Baudžiamoji byla Nr. 2K-207/2012 nuasmeninta
Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00433-2008-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.18.10; 1.2.18.8; 2.1.7.4.4; 2.3.6.4.5.1; 1.1.1.5.3
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Vladislovo Ranonio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 26 d. nuosprendžių.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendžiu M. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 70 MGL dydžio (9100 Lt) bauda, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 50 MGL dydžio (6500 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, taikant dalinio bausmių sudėjimo būdą, ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta 100 MGL dydžio (13 000 Lt) bauda.
Šiuo nuosprendžiu nuteista ir UAB (duomenys neskelbtini), tačiau dėl jos nuteisimo kasacinio skundo nepaduota.
Iš nuteistųjų M. B. ir UAB (duomenys neskelbtini) priteista solidariai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pasvalio skyriui 11 935,24 Lt, Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai – 10 513,72 Lt turtinės žalos.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 26 d. nuosprendžiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl M. B. ir UAB (duomenys neskelbtini) nuteisimo: pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, nefiksuojant darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose A. B. sumokėto neoficialaus darbo užmokesčio, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną, susijusių su A. B. sumokėtu neoficialiu darbo užmokesčiu, pateikimą, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). M. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė sumažinta iki 45 MGL (5850 Lt). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, M. B. skirta galutinė subendrinta 90 MGL (11 700 Lt) dydžio bauda. Taip pat sumažinta priteista turtinė žala solidariai iš M. B. ir UAB (duomenys neskelbtini): VSDFV Pasvalio skyriui iki 7497,74 Lt, Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai – iki 7620,23 Lt. Kitos civilinių ieškinių dalys paliktos nenagrinėtos (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Likusi nuosprendžio dalis palikta nenagrinėta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
nustatė:
M. B. nuteistas už tai, kad nuo 2005 m. liepos 22 d. iki 2008 m. liepos 1 d., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) (iki 2008 m. vasario mėnesio), ir Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) (nuo 2008 metų vasario mėnesio), vykdydamas bendrovės kasininko funkcijas ir veikdamas jos naudai, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį atsakingas už apskaitos organizavimą, tyčia apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu bei 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą – apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, nes:
2006 metų rudenį, tiksliu tyrimo metu nenustatytu laiku, nesurašė apskaitos dokumentų ir 2006 metų bendrovės buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo užsakovei N. P. priklausančiame nuosavame name (duomenys neskelbtini), atliktų fasado šiltinimo darbų ir už atliktus darbus iš N. P. gautų grynųjų pinigų – 6000 Lt;
nuo 2007 metų gruodžio iki 2008 metų birželio mėnesio bendrovės darbuotojui T. A. mokėjo darbo užmokestį, kurio dalies – 1023,80 Lt neįrašė į darbo užmokesčio žiniaraščius ir neužfiksavo 2007–2008 metų bendrovės buhalterinėje apskaitoje;
nuo 2006 metų spalio iki 2007 metų sausio mėnesio bendrovės darbuotojui G. K. mokėjo darbo užmokestį, kurio dalies – 979,93 Lt neįrašė į darbo užmokesčio žiniaraščius ir neužfiksavo 2006–2007 metų bendrovės buhalterinėje apskaitoje;
