Dėl nuostolių priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-157/2014

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-06968-2009-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 35.5; 114.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Stripeikienės ir Dalios Vasarienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės,,Auster ir ko“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 11 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Arijus“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei,,Auster ir Ko“ dėl skolos ir nuostolių priteisimo bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės,,Auster ir Ko“ priešieškinį dėl nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą ir nuostolių atlyginimą, taip pat proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 20222,62 Lt skolos už krovinių ekspedijavimo paslaugas, 18 903,53 Lt nuostolių, 2 919,44 Lt palūkanų, 12,70 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos (2009 m. gruodžio 1 d.) ir bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad šalys 2004 m. birželio 23 d. sudarė ekspedijavimo sutartį ir pasirašė jos priedą, pagal kuriuos atsakovas (klientas) pavedė, o ieškovas (ekspeditorius) įsipareigojo už atlyginimą atsakovo lėšomis organizuoti atsakovo krovinių gabenimą ir atlikti kitus su gabenimo organizavimu susijusius veiksmus. Ieškovo teigimu, atsakovas nėra apmokėjęs už suteiktas krovinių ekspedijavimo paslaugas 20 222,62 Lt. Dėl atsakovo vengimo laiku atsiskaityti už krovinių ekspedijavimo paslaugas ieškovas patyrė 18 903,53 Lt nuostolių (išlaidos už konteinerių nuomą bei krovinio sandėliavimą, kurias ieškovas apmokėjo laivybos kompanijai „APL“ ir „Klaipėdos terminalui“). Ieškovo teigimu, jis apie atvykstantį krovinį atsakovą visada tinkamai informuodavo, todėl šis turėjo galimybių apmokėti ieškovo pateiktas sąskaitas per protingą terminą. Atsakovas prievolės laiku nevykdė ir nedėjo jokių pastangų, kad būtų mažinami ieškovo patiriami nuostoliai dėl krovinio sandėliavimo bei konteinerių nuomos. Už konteinerių su atsakovo kroviniu nuomą ir krovinio sandėliavimą ieškovas pateikė apmokėti PVM sąskaitų faktūrų už 20 951,60 Lt, tačiau atsakovas apmokėjo tik 2768,07 Lt, todėl iš atsakovo turi būti priteista 18 903,53 Lt nuostoliams atlyginti. Atsakovas sutiko tik dėl 20 222,62 Lt skolos už suteiktas krovinių ekspedijavimo paslaugas. Dėl kitų ieškinio reikalavimų nurodė, kad, ieškovui neteisėtai sulaikius atsakovui adresuotus krovinius ir priverstinai skaičiuojant prastovas, buvo netinkamai įvykdytos ekspedijavimo paslaugos. Pagal sutartį, ieškovo išrašytos PVM sąskaitos faktūros turėjo būti apmokamas per trisdešimt dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos (Sutartis 3.5 punktas), jokie vėlesni sutarties pakeitimai atsakovo vadovo ar tinkamai įgalioto asmens nebuvo pasirašyti, todėl palūkanos turėtų būti skaičiuojamos tik praėjus trisdešimčiai dienų po sąskaitos faktūros išrašymo dienos.

