R. Č. pagal BK 207 str., 300 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-223-976/2020

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01039-2013-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.11;

1.2.29.1.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Č. kasacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžio.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendžiu R. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš R. Č. konfiskuotas iš nusikalstamos veikos gautas turtas – pinigai (1 201 040,16 Eur).

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžiu, be kita ko, R. Č., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos R. Č., R. D. ir A. M. nustatytos jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką, nustatytą BK 207 straipsnio 1 dalyje, jie padarė veikdami bendrininkų grupe.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos aplinkybės, kad R. Č. BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikaltimą padarė pagamindamas netikrus dokumentus, kad suklastojo didelį skaičių dokumentų ir kad šią veiką padarė veikdamas kartu su E. Č. (E. Č.), D. J. ir R. D..

Patikslinta nuosprendžio rezoliucinė dalis nurodant, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš R. Č. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 201 040,16 Eur.

Šioje byloje taip pat nuteisti A. M. ir R. D., tačiau dėl jų teismų nuosprendžiai kasacine tvarka neapskųsti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. R. Č. pagal BK 207 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su asmeniu Nr. 1, asmeniu Nr. 2, asmeniu Nr. 3, kuriems byla išskirta (toliau – asmuo Nr. 1, asmuo Nr. 2, asmuo Nr. 3), R. D., A. M. ir asmeniu, kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus (toliau – asmuo, kuriam byla nutraukta), turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės – 1 959 308,66 Eur (6 765 100,93 Lt) vertės subsidiją – Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) skiriamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“,,,Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisykles (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymas Nr. 3D-152, 2009 m. balandžio 7 d. redakcija Nr. 3D-230) (toliau – taisyklės), iš anksto žinodamas, kad pagal taisyklių 9.9.5 punktą,,maksimali metinė išmokos suma valdai dalyvaujant Ekologinio ūkininkavimo programoje – 115 848,01 Eur (400 000 Lt). Ūkis negali būti skaidomas siekiant išvengti paramos apribojimų“, siekdamas išvengti maksimalios metinės išmokos vienai valdai apribojimo, įgyvendindamas vieninga tyčia apimantį nusikalstamą sumanymą apgaule įgyti didelės – 1 201 040,16 Eur (4 146 951,48 Lt) vertės svetimą turtą – Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, skiriamas pagal minėtą veiklos sritį:

1.1. Pasitelkęs asmenį Nr. 1, kuris, neturėdamas jokių materialinių ir fizinių išteklių žemės ūkio veiklai plėtoti, už nenustatytą atlygį sutiko savo vardu įkurti ūkininko ūkį – valdą, žinodamas, kad pagal taisyklių III dalį „Pareiškėjų tinkamumo kriterijai“ kompensacinės išmokos mokamos pareiškėjams, kurie „7.1. yra įregistravę valdų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre“, ir reikalinga įregistruoti ūkininko ūkį, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyriui 2008 m. balandžio 23 d. pateikė asmens Nr. 1 vardu prašymą dėl ūkininko ūkio įregistravimo, nurodydamas, kad 9,22 ha dirbama žemė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini), 2008 m. balandžio 22 d. panaudos sutartimi išnuomota asmeniui Nr. 1 paties R. Č., po to neatskleidęs, kad tikrasis pareiškėjas yra pats R. Č., taip pat tikrųjų duomenų apie ūkininko – asmens Nr. 1 ūkio veiklą, žinodamas, kad, pretenduojant į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, NMA būtina pateikti ne tik paraišką, bet ir dokumentus, patvirtinančius ūkio veiklą, žinodamas, kad pagal taisyklių 31 punktą, kuriame nurodyta, kad „Ekologinio žemės ūkio taisyklių laikymąsi kontroliuoja ir sertifikavimą atlieka ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimo įstaiga“, reikalinga asmens Nr. 1 vardu įsteigtą ūkį sertifikuoti, pateikė VšĮ „Ekoagros“ – įstaigos, kuri atlieka ekologinės gamybos ir išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimą bei kontrolę, 12 panaudos sutarčių, kuriose įrašė žinomai melagingus duomenis apie neva panaudos sutartimis išnuomojamus įvairius žemės sklypus asmeniui Nr. 1, po to šiuos žinomai melagingus duomenis patvirtino savo parašu kaip panaudos davėjas bei pasirašė už asmenį Nr. 1 kaip panaudos gavėją ir pateikė VšĮ „Ekoagros“, kuri, vykdydama savo funkcijas ir remdamasi R. Č. pateikta informacija apie asmens Nr. 1 ūkio vietą, auginamą produkciją, dalyvaujant R. Č. asmens Nr. 1 vardu, atliko ūkio valdos patikras, po to buvo surašyti 2009 m. rugsėjo 1 d. VšĮ „Ekoagros“ tikrinimo protokolas Nr. PAG-K-09-02525, 2009 m. balandžio 23 d. sutartis Nr. SUT-K-09-00085, kuriuose R. Č. įrašė rankraštinius įrašus „asmuo Nr. 1“ ir asmens Nr. 1 vardu pasirašęs, taip suklastojęs dokumentus, juos pateikė VšĮ „Ekoagros“, po to VšĮ „Ekoagros“, vykdydama savo funkcijas bei remdamasi pateikta R. Č. informacija apie ūkio veiklą ir vietą, asmeniui Nr. 1 nedalyvaujant, atlikusi ūkio valdos patikras, išdavė R. Č. reikiamus sertifikatus ūkio veiklai tęsti. Po to R. Č., žinodamas, kad pagal taisyklių 9.9.2 punktą reikalinga „kasmet deklaruoti pasėlius“, pagal 9.9.3 punktą reikalinga „dalį produkcijos parduoti <...>“, reikalinga NMA pateikti vedamo Ekologinės gamybos ūkio žurnalo duomenis apie realizuotą produkciją bei dokumentus, pagrindžiančius žurnale atvaizduotus duomenis, VšĮ „Ekoagros“ išduotus sertifikatus, asmens Nr. 1 vardu vedė ūkio produkcijos apskaitą bei reikiamus dokumentus pateikė NMA darbuotojams, nežinantiems R. Č. ir asmens Nr. 1 sumanymo, po to laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 23 d. iki 2012 m. gegužės 22 d. į asmens Nr. 1 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, pervedus 232 391,20 Eur (802 400,36 Lt), asmeniui Nr. 1 sutikus, lėšomis disponavo R. Č., vykdydamas asmens Nr. 1 vardu ūkininko veiklą. Tokiu būdu R. Č. apgaule įgijo NMA teikiamą subsidiją – iš viso 232 391,20 Eur (802 400,36 Lt).

1.2. Pasitelkęs asmenį Nr. 2, kuris, neturėdamas jokių fizinių ir materialinių išteklių žemės ūkio veiklai plėtoti, už nenustatytą atlygį sutiko savo vardu įsteigti ūkininko ūkį – valdą, žinodamas, kad pagal taisyklių III dalį,,Pareiškėjų tinkamumo kriterijai“ kompensacinės išmokos mokamos pareiškėjams, kurie „7.1. yra įregistravę valdų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre“, ir reikalinga įregistruoti ūkininko ūkį, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyriui 2010 m. kovo 31 d. pateikė asmens Nr. 2 vardu prašymą dėl ūkininko ūkio įregistravimo, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) yra 17,90 ha dirbama žemė, kurią 2010 m. kovo 26 d., sudarant fiktyvią pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1415 dėl 10,3000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl 8,1800 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), R. Č. ir apie šį nusikalstamą sumanymą nežinanti jo sutuoktinė I. Č. pardavė asmeniui Nr. 2, žinodamas, kad asmuo Nr. 2 nevykdys ūkininko veiklos, tačiau jo vardu bus steigiamas ūkininko ūkis, po to neatskleidęs, kad tikrasis pareiškėjas yra R. Č., taip pat tikrųjų duomenų apie ūkininko asmens Nr. 2 ūkio veiklą, žinodamas, kad, pretenduojant į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, NMA būtina pateikti ne tik paraišką, bet ir dokumentus, patvirtinančius ūkio veiklą, žinodamas, kad pagal taisyklių 31 punktą, kuriame nurodyta, kad,,Ekologinio žemės ūkio taisyklių laikymąsi kontroliuoja ir sertifikavimą atlieka ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimo įstaiga“, reikalinga asmens Nr. 2 vardu įsteigtą ūkį sertifikuoti, ir žinodamas, kad tokiems ūkiams naudojamos trąšos, įsigytos įmonių, kurios pagal Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Agrochemijos skyriaus išduotus (patvirtintus) leidimus įmonėms gali prekiauti tokiems ūkiams naudoti tinkamomis trąšomis, augalų apsaugos priemonėmis, ir UAB „Kustodija“ prekiauja tokiems ūkiams reikiamomis augalų apsaugos priemonėmis bei trąšomis, asmens Nr. 2 vardu 2010 m. gegužės 31 d. sudarė sutartį Nr. PRD-090814 su UAB „Kustodija“, 2010 m. rugsėjo 3 d. priedą prie sutarties Nr. PRD-PRD-100614/FIZ/01, kuriuose rankraštinius įrašus „asmuo Nr. 2“ įrašė bei 2010 m. gegužės 31 d. sutartyje asmens Nr. 2 vardu pasirašė R. Č., tokiu būdu įgijęs trąšas, reikalingas ekologinio ūkio veiklai vykdyti, laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 31 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. dalyvavo VšĮ „Ekoagros“ – įstaigos, kuri atlieka ekologinės gamybos ir išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimą bei kontrolę, atliekamuose patikrinimuose, asmens Nr. 2 vardu pildė ir teikė reikiamus dokumentus, po to VšĮ „Ekoagros“, vykdydama savo funkcijas bei remdamasi R. Č. pateikta informacija apie asmens Nr. 2 ūkio veiklą ir vietą, asmeniui Nr. 2 nedalyvaujant, atlikusi ūkio valdos patikras, išdavė R. Č. reikiamus sertifikatus ūkio veiklai tęsti. Po to R. Č., žinodamas, kad pagal taisyklių 9.9.2 punktą reikalinga „kasmet deklaruoti pasėlius“, pagal 9.9.3 punktą reikalinga „dalį produkcijos parduoti <...>“, reikalinga Agentūrai pateikti vedamo Ekologinės gamybos ūkio žurnalo duomenis apie realizuotą produkciją bei dokumentus, pagrindžiančius žurnale atvaizduotus duomenis, asmens Nr. 2 vardu vedė ūkio produkcijos apskaitą, kurią pateikė NMA darbuotojams, nežinantiems R. Č. ir asmens Nr. 2 sumanymo, po to laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 31 d. iki 2012 m. birželio 13 d. į asmens Nr. 2 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, pervedus 196 988,78 Eur (680 162,89 Lt), asmeniui Nr. 2 sutikus, lėšomis disponavo R. Č., vykdydamas asmens Nr. 2 vardu ūkininko veiklą. Tokiu būdu R. Č. apgaule įgijo NMA teikiamą subsidiją – iš viso 196 988,78 Eur (680 162,89 Lt).

