Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-431/2007

Procesinio sprendimo kategorijos: 106.5; 124.6

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Indrei Savkinienei,

dalyvaujant Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei Sonatai Galentienei,

atsakovo UAB „Energo development” (buvusi UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos”) atstovui L. T. ir advokatui Tomui Puzinui,

trečiojo suinteresuotojo asmens Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atstovei Julei Raubienei,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 12 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 15 d. nutarčių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovams UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos” (dabar UAB „Energo development”), VĮ „Registrų centras”, UAB „Nauda”, UAB „Korekt”, dalyvaujant trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei, dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovo UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba" (dabar UAB „Energo development”) priešieškinį ieškovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija teismo prašė: panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 1997 m. gruodžio mėn. pažymėjimą Nr. 61-842 ir 1998 m. lapkričio 3 d. pažymėjimą Nr. 101-1285; pripažinti 1997 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. 4-5366, pagal kurią UAB „Nauda“ pardavė UAB „Korekt“ nebaigtą statyti objektą (pastatyta tik 337 m ilgio tvora) ir 1998 m. lapkričio 10 d. sutartį Nr. 4-6057, pagal kurią UAB „Korekt“ nebaigtą statyti objektą - 337 m tvorą Vilniuje, Ukmergės g.14a, pardavė UAB „Dvidešimtojo amžiaus statyba ir technologijos“, kilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi; panaikinti tvoros Vilniuje, Ukmergės g. 14a, unikalus Nr. 1399-2000-2013, teisinę registraciją; pripažinti 1998 m. gruodžio 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 01/98-19898, pagal kurią ne aukciono tvarka išnuomotas UAB „Dvidešimt pirmojo amžiaus statyba ir technologijos“ žemės sklypas Vilniuje, Ukmergės g. 14a, negaliojančia.

Ieškovas nurodė, kad, remiantis Vilniaus apskrities viršininko 1997 m. spalio 20 d. įsakymu, tą pačią dieną su UAB „Nauda“ buvo pasirašyta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis, pagal kurią bendrovei išnuomotas 6430 kv. m žemės sklypas Vilniuje, Ukmergės g. 14 a. Šiais veiksmais pažeistas Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos (toliau - Tvarkos) 8.1.2 punktas, nes ne aukciono tvarka buvo išnuomotas valstybinės žemės sklypas, kuriame nuomininkas (UAB „Nauda“) neturėjo teisiškai įregistruoto nekilnojamojo turto. Pažeidimas nustatytas Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo 2002 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. SP-6. Ieškovas taip pat teigė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 1997 m. gruodžio mėn. pažymėjime Nr. 61-842 pateikta išvada apie automobilių stovėjimo aikštelės, aptvertos tvora, nukrypimo nuo suderinto projekto nebuvimą yra duota be teisinio pagrindo ir neatitinka tikrovės, nes tvora pastatyta nesant nustatyta tvarka suderinto projekto, pažeidžiant Statybos įstatymo 17 straipsnio 2 dalį ir kitus statybas reglamentuojančius teisės aktus.

Atsakovas UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“ priešieškiniu prašė priteisti iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir VĮ Registrų centro 16 190 800,54 Lt nuostolių atlyginimą. Nurodė, kad, vykdydamas ginčijamos nuomos sutarties 3 straipsnio nuostatą, t. y. panaudoti žemę daugiaaukštei automobilių stovėjimo aikštelei su polifunkciniu centru statyti ir eksploatuoti, jis skyrė daug pinigų, todėl patyrė nuostolių, kurie ieškinio tenkinimo atveju turi būti atlyginti.

2004 m. lapkričio 26 d. ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija ir atsakovai UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“ bei VĮ „Registrų centras“ pateikė teismui patvirtinti taikos sutartį, prašydami bylą nutraukti.

