Civilinė byla Nr. 3K-3-565/2007
Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.8 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Egidijaus Laužiko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 13 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui UAB,,Sanatorija,,Pušyno kelias“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė V. M. 2006 m. rugpjūčio 3 d. ieškiniu prašė teismo pripažinti jos atleidimą iš darbo UAB,,Sanatorija,,Pušyno kelias“ psichologės pareigų neteisėtu, grąžinti į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.
Byloje ginčas yra dėl darbdavio UAB,,Sanatorija,,Pušyno kelias“ ieškovei taikytos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo - DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas) pagrindu teisėtumo. Ieškovė atleista iš darbo atsakovo 2006 m. liepos 3 d. įsakymu dėl medicininių dokumentų nepildymo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 13 d. sprendimu ieškovės V. M. ieškinys atmestas.
Teismas nustatė, kad 2003 m. rugpjūčio 22 d. UAB,,Sanatorija,,Pušyno kelias“ direktoriaus įsakymu Nr. 777A yra patvirtinti ligonių funkcinės būklės įvertinimo algoritmai, kurių 2 priede yra nurodyta psichologinės būklės vertinimo forma F PR-17/2003, kurią pildo psichologas pacientui atvykus, išvykstant ir dinamikoje (T. 1, b. l. 76-79). Iš vidaus medicinos auditorės R. J. 2006 m. birželio 21 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad darbuotoja V. M. neužpildė šios formos dėl tam tikrų ligonių ir ji paaiškino, jog formą pildo baigusi gydymą. Teismas nurodė, kad ieškovė žinojo apie turėjimą pildyti nurodytas formas. Forma turi būti pradėta pildyti pacientui atvykus, o baigta – jam išvykus. Ši forma yra esminis dokumentas, kuriuo remiantis nustatoma, kiek paslaugų suteikta ir kiek lėšų skirtina šioms paslaugoms apmokėti. Taip ieškovė pažeidė 2003 m. rugpjūčio 22 d. UAB,,Sanatorija,,Pušyno kelias“ direktoriaus įsakymą Nr. 777A ir Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-444 patvirtintus Specialiuosius medicininės reabilitacijos paslaugų tvarkos reikalavimus. Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį atleidimas iš darbo nėra per griežta drausminė nuobauda (DK 238 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad ieškovės atleidimas iš darbo susijęs su jos veikla profesinėje sąjungoje.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 17 d. nutartimi ieškovės V. M. apeliacinis skundas atmestas ir paliktas nepakeistas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 13 d. sprendimas.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovė buvo tinkamai supažindinta su jos pareigine instrukcija, žinojo apie pareigą pildyti medicininę dokumentaciją. Liudytojų parodymai ir faktas, kad ieškovė buvo pildžiusi formą F PR-17/2003, patvirtina, jog ji žinojo apie pareigą pildyti šią formą. Ieškovei neužpildžius šios formos nėra galimybės spręsti, ar buvo suteikta psichologinė pagalba, taip pat tinkamai apmokėti už paslaugas. Dėl to ieškovės darbo drausmės pažeidimas vertintinas kaip šiurkštus. Ieškovės veiksmai sutrukdė vykdyti atsakovo ir Valstybinės ligonių kasos įsipareigojimus dėl finansavimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė V. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 13 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 17 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Kasacinio skundo prašymas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pagal DK 99 straipsnio 4 dalį priimdamas darbuotoją į darbą darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti darbuotoją su darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis. 2003 m. rugpjūčio 22 d. UAB,,Sanatorija,,Pušyno kelias“ direktoriaus įsakyme Nr. 777A nustatyta formų pildymo tvarka, tačiau su šiuo įsakymu ieškovė nebuvo supažindinta ir nežinojo, kada turi būti pildomos šios formos – ar po pirmos paciento konsultacijos, ar po gydymo pabaigos. Dėl netinkamai įvykdytos darbdavio pareigos atlikti darbuotojo veiksmai negali būti laikomi kaltais ir negali būti drausminės nuobaudos skyrimo pagrindas.