1.3. Pasitelkęs R. D., kuris, neturėdamas jokių fizinių ir materialinių išteklių žemės ūkio veiklai plėtoti, už nenustatytą atlygį sutiko savo vardu įsteigti ūkininko ūkį – valdą, žinodamas, kad pagal taisyklių III dalį „Pareiškėjų tinkamumo kriterijai“ kompensacinės išmokos mokamos pareiškėjams, kurie „7.1. yra įregistravę valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre“, reikalinga įregistruoti ūkininko ūkį, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyriui 2007 m. spalio 23 d. pateikė R. D. vardu prašymą dėl ūkininko ūkio – valdos įregistravimo, melagingai nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) yra 6,48 ha dirbama žemė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurią 2007 m. kovo 22 d. panaudos sutartimi išsinuomojo iš nieko apie tai nežinančio J. G., po to neatskleidęs, kad tikrasis pareiškėjas yra R. Č., taip pat tikrųjų duomenų apie ūkininko R. D. ūkio veiklą, žinodamas, kad, pretenduojant į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, NMA būtina pateikti ne tik paraišką, bet ir dokumentus, patvirtinančius ūkio veiklą, R. D. vardu įsigijo iš įmonės UAB „Dojus Agro“ plūgus – 2 vienetus „KUHN Multi-master 112 4E NSH-4“, 2009 m. rugsėjo 30 d. sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartis Nr. DV 102/2009 ir Nr. DV 103/2009 bei priedus Nr. 1 prie sudarytų sutarčių, juose R. D. vardu pasirašė, patvirtindamas žinomai melagingus duomenis apie neva R. D. perkamus plūgus, taip pat R. Č. R. D. vardu įsigijo iš įmonės UAB „Naftrus“ žemės ūkiui skirtą dyzeliną ir 2011 m. kovo 30 d. sąskaitoje faktūroje, serija NAD, Nr. 0011957, ir 2011 m. kovo 30 d. krovinio važtaraštyje, serija NAD, Nr. 0012278, pasirašė R. D. vardu, tokiu būdu patvirtindamas žinomai melagingus duomenis apie neva R. D. perkamą dyzeliną, po to R. Č., žinodamas, kad pagal taisyklių 31 punktą, kuriame nurodyta, kad „Ekologinio žemės ūkio taisyklių laikymąsi kontroliuoja ir sertifikavimą atlieka ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimo įstaiga“, reikalinga R. D. vardu įsteigtą ūkį sertifikuoti, nenustatytu laiku ir vietoje parašė bei pasirašė R. D. vardu pasižadėjimą dėl dokumentų pristatymo VšĮ „Ekoagros“ – įstaigai, kuri atlieka ekologinės gamybos ir išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimą bei kontrolę, tokiu būdu pagaminęs netikrą dokumentą jį 2007 m. kovo 30 d. pateikė VšĮ „Ekoagros“ direktoriui. Tęsdamas nusikalstamą veiką, nuo 2007 m. iki 2011 m. sudarė sutartis su VšĮ „Ekoagros“, dalyvavo atliekamose VšĮ „Ekoagros“ patikrose R. D. nedalyvaujant, teikė reikiamus dokumentus, kuriuose pasirašė R. D. vardu, po to VšĮ „Ekoagros“, vykdydama savo funkcijas bei remdamasi R. Č. pateikta informacija apie R. D. ūkį, išdavė R. Č. reikiamus sertifikatus ūkio veiklai tęsti, po to R. Č., žinodamas, kad pagal taisyklių 9.9.2 punktą reikalinga „kasmet deklaruoti pasėlius“, pagal 9.9.3 punktą reikalinga „dalį produkcijos parduoti <...>“, reikalinga NMA pateikti vedamo Ekologinės gamybos ūkio žurnalo duomenis apie realizuotą produkciją bei dokumentus, pagrindžiančius žurnale atvaizduotus duomenis, R. D. vardu vedė ūkio produkcijos apskaitą, teikė prašymus, paraiškas, kuriuos pateikė NMA darbuotojams, nežinantiems R. Č. ir R. D. sumanymo, po to nuo 2007 m. spalio 23 d. iki 2012 m. gegužės 30 d. į R. D. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, pervedus 186 615,80 Eur (644 347,04 Lt), R. D. sutikus, lėšomis disponavo R. Č., vykdydamas R. D. vardu ūkininko veiklą. Tokiu būdu R. Č. apgaule įgijo NMA teikiamą subsidiją – iš viso 186 615,80 Eur (644 347,04 Lt).

1.4. Pasitelkęs asmenį, kuriam byla nutraukta, kuris, neturėdamas jokių fizinių ir materialinių išteklių žemės ūkio veiklai plėtoti, už nenustatytą atlygį sutiko savo vardu įsteigti ūkininko ūkį – valdą, žinodamas, kad pagal taisyklių III dalį „Pareiškėjų tinkamumo kriterijai“ kompensacinės išmokos mokamos pareiškėjams, kurie „7.1. yra įregistravę valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre“, ir reikalinga įregistruoti ūkininko ūkį, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyriui 2010 m. balandžio 9 d. pateikė asmens, kuriam byla nutraukta, vardu prašymą dėl ūkininko ūkio įregistravimo, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) yra 13,66 ha dirbama žemė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurią 2010 m. balandžio 6 d., sudarant fiktyvią pirkimo–pardavimo sutartį, R. Č. ir apie šį nusikalstamą sumanymą nežinanti jo sutuoktinė I. Č. pardavė asmeniui, kuriam byla nutraukta, po to jis, žinodamas, kad asmuo, kuriam byla nutraukta, ūkininko veiklos nevykdys, tačiau jo vardu bus steigiamas ūkininko ūkis, neatskleidęs, kad tikrasis pareiškėjas yra R. Č., taip pat tikrųjų duomenų apie ūkininko asmens, kuriam byla nutraukta, ūkio veiklą, žinodamas, kad, pretenduojant į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, NMA būtina pateikti ne tik paraišką, bet ir dokumentus, patvirtinančius ūkio veiklą, žinodamas, kad pagal taisyklių 31 punktą, kuriame nurodyta, kad „Ekologinio žemės ūkio taisyklių laikymąsi kontroliuoja ir sertifikavimą atlieka ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimo įstaiga“, reikalinga asmens, kuriam byla nutraukta, vardu įsteigtą ūkį sertifikuoti, ir žinodamas, kad tokiems ūkiams naudojamos trąšos, įsigytos įmonių, kurios pagal Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Agrochemijos skyriaus išduotus (patvirtintus) leidimus įmonėms gali prekiauti tokiems ūkiams naudoti tinkamomis trąšomis, augalų apsaugos priemonėmis, ir UAB „Kustodija“ prekiauja tokiems ūkiams reikiamomis augalų apsaugos priemonėmis bei trąšomis, susitaręs su asmeniu, kuriam byla nutraukta, 2010 m. gegužės 31 d. sudarė sutartį Nr. PRD-090814 su UAB „Kustodija“, 2010 m. rugsėjo 3 d. priedą prie sutarties Nr. PRD-PRD-100614/FIZ/01 asmens, kuriam byla nutraukta, vardu ir tokiu būdu įgijęs trąšas, reikalingas ekologinio ūkio veiklai vykdyti, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 9 d. iki 2011 m. sausio 29 d. dalyvavo VšĮ „Ekoagros“ – įstaigos, kuri atlieka ekologinės gamybos ir išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimą bei kontrolę, atliekamuose patikrinimuose, asmens, kuriam byla nutraukta, vardu pildė ir teikė reikiamus dokumentus, po to VšĮ „Ekoagros“, vykdydama savo funkcijas bei remdamasi R. Č. pateikta informacija apie asmens, kuriam byla nutraukta, ūkio veiklą ir vietą, asmeniui, kuriam byla nutraukta, nedalyvaujant, atlikus ūkio valdos patikras, išdavė R. Č. reikiamus sertifikatus ūkio veiklai tęsti, po to R. Č., žinodamas, kad pagal taisyklių 9.9.2 punktą reikalinga „kasmet deklaruoti pasėlius“, pagal 9.9.3 punktą reikalinga „dalį produkcijos parduoti <...>“ ir reikalinga NMA pateikti vedamo Ekologinės gamybos ūkio žurnalo duomenis apie realizuotą produkciją bei dokumentus, pagrindžiančius žurnale atvaizduotus duomenis, asmens, kuriam byla nutraukta, vardu vedė ūkio produkcijos apskaitą, kurią pateikė NMA darbuotojams, nežinantiems R. Č. ir asmens, kuriam byla nutraukta, sumanymo, po to laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 9 d. iki 2010 m. spalio 15 d. į asmens, kuriam byla nutraukta, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią kredito unijoje „Jonavos žemė“, pervedus 42 110,62 Eur (145 399,55 Lt), asmeniui, kuriam byla nutraukta, sutikus, lėšomis disponavo R. Č., vykdydamas asmens, kuriam byla nutraukta, vardu ūkininko veiklą. Tokiu būdu R. Č. apgaule įgijo NMA teikiamą subsidiją – iš viso 42 110,62 Eur (145 399,55 Lt).

1.5. Be to, R. Č., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. sausio 29 d. mirus asmeniui, kuriam byla nutraukta, 13,66 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) paveldėjus šio asmens motinai N. B., kuri, neturėdama jokių fizinių ir materialinių išteklių žemės ūkio veiklai plėtoti, už nenustatytą atlygį susitarusi su R. Č., kuris, žinodamas, kad pagal taisyklių 44 punktą „Paramos gavėjui perdavus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre įregistruotas valdas, parama teikiama valdos perėmėjui“, sutiko ūkininko ūkį – valdą perleisti asmeniui Nr. 3, kuris už nenustatytą atlygį, susitaręs su R. Č., sutiko perimti savo vardu ūkininko valdą ir padėti tęsti R. Č. jo nusikalstamą sumanymą, t. y. N. B. vardu 2011 m. balandžio 15 d. pateikus prašymą VšĮ „Ekoagros“ dėl valdos perleidimo asmeniui Nr. 3, pastarajam 2011 m. balandžio 15 d. pateikus prašymą VšĮ „Ekoagros“ dėl valdos perėmimo; 2011 m. birželio 6 d. pateikus prašymą NMA dėl valdos perleidimo asmeniui Nr. 3, pastarajam 2011 m. birželio 7 d. pateikus prašymą NMA dėl išmokų pervedimo jo vardu, R. Č. su N. B. sudarė fiktyvų sandorį, kuriuo 2011 m. gegužės 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi kartu su nieko apie šį nusikalstamą sumanymą nežinančia sutuoktine I. Č. įsigijo 13,66 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kuris 2010 m. balandžio 6 d. sutartimi buvo parduotas asmeniui, kuriam byla nutraukta, po to, žinodamas, kad į asmens Nr. 3 kredito unijos „Jonavos žemė“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) yra 2011 m. sausio 25 d. pervesta subsidija – 17 325,09 Eur (59 820,06 Lt), N. B. juos paveldėjus ir pastarajai sutikus, R. Č. jie buvo grąžinti. Tokiu būdu R. Č. apgaule įgijo NMA teikiamą subsidiją – iš viso 17 325,09 Eur (59 820,06 Lt).

