Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

Civilinė byla Nr. 3K-3-175/2014

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-07623-2012-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1; 75.6.3; 75.7; 114.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (pranešėja), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovams E. S. ir R. S., trečiasis asmuo notarė R. I., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovas R. P. prašė teismą pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento E. S. ir R. S. 2009 m. kovo 12 d. vedybų (povedybinę) sutartį, laikant, kad yra praleistas senaties terminas actio Pauliana ieškiniui pateikti, atnaujinti šį terminą, praleidus jį dėl svarbių priežasčių.

2008 m. lapkričio 20 d. ieškovas paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu paskolino atsakovui E. S. 174 000 eurų, t. y. 600 787,20 Lt. Iki 2009 m. gegužės 30 d. negrąžinus skolos, ieškovas išėmė vykdomąjį įrašą išieškoti 602 591,60 Lt skolą pagal vekselį ir notaro atlyginimą iš atsakovo E. S. Pradėjus 2009 m. birželio 10 d. antstolio M. P. kontoroje skolos išieškojimą paaiškėjo, kad atsakovai E. S. ir jo sutuoktinė R. S. 2009 m. kovo 12 d. sudarė povedybinę sutartį. Šią sutartį atsakovai sudarė jau atsakovui E. S. išrašius vekselį ir likus vos dviem mėnesiams iki šios skolos grąžinimo termino pabaigos dienos – 2009 m. gegužės 30 d. Atsakovai E. S. ir R. S. siekė sumažinti atsakovo E. S. mokumą ir pabloginti jo turtinę padėtį, kad nesąžiningai išvengtų ir (ar) pasunkintų didelės – 600 787,20 Lt – skolinės prievolės įvykdymą ieškovo R. P. naudai, nes atsakovas E. S. asmeninio turto neturi. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos iš atsakovo buvo išieškota 336 231,58 Lt, skolos likutis pagal antstolio 2012 m. gegužės 24 d. pažymą – 266 360,02 Lt (vėliau 264 338 Lt.). Ieškovas R. P. nurodė, kad skola ieškovui yra atsakovo E. S. asmeninė prievolė, nors atsakovai susituokę 1995 m. Ieškovas mano, kad šios povedybinės sutarties atsakovai neprivalėjo sudaryti. Viešo registro duomenimis, atsakovai E. S. ir R. S. nuosavybės teise valdo tik atsakovės R. S. vardu registruotą butą (duomenys neskelbtini), kuris yra areštuotas kitoje vykdomojoje byloje, be to, įkeistas hipoteka. Atsakovo E. S. turto nepakanka ieškovo skolai pagal vekselį padengti. Sudarius nurodytą povedybinę sutartį, tapo neįmanomas ir skolos išieškojimas iš santuokoje atsakovo E. S. sutuoktinės atsakovės R. S. gaunamų pajamų ir jos vardu įgyjamo turto.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovas R. P., kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, apie savo teisių galimą pažeidimą sužinojo tik 2012 m. balandžio 12 d., trečiajam asmeniui notarei R. I. patikslinus Vedybų sutarčių registro duomenis ieškovo iniciatyva, todėl ieškinio senaties kreiptis į teismą nepraleido. Įvertinęs šalių argumentus, teismo posėdžio metu šalių atstovų duotus paaiškinimus ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad visiškai nesvarbu, dėl kokių priežasčių atsakovas E. S. pasirašė ieškovo R. P. naudai 2008 m. lapkričio 20 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, nes ši prievolė yra atsakovo E. S. asmeninė prievolė. Teismo vertinimu, ieškovas turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį nuo vekselio pasirašymo iki visiško prievolės įvykdymo. Teismas pripažino, kad atsakovai, sudarydami povedybinę sutartį, neperleido jokio konkretaus turto, nepablogino savo buvusios turtinės padėties, tik nustatė po santuokos sudarymo kiekvieno sutuoktinio įgyjamo turto teisinį režimą (CK 3.83 straipsnis), t. y. nukreipė povedybinės sutarties veikimą į ateitį, kad nebūtų pažeistos sutuoktinių turtinės teisės ateityje. Įstatymų leidėjas nenustatė pareigos santuoką sudarantiems asmenims įtraukti kiekvieno jų kreditorius į vedybų sutarties sudarymo procesą. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, jog atsakovas E. S. po ginčijamos povedybinės sutarties: tapo nemokus, suteikė pirmenybę kuriam kitam kreditoriui, gerokai sumažino turto ar jo vertę, kitaip pažeidė ieškovo teises, dėl ko ieškovas prarado galimybę visiškai ar iš dalies patenkinti savo reikalavimus. Ieškovas taip pat neįrodė, kad atsakovai buvo nesąžiningi ir siekė išvengti ir (ar) apsunkinti skolinės prievolės įvykdymą ieškovo R. P. naudai, nes visas iki ginčijamos atsakovų povedybinės sutarties įgytas ir perleistas, taip pat ir turimas turtas buvo suvaržytas – įkeistas kitiems kreditoriams, kuriems prievolių įvykdymo terminai jau buvo suėję, todėl ieškovas nebūtų galėjęs ir negali nukreipti išieškojimo į jį. Priešingai, teismo vertinimu, atsakovai stengėsi skolas sumokėti, siekdami atsiskaityti su kreditoriais, atsakovai pardavė jiems priklausiusį nekilnojamąjį turtą – butą ir prekybos patalpas – ir atsiskaitė su kreditoriais. Ieškovas R. P. neįrodė, kad, patenkinus ieškinį, ieškovo galimybė visiškai ar iš dalies patenkinti savo reikalavimus labai padidėtų. Be to, teismas nustatė, kad skolos išieškojimas nenutrauktas, nes atsakovas E. S. dirba ir priverstinis pinigų išieškojimas iš atsakovo ieškovo naudai vyksta, nors ir nedidelėmis sumomis, teismo apskaičiavimu, atsakovas ieškovui per pusketverių metų yra padengęs daugiau kaip pusę įsiskolinimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. birželio 28 d. nutartimi paliko nepakeistą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad, esant tokioms aplinkybėms, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovai, pasinaudoję įstatyme garantuota teise nustatyti santuokoje įgyto turto teisinį režimą į ateitį, kreditoriaus teisių nepažeidė, dėl to laikė, kad nagrinėjamu atveju būtinos actio Pauliano ieškiniui patenkinti sąlygos ieškovas neįrodė. Byloje nustatyta, kad atsakovai sumokėjo dalį skolų kreditoriams iš turto, kuris buvo įgytas santuokoje iki vedybinės (povedybinės) sutarties sudarymo. Atsakovai vedybų (povedybine) sutartimi vienas kitam neperleido jokio santuokoje įgyto turto, nustatė tik ateityje įgyjamo turto teisinį režimą po povedybinės sutarties sudarymo, neįgijo jokio nekilnojamojo turto, po povedybinės sutarties sudarymo atsakovas E. S. atsiskaitinėjo tiek su ieškovu (po povedybinės sutarties sudarymo atsakovas sumažino skolą nuo 602 591,60 iki 264 338 Lt), tiek su kitais kreditoriais (banku Danske Bank A/S, A. Č.), kurių atsiskaitymo terminai jau buvo suėję ir su jais turėjo būti atsiskaityta, povedybinės sutarties sudarymo metu nuo 2009 m. kovo 12 d. atsakovų E. S. ir R. S. turtui jau buvo taikytas antstolio S. U. areštas ir buvo vykdomas kitų kreditorių, tarp jų ir hipotekinių, reikalavimų išieškojimas. Taigi visas atsakovų turtas buvo suvaržytas skolomis, o ieškovas šios atsakovų pareigos neginčija. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, kad atsakovai sąžiningai vykdė įsipareigojimus kreditoriams, kurių reikalavimai jau buvo pareikšti, dėl to vedybų (povedybinės) sutarties sudarymas ieškovo teisių nepažeidė. Dėl vedybinės (povedybinės) sutarties sudarymo atsakovas E. S. netapo nemokus, nes povedybinė sutartis atsakovų bendrosios jungtinės (asmeninės) nuosavybės teise valdomo turto statuso nepakeitė, atsakovo E. S. turtinės padėties nepablogino.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas R. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. birželio 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasatorius nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo, nustatant actio Pauliana sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas, neįvertinęs visų byloje pateiktų įrodymų ir aplinkybių, nepagrįstai sprendė, kad ginčo sutartimi nebuvo pažeistos ieškovo teisės. Neįvertinta, kokią įtaką atsakovo asmeninės prievolės vykdymui turi povedybine sutartimi į ateitį pakeistas atsakovų santuokoje įgyto turto teisinis režimas. Sudarius šią sutartį, kiekvieno iš sutuoktinių santuokoje įgyjamas turtas tapo laikomas ne bendrąja jungtine, o asmenine nuosavybe. Dėl to sutartis apribojo ieškovo galimybę išieškoti skolą iš atsakovo turto dalies bendrame turte, taip pažeidžiant ieškovo, kaip kreditoriaus, teises. Teismas neanalizavo, kad tokia sutartimi dėl pakeisto turtinio režimo atsakovas E. S. praranda savo turto dalį atsakovės vardu santuokoje įgyjamame