2. Teismai netinkamai taikė DK 238 straipsnį, įpareigojantį skiriant drausminę nuobaudą atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą, sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į pažeidimo padarymo aplinkybes, į darbuotojo darbo iki pažeidimo atlikimą. Ieškovės darbo drausmės pažeidimas nelaikytinas šiurkščiu. Ieškovės veiksmuose nebuvo neteisėtumo požymių ir atsakovui dėl to nekilo žalingų padarinių. Visiems pacientams buvo suteikta medicinos pagalba, nepareikšta nusiskundimų ar pretenzijų. Ieškovė darbą atlikdavo gerai, jai buvo keliamas darbo užmokestis ir anksčiau nebuvo paskirta drausminių nuobaudų.
3. Teismai neįvertino ieškovės pateiktų įrodymų apie tai, kad pacientams ji suteikė psichologo konsultacijas, taip tinkamai atlikdama jai pavestą darbą, taip pat atsakovo pateiktų ieškovės pildytų ligonių epikrizių. Dėl to bylos įrodymai įvertinti nevisapusiškai, kaip to reikalaujama CPK 177 ir 185 straipsniuose.
Atsiliepimu į ieškovės V. M. kasacinį skundą atsakovas UAB,,Sanatorija,,Pušyno kelias“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:
1. Taikant DK 99 straipsnio 4 dalį, teismui būtina įvertinti, ar darbuotojas neatliko ar netinkamai atliko darbo pareigas dėl savo nežinojimo. Ieškovė buvo tinkamai supažindinta su pareigine instrukcija, iš kurios žinojo savo pareigas, tarp jų ir pareigą pildyti medicininę dokumentaciją. Šią išvadą teismai padarė pagrįstai. Ieškovė faktiškai žinojo apie formos F PR-17/2003 pildymo tvarką, tą patvirtina byloje esančios jos užpildytos formos.
2. Darbo drausmės pažeidimui būdinga tai, kad juo padaroma ne materialiai išreikšta žala, bet sukeliama grėsmė tokiai žalai atsirasti – tai pakankama sąlyga darbo drausmės pažeidimui pagal DK 234 straipsnį konstatuoti.
3. Teismai nustatė, kad ieškovė nevykdė atsakovo įsakymo dėl formos pildymo tvarkos ir kartu pažeidė jos darbą reglamentuojančius teisės aktus, taip pakenkdama atsakovo interesams. Nesant užpildytų nurodytos formos dokumentų, negalima nustatyti ieškovės suteiktų paslaugų apimties, tai sukelia atsiskaitymo su Valstybine ligonių kasa pažeidimą. Dėl to darbo pareigų neatlikimas pagrįstai pripažintas kaip šiurkštus. Dėl ieškovės darbo buvo gauta žodinių ir anoniminėse pacientų anketose išreikštų nepasitenkinimų.
4. Ieškovės nurodyti įrodymai buvo tiriami teismo posėdžiuose kiekvienas atskirai, taip pat įvertinta jų reikšmė nagrinėjamoje byloje ir tarpusavio ryšys. Dėl to teismai nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177 ir 185 straipsniai).
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Ieškovė V. M. dirbo pas atsakovą UAB,,Sanatorija,,Pušyno kelias“ pagal 2004 m. gegužės 31 d. darbo sutartį psichologe (T. 1, b. l. 8). Drausminės nuobaudos - ieškovės atleidimo iš darbo - pagrindu darbdavio UAB,,Sanatorija,,Pušyno kelias“ direktoriaus 2006 m. liepos 3 d. įsakymu nurodytas DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, t. y. darbuotojos atleidimas iš darbo šiai vieną kartą šiurkščiai pažeidus darbo pareigas – nepildžius reikiamų medicininių dokumentų (T. 1, b. l. 7). Atsakovo vidaus medicinos auditorės R. J. 2006 m. birželio 21 d. tarnybiniu pranešimu bendrovės direktorius informuotas apie tai, kad ieškovė nevykdo UAB,,Sanatorija,,Pušyno kelias“ direktoriaus 2003 m. rugpjūčio mėnesio įsakymo Nr. 777A, kuriuo numatyta psichologės konsultacijos ir formos F PR-17/2003 pildymo tvarka, dėl to atsakovas negalės vykdyti sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. V-444 ir įsipareigojimų teritorinėms ligonių kasoms (T. 1, b. l. 44). Ieškovė pateiktame 2006 m. birželio 22 d. pasiaiškinime nurodė, kad esant dideliam jos darbo krūviui ji atidėjo pacientų formų F PR-17/2003 pildymą vėlesniam laikui, tai neprieštarauja ieškovės pareiginei instrukcijai, nes joje nereglamentuota, kada ir kaip reikia pildyti šiuos dokumentus (T. 1, b. l. 47-49).