1.6. Pasitelkęs asmenį Nr. 3, kuris 2005 m. kovo 18 d. pateikęs prašymą įregistruoti ūkininko ūkį nurodė, kad dirbama žemė yra 21,60 ha (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), panaudos sutartimi nuomojama iš R. Č., tokiu būdu įregistravęs savo vardu ūkininko ūkį adresu: (duomenys neskelbtini), už nenustatytą atlygį laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. sutiko perduoti savo ūkio valdymą ir disponavimą R. Č. pastarajam vykdyti bei dalyvauti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonėse ir išmokoms gauti, pažeidžiant taisyklių 9.9.5 punktą, kuriame nurodyta, kad „maksimali metinė išmokos suma valdai dalyvaujant Ekologinio ūkininkavimo programoje – 115 848,01 Eur (400 000 Lt). Ūkis negali būti skaidomas siekiant išvengti paramos apribojimų (400 000 Lt valdai), po to R. Č., žinodamas, kad pretenduojant į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, NMA būtina pateikti ne tik paraišką, bet ir dokumentus, patvirtinančius ūkio veiklą, žinodamas, kad pagal taisyklių 31 punktą, kuriame nurodyta, kad „Ekologinio žemės ūkio taisyklių laikymąsi kontroliuoja ir sertifikavimą atlieka ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimo įstaiga“, reikalinga asmens Nr. 3 vardu valdomą ūkį – valdą sertifikuoti, pateikė VšĮ „Ekoagros“ – įstaigos, kuri atlieka ekologinės gamybos ir išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimą bei kontrolę, asmens Nr. 3 vardu reikiamus dokumentus, po to VšĮ „Ekoagros“, vykdydama savo funkcijas bei remdamasi R. Č. pateikta informacija apie asmens Nr. 3 ūkio veiklą ir vietą, asmeniui Nr. 3 nedalyvaujant ir nuo 2007 m. birželio 5 d. iki 2010 m. rugpjūčio 24 d. atliekant bausmę Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, atlikus ūkio valdos patikras, išdavė R. Č. reikiamus sertifikatus ūkio veiklai tęsti, po to R. Č., žinodamas, kad pagal taisyklių 9.9.2 punktą reikalinga „kasmet deklaruoti pasėlius“, pagal 9.9.3 punktą reikalinga „dalį produkcijos parduoti <...>“ ir reikalinga NMA pateikti vedamo Ekologinės gamybos ūkio žurnalo duomenis apie realizuotą produkciją bei dokumentus, pagrindžiančius žurnale atvaizduotus duomenis, asmens Nr. 3 vardu vedė ūkio produkcijos apskaitą, kurią pateikė NMA darbuotojams, nežinantiems R. Č. ir asmens Nr. 3 sumanymo, po to laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 13 d. į asmens Nr. 3 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, pervedus 146 587,54 Eur (506 137,49 Lt), asmeniui Nr. 3 sutikus, lėšomis disponavo R. Č., vykdydamas asmens Nr. 3 vardu ūkininko veiklą. Tokiu būdu R. Č. apgaule įgijo NMA teikiamą subsidiją – iš viso 146 587,54 Eur (506 137,49 Lt).

1.7. Pasitelkęs A. M., kuris, 2005 m. kovo 16 d. įregistravęs savo vardu ūkininko ūkį adresu: (duomenys neskelbtini), už nenustatytą atlygį laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. vasario 11 d. sutiko perduoti savo ūkio valdymą ir disponavimą R. Č. pastarajam vykdyti bei dalyvauti Kaimo plėtros 2004–2006 metų ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonėse, pastarasis, žinodamas, kad, pretenduojant į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, NMA būtina pateikti ne tik paraišką, bet ir dokumentus, patvirtinančius ūkio veiklą, A. M. vardu valdė jo ūkį, vedė ūkio produkcijos apskaitą, kurią pateikė NMA darbuotojams, nežinantiems R. Č. ir A. M. sumanymo, po to laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 25 d. į A. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, pervedus 379 021,11 Eur (1 308 684,09 Lt), A. M. sutikus, lėšomis disponavo R. Č., vykdydamas A. M. vardu ūkininko veiklą. Tokiu būdu R. Č. apgaule įgijo NMA teikiamą subsidiją – iš viso 379 021,11 Eur (1 308 684,09 Lt).

2. R. Č. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, dėl to, įgijęs teisę gauti didelės vertės NMA teikiamą subsidiją, padarė didelę žalą. Nustatytos tokios nusikalstamos veikos aplinkybės:

2.1. Laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., iš anksto žinodamas, kad, siekdamas gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“, pareiškėjas gali pateikti tik vieną paraišką pagal minėtą priemonę, siekdamas išvengti maksimalios metinės išmokos valdai 115 848,01 Eur (400 000 Lt) apribojimo bei žinodamas, kad ūkis negali būti skaidomas, įgyvendindamas vieninga tyčia apimantį nusikalstamą sumanymą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, skiriamas pagal minėtą veiklos sritį, pasitelkęs asmenį Nr. 1, kuris už nenustatytą atlygį sutiko savo vardu imituoti ūkininko veiklą, žinodamas, kad reikalinga asmens Nr. 1 vardu pagrįsti turėtas veiklos išlaidas ir pačios veiklos realumą, 2009 m. rugsėjo 1 d. VšĮ „Ekoagros“ tikrinimo protokole Nr. PAG-K-09-02525, 2009 m. balandžio 23 d. sutartyje Nr. SUT-K-09-00085 įrašė rankraštinius įrašus „asmuo Nr. 1“ ir asmens Nr. 1 vardu pasirašęs, taip suklastojęs dokumentus, juos pateikė VšĮ „Ekoagros“; sudarė 12 panaudos sutarčių, kuriose įrašė žinomai melagingus duomenis apie neva panaudos sutartimis išnuomojamus žemės sklypus asmeniui Nr. 1. Po to šiuos žinomai melagingus duomenis patvirtino savo parašu kaip panaudos davėjas bei pasirašė už asmenį Nr. 1 kaip panaudos gavėją ir pateikė VšĮ „Ekoagros“.

2.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, pasitelkęs asmenį Nr. 2, kuris už nenustatytą atlygį sutiko savo vardu imituoti ūkininko veiklą, įsigijo asmens Nr. 2 vardu augalines trąšas iš UAB „Kustodija“, 2010 m. gegužės 31 d. sudarydamas sutartį Nr. PRD-090814 su UAB „Kustodija“, kurioje pasirašė asmens Nr. 2 vardu, taip patvirtindamas jam žinomai melagingus duomenis, kuriuos pateikė UAB „Kustodija“, po to 2010 m. liepos 28 d. UAB „Kustodija“ pateikė informaciją dėl įgalioto asmens, kurioje pasirašė asmens Nr. 2 vardu, bei šiuos žinomai melagingus duomenis asmens Nr. 2 vardu pateikė nieko apie tai nežinančiai UAB „Kustodija“.

2.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, pasitelkęs R. D., kuris už nenustatytą atlygį sutiko savo vardu imituoti ūkininko veiklą, žinodamas, kad tokiai veiklai vykdyti yra reikalingas ekologinio gamybos ūkio sertifikavimas bei patvirtinamasis dokumentas, išduodamas VšĮ „Ekoagros“, nenustatytu laiku ir vietoje parašė bei pasirašė R. D. vardu pasižadėjimą dėl dokumentų pristatymo, taip pagaminęs suklastotą dokumentą, jį 2007 m. kovo 30 d. pateikė VšĮ „Ekoagros“ direktoriui, po to 2007 m. balandžio 20 d. sudarė sutartį Nr. SUT-K-07-00506 su VšĮ „Ekoagros“ R. D. vardu, po to 2007 m. gegužės 28 d. užpildė prašymą dėl R. D. ekologinės gamybos sertifikavimo bei pasirašė R. D. vardu, po to 2007 m. gegužės 28 d. ekologinės gamybos ūkio pirminio vertinimo anketoje, 2007 m. gegužės 28 d. ūkio laukų duomenyse, 2007 m. birželio 19 d. ekologinės gamybos ūkio tikrinimo protokole Nr. PAG-K-07-00632, 2007 m. rugsėjo 28 d. prašyme dėl neekologiškų augalų daiginimo medžiagos naudojimo, 2007 m. gruodžio 27 d. produkcijos (derliaus) ūkyje apskaitos dokumentuose R. Č. pasirašė R. D. vardu ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus pateikė VšĮ „Ekoagros“, po to 2010 m. balandžio 28 d. R. D. vardu sudarė sutartį Nr. SUT-K-10-00256 su VšĮ „Ekoagros“, kurioje pasirašė R. D. vardu, po to 2011 m. liepos 13 d. ekologinės gamybos ūkio protokole Nr. PAG-K-11-01134 pasirašė R. D. vardu, po to 2011 m. liepos 13 d. suklastojo tikrą dokumentą pasirašydamas įsipareigojimą R. D. vardu, kuriame įsipareigojo 2012 m. apsėti visus laukus ankštinėmis kultūromis, kurį R. Č. patvirtino pasirašydamas už R. D. ir šį žinomai suklastotą dokumentą pateikė VšĮ „Ekoagros“.

2.4. Be to, R. Č. R. D. vardu įsigijo iš įmonės UAB „Dojus Agro“ plūgus – du vienetus „KUHN Multi-master 112 4E NSH-4“, 2009 m. rugsėjo 30 d. sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartis Nr. DV 102/2009 ir Nr. DV 103/2009 bei priedus Nr. 1 prie sudarytų sutarčių, kuriuose R. D. vardu pasirašė, patvirtindamas šiuos žinomai melagingus duomenis apie neva R. D. perkamus plūgus, juos pateikė nieko apie tai nežinančiai UAB „Dojus Agro“, R. D. vardu įsigijo iš įmonės UAB „Naftrus“ žemės ūkiui skirtą dyzeliną ir 2011 m. kovo 30 d. sąskaitoje faktūroje, serija NAD, Nr. 0011957, ir 2011 m. kovo 30 d. krovinio važtaraštyje, serija NAD, Nr. 0012278, pasirašė R. D. vardu, tokiu būdu patvirtindamas šiuos žinomai melagingus duomenis apie neva R. D. perkamą dyzeliną, juos pateikė nieko apie tai nežinančiai UAB „Naftrus“.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas R. Č. taikė BK 75 straipsnio nuostatas. Tokį sprendimą teismas priėmė įvertinęs R. Č. asmenybę ir nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes (dirba, neteistas, baustas administracine tvarka, padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius baigtus nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai bei valdymo tvarkai, susijusius su dokumentų klastojimu, nors neteisėtai panaudotos itin didelės vertės subsidijų lėšos, vis dėlto tokie veiksmai nepriskiriami smurtinio pobūdžio nusikaltimams kitų asmenų sveikatai ar gyvybei), pašalinęs atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamos veikos padarymą bendrininkų grupe ir atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos prieš daugiau kaip septynerius metus. Teismas padarė išvadą, kad tokios trukmės baudžiamasis procesas savaime daro atsakomybėn traukiamam asmeniui baudžiamąjį poveikį. Be to, nors nusikalstami veiksmai truko ir pakankamai ilgai, vis dėlto buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, nes duomenų apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus nėra.

3.1. Kadangi R. Č. veikė kaip nusikaltimo vykdytojas, o R. D. ir A. M. – kaip padėjėjai, iš nuosprendžio pašalintas inkriminuotas bendrininkų grupės požymis (BK 25 straipsnio 2 dalis), kartu pašalinta ir nuosprendyje nurodyta visų nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką, nurodytą BK 207 straipsnio 1 dalyje, padarė bendrininkų grupė.

3.2. Atsižvelgiant į tai, kad iš R. Č. inkriminuotos BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodytos veikos aplinkybių matyti, jog jis buvo kaltinamas ir nuteistas tik už tikrų dokumentų suklastojimą, o ne netikrų dokumentų pagaminimą, taip pat į tai, kad alternatyviojo požymio – suklastoto dokumento pagaminimo BK 300 straipsnis nenustato, be to, kaltinimai dėl dokumentų suklastojimo pareikšti tik R. Č., ši teismo nuosprendžio dalis patikslinta, pašalinant aplinkybes, kad R. Č.: 1) pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, paliekant aplinkybes, kad jis suklastojo kaltinime nurodytus dokumentus ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo; 2) BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodytą veiką padarė veikdamas kartu su E. Č., D. J. ir R. D.. Be to, pašalintas didelio skaičiaus dokumentų suklastojimo požymis, nes R. Č. nėra nuteistas dėl BK 300 straipsnyje išvardytų konkrečių rūšių dokumentų (asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų) suklastojimo.

3.3. Nuosprendžio dalis dėl konfiskuotino turto patikslintina, nurodant, kad iš R. Č. priteisiama konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 201 040,16 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi BK 72 straipsnio 5 dalimi, reglamentuojančia konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, tačiau neteisingai nurodė, kad konfiskuojamas iš nusikalstamos veikos gautas turtas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistasis R. Č. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendį, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 21 d. nuosprendį ir bylą jam nutraukti. Kasatorius nurodo, kad:

4.1. Teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, kurie suvaržė įstatymo garantuotas teises ir pažeidė teisę į gynybą.