Atsakovas taip pat pateikė priešieškinį ir prašė teismo priteisti iš ieškovo 139 308,37 Lt nuostolių, patirtų dėl neteisėto krovinio sulaikymo, penkių procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas. Jo teigimu, ieškovas 2009 m. balandžio 9 d., 2009 m. balandžio 24 d. ir 2009 m. gegužės 15 d. neteisėtai sulaikė į Lietuvą iš Kinijos atgabentas atsakovo prekes, kurių vertė viršijo 35 950 JAV dolerių. Sulaikytuose konteineriuose buvo baldai, kuriuos turėjo nupirkti konkreti pirkėja, tačiau dėl ieškovo kaltės nebuvo parduoti ir atsakovas negavo 139 308,37 Lt planuotų pajamų. Atsakovas nurodė, kad jo patirti nuostoliai yra 83 491,46 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 20 222,62 Lt skolos už krovinių ekspedijavimo paslaugas, 2919,44 Lt palūkanų, 12,70 procento metinių palūkanų nuo priteistos 20 222,62 Lt nuo ieškinio pateikimo dienos (2010 m. spalio 20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, o atsakovui iš ieškovo – 15 000 Lt nuostoliam atlyginti, bylinėjimosi išlaidas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas sutiko sumokėti ieškovui 20 222,62 Lt už suteiktas krovinių ekspedijavimo paslaugas, šią sumą priteisė ieškovui iš atsakovo, taip pat 2919,44 Lt palūkanų nuo priteistos sumos, 12,70 procento dydžio metinių procesinių palūkanų. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nurodė, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 18 903,53 Lt nuostolių už konteinerių nuomą bei krovinio sandėliavimą yra teisiškai nepagrįstas. Sutarties 3.5 punktu šalys susitarė, kad atsakovas sumoka sutarties priede nurodytą užmokestį per trisdešimt dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos. Teismo vertinimu, ieškovas sulaikyti krovinio negalėjo, nes pats nesilaikė šalių sudarytos sutarties 3.5 punkto sąlygų, t. y. ieškovas, 2009 m. vasario 4 d. informuodamas atsakovą, kad mokėjimo atidėjimas nebus taikomas, pasiūlė atsakovui pakeisti šalių sudarytos ekspedijavimo sutarties esmines sąlygas, o tokių sąlygų pakeitimas buvo susijęs su piniginių prievolių vykdymu. Atsakovo pateiktą informaciją dėl susirašinėjimo ir raštus, kad sutarties šalys situaciją suprato, teismas nepripažino faktu, jog atsakovas su pateiktomis esminėmis sąlygomis sutiko. Juolab kad nei ieškovo, nei atsakovo įgalioti asmenys sutarties esminių sąlygų pakeitimo nepasirašė, byloje nėra duomenų, kad pagal siūlomas ieškovo sąlygas atsakovas buvo pradėjęs ar vykdė sutartį. Dėl to teismas sprendė, kad neįsigaliojo sutarties sąlygos, nustatančios apmokėjimą prieš krovinio pristatymą gavėjui (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Ieškovui neįrodžius, kad pasikeitė sudarytos sutarties sąlygos, jis neturėjo pagrindo sulaikyti krovinį ir reikalauti atlyginti nuostolius už konteinerių nuomą ir krovinio sandėliavimą. Teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų dėl ieškovui susidariusių nuostolių už krovinio saugojimą, todėl sprendė, kad nebuvo pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą priteisti nuostolius.

Teismas, spręsdamas priešieškinio reikalavimų pagrįstumą, nurodė, kad atsakovo prašomos priteisti negautos pajamos už neparduotas prekes numatytam pirkėjui nelaikytinos tik dėl ieškovo veiksmų atsiradusiais nuostoliais. Ieškovą ir atsakovą siejo ilgalaikiai krovinių ekspedijavimo sutartiniai santykiai, pagal įstatymą ir sutartį šalys turėjo pareigą bendradarbiauti (CK 6.200 straipsnis, sutarties 5 punktas), o ieškovas, sulaikęs krovinį, neteikė tikslios informacijos apie krovinio sulaikymą, atsakovas sulaikytu kroviniu taip pat nepakankamai domėjosi, t. y. šalys nebuvo aktyvios. Tiek ieškovo, tiek atsakovo veiksmai turėjo tiesioginę įtaką atsakovo nuostoliams atsirasti, todėl atsakomybė atlyginti nuostolius tenka abiem sandorio šalims (CK 6.259 straipsnio 1 dalis). Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas priešieškiniu prašė priteisti 139 308,37 Lt negautų pajamų, vėliau šią sumą sumažino, todėl pripažino atsakovo poziciją nenuoseklią suteikiančia pagrindą abejoti realiai negautų pajamų dydžiu. Atsakovas negautas pajamas įrodinėjo tik su pirkėja sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi. Teismas, vadovaudamasis teisės normomis, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai žalos dydį privalo nustatyti teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus bei ieškovo atsikirtimus, bylos medžiagą, sprendė, kad atsakovo realiai negautų pajamų dydis yra 15 000 Lt.