Civilinė byla Nr. 3K-3-218-916/2016
Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00034-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.4.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Aksa“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 30 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vespila“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Aksa“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, galinčius sukelti žalos ateityje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimą ir kitos šalies teisę susipažinti su nauju pateiktu įrodymu bei išreikšti savo poziciją, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė prašė uždrausti atsakovei savo ūkinėje komercinėje veikloje naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu (duomenys neskelbtini), susisiekimo komunikacijomis. Ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovės turtas yra vienoje aptvertoje ir saugomoje teritorijoje. Atsakovė vykdo gelžbetonio ir betono gaminių gamybą ir savo komercinėje ūkinėje veikloje naudojasi ne tik savo, bet ir ieškovės turtu, taip menkindama jo vertę ir darydama žalą turto savininkei. Be to, atsakovė neleidžia patekti ieškovei prie šiai nuosavybės teise priklausančių daiktų.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 3 d. sprendimu atmetė prevencinį ieškinį, priteisė iš ieškovės 1778 Eur atsakovės patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė nepateikė teismui duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadas dėl neteisėto atsakovės naudojimosi ieškovės turtu, žalos turtui padarymo, grėsmės jai kilti ateityje. Ieškovė nenurodė, kokiu konkrečiu jos turtu naudojasi atsakovė, todėl teismas negalėjo nuspręsti dėl draudimo juo naudotis. Byloje nepagrįsta, neaiški ieškovei priklausanti turto dalis. Situaciją, kai ieškovė nežino, kokiu turtu reikia uždrausti naudotis atsakovei, o atsakovei tvirtinant, jog ji ieškovės turtu nesinaudoja, teismas vertino kaip nesudarančią pagrindo tenkinti prevencinį ieškinį.
Antstolis L. Jankauskas informavo ieškovę, kad negalėjo surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, nes nebuvo įleistas į teritoriją apsaugos darbuotojų. Ieškovė, žinodama, kad atsakovės teritorija ir joje esantis ieškovės turtas saugomas, ir veikdama kaip protingas, rūpestingas ir atidus ūkio subjektas, galėjo prašyti leidimo patekti į teritoriją, tačiau tokių veiksmų nesiėmė. Ieškovė, neįsitikinusi tuo, kad jos turtui kyla grėsmė, neturėdama tam pagrindo, pavedė antstoliui apžiūrėti savo turtą ir konstatuoti faktines aplinkybes. Teismas, neturėdamas antstolio procesinio dokumento, negali šio faktinio antstolio veiksmo kaip nors vertinti. Vien faktas, kad apsaugos darbuotojas neįsileido antstolio į saugomą teritoriją, nėra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovė trukdo ieškovei netgi apžiūrėti savo turtą.
Teismas pažymėjo ir tai, kad G. L. nėra atsakovės darbuotojas ir su ja nesusijęs, todėl policijos pažyma, kad šis asmuo bandė iš ieškovės teritorijos išvežti juodojo metalo laužą, galimai priklausantį ir ieškovei, patvirtina tik asmens G. L., bet ne atsakovės neteisėtus veiksmus. Šis faktas nelaikytinas pagrindu tenkinti ieškinį.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB „Vespila“ apeliacinį skundą, 2015 m. spalio 30 d. sprendimu panaikino Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimą ir priėmė naują: tenkino reikalavimą uždrausti atsakovei naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausančiais pastatais, susisiekimo komunikacijomis; ieškinio dalį dėl uždraudimo naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais perdavė pirmosios instancijos teismui naudotis iš naujo.
Kolegija pažymėjo, kad ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomą įrodymą – antstolio S. Užkuraičio 2015 m. spalio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuota, jog atsakovė naudojasi ieškovės turtu: priėmimo iškrovimo įrenginiu, administraciniu buitiniu pastatu, gamybiniu pastatu, autogaražu, kai kuriais įrenginiais. Šį įrodymą teismas laikė pagrindu tenkinti ieškinio dalį. Kolegija nurodė, kad byloje neginčijamai patvirtinta, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, tačiau atsakovė neįleidžia ieškovės į teritoriją, kurioje yra jos turtas. Šią aplinkybę patvirtina antstolio L. Jankausko 2014 m. lapkričio 6 d. raštas.