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal DK 235 straipsnio 1 dalį šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. DK 235 straipsnio 2 dalyje išdėstytas detalus šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas, kuris nėra baigtinis, nes šio straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatyta, kad šiurkščiais darbo pareigų pažeidimais laikomi ne tik konkrečiai išvardyti DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose pažeidimai, bet ir kiti darbuotojo nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi įrodyti nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu. Vertindamas drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – teisėtumą teismas turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis).
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvados dėl ieškovės darbo drausmės pažeidimo pripažinimo šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ginčijamos kasaciniame skunde argumentuojant tuo, kad ieškovės veiksmuose nebuvo neteisėtumo požymių ir atsakovui dėl to nekilo žalingų padarinių. Su šiuo argumentu kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka, nes jis prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Pagal UAB,,Sanatorija,,Pušyno kelias“ įstatų 2.2 punktą bendrovė užsiima veikla, susijusia su sveikatos priežiūros ir sveikatingumo paslaugų teikimu (T. 1, b. l. 29). Vykdydamas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-444 patvirtintus Specialiųjų medicininės reabilitacijos paslaugų suaugusiems teikimo reikalavimus UAB,,Sanatorija,,Pušyno kelias“ direktorius 2003 m. rugpjūčio 22 d. įsakyme Nr. 777A nurodė šioje gydymo įstaigoje dirbantiems gydytojams ir kitiems darbuotojams atlikti reikiamus ligonių funkcinės būklės įvertinimus, psichologui pavesta pacientui atvykus, jam išvykstant ir dinamikoje atlikti vertinimus bei rezultatus pildyti pagal prie įsakymo pridėtą psichologinės būklės vertinimo formą F-PR 17/2007 (T. 1, b. l. 76-79). Tai, kad darbe vadovautis norminiais ir lokaliniais teisės aktais ieškovei yra privalu, o nesilaikant jų reikalavimų, bus taikoma teisinė atsakomybė, yra patvirtinta pareiginėje instrukcijoje (T. 1, b. l. 10). Byloje teismai nustatė darbo pareigų pažeidimus, kurie reiškėsi tuo, kad ieškovė nesilaikė nurodytų reikalavimų, nes nepildė pacientų psichologinės būklės vertinimo formos F-PR 17/2007. Darbdaviui šios formos tinkamas pildymas dėl kiekvieno paciento yra reikšmingas ne tik tuo, kad joje psichologas užfiksuoja paciento sveikatos būklę, pateikia išvadą dėl tolesnių gydymo ar reabilitacinių procedūrų, bet ir tuo, jog šioje formoje pildomas atliekamų procedūrų pobūdis ir jų dažnis. Užpildžius pacientų formas yra apskaičiuojamas suteiktų paslaugų kiekis ir lėšų poreikis šioms paslaugoms finansuoti, atitinkamas lėšas tam skiria teritorinė ligonių kasa. Nors ieškovė faktiškai suteikdavo psichologines konsultacijas ir dėl jų, jos teigimu, nusiskundimų nebūta, tačiau dėl formų nepildymo atsakovui sutrukdyta gauti finansavimą iš teritorinės ligonių kasos. Atsižvelgiant į tęstinį ieškovės pareigų neatlikimą, ji prarado darbdavio pasitikėjimą toliau dirbti jai patikėtą darbą. Darbo pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jei dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką darbo pareigų šiurkštaus pažeidimo kvalifikavimo kriterijus yra toks darbuotojo padarytas nusižengimas, dėl kurio jis netenka darbdavio pasitikėjimo toliau tinkamai atlikti darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2005 L. K. v. AB,,Lietuvos draudimas“). Todėl teisėjų kolegija sutinka su teismų vertinimu, kad atsakovas pagrįstai kvalifikavo ieškovės nusižengimą kaip šiurkštų (DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktas).