4.2. Netinkamas BK 2 straipsnio 3, 4 dalių, 207 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 3 dalies aiškinimas ir taikymas, netinkamas ūkio skaidymo sąvokos taikymas, teisėtos veiklos kriminalizavimas, netinkamas esminės apgaulės ir didelės žalos sąvokų aiškinimas, netinkamas skirtingų teisinės atsakomybės rūšių (baudžiamosios ir mokesčių, baudžiamosios ir civilinės teisės) neatribojimas, pažeidęs ultima ratio (kraštutinė priemonė) principą.

4.3. Taikant tiek BK 300 straipsnio 3 dalį, tiek 207 straipsnio 1 dalį, ultima ratio principo požiūriu itin reikšmingas didelės žalos kriterijus. Netinkamas šio kriterijaus taikymas lėmė nepagrįstą nuteisimą, netinkamą atsakomybės rūšies parinkimą (nebuvo atribota mokestinė atsakomybė pagal prievoles mokesčių administratoriui nuo baudžiamosios atsakomybės), taip pat sukūrė prielaidas netinkamai taikyti BK 72 straipsnio nuostatas. Beje, jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, nes, nepagrįstai palikus veiką kvalifikuojantį didelės žalos požymį, pasunkinta jo atsakomybė, lyginant su BK 300 straipsnio 1 dalimi.

4.4. NMA atstovės pirmosios instancijos teisme pripažino, kad išmokos tiek jo (kasatoriaus), tiek kitų asmenų ūkiams buvo išmokėtos teisėtai, įsipareigojimai ekologinio ūkininkavimo išmokai gauti visiškai įvykdyti, kaltinami asmenys pažeidimų nepadarė, pretenzijų jiems nėra. Tokiame kontekste, kai NMA neturi jokių pretenzijų, visiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo (jos nepaneigė ir apeliacinės instancijos teismas) išvada, kad tai, jog NMA nepadėjo teisėsaugos institucijoms, nerodė jokio noro išsiaiškinti ir nustatyti nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, kelia abejonių dėl šios institucijos darbo pobūdžio skaidrumo, sąžiningumo. Tokie teismų samprotavimai išeina už kaltinimo ribų, menkina valstybinės institucijos prestižą ir apskritai yra kerštas už tai, kad institucija neturėjo kaltinamiesiems jokių pretenzijų. Tai rodo, kad didelės žalos požymis buvo tiesiog preziumuotas. Taigi NMA pozicija, kad žala nepadaryta, yra itin reikšminga sprendžiant tiek dėl didelės žalos požymio, tiek dėl pačios veikos pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-216/2013, 2K-316/2013, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013, 2K-4-689/2019, 2K-178-303/2019, 2K-10-689/2020). Teismai nurodytos teismų praktikos išaiškinimų nepaisė.

4.5. Teismai netinkamai aiškino ūkio skaidymo sąvoką, nepateikė jokių motyvų, kaip suprantamas skaidymas, neatribojo ūkio skaidymo nuo naujų ūkių steigimo, tokiu būdu teisėtą veikimą prilygino neteisėtam, taip pažeidė nullum crimen sine lege (nėra tokio nusikaltimo, kuris nebūtų nustatytas įstatymu) principą.

4.6. NMA atstovė dėl taisyklių 9.5.5 punkto pirmosios instancijos teisme parodė, kad,,tai aptaki norma, agentūra kaip suprato, taip ir administravo pagal tai. Kito detalizuojančio teisės akto, kas galėtų būti valdos skaidymas, šitame paramos skyrimo laikotarpyje, t. y. 2007–2013 m., kaip ir nėra.“ Vėlesnės taisyklių redakcijos 24.2.1 punkte nurodoma, kad „ekologinio ūkininkavimo didžiausia metinė išmokos suma valdos savininkui, kai jis įgyvendina, – 115 848 Eur. Ūkis negali būti skaidomas siekiant išvengti paramos apribojimų (115 848 Eur valdai). Apskaičiuodama paramos sumą Agentūra turi atsižvelgti į praeitų metų paramos paraiškoje nurodytus duomenis. Paramos suma, suskaidžius ūkius, dvejus metus negali viršyti praėjusiais metais už tą (neišskaidyto ūkio) plotą išmokėtos paramos sumos.“ Tačiau vėlesnis ir aiškesnis teisinis reguliavimas negali reikšti, kad veika buvo nusikalstama veikos metu galiojusios taisyklių redakcijos 9.5.5 punkto požiūriu; nepakankamas teisinio reguliavimo aiškumas negali būti perkeltas jam (kasatoriui) kaip kaltės pagrindas, be to, teisė negalioja atgaline tvarka (lex retro non agit).

4.7. Naujų ūkių sukūrimas nėra ūkio skaidymas, juolab pati NMA jokio neteisėtumo jo (kasatoriaus) veiksmuose neįžvelgė, o naujai įsteigtuose ūkiuose buvo realiai ūkininkaujama, t. y. buvo užsiimama tokia veikla, kokiai remti ir buvo skirtos išmokos. Ūkininko ūkis nėra vien žemės sklypai, kuriuose ūkininkaujama, o specifinis teisių ir prievolių kompleksas, kaip įtvirtinta Ūkininko ūkio įstatyme – „ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma“. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės paneigdamas (nuosprendžio 43 punktas) lingvistinį ir loginį sąvokos „skaidymas“ aiškinimą, įtraukdamas į „skaidymo“ turinį ir naujų ūkių steigimą, plečiamai aiškino baudžiamąjį įstatymą, lėmusį jo baudžiamąją atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtUC04LTc4OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-P-8-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-P-8-788/2016">2A-P-8-788/2016</a>). Be kita ko, taisyklių 9.5.5 punktas nedraudė naujų ūkių steigimo, todėl jo nuteisimas taip pat reiškia ir principo nullum crimen sine lege pažeidimą.

4.8. Teismų praktikoje pripažįstama, kad veikų, susijusių su netinkamu mokesčių sumokėjimu, dirbtinis kvalifikavimas pagal turtinių nusikalstamų veikų normas (taip pat ir pagal normas, nustatančias atsakomybę už nusikaltimus bei baudžiamuosius nusižengimus ekonomikai ir verslo tvarkai – iš esmės vien dėl jų griežtesnio pobūdžio) neatitinka baudžiamojo įstatymo tikslų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA5LTc0Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-109-746/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-109-746/2017">2K-109-746/2017</a>, 2K-7-176-303/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU2LTc4OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-156-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-156-788/2016">2K-156-788/2016</a>, 2K-7-304-942/2016). Be to, kasacinėje nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA5LTc0Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-109-746/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-109-746/2017">2K-109-746/2017</a> pažymėta, kad, net ir nustačius atitinkamos veikos požymių, tokia veika ne visada vertinama kaip nusikalstama. Dėl mažesnio tokio pobūdžio veikų pavojingumo gali būti taikomos kitų teisės šakų nustatytos priemonės, pavyzdžiui, administracinė atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU2LTc4OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-156-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-156-788/2016">2K-156-788/2016</a>, 2K-7-304-942/2016). Pirmiausia, pačiai subsidijas administruojančiai įstaigai (NMA) teigiant, kad jokia žala šios institucijos interesams nepadaryta, teismai negalėjo preziumuoti didelės žalos požymio ir pripažinti jo (kasatoriaus) kaltu pagal BK 207 straipsnio 1 dalį. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad tuo pačiu metu, kaip ir ikiteisminis tyrimas, vyko procesai dėl mokestinių nepriemokų pagal mokesčių teisės nuostatas (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2013 m. gegužės 29 d. ir 2014 m. sausio 22 d. patikrinimo aktai), kurios rezultatai galėjo reikšti mokestinės nepriemokos apskaičiavimą ir išreikalavimą. Taigi teismai neatribojo mokestinės ir baudžiamosios atsakomybės, taip pažeidė ultima ratio principą.

4.9. Teismų praktikoje nuosekliai aiškintas esminės apgaulės požymis, galimybės ginti galimai pažeistus interesus kitų teisės šakų galimybėmis ir būdais, turtinių veikų atribojimo dėl apgaulės sudarytų sandorių klausimai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161/2013, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017, 2K-108-788/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjUtNjk3LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-65-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-65-697/2019">2K-65-697/2019</a>). Kasacinėje nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjUtNjk3LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-65-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-65-697/2019">2K-65-697/2019</a> išaiškinta, kad labai svarbu atskirti sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką nuo dėl apgaulės sudaryto sandorio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 straipsnio 1, 5 dalys). Lygiai tokie patys, tik dar griežtesni reikalavimai apgaulės esmingumui taikytini BK 207 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos atveju, nes šiuo atveju dėl subsidijos išmokėjimo sprendžia institucija, kuri veikia didesnio rūpestingumo ir atidumo sąlygomis (minėta, kad NMA jokių apgaulės požymių, neteisėtumo nenustatė). Tarp jo (kasatoriaus) ir NMA susiklostė teisiniai santykiai, turintys administracinės teisės, mokesčių teisės ir civilinės teisės bruožų. Teisiniai santykiai ir teisinė atsakomybė pagal kitų teisės šakų normas gali peraugti į baudžiamąją atsakomybę tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg0LTY5Ny8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-184-697/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-184-697/2017">2K-184-697/2017</a>).

4.10. Teismai esminės apgaulės požymio neanalizavo, o apeliacinės instancijos teismas šį požymį pakeitė teisinės simuliacijos sąvoka. Šiame kontekste vėl kritikuojami NMA veiksmai, esą agentūra „atsižvelgė tik į formalius kriterijus paramai gauti“, tačiau būtent teismai jį (kasatorių) pripažino kaltu, remdamiesi tik formaliais kriterijais bei taikydami plečiamąjį teisės aiškinimą, kai teisėtas elgesys ir jokios apgaulės nebuvimas pavadinami teisine simuliacija, šią sąvoką sutapatinant su esmine apgaule. Tačiau teisinės simuliacijos sąvoka, pateikiama teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xOS05NDIvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-19-942/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-19-942/2017">2K-7-19-942/2017</a>), kaip tik prieštarauja pasirinktai teisinei interpretacijai, nes simuliacija nėra būtinas apgaulės elementas. Nurodytoje kasacinėje nutartyje išaiškinta, kad simuliacija gali turėti reikšmės sutarties pripažinimui negaliojančia, bet tik jau ne būti pakankamas pagrindas baudžiamajai atsakomybei kilti, tapatinant su esmine apgaule, kurios pakanka įveikti ne bet kokiam eiliniam, apdairiam civilinės teisės subjektui (bonus pater familiae kriterijus), o institucijai, kuriai subsidijų administravimas yra valstybės suteikta funkcija, reikalaujanti ypatingo profesionalumo, tikslumo, apdairumo.

4.11. Teismai padarė esminius BPK pažeidimus, kurie leidžia konstatuoti baudžiamojo proceso neteisėtumą ir apskritai negalimumą arba reiškia teisės į gynybą, duomenų pripažinimo įrodymais pažeidimus.

4.12. Vienas tokių esminių BPK pažeidimų yra tas, kad baudžiamoji byla nebuvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, t. y. nėra teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 straipsnis), taip eliminuojant visą baudžiamojo proceso stadiją. Toks pažeidimas leidžia teigti apie baudžiamojo proceso neteisėtumą ir teisėtų procesinių sprendimų negalimumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU4LTg5NS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-158-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-158-895/2015">2K-158-895/2015</a>).