nuo 2006 metų liepos iki 2007 m. rugsėjo mėnesio bendrovės darbuotojui A. M. mokėjo darbo užmokestį, kurio dalies – 2982, 60 Lt neįrašė į darbo užmokesčio žiniaraščius ir neužfiksavo 2006–2007 metų bendrovės buhalterinėje apskaitoje;
nuo 2008 metų sausio iki 2008 metų birželio mėnesio bendrovės darbuotojui J. D. mokėjo darbo užmokestį, kurio dalies – 604,60 Lt neįrašė į darbo užmokesčio žiniaraščius ir neužfiksavo 2008 metų bendrovės buhalterinėje apskaitoje;
nuo 2006 metų balandžio iki 2006 metų rugpjūčio mėnesio bendrovės darbuotojui N. Pr., su kuriuo darbo santykiai teisės aktų nustatyta tvarka buvo įforminti nuo 2006 m. gegužės 26 d. iki 2006 m. liepos 31 d., mokėjo darbo užmokestį, kurio dalies – 3812,10 Lt neįrašė į darbo užmokesčio žiniaraščius ir neužfiksavo 2008 metų bendrovės buhalterinėje apskaitoje;
nuo 2007 metų rugsėjo iki 2008 metų balandžio mėnesio bendrovės darbuotojui E. Š., su kuriuo darbo santykiai teisės aktų nustatyta tvarka buvo įforminti nuo 2007 m. gruodžio 3 d. iki 2008 m. gegužės 19 d., mokėjo darbo užmokestį, kurio dalies – 1458,40 Lt neįrašė į darbo užmokesčio žiniaraščius ir neužfiksavo 2007–2008 metų bendrovės buhalterinėje apskaitoje;
nuo 2006 m. spalio iki 2007 m. sausio mėnesio bendrovės darbuotojui D. T. mokėjo darbo užmokestį, kurio dalies – 2803,33 Lt neįrašė į darbo užmokesčio žiniaraščius ir neužfiksavo 2006–2007 metų bendrovės buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. gruodžio mėnesį bendrovės darbuotojui M. A. B. išmokėjo darbo užmokestį, kurio dalies – 18,60 Lt neįrašė į darbo užmokesčio žiniaraštį ir jo neužfiksavo 2007 m. bendrovės buhalterinėje apskaitoje;
2007 m. birželio mėnesį bendrovės darbuotojui A. N. išmokėjo darbo užmokestį, kurio dalies – 88,60 Lt neįrašė į darbo užmokesčio žiniaraštį ir jo neužfiksavo 2007 m. bendrovės buhalterinėje apskaitoje;
2008 m. birželio–gegužės mėnesiais bendrovės darbuotojui A. P. išmokėjo darbo užmokestį, kurio dalies – 1936,41 Lt neįrašė į darbo užmokesčio žiniaraštį ir jo neužfiksavo 2008 m. bendrovės buhalterinėje apskaitoje;
2005 m. rugsėjo 9 d. ir 2005 m. gruodžio 9 d. į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą įtraukė žinomai suklastotus apmokėjimo už komandiruotę į Velžį 2005 m. rugsėjo mėn. ir apmokėjimo už komandiruotę į Ramygalą 2005 m. gruodžio mėn. žiniaraščius, kuriais užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas ir kuriuose nurodoma, kad T. A. pagal 2005 m. rugsėjo mėn. ir gruodžio mėn. žiniaraščius išmokama 285 Lt, o V. A. pagal 2005 m. rugsėjo mėn. žiniaraštį išmokama 172,50 Lt, nors realiai žiniaraščiuose nurodomų 285 Lt ir 172,50 Lt sumų T. A. ir V. A. išmokėta nebuvo.
Iš viso M. B. 2006–2008 metais bendrovėje dirbusiems darbuotojams išmokėjo 15 708,37 Lt darbo užmokesčio, kurio neįrašė į darbo užmokesčio žiniaraščius ir neįtraukė į bendrovės apskaitą.
Taip pat M. B. pažeidė 2000 m. vasario 17 d. Vyriausybės nutarimu patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punktą – visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, bei 3 punktą – pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, nes nesurašė kasos pajamų orderio ir UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygoje neužfiksavo grynųjų pinigų – 6000 Lt, gautų iš N. P. ir bendrovės darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio; 2002 m. birželio 4 d. Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinto Darbo kodekso 99 straipsnio 2 ir 3 dalis, nes nuo 2006 metų balandžio iki 2008 metų vasario mėnesio, tikslios datos tyrimo metu nenustatytos, su darbuotojais N. Pr., E. Š. ir A. B. laiku nesudarė rašytinių darbo sutarčių ir neužtikrino, kad darbuotojams N. Pr., E. Š. ir A. B. būtų leidžiama dirbti tik pasirašius rašytines darbo sutartis ir taip įforminus darbo santykius.
Dėl padarytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio nuo 2005 m. liepos 22 d. iki 2008 m. liepos 1 d.
