Baudžiamoji byla Nr. 2K-229/2012
Teisminio proceso Nr. 1-36-1-00014-2011-0
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.4.1, 1.1.8.1, 1.1.8.6.6
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Gintaro Godos ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. I. kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo S. I. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, laisvės atėmimo bausmė ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirta bauda subendrintos visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – dveji metai ir du mėnesiai laisvės atėmimo ir 12 MGL (1560 Lt) bauda.
Iš S. I. priteista 4697,41 Lt Valstybinėms ligonių kasoms nukentėjusiojo A. S. gydymo išlaidoms atlyginti, taip pat 6000 Lt nukentėjusiajam A. S. neturtinei žalai atlyginti.
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, kuria nuteistojo S. I. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos A. Rakauskienės pranešimą ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga,
n u s t a t ė :
S. I. nuteistas už tai, kad 2011 m. sausio 20 d., apie 17.50 val., N. G. priklausančiame bute, esančiame Kalvarijoje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tarpusavio konflikto metu tyčia vieną kartą peiliu dūrė A. S. į krūtinės sritį, taip jam padarydamas krūtinės ląstos sienelės kairės pusės kiauryminę durtinę žaizdą su diafragmos ir blužnies sužalojimu, kraujo išsiliejimą į krūtinplėvės ertmę, oro susikaupimą krūtinplėvės ertmėje, t. y. sunkiai sutrikdė A. S. sveikatą.
Kasaciniu skundu nuteistasis S. I. prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę.
Kasatoriaus manymu, pirmosios instancijos teismas skirdamas jam bausmę netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, nustatė ne visas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
Kasatorius pažymi, kad nukentėjusiojo sužaloti jis nenorėjo, išankstinio nusistatymo neturėjo, nusikaltimui nesiruošė, jis kilo staiga. Be to, teismas neįvertino, kad nusikalstamą veiką išprovokavo pats nukentėjusysis, kuris įžūliai meilinosi jo sugyventinei. Tai pamačius, jį apėmė pavydas ir jis, norėdamas išprašyti nukentėjusįjį iš sugyventinės namų, pagąsdino jį peiliu, tačiau dėl patirto šoko neapskaičiavo atstumo ir netyčia sužalojo nukentėjusįjį. Nuteistojo manymu, šios aplinkybės rodo, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo A. S. elgesys, todėl teismas turėjo nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.
Kasatorius nurodo, jog teismai pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kartu atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BK 59 straipsnio 2 dalį teismai gali pripažinti ir įstatyme nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nuteistojo manymu, teismas, skirdamas jam bausmę, taip pat turėjo atsižvelgti į jo šeiminę padėtį, pensinį amžių, taip pat į tai, kad jis savo elgesį vertina kritiškai, mėgino sušvelinti padarinius, atsiprašė.
Atsliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo šį skundą atmesti.
Prokuroro teigimu, kasaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad nuteistasis yra pensinio amžiaus, kritiškai vertina savo elgesį, nelaikytinos išimtinėmis ir leidžiančiomis, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Taip pat nėra ir BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, skirti nuteistajam švelnesnę bausmę.
Atsliepime nurodoma, kad iš nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų bei iš paties S. I. kasacinio skundo argumentų matyti, jog nukentėjusysis A. S. prieš nuteistąjį neatliko jokių veiksmų, kurie galėjo išprovokuoti neteisėtus S. I. veiksmus. Nuteistasis kasaciniame skunde nurodė, kad nusikalstamą veiką padarė apimtas pavydo, taigi nusikaltimo motyvas buvo kaltininko subjektyvus situacijos vertinimas, o ne atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus, todėl pagrįstai nenustatyta ir BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Prokuroras mano, kad teismas, skirdamas bausmę nuteistajam S. I., laikėsi BK 54 straipsnio reikalavimų, teisingai įvertino nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus bei kitas aplinkybes. Padarytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), už kurį įstatymo sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, kurios maksimali riba dešimt metų laisvės atėmimo. Todėl kasatoriui pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirta dvejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra žymiai mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, nelaikytina per griežta.
Nuteistojo S. I. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl paskirtos bausmės
Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį S. I. nuteistas už tai, kad, būdamas neblaivus, tarpusavio konflikto metu tyčia peiliu dūrė nukentėjusiajam A. S. į krūtinę, taip padarydamas sužalojimus, sunkiai sutrikdžiusius šio sveikatą.
BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų. S. I. už padarytą tyčinį sunkų nusikaltimą paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams ir dviem mėnesiams, t. y. paskirta bausmė, kuri yra mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Kasaciniu skundu nuteistasis, teigdamas, kad jam paskirta bausmė yra per didelė, kad skiriant tokią bausmę buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes nebuvo atsižvelgta į reikšmingas bylos aplinkybes, neįvertintos visos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, prašo pakeisti teismų sprendimus paskiriant jam švelnesnę bausmę.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad tenkinti kasatoriaus prašymą nėra pagrindo ((duomenys neskelbtini) straipsnis).
Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti paskirtą bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Tai, ar ji paskirta teisingai, t. y. ar bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, savo rūšimi ar dydžiu nėra aiškiai per griežta, tikrina apeliacinės instancijos teismas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo apeliacinį skundą, kuriame buvo nurodomi iš esmės tie patys argumentai kaip ir kasaciniame skunde, atmetė padaręs išvadą, kad skiriant S. I. bausmę baudžiamojo įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti, paskirta bausmė nėra per griežta. Nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio ataskomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalis nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-576/2006, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011). Be to, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Skirdamas nuteistajam S. I. laisvės atėmimo bausmę pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei BK 61 straipsnyje nustatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, įvertino nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į tai, kad byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. tai, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, teismas S. I. paskyrė dvejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra žymiai mažesnė, nei jam taikyto baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kasatoriaus argumentai, kad teismas neatsižvelgė į jo pensinį amžių, šeiminę padėtį, į tai, kad jis kritiškai vertina savo elgesį, kad nukentėjusiojo atsiprašė, nepagrįsti. Skiriant bausmę į S. I. amžių buvo atsižvelgta, o nuteistojo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką iš esmės yra įvertintas nustatant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Kasatoriaus teiginys, kad teismai be pagrindo nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantys nukentėjusiojo veiksmai, taip pat yra nepagrįstas ir atmestinas.
BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, paprastai atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai nustatoma, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį (kasacinės nutartys Nr. 2K-446//2010, 2K-21/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo argumentus, susijusius su šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymu, atmetė nurodęs, kad iš nukentėjusiojo A. S., liudytojos N. G. bei paties S. I. parodymų matyti, jog nukentėjusysis jokių provokuojančių veiksmų neatliko. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis bei nustatytas aplinkybes, nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo pripažinti, kad S. I. už padarytą nusikaltimą bausmė paskirta pažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Nuteistojo kasaciniame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti, jais remiantis naikinti ar keisti teismų sprendimus nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinis skundas negali būti tenkinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo S. I. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vladislovas Ranonis
Gintaras Goda
Aldona Rakauskienė