4.13. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą, nes neskyrė ūkininkų ūkių ūkinės finansinės veiklos ekspertizės, nors specialistės I. Venckevičienės mokestinių patikrinimų aktai ir specialistės A. Blau konsultacinės išvados prieštaravo viena kitai ir šių prieštaravimų, apklausus specialistes teisme, pašalinti nepavyko. Be to, specialistė A. Blau konsultacinėje išvadoje nurodo, kad VMI specialistės I. Venckevičienės patikrinimo aktuose buvo išeita iš mokestinio patikrinimo ribų – nustatinėtos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti mokestinio patikrinimo objektas. Specialistė I. Venckevičienė nurodė nežinanti talkavimo sąvokos, nors ši sąvoka labai svarbi. Pagal Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, talkininkas – tai fizinis asmuo, tarpusavio susitarimu ūkyje dirbantis nemokamai. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad ūkininkas su partneriais, nurodytais Ūkininkų ūkių registre, ir talkininkais darbo sutarčių nesudaro. Taigi natūralu, kad ūkininkai ir kaimo bendruomenė vieni kitiems padeda ir šia pagalba naudojosi tiek jis (kasatorius), tiek kiti ūkininkai.

4.14. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas privalėjo imtis priemonių prieštaravimų priežastims išsiaiškinti ir pašalinti, pavyzdžiui, skirti BPK 286 straipsnyje nustatyta tvarka ekspertizę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-525/2010, 2K-165/2013, 2K-337/2014, 2K-211-895/2018). To nepadaręs, teismas pažeidė teisę į gynybą ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą.

4.15. Pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK nuostatas, apklausdamas J. B. motiną N. B. bendraisiais liudytojo apklausos pagrindais, neišaiškindamas jai teisės atsisakyti duoti parodymus apie mirusio sūnaus galimai padarytą nusikalstamą veiką (BPK 82 straipsnio 2 dalis). Tai laikytina esminiu BPK pažeidimu, o tokiu būdu gauti duomenys – niekiniais, neatitinkančiais įrodymų sampratos BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme. Teismų išvados, kad tokiu atveju mirusio asmens artimiesiems giminaičiams netaikomos garantijos, nustatytos BPK 82 straipsnio 2 dalyje, ir neišaiškintina teisė atsisakyti duoti parodymus prieš mirusį sūnų, nepagrįstos, nes esmė yra ne draudimas apklausti asmenis kaip liudytojus, o tai, kad privaloma išaiškinti apklausiamiems asmenims jų teises (BPK 45 straipsnis), t. y. privaloma išaiškinti teisę atsisakyti duoti parodymus prieš savo artimą asmenį, nors jis ir būtų miręs. Juolab nepaisant to, kad J. B. yra miręs, jo veiksmai aprašyti tiek kaltinamajame akte, tiek ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl jo motinai N. B. turėjo būti išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus ar atsakyti į tam tikrus klausimus. Be to, N. B. po sūnaus mirties paveldėjo žemės sklypą, kurį jis (kasatorius) iš jos vėliau įgijo, todėl ji buvo apklausiama apie šį sandorį, taip verčiama duoti parodymus ir prieš save pačią. Nekaltumo prezumpcija reiškia ir tai, kad po asmens mirties negali būti kėsinamasi į asmens reputaciją, pasisakant dėl mirusio asmens kaltės ar užduodant klausimus, atsakymai į kuriuos patvirtintų mirusio asmens kartu su juo (kasatoriumi) padarytus veiksmus, kuriuos teismai laiko nusikalstamais. Teismų pasirinktas teisės aiškinimas, kad tokiu atveju N. B. turėjo būti apklausiama kaip liudytoja bendra tvarka, neišaiškinant jai teisės atsisakyti duoti parodymus apie mirusio sūnaus galimai padarytas veikas, taip pat liudyti prieš save pačią, nukrypo nuo teismų praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00NDQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-444/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-444/2011">2K-P-444/2011</a>, 2K-214/2013, 2K-259-942/2019).

4.16. Pirmosios instancijos teisme prokuroras savo baigiamojoje kalboje dėl jo (kasatoriaus) atsisakė kaltinimo pagal BK 300 straipsnį, tačiau tokia valstybinio kaltintojo pozicija jokios teisinės interpretacijos nesulaukė. Juolab po tokio prokuroro pareiškimo buvo eliminuotas didelės žalos požymis, taip pat išnyko ir žalos bei dokumentų suklastojimo priežastingumas. Be abejonės, teismas nėra saistomas prokuroro pozicijos, jeigu prokuroras prašo priimti išteisinamąjį ar apkaltinamąjį nuosprendį. Tačiau, kai prokuroras atsisako kaltinimo pagal vieną iš veikų, yra visiškai kita procesinė situacija, nes tokiu atveju valstybinis kaltinimas, kurį pagal įstatymą palaiko prokuroras, iš viso nėra palaikomas. Taigi teismas, kuris priima apkaltinamąjį nuosprendį pagal kaltinimą, kurio nepalaiko prokuroras (valstybinis kaltintojas), yra jau nebe nešališkas arbitras, o de facto (faktiškai) alternatyvus prokuroras, tai paneigia rungtyniškumo principą, taip pat yra esminis BPK pažeidimas, t. y. teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (faktiškai nebekaltinamas), pažeidimas.

4.17. Teismai nesuprato BK 72 straipsnio 5 dalies teisinio reguliavimo ir skirtumo tarp turto ir pinigų sumos, nors subsidijos buvo išmokėtos būtent pinigais. Tačiau pats pagrindinis dalykas yra tas, kad šioje byloje visos išmokos buvo išmokėtos ūkininkams, kurie realiai dalyvavo konkrečiose Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonėse, ūkiai realiai veikė, buvo vykdoma teisėta veikla, užaugintas ir parduotas derlius, taigi išmokos ūkininkams buvo išmokėtos teisėtai ir už realiai įvykdytas programas, o dėl šios priežasties išmokos negali būti laikomos nusikalstamos veikos rezultatu BK 72 straipsnio prasme.

4.18. Visiškai nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvas, išdėstytas 72.5 punkte, kuriame cituojama kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjIyLTk2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-222-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-222-969/2019">e3K-3-222-969/2019</a>. Tokia motyvacija ydinga net keliais aspektais.

4.19. Visų pirma, šioje byloje nėra nukentėjusiųjų, nes nė prieš vieną asmenį (net ir juridinį) jokia apgaulė, juolab esminė, naudojama nebuvo, visi jo veiksmai subsidijas administruojančios įstaigos požiūriu buvo teisėti. Antra, nėra jokio pagrindo remtis teismų praktika civilinėse bylose, o toks rėmimasis tik patvirtina kasacinio skundo argumentus dėl ultima ratio principo pažeidimo. Iš esmės situacija, kai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti civilinį ieškinį, jo (kasatoriaus) padėtį tik pablogino, nes jis (kasatorius) gavo blogiausią teisinį rezultatą, koks būtų įmanomas, jeigu civilinis ieškinys būtų pripažintas pagrįstu, o jo (kasatoriaus) atsikirtimai į ieškinį būtų atmesti. Jo (kasatoriaus) teisinės padėties bloginimas, kai administruojanti institucija teigia, kad žalos nepatyrė, o iš jo priteisiama konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma, yra neteisėtas ir prieštarauja teismų praktikai. Apeliacinės instancijos teismas nevertino dar ir tos aplinkybės, kad NMA nepareiškė ieškinio ir civilinio proceso tvarka, tai dar kartą patvirtina, jog institucija jokios žalos nepatyrė.

4.20. Nei šioje byloje nuteisti asmenys, nei tie asmenys, dėl kurių baudžiamoji byla išskirta, iš inkriminuotų veikų nepraturtėjo, nes ūkinė veikla realiai buvo vykdoma. Kasacinėje nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMC03ODgvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-30-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-30-788/2017">2K-7-30-788/2017</a> situacija buvo kita (organizuotos grupės nariai neteisėtai neišvežė akcizais apmokestinamos prekės – laivams skirto dyzelino), tačiau, kiek tai susiję su BK 72 straipsnio taikymu, kasacinės instancijos teismas pasisakė:,,Pagal šios normos prasmę turto vertės išieškojimas pirmiausia turi būti nukreiptas į tą turtinę naudą, kurią nuteistasis realiai gavo iš nusikalstamos veikos.“ Jis (kasatorius) jokios realios naudos negavo, nes jokios nusikalstamos veikos nepadarė, o išmokos buvo panaudotos tam, kam jos ir buvo skirtos. Teismai nutarė tik iš jo (kasatoriaus) konfiskuoti turtą ar jo vertę atitinkančią pinigų sumą, nusprendę, kad visi kiti ūkininkai jų gautas išmokas kažkodėl perleido jam.

4.21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. vasario 11 d. nutartimi baudžiamąją bylą Nr. 2K-9-976/2020 perdavė nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai dėl BK 200 straipsnio taikymo, tai gali turėti reikšmės ir BK 72 straipsnio normų aiškinimui bei taikymui. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, įgyvendinant BK 72 straipsnio nuostatas dėl turto konfiskavimo, būtina vadovautis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl jų aiškinimo, joje pateikiami papildomi kriterijai, kuriuos turi vertinti teismas, tarp jų ir šios teisinės priemonės proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04My8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-83/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-83/2010">2K-7-83/2010</a>, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-262-489/2017, 2K-2-693/2019).

5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Bekišas (Sergejus Bekiš) atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad kasacinio skundo argumentai ir prašymai nepagrįsti, byloje esminių BPK pažeidimų nepadaryta, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

5.1. Kasatoriaus R. Č. panaudota apgaulė darant BK 207 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą buvo esminė ir turėjo lemiamą įtaką sprendimui skirti subsidiją. Byloje nustatyta, kad kasatorius, sutaręs su kaltinime nurodytais asmenimis, kuriems byla išskirta į atskirą ar nutraukta, bei su R. D. ir A. M., sudarė formalius žemės sklypų nuomos (panaudos) ir pirkimo–pardavimo sandorius su minėtais asmenimis. Be to, veikdamas kartu su R. D. ir A. M., šiems padedant įgyvendinti jo sumanymą įgyti kuo daugiau Europos Sąjungos paramos lėšų, R. Č. suplanavo veiksmų, reikalingų šiam tikslui pasiekti, seką. Pateikdamas minėtų asmenų parengtus dokumentus, be kita ko, dalį jų ir pats suklastodamas, kaip neva pasirašytus jų vardu, VšĮ „Ekoagros“ ir NMA, tokiu būdu už juos atliko veiksmus, be kurių nebūtų įgyvendinti formalieji reikalavimai paramai gauti. Tokia situacija iš esmės buvo siekiama apeiti įstatymo, ribojančio paramos dydį vienam ūkio subjektui, reikalavimus. NMA, būdama suklaidinta dėl tikrosios ūkininkų ūkius įregistravusių asmenų valios realiai nevykdyti ūkininkavimo veiklos, o gautas subsidijų lėšas perleisti kasatoriui, šiuo pagrindu išmokėjo Europos Sąjungos paramos lėšas.

5.2. Dėl didelės žalos požymio. Nors veikos kvalifikavimui pagal BK 207 straipsnio 1 dalį apgaule gautos subsidijos dydis neturi reikšmės (kasatorius pripažintas kaltu padaręs BK 207 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 27 d.) nurodytą nusikaltimą), tačiau teismas pagrįstai konstatavo, kad kasatorius padarė BK 300 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, nes šiuo atveju jo veiksmais padaryta didelė žala. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad siekiant gauti subsidijas ir kompetentingoms institucijoms nepateikus kaltinime nurodytų suklastotų dokumentų, taip pat ir kitų dokumentų, kurie buvo būtini tam, kad ūkiai atitiktų formaliuosius reikalavimus subsidijoms gauti, šių dokumentų visumos nebuvimas būtų nulėmęs tai, kad sprendimas dėl 1 201 040,16 Eur (4 146 951,48 Lt) dydžio subsidijų išmokėjimo R. D., A. M. ir kitiems asmenims būtų neigiamas.