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2013 m. liepos 11 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą tenkino, atsakovo – atmetė, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti 18 903,53 Lt nuostoliams atlyginti, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino; panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovui iš ieškovo priteista 15 000 Lt nuostoliams atlyginti, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – priešieškinį atmetė, t. y. priteisė ieškovui iš atsakovo 20 222,62 Lt skolos už krovinių ekspedijavimo paslaugas, 18 903,53 Lt nuostolių, 2919,44 Lt palūkanų, 12,70 procento metinių palūkanų nuo priteistų 42 045,59 Lt nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 7551,68 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kolegija nurodė, kad atsakovui pažeidžiant sutartį ieškovo teisė vienašališkai keisti sutarties apmokėjimo tvarką nustatyta šalių sudarytoje sutartyje (Sutarties 2.1.5 punktas), todėl ieškovo darbuotojas atsakovą tinkamai informavo apie mokėjimo tvarkos, o ne sutarties sąlygų pakeitimą, t. y. mokėjimo tvarkos pagal sutartį pakeitimas, kai tokia ieškovo teisė nustatyta sutartyje, nėra sutarties sąlygos, susijusios su sąskaitų apmokėjimu, pakeitimas. Dėl to nagrinėjamu atveju netaikytinos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios esminių sutarties sąlygų pakeitimą (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Kolegija pažymėjo, kad pagal sutarties 2.1.5 punktą norint pakeisti mokėjimo tvarką pagal sutartį nebūtina suderinta abiejų šalių valia. Byloje nustatyta, kad tarp šalių darbuotojų vyko susirašinėjimas dėl krovinių užsakymo, atsiėmimo, paslaugų teikimo įkainių, todėl, kolegijos vertinimu, ieškovo darbuotojo pranešimas apie tai, kad nebus taikomas atidėjimas, yra tinkamas pranešimas apie mokėjimo tvarkos pakeitimą. Kolegija, remdamasi ekspedijavimo sutarties 2.1.6 punktu, kuriame nurodyta, kad, atsakovui laiku neįvykdžius piniginės prievolės, ieškovas turėjo teisę sulaikyti krovinį, todėl pripažino, jog ieškovas turėjo teisę sulaikyti krovinį, o atsakovo reikalavimas priteisti nuostolius, atsiradusius dėl krovinio sulaikymo, nepagrįstas nesant ieškovo neteisėtų veiksmų kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.245–6.246 straipsniai). Kolegija, nustačiusi, kad atsakovas buvo informuojamas apie atvykstantį krovinį, nurodant konteinerių sandėliavimo įkainius ir baudas už prastovas, sprendė, kad atsakovas tinkamai nevykdė mokėjimo prievolės, todėl jam kilo pareiga atlyginti ieškovo patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 11 d. nutartį, Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas priešieškinis bei iš atsakovo ieškovui priteisti nuostoliai ir palūkanos, ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismai pažeidė dispozityvumo principą bei įrodymų vertinimo taisykles, peržengė apeliacinio skundo ribas. Ieškovas prašė skaičiuoti procesines palūkanas nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos (2009 m. gruodžio 1-osios), tačiau apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva pailgino ir kasatoriaus nenaudai neigiamai apskaičiavo nepagrįstai dideles, ieškovo neprašytas priteisti palūkanas. Juolab kad teismas, ignoruodamas kasatoriaus teisę gauti nuostolių atlyginimą dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, jų nepripažino ir dėl jų nepasisakė, neteisingai nustatė žalos dydį. Byloje buvo pateikti kasatoriaus nuostolius pagrindžiantys įrodymai: 2009 m. kovo 10 d. sutartis Nr. 18/C, sudaryta su baldų pirkėja, sutarties priedas Nr. 1, 2009 m. balandžio 20 d. papildomas tiekimo sutarties Nr. 18/C susitarimas, 2009 m. liepos 24 d. pirkėjos pranešimas kasatoriui dėl tiekimo sutarties nutraukimo, tačiau teismai šių dokumentų nevertino, priėmė nutartį dėl reikalavimų, kurių ginčo šalys neprašė. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovas neturėjo pagrindo sulaikyti kasatoriaus krovinio, nes pats nesilaikė ekspedijavimo sutarties 3.5 punkto nuostatų, o kasatorius niekada nesutiko su ieškovo siūlytu sutarties sąlygų pakeitimu. Ieškovas vienašališkai pakeitė sutarties sąlygas, nelaukė sutartyje nustatyto trisdešimties dienų atsiskaitymo termino pabaigos ir nepagrįstai sulaikė krovinį. CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienos šalies reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų numatytais atvejais. Taigi šioje normoje pateikiamas sąrašas, nors ir nebaigtinis, atvejų, kai sutartį galima pakeisti teismo tvarka. Kadangi byloje nebuvo įrodyta, kad pasikeitė sutarties sąlygos ir tai buvo realus pagrindas sulaikyti krovinį bei reikalauti atlyginti nuostolius ir netesybas už krovinio saugojimą, tai neegzistavo ieškovo teisės sulaikyti krovinį bei reikalauti už jo sandėliavimą atlyginti nuostolius. Be to, teismas nepateikė argumentų, kada ir kodėl ekspeditorius turi teisę sulaikyti ekspedijuojamą krovinį.