II. Teismų nutarčių esmė

Vilniaus apygardos teismas 2004 m. gruodžio 3 d. nutartimi taikos sutartį patvirtino. Teismas sprendė dėl sutarties atitikimo imperatyviosioms įstatymo normoms ir viešajam interesui; nustatė, kad atsakovas UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“ komercinei-ūkinei veiklai nuosavybės teise įsigijo statinį (tvorą), kuris buvo įregistruotas viešajame registre. Kadangi registracija nepanaikinta, nenuginčyta, galiojanti, todėl buvo teisėtas pagrindas išnuomoti valstybinės žemės sklypą UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“, kuri laikytina sąžiningu nebaigto statyti objekto įgijėju bei žemės sklypo nuomininku. Dėl taikos sutarties atitikties viešajam interesui teismas nustatė, kad atsakovas UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“ buvo sudaręs sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl būsimos nuomos ir investavo dalį lėšų, gautų pagal investicines sutartis, todėl darė išvadą, kad atsakovui tektų ne tik grąžinti investuotas lėšas, bet ir mokėti baudas. Ginčijamas sutartis pripažinus negaliojančiomis, valstybė gali patirti daugiau nuostolių ir valstybės interesas būtų pažeistas labiau, nei patvirtinus taikos sutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. vasario 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino viešojo intereso sampratą, padarė išvadą remdamasis prielaida, neišsamiai ištyrė taikos sutarties neprieštaravimo viešajam interesui aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 4 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 3 d. nutartį ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 3 d. nutartį.

III. Proceso atnaujinimo pagrindai

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą, 2006 m. sausio 25 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 3 d. nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo ir ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs kasatoriaus UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“ kasacinį skundą, 2005 m. spalio 4 d. nutartyje nepažymėjo, kad peržengia kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis), todėl darytina išvada, kad kasacinis teismas patikrino apskųstą nutartį neperžengdamas kasacinio skundo ribų, netikrindamas skundžiamos nutarties CPK 44 straipsnio 3 dalies taikymo prasme, nes kasaciniame skunde toks pagrindas nebuvo nurodytas. Viešasis interesas reikalauja, kad ši klaidą būtų ištaisyta.

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 24 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė ir nurodė, kad siekdamas apginti viešąjį interesą generalinis prokuroras gali prašyti atnaujinti procesą esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) turi būti atsiradusios ar paaiškėjusios aplinkybės, sudarančios bet kurį CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 1 - 9 punktuose nurodytą pagrindą; 2) turi būti siekiama apgint viešąjį interesą. Teismas sprendė, kad nėra pirmosios sąlygos, nes pareiškėjo nurodomas pagrindas suteikia generaliniam prokurorui išimtinę teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo netgi tada, kai teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, tačiau tai nesuteikia pareiškėjui teisės kreiptis prašant atnaujinti procesą dėl kasacine tvarka peržiūrėto sprendimo (nutarties). Nepagrįsta, kad yra ir antroji sąlyga, nes neįrodyta, kad, atnaujinus procesą, bus apgintas viešais interesas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2006 m. birželio 29 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartį, atnaujino procesą civilinėje byloje ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad, nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo, neteisingai įvertinta bylos medžiaga, neteisingai taikyta CPK 44 straipsnio 4 dalis; nustatė, kad ieškovas, siekdamas nutraukti nuomos sutartį su atsakovu UAB „Dvidešimt pirmojo amžiaus statyba ir technologijos“, buvo pareiškęs reikalavimus dėl valstybės institucijų veiksmų teisėtumo, kuriais, ieškovo teigimu, iš esmės buvo įteisinta atsakovų UAB „Nauda“, o vėliau ir UAB „Korekt“ nuosavybės teisė į savavališkai statytą (nebaigtą statyti) tvorą, kurios pagrindu ne aukciono būdu buvo išnuomotas nurodytas žemės sklypas atsakovams UAB „Nauda“, UAB „Korekt“ bei dabartiniam nuomininkui UAB „Dvidešimt pirmojo amžiaus statyba ir technologijos“. Ieškovas taip pat ginčijo pirmųjų nuomininkų sudarytą šios nebaigtos statyti tvoros pirkimo - pardavimo sutartį. Atsakovams UAB „Nauda“, UAB „Korekt“ buvo pareikšti savarankiški reikalavimai, todėl jų nagrinėjimo pasekmės būtų turėjusios tiesioginės įtakos tiek nagrinėjant ieškovo reikalavimus atsakovui UAB „Dvidešimt pirmojo amžiaus statyba ir technologijos“, tiek atsakovo priešieškinį. Nors ieškovo reikalavimai šiems atsakovams galėjo būti nagrinėjami atskiroje civilinėje byloje, nėra pagrindo išvadai, kad taikos sutarties patvirtinimas neprieštarauja įstatymui, nes pagal CPK 44 straipsnio 3 dalį taikos sutarčiai sudaryti yra būtinas visų bendrininkų sutikimas, o įstatymas, priešingai nei nurodė teismas, šios aplinkybės nesieja su šalių bendrininkavimo pobūdžiu. Ši norma iš taisyklės daro išimtį tik tada, kai tokie veiksmai atliekami neviršijant reikalavimų ar įsipareigojimų. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, neturėjo pagrindo taikyti šią išimtį, nes taikos sutartis negali būti laikoma tinkama forma atsisakyti savo reikalavimų joje nedalyvaujantiems atsakovams UAB „Nauda“ ir UAB,,Korekt“.