5.3. Teismas įtikinamai ir logiškai aiškino ūkio skaidymo sąvoką ir pagrįstai nurodė, kad ūkio skaidymu gali būti pripažįstami ir tokie veiksmai, kuriais sukuriama situacija, kai žemės ūkio valdos įsigyjamos (ar jomis disponuojama panaudos, nuomos bei kitais pagrindais) iš to paties asmens (ar su juo susijusių asmenų) ir tokiu būdu potencialių subsidijos žemės ūkio veiklai gavėjų padaugėja, nesant pastarųjų realių ketinimų faktiškai vykdyti ūkio veiklą, o žemės valda bei kartu paramos lėšomis disponuojant pirminiam žemės savininkui (kasatoriui) ar su juo susijusiems asmenims. Būtent tokia situacija šioje byloje ir nustatyta. Byloje esantys įrodymai patvirtina išvadą, kad kasatorius, siekdamas finansinės naudos – gauti maksimalias išmokas už ekologinį ūkininkavimą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, gerai žinodamas reikalavimus ūkininko ūkiui įregistruoti, ekologinio ūkininkavimo reikalavimus, sukūrė schemą – įregistruoti kitų asmenų vardu vis naujus ūkininkų ūkius ir jų vardu gauti išmokas. Kasatoriaus iniciatyva kitų fizinių asmenų vardu buvo įregistruoti ūkininkų ūkiai. Kasatorius specialiai suskaidė paties valdomas žemes į mažesnius sklypus – pirkimo–pardavimo ar panaudos sutartimis išnuomojo savo ir kitų asmenų žemes kitiems ūkininkams, kurių vardu ir buvo sukurti minėtų asmenų ūkiai.

5.4. Dėl baudžiamosios ir mokestinės, administracinės ar civilinės atsakomybės atribojimo pažymima, kad kreditinio sukčiavimo veikos kriminalizavimo pagrindas jau yra vien faktas, kad subsidijos gavimo procese buvo panaudota esminė apgaulė. Šiuo atveju akivaizdu, kad kasatoriaus veikos pagal savo pavojingumą, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius akivaizdžiai pasiekė baudžiamosios atsakomybės lygį ir atitinka jam inkriminuotų nusikaltimų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

5.5. Dėl esminių BPK pažeidimų. Byloje yra, vadovaujantis BPK 233 straipsniu, 2016 m. kovo 2 d. priimta nutartis perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (29 t., b. l. 36).

5.6. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai neskyrė ūkinės finansinės veiklos ekspertizės, nes specialistės I. Venckevičienės išvada ir specialistės A. Blau konsultacinė išvada prieštaravo viena kitai. Nors teismas ekspertizės neskyrė (šio klausimo sprendimas yra teismo prerogatyva, be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad skirti ekspertizės neprašė ir patys proceso dalyviai), tačiau bylos nagrinėjimo metu apklausė specialistę A. Blau ir keletą kartų (taip pat ir apeliacinės instancijos teisme) specialistę I. Venckevičienę. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į skundų argumentus, kad byloje nebuvo pakankamai remiamasi specialistės auditorės A. Blau konsultacinės išvados duomenimis, nurodė, kad buvo vertinamos abiejų specialisčių išvados ir jų paaiškinimai teisme. Teismas pagrįstai konstatavo, kad specialistė A. Blau konsultacinėje išvadoje analizavo ūkio valdų atitiktį kriterijams, kurie aktualūs subsidijoms gauti, preziumuojant, kad būtent A. M., R. D. ir kiti asmenys buvo faktiniai jų valdytojai, tačiau iš šio dokumento negalima spręsti, jog buvo vertinamas ir kitų objektyvių aplinkybių, kurios aptariamos specialistės I. Venckevičienės patikrinimo akte, turinys.

5.7. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogišką skundo argumentą dėl BPK pažeidimų apklausiant liudytoją N. B., pagrįstai nurodė, kad apklausiant šią liudytoją, kuri prieš apklausą nebuvo informuota apie teisę neduoti parodymų prieš savo šeimos narį, BPK nuostatos pažeistos nebuvo. Teismas pažymėjo, kad J. B. nagrinėjamoje byloje nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, baudžiamoji byla jam buvo nutraukta dar ikiteisminio tyrimo stadijoje, jam mirus, o baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia asmenų apklausti kaip liudytojų baudžiamojoje byloje, kurioje jų šeimos narių ar artimųjų giminaičių baudžiamosios atsakomybės klausimas nėra ir dėl objektyvių priežasčių negali būti sprendžiamas.

5.8. Prokuroras baigiamųjų kalbų metu išsakė poziciją, kad kasatoriaus veiksmų nereikia papildomai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, nes nusikalstama veika, nustatyta BK 207 straipsnyje, apima kaltinime nurodytų dokumentų klastojimą. Šiuo atveju teismas turėjo procesinę teisę nepritarti prokuroro nuomonei ir nuspręsti kvalifikuoti kasatoriaus veikas pagal BK 207 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 3 dalies sutaptį. Pažymėtina, kad, net prokurorui pateikus prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, o teismui jį priėmus, teismas baudžiamąją bylą toliau nagrinėja kaip pagal pirminį, taip ir pagal pakeistą kaltinimus ir nuosprendyje išsprendžia klausimą dėl jų pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje teismas nustatė, kad kasatorius ne tik panaudojo žinomai suklastotus dokumentus, bet ir šiuos dokumentus suklastojo, todėl jau vien ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad kasatoriaus padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 207 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 3 dalies sutaptį kvalifikuotos pagrįstai.

5.9. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogišką skundo argumentą dėl BK 72 straipsnio taikymo, nurodė, kad baudžiamojoje byloje, nesant pareikštam civiliniam ieškiniui, vien tik prielaidos, kad toks turtinio pobūdžio reikalavimas galimai bus reiškiamas neapibrėžtu laiku civilinio proceso tvarka, nesudaro pagrindo nepriimti sprendimo dėl turto konfiskavimo, ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog 1 201 040,16 Eur subsidijų lėšų, kurios į jų gavėjų banko sąskaitas buvo pervestos dėl esminės kasatoriaus panaudotos apgaulės, yra laikytinos jo įvykdytų nusikalstamų veikų rezultatu.

5.10. Be to, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai patikslino šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas šią baudžiamojo poveikio priemonę, pagrįstai rėmėsi BK 72 straipsnio 5 dalimi, tačiau nusprendė konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautą turtą (lėšas). BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Ir nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje taip pat galiausiai buvo nuspręsta konfiskuoti turtą (būtent pinigus), šioje baudžiamojoje byloje, teismui nustačius pagrindą taikyti pirmiau minėtą įstatymu įtvirtintą normą, apeliacinės instancijos teismas teisingai patikslino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, nurodydamas, kad iš kasatoriaus turi būti priteisiama konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 201 040,16 Eur.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo R. Č. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 207 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 3 dalies taikymo

7. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė BK 207 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, nes nepagrįstai konstatavo ir netinkamai aiškino esminės apgaulės, didelės žalos požymius, taip pat netinkamai aiškino ūkio skaidymo sąvoką, nesprendė baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio klausimo, neatribojo baudžiamosios atsakomybės nuo civilinių teisinių, mokestinių santykių ir taip kriminalizavo teisėtą veiklą.

8. BK 207 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kredito, paskolos, subsidijos, laidavimo ar banko garantijos raštų arba kitų kreditinių įsipareigojimų gavimą apgaule. Šiai veikai būdinga tai, kad kaltininkas apgaule gauna kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus, o gaunamas, pvz., lėšas siekia panaudoti ūkinėje, komercinėje ar kitoje (priklausomai nuo sandorio turinio) veikloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66/2014). Apgaulė tokiu atveju dažniausiai pasireiškia tikrovės neatitinkančių duomenų, taip pat ir dėl kredito gavėjo turtinės padėties, pateikimu. Tačiau tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas pripažintinas apgaule tik tuo atveju, kai šie duomenys turi lemiamą reikšmę suklaidinant kreditorių ar kreditoriaus sprendimui suteikti kreditą, paskolą ir pan. BK 207 straipsnio objektyvioji pusė pasireiškia tuo, kad kaltininkas, apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį, gauna kreditą, paskolą ir kt. Šio nusikaltimo subjektyvioji pusė gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad apgaule gauna kreditą, paskolą ir pan., ir to siekia. Be to, pažymėtina, kad BK 207 straipsnio sudėtis yra formalioji – baudžiamąją atsakomybę užtraukia pats neteisėtas paskolos gavimo faktas nepriklausomai nuo jos panaudojimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2013, 2K-6-677/2016, 2K-375-693/2016, 2K-73-689/2019).

9. R. Č., žinodamas maksimalią metinę išmokos sumą valdai dalyvaujant Ekologinio ūkininkavimo programoje ir kad ūkis negali būti skaidomas siekiant išvengti paramos apribojimų, turėdamas tikslą apgaule įgyti kuo didesnes išmokas iš NMA, susitarė su R. D., A. M. ir kitais asmenimis (kuriems byla išskirta į atskirą arba nutraukta), kad jie už atlygį savo vardu imituotų ūkininko veiklą, o būtent sudarė su šiais asmenimis formalius žemės sklypų nuomos (panaudos) ir pirkimo–pardavimo sandorius, taip pat jų vardu įregistravo ūkininkų ūkius. Be to, R. Č. VšĮ „Ekoagros“ ir NMA pateikė minėtų asmenų parengtus dokumentus, be kita ko, dalį jų ir pats suklastodamas, kaip neva pasirašytus jų vardu (patikrų protokolus, sutartis, važtaraštį, sąskaitą faktūrą, paraiškas), ir taip atliko veiksmus, be kurių nebūtų įgyvendinti formalieji reikalavimai paramai gauti. NMA, būdama suklaidinta dėl tikrosios ūkininkų ūkius įregistravusių asmenų valios realiai nevykdyti ūkininkavimo veiklos, o gautas subsidijų lėšas perleisti R. Č., suklastotų dokumentų pagrindu išmokėjo Europos Sąjungos paramos lėšas minėtiems asmenims, kaip formaliai atitinkantiems kriterijus paramai gauti, o šie gautas subsidijas perdavė būtent R. Č.. Taip šie asmenys padėjo R. Č. įgyvendinti jo sumanymą.

10. R. Č. skunde nurodo, kad jo veiksmuose nenustatyta esminė apgaulė, turėjusi lemiamą reikšmę NMA priimant sprendimus skirti subsidijas, taip pat kad šiuo atveju susiklostė civiliniai teisiniai ar kitokie santykiai, o ne padaryta nusikalstama veika. Šie argumentai nepagrįsti.