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo, kad ginčo šalys, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniuose skunduose nurodė, kad teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuostolių, kaip negautų pajamų, atlyginimą, nustatydamas realiai negautų pajamų dydį pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas nustatyti, kam teko atsakomybė už atsakovo patirtus nuostolius, nutartyje pagrįstai analizavo civilinei atsakomybei kilti būtinąsias sąlygas ir teisingai sprendė, jog nebuvo ieškovo neteisėtų veiksmų kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, todėl nebuvo pagrindo tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimo priteisti nuostolius (negautas pajamas). Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė ir nagrinėjo ginčui reikšmingas aplinkybes, nepažeidė materialiosios ir proceso teisės normų, neperžengė apeliacinių skundų ribų. Teismui nenustačius ieškovo neteisėtų veiksmų kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, nebuvo pagrindo pasisakyti dėl atsakovo prašomų priteisti nuostolių (negautų pajamų) pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl ginčo esmės, šalių sutartinių teisių, civilinės atsakomybės sąlygų, nuostolių atlyginimo pagrįstumo yra motyvuotas ir pagrįstas, išvados padarytos tinkamai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus bei apeliacinių skundų argumentus. Kasacinio skundo argumentai dėl procesinių palūkanų netinkamo skaičiavimo nepagrįstas, nes netinkamai pritaikytas procesinių palūkanų tarifas ar terminas, nuo kada jos turi būti skaičiuojamos, sudaro pagrindą teismui ex officio pakeisti taikytą šių procesinių palūkanų tarifą, t. y. teismui konstatavus, kad netinkamai buvo taikytos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios procesines palūkanas, yra pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl tokių palūkanų priteisimo, jas priteisiant nuo bylos iškėlimo teisme dienos.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo, kai teisme sprendžiamas ginčas dėl iš sutarties kylančių įsipareigojimų vykdymo

Kasaciniame skunde atsakovas iš esmės nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, tačiau skunde keliami klausimai dėl netinkamo įrodymų vertinimo iš esmės yra susiję su faktinio pobūdžio aplinkybių nustatymu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o teismų praktika dėl įrodymų vertinimo taisyklių yra nuosekliai suformuota ir kasacinis teismas, peržiūrėdamas skundžiamus teismų sprendimus tik teisės taikymo aspektu, sprendžia, ar, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, buvo tinkamai taikytos materialiosios ir proceso teisės normos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir kasacinį skundą, nurodo, kad byloje iš esmės kilo ginčas dėl sutarties turinio aiškinimo, šalims nesutariant dėl sutarties sąlygų keitimo bei atsakomybės už tam tikrų sutartyje nurodytų pareigų neatlikimą, t. y. teismas neįvertino sutarties sąlygų, šalių elgesio vykdant sutartį, susitarimo esmės ir tikslų.

CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises pareigas, susitarti dėl sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi šalims įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma, laikantis įstatyme nustatytos pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys). Vykdant sutartį ar sprendžiant dėl sutarties netinkamo vykdymo atsiradusių teisinių padarinių, gali paaiškėti, kad šalys skirtingai suvokia ir aiškina sudarytos sutarties sąlygas, kartu ir iš sutarties kiekvienai jų kylančias teises bei pareigas. Tokiu atveju šalims (vienai jų) kreipusis į teismą ir ginčijant sutarties turinį, teismui kyla pareiga nustatyti, dėl kokių sutarties sąlygų kilo ginčas ir, jeigu jos neaiškios, jas išaiškinti, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Šios taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (CK 6.193 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „ARUM“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDYvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-406/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-406/2005">3K-3-406/2005</a>; kt.).

Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad šalys 2004 m. birželio 23 d. sudarė ekspedijavimo sutartį ir pasirašė jos priedą. Pagal šią sutartį atsakovas (klientas) pavedė, o ieškovas (ekspeditorius) įsipareigojo už atlyginimą atsakovo lėšomis organizuoti atsakovo krovinių gabenimą ir atlikti kitus su gabenimo organizavimu susijusius veiksmus. Šalių sudarytos ekspedijavimo sutarties 3.5 punktu atsakovas įsipareigojo sumokėti sutarties priede nurodytą užmokestį per trisdešimt dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos; piniginės prievolės nevykdymas nustatytu terminu buvo laikomas esminiu sutarties pažeidimu (Sutarties 3.7 punktas), o tuo atveju, jei atsakovas pažeidžia sutartį, ieškovas turi teisę vienašališkai nustatyti užmokesčio mokėjimo tvarką (Sutarties 2.1.5 punktas). Byloje kilus ginčui, ar ieškovas (ekspeditorius) turėjo teisę sulaikyti krovinį, atsakovui (klientui) neapmokėjus sąskaitų pagal naujai nustatytą tvarką, t. y. netaikant mokėjimo atidėjimo, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, atsakovui pažeidžiant sutartį, ieškovas turėjo teisę vienašališkai keisti sutarties apmokėjimo tvarką ir ieškovo darbuotojas pranešimais informavo atsakovą apie mokėjimo tvarkos pakeitimą. Teismo teigimu, mokėjimo tvarkos pakeitimui pagal sutartį nebuvo būtina suderinta abiejų šalių valia, todėl ieškovo darbuotojo pranešimą apie tai, kad nebus taikomas atidėjimas, teismas pripažino tinkamu pranešimas apie mokėjimo tvarkos pakeitimą. Teismas taip pat sprendė, kad pagal ginčo sutarties 2.1.6 punktą, atsakovui laiku neįvykdžius piniginės prievolės, ieškovas turėjo teisę sulaikyti krovinį.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas sutarčių aiškinimo taisykles, pažymi, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo dėl vienos iš šalių, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį. CK 6.223 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ieškovas turėjo vienašališką teisę bet kada pakeisti apmokėjimo tvarką, atsakovas su tokia sutarties sąlyga sutiko. Apeliacinės instancijos teismas, kilus šalių ginčui dėl nurodytos sąlygos, jos nevertino pagal bendruosius sutarčių vykdymo principus bei sutarčių aiškinimo taisykles, t. y. neatsižvelgė į pranešimo apie mokėjimo tvarkos pakeitimo momentą, ar atsakovas apie mokėjimo tvarkos pakeitimą buvo informuotas per protingą laiką, per kurį jis galėjo pareikšti savo nuomonę dėl krovinio priėmimo ir sutarties vykdymo. Jeigu nustatoma, kad viena iš sutarties šalių nebendradarbiavo ar bendradarbiavo nepakankamai, teismui yra pagrindas pripažinti šią šalį pažeidusiu prievolę. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad bendravimas tarp sutarties šalių vyko tik elektroninio laiško forma tarp įmonės darbuotojų, tačiau apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino šių darbuotojų įgaliojimų derinant esminius klausimus dėl apmokėjimo tvarkos pakeitimo, netaikė bendrųjų sutarties vykdymo principų, nevertino ir nepasisakė dėl ieškovo elgesio vienašališkai keičiant apmokėjimo tvarką, kai krovinys jau buvo atgabentas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo sutartyje nustatytos dvi sąlygos (ieškovo pareiga informuoti apie mokėjimo sąlygų pakeitimą ir jo teisė sulaikyti krovinį negavus apmokėjimo) yra nevienodos, neproporcingos turtinių padarinių aspektu, t. y. nagrinėjamoje byloje informacija apie apmokėjimo tvarkos pakeitimą buvo pateikta kaip sankcija atsakovui už jo ankstesnius neatliktus ar pavėluotai atliktus apmokėjimus, tačiau nebuvo atsižvelgta į tai, kada tokia informacija buvo pateikta, nebuvo įvertintas atsakovo teisėtų