turte, kuo atsakovo turtinė padėtis ir yra pabloginama. Tokia sutartis sudaro sąlygas atsakovams piktnaudžiauti – gyvenant santuokoje jų bendriems poreikiams naudotiną turtą po sutarties sudarymo įgyti tik atsakovo sutuoktinės asmeninėn nuosavybėn. Atsakovas nelaikytinas sąžiningu skolininku, nes byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys jo vengimą įvykdyti prievolę pagal vekselį. Bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovas jokio registruoto asmeninio turto neturi, nuo 2010 iki 2012 metų iš atsakovo asmeninių pajamų ieškovo naudai išieškota tik 5110,49 Lt, atsakovų kartu valdomas butas yra areštuotas kitoje vykdomojoje byloje ir įkeistas hipoteka, todėl išieškojimai iš jo negalimi. Kad būtų konstatuotas Actio Pauliana, užtenka, jog skolininkas pablogintų savo mokumą kreditoriaus atžvilgiu, nebūtinai jis turi tapti nemokus. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTMvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-493/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-493/2006">3K-3-493/2006</a> suformuotu aiškinimu, nes bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai E. S. ir R. S. prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo, nustatant actio Pauliana sąlygas. Po povedybinės sutarties sudarymo jokio turto dalies atsakovas E. S. nepraras. Tai, kad sutuoktiniai ateityje neturės nuosavybės priklausančios bendrosios jungtinės nuosavybės teise, visiškai nekeičia kasatoriaus galimybių patenkinti savo reikalavimus iš atsakovo turto ir jo turtinė padėtis dėl to nepasikeis. Dėl to teismas pagrįstai sprendė, kad šia sutartimi nebuvo pažeistos kasatoriaus, kaip kreditoriaus, teisės. Byloje nenustatyta, kad po povedybinės sutarties sudarymo sutuoktiniai būtų apskritai įgiję ar ketinę įgyti kokį nors turtą kurio nors iš jų vardu, ar gavę pajamų, iš kurių kasatorius galėtų patenkinti reikalavimus. Po sutarties sudarymo buvo atsiskaitinėjama tiek su kasatoriumi, tiek su kitais kreditoriais. Taigi byloje nėra jokių atsakovų nesąžiningo elgesio patvirtinimo įrodymų. Ta aplinkybė, kad atsakovas nesumokėjo visos skolos kasatoriui laiku, o buvo vykdoma priverstinė išieškojimo procedūra, nesudaro pagrindo pripažinti jį nesąžiningu. Po ginčo povedybinės sutarties sudarymo per skolos grąžinimo laikotarpį buvo sumokėta beveik 44 proc. visos skolos. Taigi kasatorius byloje neįrodė CK 6.66 straipsnyje nustatytos būtinosios sąlygos – pažeistos kreditoriaus teisės, todėl ieškinys negali būti tenkinamas. Esant asmeninei prievolei išieškoti skolas galima tik iš skolininko turto, nepriklausomai nuo to, ar jis būtų asmeninis ar dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. CK 3.112 straipsnyje įtvirtinta, kad išieškojimas iš kitam sutuoktiniui priklausančio turto, taip pat jo dalies jungtinėje nuosavybėje, esant kito sutuoktinio asmeninei prievolei, negalima, todėl šiuo atveju sudaryta povedybinė sutartis nepakeičia atsakovo turto apimties ir nemažina jo mokumo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis. Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį teisės taikymo aspektu keliami klausimai dėl vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu dėl kreditoriaus teisių pažeidimo, taip pat įrodymų vertinimo. Šiais teisės klausimais teisėjų kolegija pasisako.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo kaip actio Pauliana sąlygos, jos konstatavimo

Viena iš būtinų sąlygų actio Pauliana taikyti yra kreditoriaus teisių pažeidimas. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima. Nagrinėjamoje byloje aktualus CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyto atvejo – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – aiškinimas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ši formuluotė reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0zMTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-311/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-311/2012">3K-P-311/2012</a>).