A. N. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 222 str., 300 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-182/2025

Teisminio proceso Nr. 1-05-6-00007-2022-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Sigitos Jokimaitės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. N. gynėjo advokato Laimono Šilerio kasacinio skundo dėl Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 15 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo A. N. gynėjas advokatas L. Šileris prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymą ir, tikrindamas bei vertindamas įrodymus, padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies nuostatų ir in dubio pro reo principo pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepatikrino skundžiamo nuosprendžio ir neištaisė pirmosios instancijos teismo klaidų. Dėl to buvo pažeistos A. N. teisės, nes. nesant įrodymų, jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis už nusikalstamų veikų, nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Šiuo atveju buvo šiurkščiai pažeista teismų praktika, pagal kurią apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, ištirtais ir įvertintais, kaip tai nustatyta BPK.

Pasak kasatoriaus, nors byloje nustatyta, kad UAB „Demura“ ir UAB „Donsora“ direktoriais kaltinime nurodytais laikotarpiais buvo kiti asmenys (R. U. (R. U.), U. V. (U. V.), J. B. (J. B.), E. M. (E. M.), S. S.), o ne A. N. ir kad A. N. tik nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. kovo 5 d. buvo įdarbintas UAB „Demura“ vadybininku, teismai padarė išvadą, kad šių bendrovių faktinis vadovas buvo A. N. ir kad būtent jis apgaulingai tvarkė šių bendrovių finansinę apskaitą. Tačiau tokios išvados neteisingos, padarytos remiantis liudytojų, buvusių UAB Demura“ direktorių R. U., U. V., J. B. ir „Donsora“ direktorių E. M. ir S. S. parodymais, kurie, kaip oficialūs minėtų bendrovių vadovai, buvo suinteresuoti, kad ne jie, o būtent kitas asmuo (šiuo atveju A. N.) būtų pripažintas atsakingu dėl buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo. Nors A. N. akcentavo, kad dėl suinteresuotumo minėti liudytojai meluoja, o tyrimą atlikę pareigūnai siekė su juo susidoroti, teismai nevertino jų parodymų kaip nepatikimų ar subjektyvių. Kasatorius skunde pateikia detalią bendrovių vadovų parodymų analizę ir teigia, kad dėl įvairių priežasčių (nenuoseklumo, prieštaringumo, nelogiškumo ir kt.), taip pat dėl to, kad šių liudytojų parodymų nepatvirtina kiti bylos įrodymai, jie negali būti vertinami kaip patikimi.

Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nevertino reikšmingos aplinkybės, kad R. U. buvo ne tik UAB „Demura“ vadovas, bet ir vienintelis akcininkas ir būtent jis savo sprendimais UAB „Demura“ vadovais paskyrė kitus asmenis – Č. A. (Č. A.), U. V., J. B., o 2018 m. kovo 16 d. pastarajam perleido ir visas savo UAB „Demura“ akcijas. Vien tik liudytojų S. M., E. D., G. G. ir kitų UAB „Robusta“ darbuotojų nurodytos aplinkybės, kad darbe bendravo ir su A. N., nepakanka padaryti išvadą, jog A. N. buvo UAB „Demura“ faktinis vadovas, nes 2018 m. sausio 11 d.–kovo 5 d. laikotarpiu jis buvo šios bendrovės darbuotojas.

Be to, kasatorius pažymi, kad A. N. nevaldė nei UAB „Demura, nei UAB „Donsora“ banko sąskaitose buvusių lėšų. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Demura“ ir UAB „Donsora“ vardu sąskaitas banke DnB banke (vėliau – Luminor) atidarė šių bendrovių steigėjas V. Š. Kituose bankuose be niekieno pagalbos UAB „Demura“ ir UAB „Donsora“ vardu sąskaitas atidarė jų atidarymo metu bendrovėms vadovavę direktoriai. Bendrovių banko sąskaitų (išskyrus esančių DnB, vėliau – Luminor banke) išrašų duomenys rodo, kad prie sąskaitų beveik visada buvo prisijungiama iš Latvijoje registruotų IP adresų, o dažniausiai ir IP adreso 80.232.219.9. Tai leidžia daryti išvadą, kad UAB „Demura“ sąskaitas, esančias Medicinos, SEB ir Šiaulių bankuose ir UAB „Donsora“ sąskaitas, esančias Luminor ir Medicinos bankuose, valdė asmuo, nuolat gyvenantis Latvijoje. Tai, kad UAB „Donsora“ banko sąskaitą valdė rusakalbis asmuo, patvirtina mokėjimo nurodyme esantis įrašas rusų kalba. Be to, kad UAB „Demura“ gaunamomis lėšomis domėjosi ne A. N., o kitas, rusakalbis asmuo, patvirtina ir UAB „Robusta“ finansininkė S. M. Byloje nėra jokių įrodymų, kad būtent A. N. pats valdė sąskaitas iš Latvijos ar kad jis kam nors perdavė prisijungimo prie banko priemones. A. N. nebuvo jokio tikslo apgaulingai vesti UAB „Demura“ buhalterinę apskaitą paslepiant buhalterinės apskaitos dokumentus, nes jis jokios naudos iš šios bendrovės veiklos negavo.

Kasatorius nesutinka su teismų teiginiais, kad vienintelio akcininko sprendimai dėl UAB „Donsora“' vadovų paskyrimo turi būti vertinami kaip sandoriai ir jie laikytini negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pirmojoje knygoje nurodytais sandorių negaliojimo pagrindais. Kasatoriaus nuomone, minėti sprendimai apskritai nelaikytini sandoriais civilinės teisės prasme, todėl jie negali būti pripažinti negaliojančiais, vadovaujantis nurodytais Civilinio kodekso pagrindais.

Pasak kasatoriaus, teismai padarė nepagrįstas išvadas, kad A. N. pagamino ir laikė netikrus UAB „Donsora“ dokumentus. A. N. nebuvo kaltinamas, kad pagamino ar laikė kokius nors UAB „Demura“ dokumentus. R. U. neparodė, kad jam kas nors yra žinoma apie netikrų UAB „Demura“ ir UAB „Donsora“ dokumentų pagaminimą. Dokumentų, kurių klastojimu yra kaltinamas A. N., turinys yra logiškas ir suprantamas, atitinkantis įvykius. Visi asmenys, kurie pasirašė šiuos dokumentus, patvirtino savo parašų tikrumą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Kaip matyti iš nuteistojo A. N. gynėjo kasacinio skundo turinio, jame tik formaliai nurodomi kasacijos pagrindai, t. y. netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ir BPK pažeidimai, susiję su bylos įrodymų vertinimu. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad argumentai dėl A. N. inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodytumo pakartoti iš nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus išnagrinėjo ir dėl jų pateikė motyvuotas išvadas. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų apie apeliacinės instancijos teismo padarytą teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Kasacinio skundo teiginiai, susiję su teismų atlikto įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su nustatytomis bylos aplinkybėmis, deklaratyviai pareiškiant apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, padarytus BPK normų ir in dubio pro reo principo pažeidimus, teismų praktikos nesilaikymą, nuteistojo A. N. procesinių teisių pažeidimą, nepagrindžia bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (BPK 369 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. N. gynėjo advokato Laimono Šilerio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Danutė Jočienė

Sigita Jokimaitė