Be to, M. B., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį ir 2001 m. lapkričio 6 d. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnį būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) teisingą finansinių atskaitomybių, deklaracijų ir ataskaitų sudarymą, tyčia, siekdamas išvengti juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) mokėtinų mokesčių, į 12 deklaracijų ir ataskaitų įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms, t. y.:
2007 m. gegužės 24 d. Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, pildydamas 2006 metų pelno mokesčio deklaraciją, įrašė neteisingus duomenis apie bendrovės 2006 m. pelną, t. y. deklaravo 259 305 Lt apmokestinamąjį pelną ir 38 896 Lt pelno mokestį, o turėjo deklaruoti 264 390 Lt apmokestinamąjį pelną ir 39 659 Lt pelno mokestį, bei šią deklaraciją 2007 m. gegužės 24 d. pateikė Panevėžio AVMI Pasvalio skyriui;
2007 m. vasario 5 d. Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, pildydamas 2006 m. metinę A klasės išmokų nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją, įrašė neteisingus duomenis apie išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį nuo A klasės pajamų, t. y. deklaravo 56 504,10 Lt išmokėtų A klasės išmokų ir 9128 Lt pajamų mokesčio, o turėjo deklaruoti 78 646,31 Lt išmokėtų A klasės išmokų ir 14 637 Lt pajamų mokesčio, bei šią deklaraciją 2007 m. vasario 5 d. pateikė Panevėžio AVMI Pasvalio skyriui;
2008 m. sausio 22 d. Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, pildydamas 2007 m. metinę A klasės išmokų nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją, įrašė neteisingus duomenis apie išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį nuo A klasės pajamų, t. y. deklaravo 182 501,34 Lt išmokėtų A klasės išmokų ir 29 700 Lt pajamų mokesčio, o turėjo deklaruoti 188 738,28 Lt išmokėtų A klasės išmokų ir 31 211 Lt pajamų mokesčio, bei šią deklaraciją 2008 m. sausio 22 d. pateikė Panevėžio AVMI Pasvalio skyriui;
2008 m. vasario 8 d. Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, pildydamas mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2008 m. sausio mėnesį, įrašė neteisingus duomenis apie išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį nuo A klasės pajamų, t. y. deklaravo 0 Lt išmokėtų A klasės išmokų ir 0 Lt pajamų mokesčio, o turėjo deklaruoti 358,12 Lt išmokėtų A klasės išmokų ir 86 Lt pajamų mokesčio, bei šią deklaraciją 2008 m. vasario 8 d. pateikė Panevėžio AVMI Pasvalio skyriui;
2008 m. kovo 12 d. Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, pildydamas mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2008 m. vasario mėnesį, įrašė neteisingus duomenis apie išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį nuo A klasės pajamų, t. y. deklaravo 7612,21 Lt išmokėtų A klasės išmokų ir 1500 Lt pajamų mokesčio, o turėjo deklaruoti 8840,01 Lt išmokėtų A klasės išmokų ir 1718 Lt pajamų mokesčio, bei šią deklaraciją 2008 m. kovo 12 d. pateikė Panevėžio AVMI Pasvalio skyriui;
2008 m. balandžio 11 d. Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, pildydamas mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2008 m. kovo mėnesį, įrašė neteisingus duomenis apie išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį nuo A klasės pajamų, t. y. deklaravo 11 240 Lt išmokėtų A klasės išmokų ir 1619 Lt pajamų mokesčio, o turėjo deklaruoti 12 162,04 Lt išmokėtų A klasės išmokų ir 1840 Lt pajamų mokesčio bei šią deklaraciją 2008 m. balandžio 11 d. pateikė Panevėžio AVMI Pasvalio skyriui;
2008 m. gegužės 12 d. Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, pildydamas mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2008 m. balandžio mėnesį, įrašė neteisingus duomenis apie išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį nuo A klasės pajamų, t. y. deklaravo 12 533,33 Lt išmokėtų A klasės išmokų ir 929 Lt pajamų mokesčio, o turėjo deklaruoti 14 821,10 Lt išmokėtų A klasės išmokų ir 1478 Lt pajamų mokesčio, bei šią deklaraciją 2008 m. gegužės 12 d. pateikė Panevėžio AVMI Pasvalio skyriui;