lūkesčių principas, kad jis, tinkamai ir laiku gavęs informaciją apie ekspeditoriaus ketinimą pakeisti apmokėjimo tvarką, būtų turėjęs galimybę spręsti dėl krovinio gabenimo ir priėmimo arba sutarties nutraukimo, jei jam nepalankios naujai pasiūlytos sąlygos. Taigi ieškovui pagal ginčo sutartį turint didesnius įgalinimus vienašališkai keisti apmokėjimo tvarką ir, negavus apmokėjimo laiku, sulaikyti krovinį, nebuvo įvertinti turtiniai padariniai dėl krovinio sulaikymo, nes ši sutarties sąlyga, suteikianti ieškovui teisę sulaikyti krovinį, yra per daug griežta turtinių padarinių atžvilgiu palyginus su jam nustatyta pareiga informuoti klientą apie mokėjimo tvarkos pakeitimą. Šiuo atveju esminę reikšmę turi krovinio sulaikymo teisėtumas (pagrįstumas), kuris priklauso nuo to, ar tinkamai buvo pritaikytas mokėjimo tvarkos pakeitimas. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ieškovo darbuotojas 2009 m. vasario 4 d. elektroniniu laišku informavo atsakovo darbuotoją, jog mokėjimo atidėjimo atsakovui nesuteiks; atsakovo darbuotojas nurodė, kad,,situaciją supranta“, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nesivadovaudamas CK 1.5 straipsnyje nustatytais principais, neįvertino momento, kada pranešimas apie mokėjimo tvarkos pakeitimą buvo pateiktas, taip pat nepasisakė dėl abiejų sutarties šalių atsakomybės bendradarbiaujant ir sprendžiant klausimus dėl krovinio gabenimo ir apmokėjimo, neatsižvelgė į atsakovo teisėtus lūkesčius bei jo, kaip kontrahento, teisę apsispręsti dėl ginčo sutarties tęsimo, nesprendė, ar įmonės darbuotojų susirašinėjimas dėl esminio klausimo, turinčio didelės įtakos ginčo šalių turtiniams klausimams, apie mokėjimo tvarkos pakeitimą buvo tikrai tinkamas ir atliktas per įmanomai protingus terminus, neanalizavo, ar atsakovui buvo suteiktas protingas laiko terminas įvertinti naują apmokėjimo tvarką ir su ja sutikti. Tik po to gali būti sprendžiama, ar tos naujos tvarkos nesilaikymas buvo pagrindas sulaikyti krovinį. Taigi apeliacinės instancijos teismas šiuos sutarties punktus taikė formaliai, neanalizuodamas galimų padarinių, neatsižvelgdamas į aplinkybę dėl neproporcingai sutartyje nustatytos krovinio sulaikymo galimybės, palyginus su paprastu įmonės darbuotojo pranešimu apie apmokėjimo tvarkos pakeitimą.

Nurodytos neišsamios apskųstą nutartį priėmusio apeliacinės instancijos teismo išvados negali būti pripažintos padarytomis laikantis CPK 185 straipsnio reikalavimų įvertinti byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, bei CK 6.193 straipsnio reikalavimų dėl sutarčių aiškinimo taisyklių. Konstatuoti apeliacinės instancijos teismo padaryti materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimai turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nes kasaciniame teisme negali būti pašalinti nustatyti pažeidimai; jiems pašalinti būtina analizuoti ir vertinti faktinius bylos duomenis bei nustatyti reikšmingas šalių ginčui išspręsti faktines aplinkybes (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 353 straipsnio 1 dalis, 359 straipsnio 3 dalis).

Kadangi byla perduodama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie, esant tokiai procesinei bylos baigčiai kasacinės instancijos teisme, nėra reikšmingi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 19,02 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduodama nagrinėti iš naujo, tai dėl teismo ir šalių turėtų išlaidų priteisimo turės pasisakyti teismas, dar kartą išnagrinėjęs bylą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 11 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Janina Stripeikienė

Dalia Vasarienė