11. Visų pirma pažymėtina, kad kreditinio sukčiavimo veikos kriminalizavimo pagrindas yra vien faktas, kad subsidija ar kreditas ir pan. gauti panaudojant apgaulę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAxLTMwMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-101-303/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-101-303/2020">2K-101-303/2020</a>). Taigi nustačius, kad subsidijos gavimo procese buvo panaudota esminė apgaulė, nėra pagrindo kalbėti apie ultima ratio principo pažeidimą, taip pat apie tai, kad tarp R. Č. ir NMA susiklostė teisiniai santykiai, turintys administracinės teisės, mokesčių teisės ir civilinės teisės požymių. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. Č., siekdamas finansinės naudos – gauti maksimalias išmokas už ekologinį ūkininkavimą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, gerai žinodamas reikalavimus ūkininko ūkiui įregistruoti, ekologinio ūkininkavimo reikalavimus, skirtingų asmenų vardu įkurdavo naujus ūkininkų ūkius ir jų vardu gaudavo išmokas. Nuteistojo R. Č. prieš NMA panaudota apgaulė pasireiškė tuo, kad jis, turėdamas tikslą išvengti maksimalios metinės išmokos vienai valdai apribojimo ir gauti kuo daugiau paramos lėšų, su įvairiais asmenimis sudarė formalius žemės sklypų nuomos (panaudos) ir pirkimo–pardavimo sandorius, jų vardu įregistravo ūkininkų ūkius, pateikė NMA suklastotus dokumentus ir jų pagrindu minėti asmenys gavo paramą, kuri atiteko R. Č., faktiškai valdančiam tuos ūkius. Taigi tokiais savo veiksmais nuteistasis R. Č. įgyvendino nusikalstamą sumanymą, t. y. užvaldė paramos lėšas. NMA, būdama suklaidinta R. Č. panaudotos apgaulės, skyrė subsidijas minėtiems asmenims, nes šie atitiko formaliuosius reikalavimus paramai gauti. Nors NMA nėra priėmusi administracinio akto, patvirtinančio faktą, kad išmokos buvo išmokėtos neteisėtai, tačiau, sprendžiant dėl subsidijos gavimo apgaule, ši aplinkybė pati savaime nepaneigia nusikalstamos veikos požymių buvimo R. Č. veikoje. Priešingai, tai, kad NMA išmokėjo paramos lėšas, įvertinusi tik formalius kriterijus paramai gauti ir nežinodama, kad už formaliai prisistačiusius ūkininkais asmenis realiai veikė kitas asmuo – R. Č., kaip tik įrodo R. Č. panaudotos apgaulės esmingumą, nes, nepanaudojus apgaulės, subsidijos nebūtų skirtos.

12. Kasatorius R. Č. nurodo, kad teismai netinkamai aiškino ūkio skaidymo sąvoką, neatribojo ūkio skaidymo nuo naujų ūkių (kuriuose, be kita ko, realiai buvo ūkininkaujama) steigimo, tokiu būdu teisėtą veikimą prilygino neteisėtam.

13. Iš tiesų, steigti naujų ūkių, išnuomoti ar parduoti žemės kitiems asmenims nedraudžiama. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šie sandoriai buvo sudaryti turint nusikalstamą sumanymą – išvengti maksimalios metinės išmokos vienai valdai apribojimo ir gauti kuo didesnes išmokas už atskiras valdas. Tam R. Č. suskaidė paties valdomas žemes į mažesnius sklypus, pirkimo–pardavimo ar panaudos sutartimis perleido savo ir kitų asmenų žemes skirtingiems asmenims, kurių vardu buvo sukurti ūkininkų ūkiai. Įsteigti nauji ūkininkų ūkiai vykdė veiklą, gavo pajamų, vedė apskaitą, tačiau byloje nustatyta, kad faktiškai visa tai darė R. Č. (tvarkė ūkių apskaitą, vedė ūkio produkcijos apskaitą, teikė prašymus, paraiškas ir kt.), kuris ir gaudavo NMA minėtiems asmenims pervedamas subsidijas. Taigi apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą ir išsamiai motyvuotą išvadą, kad ūkio skaidymu gali būti pripažįstami ir tokie veiksmai, kuriais sukuriama situacija, kai vieno asmens (ar su juo susijusių asmenų) žemės ūkio valdos perleidžiamos (ar jomis disponuojama panaudos, nuomos bei kitais pagrindais) kitiems asmenims ir tokiu būdu potencialių subsidijos žemės ūkio veiklai gavėjų padaugėja, tačiau pastarieji faktiškai nevykdo ūkio veiklos, o žemės valda ir paramos lėšomis disponuoja faktinis žemės savininkas (R. Č.) ar su juo susiję asmenys. Toks apeliacinės instancijos teismo ūkio skaidymo aiškinimas teisingas ir logiškas. Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo sprendime esminės apgaulės požymis neįrodytas, vietoj to kalbant apie teisinę simuliaciją. Apeliacinės instancijos teismas, pagrįsdamas R. Č. vykdytą nusikalstamą subsidijų gavimo modelį – vietoj vienos žemės valdos, už kurią mokama atitinkama subsidija, įsteigiant keletą naujų ūkių skirtingų asmenų vardu, iš tiesų kalba apie teisinę simuliaciją. Įvertinusi visą skundžiamą sprendimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jame yra aiškiai išdėstyti įrodymai, pagrindžiantys apgaulės, kaip būtino BK 207 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymio, buvimą R. Č. veikoje. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas papildomai argumentavo apgaulės požymio buvimą naudodamas ir teisinės simuliacijos terminą, nepagrindžia netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

14. Nuteistasis R. Č. nurodo, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, nes NMA, kaip institucija, administruojanti subsidijų teikimą, teigia, jog žala jai nepadaryta.

15. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą arba žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šioje BK 300 straipsnio dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji (neapima padarinių atsiradimo), o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011). Jeigu dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytų veikų padarymo atsiranda pavojingų padarinių, veikos kvalifikuojamos pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. BK 300 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta baudžiamoji atsakomybė už tikro dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, jeigu dėl to padaryta didelė žala. Šiuo atveju yra būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, bet ir pavojingus padarinius – didelę žalą bei priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti ir kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisinių pasekmių, ir tai atlieka sąmoningai – nori taip veikti, be to, supranta, kad dėl jo veikimo atsiras didelė žala, ir tokių padarinių nori arba sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Tai, kad didelė žala yra būtinasis BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo požymis, kelia atitinkamus reikalavimus ir įrodinėjimo procesui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkwLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-390/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-390/2010">2K-390/2010</a>, 2K-7-251/2013, 2K-7-47-895/2016, 2K-46-699/2018).??????

16. Susipažinusi su teismų nustatytais ir patikrintais duomenimis bei įvertinusi apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl dokumentų klastojimo požymių buvimo R. Č. veiksmuose, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas klaidų, taikydamas BK 300 straipsnio 3 dalį, nepadarė. Nustatyta, kad R. Č. suklastojo tikrus dokumentus (patikrų protokolus, sutartis, važtaraštį, sąskaitą faktūrą, paraiškas) ir juos panaudojo tam, kad būtų patenkinti prašymai gauti subsidijas. Remdamasi suklastotais dokumentais, NMA tenkino prašymus skirti paramą ir iš viso įvairiems asmenims išmokėjo 1 201 040,16 Eur (4 146 951,48 Lt) subsidijų, o jomis faktiškai disponavo nuteistasis R. Č.. Akivaizdu, kad, nepateikus suklastotų dokumentų, sprendimas dėl subsidijų išmokėjimo būtų neigiamas. Teismų praktikoje didele turtine žala paprastai laikoma žala, viršijanti 250 MGL (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-178-976/2017). Atsižvelgiant į tai, kad R. Č. veiksmais padaryta žala savo dydžiu žymiai viršija 250 MGL (32 500 Lt, arba 9412 Eur) sumą, tokio dydžio žala (1 201 040,16 Eur (4 146 951,48 Lt)) laikytina didele turtine žala. Dokumentų suklastojimas ir panaudojimas yra pagrindinė ir tiesioginė didelės turtinės žalos atsiradimo priežastis. Tokie nuteistojo veiksmai ir nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina tyčinę kaltę. Tai, kad NMA neturi R. Č. pretenzijų, teigia, kad žala institucijai nepadaryta, ar nereiškia civilinio ieškinio, nuteistojo R. Č. atsakomybės nešalina. Taigi, skirtingai nei teigia kasatorius, teismai nepreziumavo didelės žalos požymio, o jį nustatė ir pagrindė įrodymais.

17. Kartu pažymėtina, kad tokios veikos, kai kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo siekdamas pagrindinio savo tikslo (įgyti svetimą turtą, turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės ar jos panaikinimo), esant atitinkamoms faktinėms aplinkybėms, gali būti kvalifikuojamos pagal straipsnio, nustatančio sukčiavimą, ir BK 300 straipsnio atitinkamose dalyse nustatytų nusikalstamų veikų sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIyLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-322/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-322/2006">2K-322/2006</a>, 2K-P-78/2012). Šioje byloje nustatytos nuteistojo R. Č. padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 207 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 3 dalies sutaptį, nes toks kvalifikavimas leidžia teisiškai įvertinti visas nuteistojo įvykdytas nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-246/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-246/2011">2K-246/2011</a>, 2K-310/2014, 2K-137/2015).????

18. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai atskleidė objektyviuosius ir subjektyviuosius nuteistajam R. Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, kvalifikuodami veiką pagal BK 207 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl BPK 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 2 dalies nuostatų

19. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, neišaiškindamas N. B. teisės atsisakyti duoti parodymus apie mirusio sūnaus J. B. galimai padarytą nusikalstamą veiką (BPK 82 straipsnio 2 dalis), taip pat liudyti prieš save pačią (BPK 80 straipsnio 1 punktas), padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, o tokiu būdu gauti duomenys neatitinka įrodymų leistinumo BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme.

20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius. Ši nuostata reiškia, kad negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo vadovaudamiesi teisėsaugos institucijų pareigūnai galėtų reikalauti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius, o tokio reikalavimo nevykdant – taikyti poveikio priemones. Konstitucijoje įtvirtintas draudimas skirtas valstybės institucijų pareigūnams ir savaime nereglamentuoja apklausiamų asmenų veiksmų, tačiau minėta Konstitucijos nuostata užtikrina jų teisę neduoti parodymų apie save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI1LTY4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-225-689/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-225-689/2018">2K-225-689/2018</a>). Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta garantija reiškia, kad fizinis asmuo gali atsisakyti duoti parodymus, kuriais remiantis jis pats, jo šeimos narys ar artimas giminaitis galėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat kitokion teisinėn atsakomybėn, jeigu galima sankcija pagal savo pobūdį ir dydį (griežtumą) prilygtų kriminalinei bausmei. Tačiau Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad fizinis asmuo negali savanoriškai (t. y. niekieno neverčiamas) duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d., 2013 m. balandžio 12 d. nutarimai) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-689/2020).

21. BPK

22. BPK 82 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi ginčijamos liudytojos apklausos vykdymo metu) buvo nustatyta, kad įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Šia BPK nuostata baudžiamajame procese yra realizuotas minėtas Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas versti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius. Nors ši teisė neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus yra įtvirtinta BPK skyriuje „Liudytojai, ekspertai ir specialistai“, tačiau, atsižvelgiant į Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą, darytina išvada, kad šią teisę turi ne tik liudytojai, bet ir kiti baudžiamajame procese apklausiami asmenys, nepaisant jų procesinio statuso (nukentėjusieji, įtariamieji, kaltinamieji) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI1LTY4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-225-689/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-225-689/2018">2K-225-689/2018</a>).

23. BPK 45 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Vadinasi, tuo atveju, jeigu asmuo baudžiamajame procese turi būti apklausiamas apie savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius, jam turi būti išaiškinta teisė neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus, nepaisant to, ar tokia pareiga nurodyta BPK straipsnyje, reglamentuojančiame apklausą tam tikroje baudžiamojo proceso stadijoje, ar nenurodyta? (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI1LTY4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-225-689/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-225-689/2018">2K-225-689/2018</a>).