2008 m. birželio 10 d. Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, pildydamas mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2008 m. gegužės mėnesį, įrašė neteisingus duomenis apie išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį nuo A klasės pajamų, t. y. deklaravo 16 523,91 Lt išmokėtų A klasės išmokų ir 2018 Lt pajamų mokesčio, o turėjo deklaruoti 18 142,16 Lt išmokėtų A klasės išmokų ir 2406 Lt pajamų mokesčio, bei šią deklaraciją 2008 m. birželio 10 d. pateikė Panevėžio AVMI Pasvalio skyriui;
2008 m. liepos 10 d. Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, pildydamas mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2008 m. birželio mėnesį, įrašė neteisingus duomenis apie išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį nuo A klasės pajamų, t. y. deklaravo 14 000 Lt išmokėtų A klasės išmokų ir 2196 Lt pajamų mokesčio, o turėjo deklaruoti 14 331,36 Lt išmokėtų A klasės išmokų ir 2276 Lt pajamų mokesčio, bei šią deklaraciją 2008 m. liepos 10 d. pateikė Panevėžio AVMI Pasvalio skyriui;
2006 m. lapkričio 24 d. Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, pildydamas Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2006 metų spalio mėnesį, įrašė neteisingus duomenis apie pardavimo PVM mokestį, t. y. deklaravo 29 993 Lt mokėtiną pardavimo PVM mokestį, o turėjo deklaruoti 30 908 Lt mokėtiną pardavimo PVM mokestį, bei šią deklaraciją 2006 m. lapkričio 24 d. pateikė Panevėžio AVMI Pasvalio skyriui;
2007 m. gegužės 24 d. Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, pildydamas metinę Socialinio mokesčio deklaraciją už 2006 metus, įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą socialinį mokestį, t. y. deklaravo 10 372 Lt mokėtiną socialinį mokestį, o turėjo deklaruoti 10 572 Lt mokėtiną socialinį mokestį, bei šią deklaraciją 2007 m. gegužės 24 d. pateikė Panevėžio AVMI Pasvalio skyriui;
nuo 2006 m. liepos 13 d. iki 2008 m. liepos 8 d. ketvirtinėse ataskaitose Forma Nr. 4 ir SAMF4 Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose įrašė neteisingus duomenis apie per ataskaitinį ketvirtį priskaitytas socialinio draudimo įmokas, taip siekė išvengti 15 118,06 privalomų sumokėti mokesčių (5695,13 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 7497,74 Lt socialinio draudimo įmokų, 44,1 Lt įmokų garantiniam fondui, 763 Lt pelno mokesčio, 203 Lt socialinio mokesčio, 915 Lt PVM).
Nuteistojo M. B. kasaciniame skunde suformuluotas prašymas panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 26 d. nuosprendžius ir bylą jam nutraukti, taip pat pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 26 d. nuosprendžius ir panaikinti priteistus civilinius ieškinius, grąžinti baudžiamąją bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismo nuosprendis surašytas kopijuojant atskiras kaltinamojo akto dalis, vadinasi, teismas nevertino gynybos argumentų ir įrodymų, išliko šališkas teismo nuosprendžio surašymo metu, taip buvo pažeistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnis, garantuojantis asmens teisių apsaugą baudžiamojo proceso metu, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, jog jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Taip pat iš 2012 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad liudytoja N. P. paneigė, jog pas ją dirbę žmonės buvo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai; teismo liko neįvertinta tai, jog M. B. tuo metu vykdė individualią veiklą, t. y. statybos darbus atliko ir pats; tai, kad N. P. jis rekomendavo statybininkus, negali būti laikoma įrodymu, patvirtinančiu, jog UAB (duomenys neskelbtini) vykdė kokius nors statybos darbus (duomenys neskelbtini). Pasak kasatoriaus, yra pagrįsta tikimybė, kad liudytoja jį apkalba. Nuteistojo M. B. parodymai ir pateiktas individualios veiklos pažymėjimas patvirtina, kad jis turėjo teisę užsiimti tokia veikla. Kasatorius nurodo, kad kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, ar pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių skyrimu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad, nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo, proporcingumo principų (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).