IV. Ginčo esmė atnaujinus procesą

Ieškovas 2006 m. lapkričio 3 d. pateikė pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo. Pareiškime nurodė, kad atsisako šių reikalavimų: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 1997 m. gruodžio mėn. pažymėjimą Nr. 61-842 ir 1998 m. lapkričio 3 d. pažymėjimą Nr. 101-1285; 2) pripažinti 1997 m. gruodžio 29 d. pirkimo - pardavimo sutartį, registro Nr. 4-5366, pagal kurią UAB „Nauda“ pardavė UAB,,Korekt“ nebaigtą statyti objektą, ir 1998 m. lapkričio 10 d. sutartį registro Nr. 4-6057, pagal kurią UAB „Korekt“ nebaigtą statyti objektą - 337 m. tvorą, esančią Vilniuje, Ukmergės g. 14 a., pardavė UAB „Dvidešimt pirmojo amžiaus statyba ir technologijos“ kilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimis, 3) panaikinti tvoros Vilniuje, Ukmergės g. 14 a, teisinę registraciją. Savo atsisakymą motyvavo tuo, kad joks specialus aktas nesuteikia apskrities viršininkui teisės ginčyti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo statybos inspekcijos išduotas pažymas ir privačių asmenų sudarytus sandorius.

V. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 5 d. nutartimi priėmė ieškovo pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo ir šią bylos dalį nutraukė.

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 12 d. nutartimi atmetė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 3 d. nutarties panaikinimo.

Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas, tvirtindamas taikos sutartį, civilinę bylą nutraukė, nes ja ieškovas atsisakė savo ieškinio reikalavimų, o atsakovas UAB „Energo development“ atsisakė priešieškinio reikalavimų. Lietuvos apeliacinis teismas, atnaujindamas procesą, konstatavo, kad taikos sutartis negali būti tinkama forma atsisakyti reikalavimų taikos sutarties sudaryme nedalyvaujantiems atsakovams UAB „Nauda“ ir UAB „Korekt“.

Nustatyta, kad ieškovas, siekdamas, jog būtų ištaisyta nurodyta teisės normos taikymo klaida, kitokia forma pateikė teismui pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo atsakovams UAB „Nauda“ ir UAB „Korekt“. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 5 d. nutartimi ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų priėmė ir šią civilinės bylos dalį nutraukė. Tokiu būdu buvo ištaisyta Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 29 d. nutartyje nurodyta teises normos taikymo klaida ir išnyko esminė aplinkybė, kuri buvo proceso atnaujino pagrindas. Priėmus atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovams UAB „Nauda“ ir UAB „Korekt“, ir šią bylos dalį nutraukus, šių reikalavimų teisėtumas ir pagrįstumas negali būti nagrinėjami. Kita ginčo dalis yra užbaigta įsiteisėjusia teismo nutartimi, kurios teisėtumą ir pagrįstumą patvirtino kasacinis teismas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. vasario 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutartį paliko nepakeistą.

Sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pašalino CPK 44 straipsnio 3 dalies taikymo klaidą, dėl kurios buvo atnaujintas procesas, nes, ieškovui atsisakius reikalavimų UAB „Nauda“ ir UAB „Korekt“ ir teismui priėmus atsisakymą, šių bendrovių sutikimas sudaryti taikos sutartį nereikalingas.

Padaryta išvada, kad pareiškėjo argumentas, jog, ieškovui atsisakius ieškinio reikalavimų bendrovėms „Nauda“ ir „Korekt“ bei bylos dalį dėl reikalavimų šioms bendrovėms nutraukus, negali galioti teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, nes nutartyje aptarti reikalavimai, dėl kurių teismas pasisakė priimdamas atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir nutraukdamas bylos dalį, yra formalus ir nesudaro pagrindo ginčijamą nutartį pripažinti neteisėta. Pažymėta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 4 d. nutartimi konstatavo, jog šalių ginčo užbaigimas taikos sutartimi, kurią šios per visą bylos nagrinėjimo trukmę palaiko, įstatymo saugomų interesų nepažeidė, todėl bet koks formaliais pagrindais bylos nagrinėjimo tęsimas neatitinka ir prieštarauja civilinio proceso paskirčiai bei tikslams, kurie įpareigoja dėl kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimo ir civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo.

VI. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, siekdama apginti viešąjį interesą, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 12 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 15 d. nutartis ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas remiasi. Teismas nepasisakė dėl atskirojo skundo argumentų, kad taikos sutartis turi būti vertinama iš naujo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 29 d. nutartyje nurodytų priežasčių.

2. Teismai padarė CK 6.986 straipsnio 4 dalies taikymo klaidą. Skundžiamomis nutartimis palikta galioti nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis su nuostatomis dėl atsisakymo nuo reikalavimų UAB „Nauda“ ir UAB „Korekt“. Tokių sąlygų negali būti taikos sutartyje, nes dėl jų pirmosios instancijos teismas po proceso atnaujinimo byloje priėmė ieškovo atsisakymą nuo tos dalies ieškinio. CK 6. 986 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis negalioja, jeigu, sudarydamos ją viena ar abi šalys nežinojo, kad klausimas, esantis taikos sutarties dalyku, jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Bylą nagrinėję teismai netaikė nei CK 6.986 straipsnio 4 dalies, nei CK 1.81 straipsnio 1 dalies, nors privalėjo jas taikyti.

3. Teismai neteisingai taikė CPK 370 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles. Taigi, nagrinėdami bylą po to, kai joje buvo atnaujintas procesas, teismai privalėjo patikrinti, ar taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, tačiau to nepadarė (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad bylos šalių ginčo užbaigimas taikos sutartimi įstatymo saugomų interesų nepažeidė, tačiau nepateikė motyvų.

4. Taikos sutartis neatitinka teisingumo kriterijaus, kurio tikslas - užtikrinti visų visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise. Vadovaujantis Žemės įstatymo 7 straipsniu, ieškovas yra tiesiogiai įpareigotas veikti kaip valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas. Atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų sudarant taikos sutartį yra procesinė teisė, nustatyta CPK 42 straipsnyje, tačiau proceso šalys negali ja piktnaudžiauti, juolab ieškovas, kuris turi ne tik procesines teises, bet ir pareigas, nustatytas kituose teisės aktuose. Apskrities viršininkas CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise sudaryti taikos sutartį gali naudotis ribotai - kiek tai neprieštarauja jo, kaip turto patikėtinio, pareigai tą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėtojo interesais. Teismai, netaikydami CPK 42 straipsnio, netaikė ir Žemės įstatymo 7 straipsnio, taip padarydami esminę teisės normos taikymo klaidą.

5. Teismai privalo ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Nors bylą nagrinėję teismai galėjo ir privalėjo ex officio pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį konstatuoti niekinio sandorio faktą, nes sandoriai, prieštaraujantys viešajai tvarkai, yra niekiniai ir negalioja ab initio, todėl negali sukelti jokių teisinių pasekmių, tačiau to nepadarė.

6. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinis teismas, nepagrįstai susiaurindamas apeliacijos dalyką (bylos nagrinėjimo po proceso atnaujinimo dėl padarytos aiškios teisės normų taikymo klaidos klausimai), netinkamai taikė CPK 320 straipsnio 1 dalį, nes nepasisakė nei dėl faktinio, nei dėl teisinio skundo pagrindo, motyvuodamas tuo, kad dėl kai kurių aplinkybių pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Taigi skundas nebuvo iš esmės išnagrinėtas.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad teisės normos, reglamentuojančios valstybės turto naudojimą, turi būti aiškinamos bei taikomos siekiant apginti viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2002 ir 2005-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2005). Ginčijamos teismų nutartys, kaip ir teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, neatitinka teismų praktikos, nes teismai netaikė tų teisės normų bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, kurie kartu būtų padėję išvengti viešojo intereso pažeidimo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Energo Development“ (buvęs pavadinimas UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“) prašo jį atmesti. Nurodo, kad nepagrįstas skundo argumentas, jog taikos sutartis negalėjo būti tvirtinama kaip neatitinkanti 6.986 straipsnio 4 dalies, draudžiančios šalims sudarant taikos sutartį susitarti dėl klausimų, jau išspręstų įsiteisėjusiu teismo sprendimu. 2004 metų spalio - lapkričio mėnesiais tardamosi dėl taikos sutarties sąlygų ir ją sudarydamos, šalys nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, kad praėjus daugiau nei dvejiems metams, 2006 m. gruodžio mėnesį, ieškovas, atsižvelgdamas į apeliacinio teismo 2006 m. birželio 29 d. nutarties argumentus, atsisakys savo ieškinio reikalavimų atsakovams UAB „Nauda“ ir UAB „Korekt“.

Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad teismas, atmesdamas pareiškėjo argumentą, jog, ieškovui atsisakius reikalavimų kitiems atsakovams ir šią bylos dalį nutraukus, negali galioti teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, tokio savo sprendimo nemotyvavo. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad „reikalavimas motyvuoti teismo sprendimus ir nutartis jokiu būdu nereiškia, kad teismas privalo analizuoti ir pasisakyti dėl kiekvieno argumento, o nutartis neturėtų būti naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-512).

Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė prašo jį patenkinti.

Generalinės prokuratūros atstovė kasacinio teismo posėdyje, palaikydama kasaciniame skunde išdėstytus apeliacinės ir pirmosios instancijų teismų nutarčių neteisėtumo argumentus, prašo kasacinį skundą patenkinti.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atstovė prašo kasacinį skundą patenkinti.

Atsakovo UAB „Energo development” (buvusi UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos”) atstovas advokatas Tomas Puzinas prašo kasacinį skundą atmesti ir pakartojo atsiliepime į kasacinį skundą išdėstytus jo nepagrįstumo argumentus.

Atsakovo atstovas L. T. teisinių kasacinio skundo nepagrįstumo argumentų neišdėstė.

k o n s t a t u o j a :

VII. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, CPK 6 straipsnyje įtvirtintą teisingumo vykdymą, pagrindinė teismo funkcija – teisingai išspręsti šalių ginčą. Esminė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą.

Remiantis CPK 370 straipsnio 4 dalimi, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą. Kadangi proceso atnaujinimas yra bylos nagrinėjimo pratęsimas, tai suponuoja ir ieškovo teisę pagal CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles atsisakyti ieškinio atnaujintoje byloje. Teismui priėmus ieškovo atsisakymą nuo ieškinio, teismas panaikina ankstesnį teismo sprendimą (nutartį) ir priima nutartį nutraukti bylą (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šioje byloje procesas atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu –dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos. Vilniaus apygardos teismas 2004 m. gruodžio 3 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, sudarytą 2004 m. lapkričio 26 d. tarp ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir atsakovo UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“ bei VĮ „Registrų centras“, ir bylą nutraukė.