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažįstamas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Pažymėtina, kad tokią susidariusią situaciją privalo įrodyti kreditorius, prašantis taikyti actio Pauliana (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0zMTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-311/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-311/2012">3K-P-311/2012</a>). Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad vedybų sutartyje nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas nedaro įtakos atsakovo mokumui, pažymėjo, kad kasatorius neįrodė, jog dėl sutartyje nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo yra pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Tokias išvadas bylą nagrinėję teismai konstatavo išanalizavę teisiškai reikšmingus bylos faktus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai konstatavo, jog atsakovo prievolė kasatoriui yra asmeninė. Asmeninės prievolės pobūdis lemia tai, kad atsakovas asmeniškai savo turtu yra atsakingas kasatoriui už prisiimtos prievolės įvykdymą, o atsakovė (sutuoktinė) už šią prievolę nėra atsakinga t. y. ji nėra šios prievolės subjektas. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad į kito sutuoktinio, kuris neprisiėmė prievolės, turtą ar jo dalį bendrojoje nuosavybėje negali būti nukreipiamas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-132/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-132/2013">3K-3-132/2013</a>). Taigi, esant asmeninei sutuoktinio prievolei, išieškoti skolas galima tik iš skolininko turto, nepriklausomai nuo to, ar jis būtų asmeninis ar dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninės sutuoktinių prievolės vykdymo ypatumus, neanalizavo aplinkybės, kad nustatytas sutuoktinių atskiro būsimo turto teisinis režimas daro įtaką atsakovo mokumui, nes sutarties sąlygos užkerta kelią pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalies nuostatas – išieškant skolą pagal vieno iš sutuoktinių asmeninę prievolę, išieškojimą nukreipti į sutuoktinio turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su kitu sutuoktiniu. Kasacinio skundo argumentais byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga, asmeninio ar bendro su atsakove (sutuoktine) turto, į kurį būtų galimas išieškojimo nukreipimas, nėra, o išieškojimas iš atsakovo asmeninių pajamų (darbo užmokesčio) yra labai lėtas ir neefektyvus, dėl ko kasatoriui patenkinti reikalavimą iš atsakovo turto tampa neįmanoma. Atsakydama į šiuos kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas, ar vedybų sutartyje nustatytas atsakovų atskiro būsimo turto teisinis režimas pažeidžia kasatoriaus teises, teismas turi nustatyti, ar dėl ginčijamos sutarties sudarymo, atsakovas tapo nemokus, ar faktiškai sumažėjo tiek atsakovo turto, kad likusio ar įgyjamo po sutarties sudarymo nepakanka nukreipti kasatoriaus reikalavimui patenkinti, ar kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad kasatorius neįrodė, jog atsakovas po ginčijamos vedybų sutarties sudarymo tapo nemokus, suteikė pirmenybę kuriam kitam kreditoriui, gerokai sumažino turto ar jo vertę arba kitaip pažeidė kasatoriaus teises, dėl ko kasatorius prarado galimybę visiškai ar iš dalies patenkinti savo reikalavimus. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad kasatorius neįrodė, jog atsakovai buvo nesąžiningi ir siekė išvengti ir (ar) pasunkinti skolinės prievolės įvykdymą kasatoriaus naudai, pažymėjo, kad visas iki vedybų sutarties įgytas ir perleistas, taip pat ir turimas turtas buvo suvaržytas – įkeistas kitiems kreditoriams, kuriems prievolių įvykdymo terminai jau buvo suėję, nurodė, kad kasatorius nebūtų galėjęs nukreipti išieškojimo į jį. Bylą nagrinėję teismai pažymėjo, kad kasatorius neįrodė, jog, patenkinus ieškinį, kasatoriaus galimybė visiškai ar iš dalies patenkinti savo reikalavimus labai padidėtų. Be to, bylą nagrinėję teismai nurodė, kad skolos išieškojimas nenutrauktas, atsakovas dirba ir išieškojimas iš atsakovo kasatoriaus naudai vyksta. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog po vedybų sutarties sudarymo atsakovai būtų įgiję ar siekę įgyti kokį nors turtą atsakovės ar kurio nors iš jų vardu ir (ar) gavę pajamų, iš kurių kasatorius negalėtų patenkinti savo reikalavimo dėl vedybų sutartyje nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad atsakovai nuosavybės teise valdo butą, kuris įgytas iki vedybų sutarties sudarymo ir pagal vedybų sutarties nuostatas neperleistas vienam iš sutuoktinių ar tretiesiems asmenims, butas yra areštuotas ir įkeistas hipoteka kitam kreditoriui; sutuoktiniai gauna apytikriai vienodas pajamas (darbo užmokestį) per mėnesį; po vedybų sutarties sudarymo atsakovas atsiskaitinėjo tiek su ieškovu, tiek su kitais kreditoriais, kurių atsiskaitymo terminai jau buvo suėję, o ieškovas šios atsakovo pareigos neginčijo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo skola ieškovui yra mažinama (atsakovas sumokėjo ieškovui beveik 44 procentus visos skolos), pažymėjo, kad byloje yra pateikta informacija, jog tarp kasatoriaus ir atsakovo vyksta ginčas dėl ieškovo skolos (162 496 litų) įskaitymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai, įvertinę byloje pateiktus įrodymus, iš jų viseto pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovų vedybų sutartyje nustatytas atskiro būsimo turto teisinis režimas mažina atsakovo mokumą ir kreditoriaus galimybes išieškoti skolą. Pirmiau minėta, kad pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį išieškojimas pagal asmenines sutuoktinio prievoles galimas tik iš skolininkui priklausančio turto, nepriklausomai nuo to, koks turto teisinis režimas tarp sutuoktinių yra nustatytas.

Kasaciniame skunde teigiama, kad, vedybų sutartyje nustačius sutuoktinių atskiro būsimo turto teisinį režimą, pagal kurį po šios sutarties sudarymo kiekvieno iš sutuoktinių vardu įgyjamas turtas ir (ar) pajamos yra jų asmeninė nuosavybė, kasatorius prarado teisę išieškoti iš 1/2 dalies atsakovo sutuoktinės gaunamų pajamų (darbo užmokesčio), kurios atsakovui priklausytų esant bendram sutuoktinių turtui. Atsakydama į šį kasacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija laiko pagrįstais atsakovo atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, kad po vedybų sutarties sudarymo kasatorius įgijo teisę išieškoti skolą iš visų atsakovo gaunamų pajamų, o ne iš 1/2 dalies, kuri, esant sutuoktinių turto bendrumui, priklausytų atsakovo sutuoktinei. Bylą nagrinėję teismai, nustatę, kad atsakovų gaunamos pajamos yra apytikriai vienodos, bei įvertinę kitas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes dėl atsakovų turtinės padėties, pagrįstai pagal bylos duomenis sprendė, kad atsakovo mokumas ir turtinė padėtis dėl vedybų sutartyje nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nepasikeitė. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai analizavo bylos duomenis dėl atsakovų turtinės padėties, byloje nėra konstatuota, kad atsakovai, sudarydami vedybų sutartį, būtų neatskleidę tikrosios savo turtinės padėties ir atsakovės (skolininko sutuoktinės) turtinė padėtis būtų geresnė. Vedybų sutartis yra specifinė, nes ją sudaro sutuoktiniai, kurių ekonominė, socialinė padėtis gali būti nelygiavertė, todėl įstatymas numato papildomus vedybų sutarties turiniui keliamus reikalavimus, nei kitai sutarčiai. Vedybų sutarties sąlygos negali pažeisti sutuoktinių lygiateisiškumo principo, jų teisių ir interesų, sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir trečiųjų asmenų – sutuoktinio ar sutuoktinių kreditorių interesų. Bylą nagrinėję teismai sprendė, ar vedybų sutarties rezultatas yra teisingas ir sąžiningas, ar nepažeidžia vieno sutuoktinio (atsakovo) kreditoriaus (kasatoriaus) teisių ir interesų vedybų sutarties sudarymo metu. Sutuoktinių, vedybų sutartyje pasirenkančių atskiro būsimo turto režimą, turtinė padėtis sudarant sutartį gali būti labai panaši, bet pasikeisti vėlesniais santuokos metais. Teisėjų kolegija pažymi, kai prievolė kreditoriui yra vieno sutuoktinio asmeninė prievolė ir vedybų sutartyje nustatomas būsimo turto atskirumo režimas (CK 3.104 straipsnio 1 dalis), tai pasikeitusi kito sutuoktinio turtinė padėtis po vedybų sutarties sudarymo negali turėti įtakos vedybų sutarties galiojimui dėl tokios prievolės kreditoriui vykdymo, jeigu nekonstatuojami sutuoktinių neteisėti veiksmai.