Pasak kasatoriaus, iš liudytojų T. A., J. D., M. A. B., A. N., V. A., G. K., A. M. parodymų matyti, kad darbuotojai gavo tokius darbo užmokesčius, kurie nurodyti žiniaraštyje arba darbo sutartyje. Kad darbuotojas gaudavo darbo sutartyje nustatytą atlyginimą, įrodyta tuo, jog žiniaraštyje nurodoma pinigų suma skiriasi nuo sumos, nurodytos darbo sutartyje, nes darbdavys privalo mokėti mokesčius, todėl pinigų suma, nurodyta žiniaraštyje, buvo mažesnė, nei numatyta darbo sutartyje. Taip pat nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog darbuotojai negaudavo komandiruotpinigių. Pasak kasatoriaus, asmuo, dirbdamas 30–50 kilometrų atstumu nuo savo namų, patiria išlaidų, reikalingų nuvykti į darbą, būtent komandiruotpinigiai ir atliko kompensacinę išlaidų funkciją. Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad net pradėjus tyrimą įmonėje toliau dirbo tie patys žmonės, t. y. rotacijos nebuvo, faktas, kad darbuotojai nesikeitė, įrodo, jog jie sutiko dirbti už sutartyje nurodytą atlyginimą. Tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek prokuroras teisminio nagrinėjimo metu darbuotojams darė spaudimą. Tai turėtų labiausiai atsispindėti teismo posėdžių garso įrašuose, kuriuose, liudininkui pradėjus duoti parodymus teisme ir davus kitokius parodymus nei ikiteisminio tyrimo metu, vėl buvo skaitomi ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir įspėjama, kad gresia atsakomybė už parodymų neatitikimą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl M. B. duotų parodymų, kad jis jokių pinigų iš N. P. negavo. Taip pat neaišku, kodėl teismas neįvertino, kad byloje nėra darbų atlikimo sutarties, grynųjų pinigų priėmimo kvito. Vien liudytojos parodymais įrodinėti, kad ji išties sumokėjo pinigus UAB (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo. Teismai neįvertino specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) sąlyginio pobūdžio; specialisto išvados turi būti vertinamos kartu su kitais įrodymais byloje. Teismas, anot kasatoriaus, savo iniciatyva turėjo skirti ekspertizę, eksperto išvadą duodantis asmuo neginčijamai yra labiau kvalifikuotas, jis ne tik turi reikiamų specialių žinių, bet ir yra įrašytas į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą. Pasak kasatoriaus, byloje esanti specialisto išvada dėl savo turinio ir galutinio tyrimo rezultato kelia abejonių, nes išvadas pateikęs specialistas pats ėmėsi pateiktų jam dokumentų teisinio vertinimo, specialistas neįvertino, kad liudytojai teismo posėdžio metu keitė parodymus. Buvo galima nustatyti bendrovės veiklą, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį 2005–2008 metų laikotarpiu. Nuosprendyje nenurodyta, kuo reiškėsi apgaulė, kokio dydžio turto, kapitalo, kokios veiklos iš dalies negalima nustatyti; Panevėžio apygardos teismas, sumažindamas priteistus civilinius ieškinius, netiesiogiai pripažino specialisto išvados klaidingumą. Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatoriaus, nesilaikė BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatų ir nepagrįstai neatliko įrodymų tyrimo, taip nebuvo įmanoma ištirti apeliaciniame skunde keliamų abejonių. Pasak kasatoriaus, byloje esantys duomenys rodo, kad nėra surinkta duomenų apie tai, kad dėl operacijų buhalterinėje apskaitoje buvo visiškai ar iš dalies neįmanoma nustatyti įmonės UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, todėl darytina išvada, kad neįrodytas pagrindinis nusikalstamos veikos sudėties elementas, leidžiantis kvalifikuoti jo veiksmus pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Pasak kasatoriaus, būtina atkreipti dėmesį į teismo posėdžio metu darytą garso įrašą, kuriame specialistė nėra įsitikinusi savo išvadų teisingumu, nes ji akcentuoja, kad išvados buvo daromos remiantis ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis.
Taip pat kasatorius teigia, kad ieškinio nagrinėjimas ir išsprendimas neatitinka BPK 20, 113 ir 115 straipsnių nuostatų. Jeigu teismas pripažįsta, kad buvo padaryti pažeidimai, ir mano, kad ieškinys pagrįstas, tai civiliniuose ieškiniuose nurodytas sumas turėtų priteisti tik iš mokesčių mokėtojo UAB (duomenys neskelbtini), nes ši bendrovė neva išvengė mokesčių.
Nuteistasis M. B. taip pat nurodo, kad jo byloje nebuvo tinkamai atsižvelgta į BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktą: jis apibūdinamas teigiamai, nėra teistas, neturi galiojančių nuobaudų, rūpinasi savo tėvais; taip pat teismas, pripažinęs jį kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskyręs bausmes, neteisingai jas subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis, – turėjo būti taikomas BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas.
