R. S. pagal BK 260 str. 3 d., 22 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-753/2007

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.6.2; 1.1.8.9.2 (S)

2007 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

pirmininko Egidijaus Bieliūno, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Vytauto Masioko,

sekretoriaujant G. Murauskaitei,

dalyvaujant prokurorei D. Miliūtei,

gynėjui advokatui V. Keliuočiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. S. ir jos gynėjo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteista laisvės atėmimu šešeriems metams.

Skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį nuteista E. F., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 4 d. nutartis, kuria nuteistosios R. S. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

R. S. nuteista už tai, kad, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 13,754 g – narkotinės medžiagos heroino, kurią neteisėtai laikė nuomojamame bute, esančiame Vilniuje,,,duomenys neskelbtini“, iki 2006 m. vasario 14 d. Tą pačią dieną, 2006 m. vasario 14 d., apie 15.00 val., 1,298 g minėtos narkotinės medžiagos atsinešė prie namo Nr. 37, esančio Vilniuje,,,duomenys neskelbtini“, kur už 60 Lt dalį medžiagos – ne mažiau kaip 0,080 g – pasikėsino parduoti E. F., tačiau nepardavė, nes kartu su E. F. nusikaltimo padarymo vietoje buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kurie iš jos rankų dalį – 1,002 g – heroino paėmė, jos asmens kratos metu sijono kišenėje rado ir paėmė kitą dalį – 0,296 g heroino bei tą pačią dieną, 15.55 val., atliktos kratos metu jos nuomojamame bute rado ir paėmė likusią dalį, labai didelį kiekį – 12,456 g –heroino.

Kasaciniu skundu nuteistoji R. S. ir jos gynėjas prašo teismų sprendimus pakeisti: taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir sumažinti paskirtos bausmės laiką.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nepagrįstai nepripažino R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių – kad ji ketino narkotines medžiagas nunešti į policiją bei prisipažino jas laikiusi ir dėl to gailėjosi. Taip pat teismai nepagrįstai nustatė, kad ji ne atsitiktinai rado narkotinių medžiagų išnuomotame bute, o įsigijo savo iniciatyva turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, nes nesurinkta tai patvirtinančių duomenų. Aplinkybės, kad pas R. S. sulaikymo metu rasti narkotikai, o pas E. F. – pinigai, negali būti vertinamos kaip įrodymas, kad ji ketino narkotikus parduoti. Taigi teismai, kasatorių manymu, visų šių aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl nepagrįstai nustatė, kad byloje nėra R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra nei vienos BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nurodytos aplinkybės. Kasatoriai sutinka, kad ligotą tetą gali prižiūrėti ir R. S. sesuo, tačiau to negalima pasakyti apie jos nepilnamečius vaikus, turinčius sveikatos problemų. Vaikų priežiūra yra tik R. S. pareiga ir ji yra vienintelė, galinti ir privalanti juos prižiūrėti. Nuteistosios sesuo ne tik neprivalo, bet ir neturi teisės prižiūrėti jos nepilnamečių vaikų, jei tam nėra nustatyto teisinio pagrindo. Taigi apeliacinės instancijos teismas, objektyviai įvertinęs įrodymus ir tinkamai taikydamas baudžiamąjį įstatymą, turėjo nustatyti, kad yra aplinkybės, nurodytos BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte, ir sumažinti R. S. paskirtos bausmės laiką.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tik tada, kai kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniai pagrindai. Juos numato BPK 369 straipsnis, kuriame nurodyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos kasacine tvarka nagrinėjamos tada, kai kasaciniuose skunduose nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padaryta esminių šio Kodekso pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai buvo netinkamai pritaikytos Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tą reikėjo daryti, o esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Kasaciniu skundu ginčijamos žemesnės instancijos teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės, įrodymų vertinimas, tačiau nenurodoma, kad vertinant įrodymus ar nustatant bylos aplinkybes buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, taip pat neteigiama, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nustatantį atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką. Todėl kasacinio skundo argumentai, kad nuteistoji R. S. neturėjo tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotinių medžiagų, kad neketino jų parduoti E. F., nes nesurinkta tai patvirtinančių duomenų, paliekami nenagrinėti. Pažymėtina, kad šie motyvai buvo nurodyti ir nuteistosios R. S. apeliaciniame skunde, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo ištirtų bylos įrodymų vertinimą, konstatavo, kad jie įvertinti teisingai, ir įrodymų visumos pagrindu teismas padarė pagrįstas išvadas, kad R. S. narkotinių medžiagų įgijo platinimo tikslu, o dalį jų pasikėsino parduoti E. F. Įrodymų vertinimas ir padarytos teismo išvados išsamiai motyvuotos. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja.

Nagrinėjami tik tie skundo argumentai, kuriuose nurodyti kasacinio nagrinėjimo pagrindai.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

Esminis kasacinio skundo argumentas yra tas, kad teismai nepagrįstai nenustatė R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl nepagrįstai netaikė BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir paskyrė per griežtą bausmę.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra: kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šiame punkte nustatytos kelios savarankiškos lengvinančios aplinkybės. Viena iš jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Norint konstatuoti minėtą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.).

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistoji R. S. nepripažino esminių bylos aplinkybių – jog narkotines medžiagas įsigijo turėdama tikslą jas parduoti, be to, neigė, jog dalį jų kėsinosi parduoti E. F., todėl žemesnės instancijos teismai pagrįstai nenustatė jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Bylos duomenys patvirtina, kad R. S. narkotinių medžiagų įsigijo turėdama tikslą jas parduoti, o dalį jų kėsinosi parduoti E. F. Taigi R. S. versija, kad ji ketino narkotines medžiagas nunešti į policiją, paneigta žemesnės instancijos teismų sprendimuose aptartais įrodymais.

Nenustačius R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra pagrindo svarstyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo, nes vien tik aplinkybės, kad ji išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, nepakanka, nes turi būti konstatuota tokių aplinkybių (kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir mažamečių vaikų, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, išlaikymas) visuma.

Dėl paskirtos bausmės

BK 260 straipsnio 3 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo dešimties iki penkiolikos metų. Pirmosios instancijos teismas, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį skirdamas R. S. bausmę, vadovavosi BK 54 straipsnio nuostatomis, t. y. įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jos šeiminę padėtį – išlaiko du nepilnamečius vaikus, turinčius sveikatos problemų, taip pat į pačios nuteistosios sveikatos būklę ir konstatavo, kad baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės dydžio paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą, paskyrė šešerių metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas padarė išvadą, kad mažesnė, nei sankcijoje numatyta, minimali bausmė atitiks bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje.

Kasacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamojo įstatymo pritaikymą pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad BK 260 straipsnio 3 dalis R. S. padarytai nusikalstamai veikai pritaikyta tinkamai. Šios instancijos teismas gali sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę tik tais atvejais, jeigu neteisingos bausmės paskyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Taigi R. S. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, bausmė jai paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnio nuostatų, todėl švelninti paskirtą R. S. laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios R. S. ir jos gynėjo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Egidijus Bieliūnas

Valerijus Čiučiulka

Vytautas Masiokas