Byloje nustatyta, kad ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija, siekdamas nutraukti nuomos sutartį su atsakovu UAB „Dvidešimt pirmojo amžiaus statyba ir technologijos“, buvo pareiškęs reikalavimus dėl valstybės institucijų veiksmų teisėtumo, kuriais, ieškovo teigimu, iš esmės buvo įteisinta atsakovų UAB „Nauda“, o vėliau ir UAB „Korekt“ nuosavybės teisė į savavališkai statytą (nebaigtą statyti) tvorą, kurios pagrindu ne aukciono būdu buvo išnuomotas nurodytas žemės sklypas atsakovams UAB „Nauda“, UAB „Korekt“ bei nuomininkui UAB „Dvidešimt pirmojo amžiaus statyba ir technologijos“. Ieškovas taip pat ginčijo pirmųjų nuomininkų sudarytą šios nebaigtos statyti tvoros pirkimo - pardavimo sutartį. Atsakovams UAB „Nauda“, UAB „Korekt“ buvo pareikšti savarankiški reikalavimai, kuriuos patenkinus siekta atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, todėl jų nagrinėjimas, atsižvelgiant į ginčijamų santykių pobūdį, vienoje byloje yra tinkamai įgyvendinama ieškovo teisė į teisminę pažeistos teisės gynybą, o tai suponuoja, kad teismo sprendimas būtų tiesiogiai susijęs su visų atsakovų - UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“, UAB „Nauda“ ir UAB „Korekt“ - teisėmis ir pareigomis, todėl taikos sutarčiai sudaryti buvo būtinas visų bendrininkų sutikimas (CPK 44 straipsnio 3 dalis).

Teismas, tvirtindamas taikos sutartį pažeidė CPK 44 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, kad taikos sutarčiai sudaryti turi būti visų bendrininkų sutikimas. Ieškovas, siekdamas, kad būtų ištaisyta nurodyta teisės normos taikymo klaida, pateikė teismui pareiškimą dėl dalies ieškinio atsisakymo atsakovams UAB „Nauda“ ir UAB „Korekt“. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 5 d. nutartimi ieškovo atsisakymą nuo ieškinio atsakovams UAB „Nauda“ ir UAB „Korekt“ priėmė ir šią civilinės bylos dalį nutraukė. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad tokiu būdu buvo ištaisyta Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 29 d. nutartyje nurodyta teisės normos taikymo klaida ir išnyko esminė aplinkybė, kuri buvo proceso atnaujino pagrindas, todėl generalinio prokuroro prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 3 d. nutartį atmetė. Tokios teismų išvados yra nepagrįstos. Pagal CK 6.986 straipsnio 1 dalį taikos sutartys gali būti pripažįstamos negaliojančiomis visais sandorių negaliojimo pagrindais. Sandoris, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Tai šios bylos kontekste reiškia, kad Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 3 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis yra niekinė, nesukelianti teisinių pasekmių nuo jos sudarymo momento, nes ją sudarant ir pateikiant tvirtinti buvo nepaisoma procesiniam bendrininkavimui nustatyto imperatyvo, įtvirtinto CPK 44 straipsnio 3 dalyje. Tai, kad vėliau ieškovas atsisakė reikalavimų kitiems procesiniams bendrininkams ir teismas atsisakymą priėmė ir bylą nutraukė, nėra teisinis pagrindas niekiniam sandoriui galioti, nes tai iš esmės teisiniu požiūriu reikštų niekinio sandorio patvirtinimą, draudžiamą įstatymu (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 3 d. nutartimi patvirtinta niekinė sutartis, tokia nutartis yra neteisėta, naikintina, o civilinė byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Dėl nurodytų motyvų kasacinis teismas nevertina kitų kasacinio skundo, prisidėjimo prie jo bei atsiliepimo į skundą teisinių argumentų kaip nereikšmingų procesinio sprendimo dėl kasacinio skundo priėmimui CPK 346 straipsnio 2 dalies taikymo aspektu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Dangutė Ambrasienė

Gintaras Kryževičius