Kasatorius nurodo, kad jis buvo nubaustas už tą pačią veiką du kartus, nes Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, susijusias su UAB (duomenys neskelbtini) buhalterine apskaita. Abiejose baudžiamosiose bylose ikiteisminiame tyrime specialisto išvadą surašė ta pati FNTT specialistė, nebuvo tenkintas kasatoriaus prašymas šias bylas sujungti.
Atsiliepimu į nuteistojo M. B. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jolita Urbelienė prašo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad nepagrįstais laikytini kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo BK 222 straipsnio 1 dalies jam inkriminavimo. Išvadą byloje pateikusi specialistė I. Karkauskienė dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, duodama parodymus savo išvadas patvirtino ir paaiškino, kokiais duomenimis remdamasi atliko tyrimą. Apklausiant specialistę, BPK 89 ir 284 straipsnių reikalavimai nebuvo pažeisti, proceso dalyviai turėjo teisę užduoti jai klausimus. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pareikšta prašymų skirti ekspertizę, dar kartą atlikti specialisto tyrimą. Taip pat nekonstatuotinas ir teismo šališkumas – įrodymų vertinimas atliktas nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistas aukštesnės instancijos teismo procesiniu sprendimu, negali būti vertinama kaip teismo šališkumą rodanti aplinkybė. Teismas, surašydamas nuosprendį, nepažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Taip pat dėl liudytojos N. P. parodymų atsiliepime nurodoma, jog ši liudytoja patvirtino teisme ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tad jie nuoseklūs; šios liudytojos parodymai vertinti drauge su kitais įrodymais byloje kaip visuma. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje atsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus. Dėl BPK 324 straipsnio 6 dalies netaikymo kasaciniame skunde nurodyti argumentai deklaratyvūs. Prokurorė atsiliepime teigia, kad, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, kasatoriaus argumentai dėl BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, civilinio ieškinio išsprendimo tinkamumo bei BK 2 straipsnio 6 dalies paliktini nenagrinėti.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo argumentų dėl specialisto išvados ir kitų įrodymų vertinimo
Specialisto išvada surašyta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apskrities Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vedėjo pavaduotojos Irinos Karkauskienės pagal tyrimui pateiktą medžiagą: bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, ikiteisminio tyrimo medžiagą, liudytojų apklausos protokolus, gautą informaciją iš VMI, SEB ir „Danske“ bankų. Specialisto išvada gauta ikiteisminio tyrimo metu. Byloje yra įtariamojo ir jo gynėjo supažindinimo su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga protokolas, iš kurio matyti, kad nei M. B., nei jo gynėjas advokatas Ž. Rutkauskas prašymų dėl tyrimo papildymo neturėjo, taigi specialisto išvada jiems buvo aiški ir suprantama. Pirmosios instancijos teisme buvo apklausta specialistė I. Karkauskienė, kuri savo išvadą, duotą ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino. M. B. nagrinėjimo teisme metu turėjo teisę užduoti specialistei klausimų dėl išvadų turinio; nei dėl ekspertizės skyrimo, nei dėl papildomos specialistės apklausos M. B. jokių prašymų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neturėjo. Savo apeliaciniame skunde M. B. taip pat neišreiškė prašymo atlikti įrodymų tyrimą teisme, apklausti dar kartą specialisto išvadą davusią specialistę ar skirti ekspertizę, atkreipė dėmesį apeliaciniame skunde į tai, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į specialistės I. Karkauskienės parodymus, kad specialisto išvadą surašė remdamasis UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentais: darbo sutartimis, darbo laiko žiniaraščiais, vertino įdarbinimo datą, išdirbtą laiką, koks pagal žiniaraščius priskaičiuotas darbo užmokestis ir kiek realiai išmokėta, išvadą surašė pagal dokumentus, vertino liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pasak nuteistojo, liudytojams teisme pakeitus parodymus, turėjo būti atliktas perskaičiavimas. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad proceso dalyviai nepageidavo atlikti įrodymų tyrimo byloje, baigiamųjų kalbų metu atkreipė dėmesį į įrodymų kaip visumos vertinimą, t. y. specialisto išvados ir liudytojų parodymų byloje vertinimą. Ekspertizė daroma teisme, kai reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti reikalingos išsamios mokslo, technikos, meno ar kokios nors kitos srities specialios žinios. Pagal BPK 286 straipsnio 1 dalį teismas pats sprendžia, ar tokios žinios reikalingos, tiriant įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, ir turi teisę paskirti ekspertizę savo iniciatyva arba bylos nagrinėjimo dalyvių prašymu. Baudžiamojo proceso įstatymas palieka teismui spręsti, ar reikia ir kada skirti ekspertizę. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimą gali atlikti ne tik proceso dalyvių prašymu, bet ir savo iniciatyva, ir, esant pagrindui, ne tik gali, bet ir privalo tai padaryti. Apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimas atliekamas tada, kai yra pagrindas manyti, jog pirmosios instancijos teismas netyrė teisingam bylos išsprendimui svarbių duomenų arba juos tyrė neišsamiai, pažeisdamas BPK reikalavimus (kasacinės nutartys Nr. 2K-143/2010, 2K-55/2006, 2K-154/2006 ir kt.). Šioje byloje specialisto išvada buvo įvertinta teismų tiek atskirai, tiek kartu su kitais įrodymais, dėl specialistės kompetencijos ar specialisto išvados išsamumo bei atitikties baudžiamojo proceso įstatymų keliamiems reikalavimams abejonių teismams pagrįstai nekilo. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl liudytojų parodymų skirtumų ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu įtakos specialisto išvados teisingumui ir, juos atmesdamas, pateikė motyvuotas išvadas. Pagal BPK 89, 205, 206 straipsnius objektų tyrimą gali atlikti specialistai, turintys specialių žinių bei įgūdžių. Specialisto išvada, kaip ir ekspertizės aktas, BPK 20 straipsnio prasme gali būti priskirta įrodymams, nustatant asmens, įtariamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumą. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo imtasi visų būtinų priemonių, siekiant nustatyti reikšmingas bylos aplinkybes. Specialisto išvados gali būti tiek kategoriškos, tiek sąlyginės. Sąlyginės išvados vertinamos kartu su kitais įrodymais byloje. Išvadų sąlygiškumas neduoda pagrindo teigti apie jų neišsamumą. Pagal BPK 89 straipsnį specialistas yra reikiamų žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. Ekspertizės skyrimas nėra privalomas ikiteisminio tyrimo veiksmas kiekvienoje baudžiamojoje byloje. Ekspertizė skiriama, kai ją atlikus gali būti nustatytos reikšmingos bylai aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje nebuvo būtinybės skirti kasaciniame skunde minimų ekspertizių ar pavesti specialistams atlikti daugiau objektų tyrimų, nes nėra jokio pagrindo manyti, kad, atlikus tokius veiksmus, būtų gauta bylai reikšmingų duomenų (kasacinė nutartis Nr. 2K-51/2006). Pažymėtina ir tai, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis Nr. 2K-509/2010).
Pagal BPK 261 straipsnio 6 dalį per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo pasirašymo nagrinėjimo teisme dalyviai gali su juo susipažinti ir pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti jo neteisingumą ar neišsamumą. Pateiktas pastabas išnagrinėja teisiamojo posėdžio pirmininkas ir, jeigu su jomis sutinka, patvirtina jų teisingumą bei prideda prie teisiamojo posėdžio protokolo. Nuteistasis M. B. pastabų dėl teisiamojo posėdžio protokolo, kuris neva neatitinka teisiamojo posėdžio metu daryto garso įrašo turinio, nepateikė, su jo tikrumu sutiko. Tokį argumentą pateikė tik savo kasaciniame skunde. Liudytojų, duodančių parodymus teisme, įspėjimas dėl BK 235 straipsnyje numatytos atsakomybės, negali būti vertinamas kaip psichologinio spaudimo liudytojams darymas (pagal BPK 83 straipsnio 1 dalį liudytojas turi ne teisę, o pareigą duoti teisingus parodymus teisme; BPK 277 straipsnio 1 dalyje numatyta teisiamojo posėdžio pirmininko pareiga įspėti liudytoją dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą). Liudytojų parodymų ir kitų bylos duomenų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Tai, kad kasatorius nesutinka su teismų pateiktu bylos duomenų vertinimu, nereiškia, jog teismai buvo šališki.