Kasacinio skundo argumentu, kad ieškovė nežinojo apie pareigą pildyti aptariamus medicinos dokumentus, nes nebuvo informuota apie šių dokumentų pildymo tvarką nustačiusį bendrovės direktoriaus įsakymą Nr. V-444, iš esmės keliamas ieškovės kaltės dėl padaryto pažeidimo klausimas. Pagal DK 234 straipsnį darbo drausmės pažeidimu laikoma ir drausminė atsakomybė taikoma tik už darbuotojo darbo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą dėl jo kaltės. Įstatyme neapibrėžti kaltės forma ir laipsnis, kurių pakaktų atsakomybei taikyti, tačiau nurodytoje teisės normoje darbuotojo kaltė nesiejama vien su jo tyčiniais veiksmais, dėl to darbuotojo aplaidus neveikimas darbe ar nerūpestingai atliekamos darbo funkcijos taip pat reiškia jo kaltę. Byloje esant ieškovės dėl vieno iš pacientų užpildytai formai F-PR 17/2007 teismai pagrįstai pripažino, kad ieškovė žinojo apie privalėjimą pildyti tokią formą, tačiau jos nepildė, ir tokiam ieškovės aplaidžiam neveikimui nenustatyta pateisinančių priežasčių.
Teisėjų kolegija pripažįsta neturinčiais teisinės reikšmės kasacinio skundo argumentus, kad bylą išnagrinėję teismai neįvertino įrodymų, pagal kuriuos ieškovė faktiškai suteikdavo pacientams psichologines konsultacijas ir pildydavo ligonių epikrizes, nes šios aplinkybės neįeina į darbo pareigų pažeidimo sudėtį, dėl to jos neturi įtakos drausminės atsakomybės taikymui.
Įvertinusi kasacinio skundo argumentus ir kasacine tvarka skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvus bei jų pagrindu padarytas išvadas teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal bylos įrodymus teismai pagrįstai pripažino drausminės nuobaudos ieškovei skyrimą teisėtu, nes darbdavys nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių šios nuobaudos skyrimą. Byloje nustatytos darbo pareigų pažeidimo aplinkybės nesukuria teisinio pagrindo ieškovei taikytą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – pripažinti per griežta (CPK 185 straipsnis, DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 235 straipsnio 2 dalies 11 punktas).
Kasacine tvarka teisės taikymo aspektu išnagrinėjusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta teisinio pagrindo naikinti byloje priimtus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, dėl to šie sprendimas ir nutartis paliekami nepakeisti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Iš bylą pralaimėjusios šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidos kitai šaliai, kurios naudai priimamas teismo sprendimas (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys). Prie atsakovo UAB,,Sanatorija,,Pušyno kelias“ atsiliepimo į kasacinį skundą pridėtu mokėjimo dokumentu atsakovo advokato išlaidoms sumokėta 3159,62 Lt. Šios išlaidos viršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 8.14 punkte nurodytą už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą priteistiną maksimalią dviejų Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesio algos dydžių sumą, t. y. 1400 Lt. Be to, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos nedidelį sudėtingumą, proceso šalių nelygiavertę ekonominę padėtį, ieškovei esant fiziniam asmeniui, atsakovui – juridiniam asmeniui ir ūkio subjektui, taip pat į ieškovės materialinę padėtį, ieškovės darbo netekimą bei gautą iki atleidimo iš darbo 900 Lt darbo užmokesčio kas mėnesį dydį ir į priteistas iš ieškovės santykinai dideles bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, sprendžia, kad nebūtų teisinga iš ieškovės kaip pralaimėjusios bylą šalies atsakovui priteisti visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme. Teismas vadovaujasi CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais aiškindamas ir taikydamas įstatymus, taip pat teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų 11 punktu, pagal kurį teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šiose rekomendacijose nustatytų priteistinų išlaidų už advokato teikiamas teisines paslaugas civilinėje byloje maksimalaus dydžio, ir sprendžia, kad iš ieškovės atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis kasaciniame teisme mažinamas iki 700 Lt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 13 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistus.
Priteisti atsakovui UAB,,Sanatorija,,Pušyno kelias“ iš ieškovės V. M. 700 Lt (septynis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Aloyzas Marčiulionis
Gintaras Kryževičius
Egidijus Laužikas