Kasaciniame skunde teigiama, kad vedybų sutartyje nustatytu sutuoktinių turto teisiniu režimu atsakovui suteikiamos galimybės turtinę padėtį bloginti santuokoje turtą įgyjant ne asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, o atsakovės (sutuoktinės) asmeninės nuosavybės teisėmis ir taip išvengiant atsakovo asmeninės prievolės kasatoriui įvykdymo. Teisėjų kolegija laiko pagrįstais atsakovų atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, kad byloje nėra konstatuota atsakovų nesąžiningo elgesio patvirtinimo įrodymų, o laikyti atsakovus nesąžiningais dėl to, kad jie gali atlikti nesąžiningus veiksmus ateityje, nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyti kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo vedybų sutartį laikyti pažeidžiančia kreditoriaus teises ir (ar) atsakovus (sutuoktinius) nesąžiningais.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo

Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai visapusiškai neišanalizavo bylos duomenų, spręsdami, kokią įtaką atsakovo asmeninės prievolės vykdymui turi vedybų sutartyje pakeistas atsakovų santuokoje įgyto turto teisinis režimas; teismai nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo turtinė padėtis nėra bloginama. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiais argumentais kasatorius išreiškia savo nesutikimą su teismų išvadomis dėl bylos faktų, tačiau nepagrindžia, kad teismai pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo proceso ir įrodymų vertinimo yra nuosekliai išplėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMy8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-23/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-23/2009">3K-3-23/2009</a>; 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-381/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-381/2009">3K-3-381/2009</a>; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-526/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-526/2009">3K-3-526/2009</a>; 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-155/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-155/2010">3K-3-155/2010</a>; 2010 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje DNSB,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-206/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-206/2010">3K-3-206/2010</a>; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. K. v. R. S., I. S., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Šilo bitė“, A. D. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Įvertinusi bylos procesinių dokumentų turinį, juose išanalizuotus teisiškai reikšmingus faktus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų ir jas aiškinančių teismų praktikos taisyklių. Teismų išvados grįstos bylos aplinkybių visumos vertinimu, bylą nagrinėję teismai tyrė šalių į bylą pateiktus ginčo išsprendimui reikšmingus įrodymus. Dėl to nurodyti kasacinio skundo argumentai nelaikytini pagrįstais.

Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTMvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-493/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-493/2006">3K-3-493/2006</a> suformuotu aiškinimu, nes bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; kt.). Dėl to teisėjų kolegija šį kasacinio skundo argumentą laiko pagrįstu, nes šios bylos ir civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTMvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-493/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-493/2006">3K-3-493/2006</a> faktinės aplinkybės dėl sutuoktinių atsakomybės pobūdžio nėra analogiškos ar iš esmės panašios. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis nustatytas netinkamas teismo sprendimo kaip precedento taikymas neteikia pagrindo naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, nes nevertintinas kaip turėjęs įtakos neteisėtas sprendimui priimti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovai E. S. ir R. S. kasaciniame teisme turėjo po 500 Lt išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, be to, kasaciniame teisme patirta 42,57 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bendrosios raštinės 2014 m. kovo 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš kasatoriaus atitinkamai atsakovams bei valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. P. (duomenys neskelbtini) po 500 (penkis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų E. S. (duomenys neskelbtini) ir R. S. (duomenys neskelbtini) naudai ir 42,57 Lt (keturiasdešimt du litus 57 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteistina suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752), biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Gintaras Kryževičius

Gedimino Sagatys