Dėl BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų vykdymo
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Tai, kad, kaltinimui pasitvirtinus, nuosprendyje įrodyta pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas) išdėstymas iš esmės nesiskiria nuo kaltinamajame akte nurodyto nusikalstamos veikos aprašymo (BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nereiškia, jog buvo pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas. Kasatorius neteisingai teigia, esą dalis kaltinamojo akto perkelta į nuosprendį. Teismas, vadovaudamasis BPK 242 straipsniu, tiesiogiai ištyręs įrodymus byloje, t. y. apklausęs kaltinamąjį, liudytojus, specialisto išvadą pateikusią specialistę, ištyręs rašytinius įrodymus, padarė teisiškai reikšmingas nuosprendyje atsispindinčias išvadas: išanalizavo įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus, pateikė nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas bei bausmės skyrimo motyvus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Apkaltinamasis teismo nuosprendis kaip visuma neprieštarauja BPK 305 straipsnyje jam keliamiems reikalavimams.
Dėl kasatoriaus argumentų dėl galutinės bausmės ir civilinio ieškinio
Kasatorius taip pat teigia, kad jam paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nes jo, tikėtina, padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikaltimų sutaptį. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-536/2010, 2K-412/210, 2K-37/2011). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo nusikalstamos veikos padarytos skirtingu laiku, skirtingais veiksmais, t. y. esant realiai nusikaltimų sutapčiai, todėl teismas, bendrindamas M. B. paskirtas bausmes, pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 1, 4 dalių, o ne 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas. Skirdamas bausmes už atskirų nusikalstamų veikų padarymą M. B., teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes kaip į visumą.
Pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu už BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą nuteistas tiek fizinis asmuo – M. B., tiek juridinis asmuo – UAB (duomenys neskelbtini). Tiek už apgaulingą apskaitos tvarkymą, tiek už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą gali atsakyti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys (BK 220 straipsnio 3 dalis, BK 222 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, patraukus už nusikalstamas veikas ir fizinį, ir juridinį asmenis, nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimas sprendžiamas pripažįstant solidariąją atsakomybę (žr. pvz., kasacinę nutartį Nr. 2K-35/2012). Tad kasatoriaus skunde nurodomas argumentas apie tai, kad padarytą žalą turi atlyginti tik UAB (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
Kasatorius nurodo, kad už tuos pačius neva nusikalstamus veiksmus esąs nubaustas antrą kartą, taip pažeidžiant BK 2 straipsnio 6 dalies draudimą. Toks kasacinio skundo argumentas, kaip nesusijęs su skundžiamu nuosprendžiu (BPK 368 straipsnio 1 dalis), negali būti nagrinėjamas.
Ši byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje kaltinant M. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį apgaulingu UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymu ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną pateikimu 2005 m. liepos 22 d.–2008 m. liepos 1 d. laikotarpiu. Kitoje byloje Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį už veikas, padarytas 2008 m. liepos 1 d.–2009 m. spalio 1 d. (BK 222 straipsnio 1 dalis), 2009 m. rugpjūčio 27 d. (BK 220 straipsnio 1 dalis), 2008 m. gruodžio 31 d.–2009 m. rugsėjo 10 d. (BK 183 straipsnio 1 dalis). Taigi nagrinėjamoje byloje M. B. už BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą nuteistas kaip padaręs šias veikas visiškai kitu laiku.
Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tiek bylos parengimo nagrinėti teisme metu (BPK 232 straipsnio 4 punktas, 233 straipsnio 2 dalis), tiek nagrinėjimo teisme metu (BPK 254 straipsnio 1 dalis) teismas gali kelias bylas sujungti į vieną. Priešingai negu teigia kasatorius, šioje byloje toks prašymas teismui nebuvo pateiktas ir teismas bylų sujungimo klausimo nesvarstė. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymo tvarką. Pagal BPK 347 straipsnį, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausio nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose.
Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, t. y. kasacinės instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą įrodymų netiria ir nevertina, faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Kasacinio skundo argumentai dėl liudytojų parodymų turinio vertinimo yra susiję su kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribomis, todėl paliekami nenagrinėti. Pažymėtina, kad teismai vertino byloje surinktus įrodymus tiek atskirai, tiek ir kaip visumą, apkaltinamasis nuosprendis nėra grįstais vien tik vienarūšiais įrodymais – liudytojų parodymais byloje.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo M. B. kasacinį skundą.
Teisėjai Rimantas Baumilas
Alvydas Pikelis
Vladislovas Ranonis
