iki kada skiriami valstybės biudžeto asignavimai po naujos politinės partijos įregistravimo ir PPĮ šios datos nesieja nei su pakartotiniu balsavimu (jei toks turi vykti), nei su Seimo rinkimų rezultatų oficialiu paskelbimu ar išrinktų Seimo narių susirinkimu į pirmąjį posėdį, o sieja su Seimo rinkimų data. Atsakovė nurodo, kad VRK ginčijamo Sprendimo 4 punktu skaičiavo pareiškėjai skiriamus valstybės biudžeto asignavimus pagal PPĮ 26 straipsnio 6 dalyje nustatytus kriterijus iki 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimų.

Atsakovė atsiliepime pažymi, kad LVAT 2023 m. liepos 19 d. nutarties 31 punkte pasisakė, už kokį laikotarpį pareiškėjai turi būti skiriamas finansavimas, tačiau neaiškino, kaip suprasti PPĮ 26 straipsnio 6 dalies nuostatą „iki pirmųjų Seimo rinkimų“ ir nenurodė konkrečios datos. LVAT nutarties 31 punkto išvada dėl pareiškėjos teisės į finansavimo pasibaigimą apibrėžia, kada pasibaigia teisė į valstybės biudžeto asignavimus. Nurodo, kad šios teisės pasibaigimas siejamas su tam tikrų aplinkybių atsiradimu – „įvykus pirmiesiems Seimo rinkimams“, kurie įvyko 2020 m. spalio 11 d.

VRK vertinimu, ginčijamo Sprendimo 5 punktas, kuriuo nutarta kreiptis į Finansų ministeriją dėl papildomų lėšų skyrimo, yra procedūrinis sprendimas, kuris nesukelia Partijai materialinių teisinių pasekmių, nes jokios teisės ar pareigos nenustatomos, todėl, mano, kad šio Sprendimo 5 punktas negali būti ginčo objektu administraciniame teisme.

Atsakovė vertina, kad priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, atitinkantį teisės aktų ir LVAT 2023 m. liepos 19 d. nutarties, kuriuo VRK įpareigota išspręsti klausimą dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti skyrimo Lietuvos regionų partijai iš naujo, nuostatas, todėl, mano, kad jį naikinti pareiškėjos nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VRK 2023 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. Sp-200 „Dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio Lietuvos regionų partijai nustatymo“ 4 ir 5 punktų (toliau – ginčijamas Sprendimas, Sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, jog LVAT 2023 m. liepos 19 d. nutartyje konstatavo, kad Lietuvos regionų partijai (buvusiai Lietuvos socialdemokratų darbo partijai) skirtinas finansavimas turi būti skaičiuojamas ne už visą pusmetį, o tik už laikotarpį iki pirmųjų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų po naujos politinės partijos įregistravimo. Atsižvelgiant į tai, VRK 2023 m. liepos 27 d. priėmė Sprendimą, kurio 4 punkte nurodė „Nustatyti, kad 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimai už laikotarpį iki 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimų (103 dienas) Lietuvos regionų partijai (buvusiai Lietuvos socialdemokratų darbo partijai) sudaro 126 398 eurus“;

5 punkte nusprendė „Kreiptis į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją dėl papildomų lėšų – 126 398 eurų – skyrimo Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 19 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTkxMy00MTUvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1913-415/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1913-415/2023">eA-1913-415/2023</a> įgyvendinti“.

Pareiškėja, nesutikdama su VRK Sprendimo 4 ir 5 punktais, kreipiasi į teismą.

Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintas Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžetas – 11 530 292 tūkst. Eur pajamų (įskaitant 1 982 356 tūkst. Eur Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), 12 778 539 tūkst. Eur asignavimų (įskaitant 2 235 621 tūkst. Eur Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) išlaidoms ir turtui įsigyti (kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 1 248 247 tūkst. Eur).

PPĮ 20 straipsnio, kuriuo numatyti Valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos kiekvienų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme ir skiriami per Vyriausiosios rinkimų komisijos vykdomą atskirą biudžeto programą.

PPĮ 21 straipsnio, kuris nustato Valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydžio apskaičiavimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarka, 6 dalyje numatyta, kad jeigu po Seimo rinkimų yra įregistruojama nauja šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkanti politinė partija, kuri yra parlamentinė partija, jos veiklai finansuoti skiriami valstybės biudžeto asignavimai, kurių dydis lygus mažiausiems parlamentinei partijai praėjusiais kalendoriniais metais skirtiems valstybės biudžeto asignavimams, padaugintiems iš naujos parlamentinės partijos ir mažiausiai finansuojamos parlamentinės partijos frakcijų narių skaičiaus santykio. Valstybės biudžeto asignavimai skiriami iki pirmųjų Seimo rinkimų po naujos politinės partijos įregistravimo. Valstybės biudžeto asignavimų mokėjimas nutraukiamas, jei juos gaunanti politinė partija tais pačiais kalendoriniais metais, kuriais jai buvo skirti valstybės biudžeto asignavimai, yra reorganizuojama susijungimo būdu su kita politine partija, kuriai valstybės biudžeto asignavimai yra skiriami šio straipsnio 1–5 dalyse nustatyta tvarka. Valstybės biudžeto asignavimai neskiriami tuo atveju, kai naujai politinei partijai atstovaujantys Seimo nariai į Seimą buvo išrinkti kaip politinės partijos, kuriai valstybės biudžeto asignavimai neskirti dėl šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų pažeidimų, kandidatai (redakcija, galiojusia iki 2022 m. rugsėjo 17 d.).

Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo (toliau – POĮ) 38 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkanti politinė partija, kuri iki šio įstatymo įsigaliojimo, vadovaujantis PPĮ, buvo parlamentinė partija, įregistruota po 2020 m. Seimo rinkimų, ir turėjo teisę gauti valstybės biudžeto asignavimus, teisę į šiuos asignavimus turi iki pirmų po šio įstatymo įsigaliojimo vyksiančių eilinių Seimo rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. sausio 1 d., jeigu ji neįgyja teisės gauti valstybės biudžeto asignavimų pagal šį įstatymą. Valstybės biudžeto asignavimai perskaičiuojami po kiekvienų rinkimų ir jų dydis lygus mažiausiems politinei partijai, turinčiai frakciją Seime, praėjusiais kalendoriniais metais skirtiems valstybės biudžeto asignavimams, padaugintiems iš politinės partijos, kuri įsteigta po 2020 metų Seimo rinkimų, ir mažiausiai finansuojamos politinės partijos, turinčios frakciją Seime, frakcijų narių skaičiaus santykio. Valstybės biudžeto asignavimų mokėjimas nutraukiamas, jeigu juos gaunanti politinė partija tais pačiais kalendoriniais metais, kuriais jai buvo skirti valstybės biudžeto asignavimai, yra reorganizuojama susijungimo būdu su kita politine partija, kuriai valstybės biudžeto asignavimai yra skiriami šio įstatymo 21 straipsnio 1–5 dalyse nustatyta tvarka.

Seimo rinkimų datą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 57 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis: „Eiliniai Seimo rinkimai rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais spalio mėnesio antrą sekmadienį“. Seimo rinkimų įstatymas detalizuoja, kad eilinius Seimo rinkimus skelbia Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki Seimo narių įgaliojimų pabaigos (6 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos Prezidentas 2020 m. balandžio 9 d. dekretu Nr. 1K-247 „Dėl eilinių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų“ paskelbė eilinių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų datą – 2020 m. spalio 11 d.

Iš bylos medžiagos matyti, jog Komisija, svarstydama klausimą dėl pareiškėjai skirtino finansavimo, vadovavosi Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos raštu Nr. S-2020-4126 „Dėl Seimo frakcijų narių skaičiaus“, LVAT 2023 m. liepos 19 d. nutartimi, kurioje nustatyta, kad Lietuvos regionų partijai (buvusiai Lietuvos socialdemokratų darbo partijai) skirtinas finansavimas turi būti skaičiuojamas ne už visą pusmetį, o tik už laikotarpį iki pirmųjų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų po naujos politinės partijos įregistravimo, bei laikėsi galiojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja nesutinka tik su laikotarpiu, už kurį apskaičiuota skiriamų lėšų suma, tačiau neginčija atsakovės Sprendimu jai skirtų valstybės biudžetų asignavimų dydžio paskaičiavimo.

Atkreiptinas dėmesys į PPĮ 26 straipsnio 6 dalies nuostatą, kuri aiškiai numato datą, iki kada skiriami valstybės biudžeto asignavimai po naujos politinės partijos įregistravimo, t. y. sieja ją su Seimo rinkimų data („Valstybės biudžeto asignavimai skiriami iki pirmųjų Seimo rinkimu po naujos politinės partijos įregistravimo”). Teisėjų kolegijos vertinimu, ši nuostata yra labai aiški, kurioje konkrečiai įvardyta riba – Seimo rinkimų diena, o ne vėlesnė data, tokia kaip rezultatų paskelbimas ar Seimo posėdis. Atkreiptinas dėmesys, kad rinkimų rezultatai faktiškai paaiškėja rinkimų dieną, o ne jų paskelbimo ar Seimo posėdžio datą, todėl tai, teismo įsitikinimu, leidžia laikyti rinkimų dieną pagrįsta teisine ir finansine riba.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pareiškėjos nurodyti argumentai dėl 2022 metais naujai priimtos POĮ 38 straipsnio 5 dalyje nurodytos normos, atmetami kaip nepagrįsti, nes ji negali būti taikoma pareiškėjai, kadangi Lietuvos regionų partija (buvusi Lietuvos socialdemokratų darbo partija) buvo įregistruota iki 2020 m. Seimo rinkimų.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčui taikytinas teisės normas bei aktualią teismų praktiką, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti pareiškėjos skundžiamo Sprendimo dalies, nes nagrinėjamu atveju VRK ginčijamo Sprendimo 4 punktu, kaip matyti, skaičiavo pareiškėjai skiriamus valstybės biudžeto asignavimus pagal PPĮ 26 straipsnio 6 dalyje nustatytus kriterijus iki nustatytos Seimo rinkimų datos – iki 2020 m. spalio 11 d., todėl šis pareiškėjos skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Pareiškėjos antrąjį skundo reikalavimą, kuriuo ji prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją dėl papildomų lėšų skyrimo, teismas laiko išvestiniu, todėl netenkinus pirmojo skundo reikalavimo, netenkinamas ir antrasis, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas, jai patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 – 134 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos Lietuvos regionų partijos skundą atmesti.

Netenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Rūta Miliuvienė

Justina Nasutavičienė

Ieva Saudargaitė