24. Nagrinėjamoje byloje atlikus ikiteisminį tyrimą, buvo surašytas kaltinamasis aktas, kuriuo R. Č. pagal BK 207 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas (vėliau pripažintas kaltu ir nuteistas) veikęs su bendrininkų grupe, be kita ko, ir su J. B., kuriam mirus baudžiamoji byla jam buvo nutraukta ikiteisminio tyrimo stadijoje. Ikiteisminiame tyrime 2013 m. gruodžio 17 d. kaip liudytoja apklausta N. B. (22 t., b. l. 5–7) parodė, kad R. Č. davė jos sūnui J. B. žemės ir sėklos, už tai mokėti nereikėjo. Žemės perleidimo jos sūnui priežasties nežino, kur ta žemė buvo, taip pat nežino, ūkio technikos, kuro talpyklų, sandėlių sūnus neturėjo. 2011 m. sausio 29 d. sūnui mirus, ji paveldėtą žemę ir pinigus sūnaus sąskaitoje atidavė R. Č., kuris sutvarkė visus dokumentus, o ji tik pas notarą pasirašė sutartį ir įgaliojimą. Nors apklausos protokole yra išdėstytos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies, BPK 82 straipsnio 2 dalies nuostatos, taip pat liudytojo teisės, pareigos ir atsakomybė, tačiau duomenų, kad ji buvo supažindinta su teise atsisakyti liudyti prieš sūnų, nėra. Pirmosios instancijos teisme 2016 m. lapkričio 21 d. N. B. apklausta kaip liudytoja (31 t., b. l. 158–159), įspėjus dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. Jos parodymai iš esmės buvo analogiški. Teismas kitiems įrodymams patikrinti taip pat perskaitė liudytojos N. B. apklausos ikiteisminiame tyrime protokolą (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad J. B. nagrinėjamoje byloje nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, ir dėl objektyvių priežasčių toks klausimas jau nebegalėjo būti sprendžiamas, todėl N. B. teisėtai buvo apklausta kaip liudytoja.

25. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos BPK 80 straipsnio 1 punkto nuostatos. N. B. kaip liudytojos parodymų turinys rodo, kad ji nebuvo apklausiama apie savo pačios galimai padarytą nusikalstamą veiką, jokių save kaltinančių aplinkybių nenurodė, įtarimai ir kaltinimai jai nebuvo pareikšti.

26. Tačiau iš N. B. parodymų turinio matyti, kad jie buvo reikšmingi sprendžiant dėl nagrinėjamoje byloje išmokėtų subsidijų teisėtumo. Todėl spręstinas klausimas, ar N. B., prieš duodama parodymus apie galimą savo sūnaus J. B. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, turėjo būti supažindinta su teise atsisakyti liudyti prieš sūnų, kuris tuo metu, kai buvo vykdoma jos apklausa, jau buvo miręs (J. B. mirė 2011 m. sausio 29 d., N. B. buvo apklausta 2013 m. gruodžio 17 d.).

27. Sistemiškai aiškinant pirmiau išdėstytos konstitucinės teisės neliudyti prieš šeimos narį ar artimąjį giminaitį turinį, darytina išvada, jog šios teisės subjektas yra parodymus duodantis asmuo, o ne asmuo, apie kurio galimai padarytą nusikalstamą veiką yra apklausiamas jo šeimos narys ar artimasis giminaitis. Todėl tai, ar yra teisinės galimybės patraukti asmenį, apie kurio galimai padarytą nusikalstamą veiką duoda parodymus jo šeimos narys ar artimasis giminaitis, negali lemti pareigūno (teismo) sprendimo supažindinti asmenį su liudijimo ypatumais, nustatytais BPK 82 straipsnio 2 dalyje. Tokį normos aiškinimą pagrindžia ir tai, kad įstatymų leidėjas plečia šios garantijos turinį, naujoje BPK 82 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatydamas, jog asmuo gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius, nebenurodant, kad atsisakyti duoti parodymus gali tik įtariamojo ar kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai (BPK 82 straipsnio 2 dalis, 2020 m. gegužės 21 d. įstatymo redakcija). Dėl to spręstina, kad apklausiant N. B. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir pirmosios instancijos teisme buvo pažeista BPK 82 straipsnio 2 dalies nuostata, nepaisant to, kad jos sūnus J. B. tuo metu jau buvo miręs.

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju padarytas BPK 82 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas, tačiau, priešingai nei teigia kasatorius, nėra pagrindo nustatyto pažeidimo pripažinti esminiu. N. B. parodymai (nors jie teismo apkaltinamajame nuosprendyje ir buvo vertinami, be to, BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai), visų pirma, nebuvo panaudoti prieš jos šeimos narį ar artimą giminaitį, antra, jie nebuvo vieninteliai arba esminiai įrodinėjant R. Č. kaltumą dėl jam inkriminuotų kaltinimų, t. y. tokie, kurie lemtų apkaltinamojo nuosprendžio R. Č. priėmimą, nes baudžiamojoje byloje jo kaltei pagrįsti pakanka kitų surinktų ir įvertintų įrodymų viseto. Nustatytas BPK 82 straipsnio 2 dalies pažeidimas nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylos ir priimti teisingo nuosprendžio, taip pat nesuvaržė nuteistojo R. Č. teisių, todėl šiuo konkrečiu atveju pripažinti jo esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu nėra teisinio pagrindo (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Dėl kasaciniame skunde nurodytų kitų BPK pažeidimų

29. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad byloje nebuvo priimta nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 straipsnis), taip padarant esminį BPK pažeidimą. Iš bylos duomenų matyti, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (29 t., b. l. 36).

30. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą, nes neskyrė ūkininkų ūkių ūkinės finansinės veiklos ekspertizės (BPK 286 straipsnis), nors specialistės I. Venckevičienės mokestinių patikrinimų aktai ir specialistės A. Blau konsultacinės išvados prieštaravo viena kitai ir šių prieštaravimų, apklausus specialistes teisme, pašalinti nepavyko.

31. BPK normos nereikalauja, kad kiekvienoje baudžiamojoje byloje keliamoms versijoms patikrinti turėtų būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi specialieji tyrimai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-339/2011, 2K-P-178/2012, 2K-483-976/2015, 2K-71-976/2017). BPK 286 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę (bet ne pareigą) bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva paskirti ekspertizę. Sprendimą dėl ekspertizės skyrimo teismas priima atsižvelgdamas į bylos duomenis, taip pat į tai, ar ekspertizės išvados yra reikalingos bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-26/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-26/2010">2K-26/2010</a>, 2K-83/2013, 2K-57/2014, 2K-180/2014, 2K-7-358-303/2015, 2K-191-507/2016, 2K-188-648/2017).??????

32. Pažymėtina, kad, baudžiamąją bylą nagrinėjant tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, proceso dalyviai neprašė skirti ūkininkų ūkių ūkinės finansinės veiklos ekspertizės, neteigė, kad tarp VMI specialistės I. Venckevičienės mokestinių patikrinimų aktų ir specialistės A. Blau konsultacinės išvados yra prieštaravimų. Teismai apklausė abi specialistes (VMI specialistė I. Venckevičienė apklausta ir apeliacinės instancijos teisme), įvertino jų paaiškinimus ir prieštaravimų nenustatė. Nenustatę būtinumo skirti ekspertizę, teismai pagrįstai vertino jau esančius byloje dokumentus ir specialistų paaiškinimus. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, atsakant į apeliacinių skundų argumentus, motyvuotai pasisakyta tiek dėl specialistės A. Blau konsultacinės išvados, tiek ir dėl I. Venckevičienės išvadų vertinimo. Todėl nėra pagrindo pritarti kasacinio skundo teiginiams, kad teismai pažeidė BPK nuostatas, skirtas įrodinėjimui ir specialių žinių panaudojimui baudžiamajame procese.

33. Kasatorius taip pat nurodo, kad prokuroras baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos teisme metu atsisakė kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, taip ne tik buvo eliminuotas didelės žalos požymis, bet ir nepalaikoma dalis kaltinimo, todėl teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pagal kaltinimą, kurio nepalaiko prokuroras, pažeidė asmens teisę žinoti, kuo jis kaltinamas. Šis argumentas taip pat nepagrįstas. Iš prokuroro baigiamosios kalbos turinio (35 t., b. l. 88–89) matyti, kad prokuroras neatsisakė kaltinimo, o prašė R. Č. nusikalstamą veiką kvalifikuoti tik pagal BK 207 straipsnio 1 dalį. Prokuroro teigimu, jeigu kaltininkas suklastotus dokumentus panaudojo tik kaip apgaulės priemonę svetimam turtui užvaldyti, tokia veika kvalifikuojama tik pagal BK 207 straipsnį (analogiškai kaip ir sukčiavimo atveju). Pažymėtina, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes R. Č. ne tik panaudojo suklastotus dokumentus, bet juos pats ir suklastojo. Kaip jau minėta pirmiau šioje nutartyje, tokiu atveju nusikalstama veika kvalifikuojama iš sutapties pagal BK 207 straipsnį ir 300 straipsnį. Taigi, teismas, nekeisdamas faktinių kaltinimo aplinkybių ir tinkamai veiką kvalifikavęs iš sutapties pagal BK 207 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (t. y. pagal prokuroro kaltinime nurodytą veikos teisinį kvalifikavimą), nepažeidė asmens teisės žinoti, kuo jis kaltinamas ir nepadarė esminio BPK pažeidimo.

Dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo

34. Kasatorius nurodo, kad šiuo atveju išmokos negali būti laikomos nusikalstamos veikos rezultatu BK 72 straipsnio prasme, nes jis jokios realios naudos negavo, o parama ūkininkams išmokėta teisėtai, už realiai įvykdytas programas, be to, NMA teigia, kad žalos nepatyrė, civilinis ieškinys nepareikštas.

35. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

36. Byloje nustatyta, kad būtent nuteistasis R. Č. iš nusikalstamos veikos gavo 1 201 040,16 Eur (4 146 951,48 Lt) subsidijų. Tai yra jo įvykdytos nusikalstamos veikos rezultatas, todėl pagrįstai, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, apeliacinės instancijos teismui patikslinus Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį, nuspręsta iš nuteistojo R. Č. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 201 040,16 Eur.

37. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas turto konfiskavimo klausimą, netinkamai aiškino galimą dvigubą nubaudimą baudžiamojo proceso metu konfiskuojant turtą, o vėliau civilinio proceso tvarka galimai priteisiant tokio paties dydžio žalos atlyginimą.

38. Spręsdamas turto konfiskavimo ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo koliziją Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tais atvejais, kai iš nusikalstamos veikos gautas turtas turi būti grąžinamas savininkui (nukentėjusiajam) BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 108 straipsnyje nustatyta tvarka arba, neradus tokio turto, tenkinamas pareikštas civilinis ieškinys dėl tokio turto vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo, BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalies nuostatos netaikomos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-95/2004, 2K-213/2004, 2K-270/2004, 2K-632/2004). Taigi nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimui yra teikiamas prioritetas prieš baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskavimą.

39. Pagal Liteko duomenis, bylos nagrinėjamo metu civilinių ieškinių R. Č. dėl šia nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo nebuvo pareikšta. Todėl jo argumentai dėl dvigubo žalos išieškojimo apeliacinės instancijos teismo buvo pagrįstai atmesti. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo R. Č. apeliacinio skundo argumentą, kad, NMA ateityje pareiškus civilinį ieškinį ir esant priimtam sprendimui išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, jis privalės du kartus atlyginti tą pačią žalą, vadovaudamasis kasacinėje nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjIyLTk2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-222-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-222-969/2019">e3K-3-222-969/2019</a> pateiktu išaiškinimu, pagrįstai nurodė, kad sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimas po nuosprendžio išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą priėmimo nelemia dvigubo nubaudimo, nes konfiskuotino turto vertės išieškojimo ir teismo sprendimu priteistos žalos atlyginimo tarpusavio santykis (jei toks klausimas iškyla) išsprendžiamas vykdymo procese pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas.

41. Nenustačius teismų nuosprendžių panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, nurodytų BPK 369 straipsnyje, nuteistojo R. Č. kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo R. Č. kasacinį skundą.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Sigita Jokimaitė

Rima Ažubalytė