Dėl naudojimosi ieškovei priklausančiais įrenginiais kolegija pažymėjo, kad ieškovė nenurodė konkrečių sau priklausančių įrenginių, nepateikė jų inventorinių kortelių, numerių ir pan., o pirmosios instancijos teismas nepareikalavo pašalinti ieškinio trūkumų. Be to, nepateikta duomenų, kokius įrenginius nuosavybės teise valdo atsakovė. Taigi neaišku, ar atsakovė naudojasi savo, ar ieškovės įrenginiais. Antstolio S. Užkuraičio 2015 m. spalio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu iš dalies patvirtinama, kad atsakovė gali naudotis ir ieškovei priklausančiais įrenginiais.
Kolegija nustatė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai; šis sklypas išnuomotas AB „Aksa“, taip pat įkeista nuomos teisė, o įkaito davėjas G. L.; antstolio S. Užkuraičio 2015 m. spalio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu patvirtinta, kad G. L. yra UAB „Vespila“ komercijos direktorius; ieškovė neatskleidė aplinkybių dėl žemės sklypo, kuriame yra jos įrenginiai, priklausomybės, išnuomojimo ir pan. Įvertinusi tai, kad G. L. yra UAB „Vespila“ komercijos direktorius, galimai žemės sklypo nuomininkas, dalies turto savininkas, sulaikytas ketinant išvežti iš teritorijos juodojo metalo laužą, kolegija manė, kad būtina spręsti klausimą dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, taip pat išsiaiškinti visas aplinkybes. Dėl to bylos dalį dėl reikalavimo uždrausti atsakovei naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais kolegija perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė AB „Aksa“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 30 d. sprendimą ir palikti galioti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Skundžiamas sprendimas priimtas remiantis apeliacinės instancijos teismui nauju pateiktu antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 314 straipsnį, nukrypo nuo teismų praktikos dėl šios normos taikymo. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka papildomus įrodymus galima pridėti prie bylos tik trimis atvejais: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pateikiamus įrodymus; įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau; įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Kasatorės nuomone, nagrinėjamu atveju nėra nė vienos šių aplinkybių: ieškovė neteikė šio įrodymo pirmosios instancijos teisme; būtinybė pateikti tokį įrodymą vėliau taip pat neiškilo; tokie įrodymai galėjo būt pateikti pirmosios instancijos teismui. Ieškovė turėjo ir galėjo suprasti, kad su ieškiniu ji nepateikė pakankamai įrodymų, todėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą galėjo gauti ir pateikti pirmosios instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas naują įrodymą pridėjo prie bylos, taip pažeisdamas ir CPK 12 straipsnį, 200 straipsnio 3 dalį, nes nesudarė kasatorei galimybės pasisakyti tiek dėl tokio įrodymo pridėjimo, tiek dėl jo leistinumo turinio. Šis naujas įrodymas priimtas jau po bylos šalių procesinių dokumentų pateikimo. Be to, EPP teismų sistemoje antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nebuvo skaitmenintas, iš EPP sistemoje buvusių įrašų neįmanoma suprasti, kad pateiktas naujas įrodymas ir kad teismas jį priėmė. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šaliai turėtų būti suteikta galimybė žinoti ar pakomentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus turint tikslą paveikti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-325/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-325/2014">3K-3-325/2014</a>). Šiuo atveju teismas nesuteikė galimybės kasatorei susipažinti ir atsiliepti į naują pateiktą dokumentą, jo tinkamai neišviešino, todėl teismo veiksmai neabejotinai pažeidė kasatorės teises ir teisėtus interesus, civilinio proceso nuostatas.
Apeliacinės instancijos teismas, tirdamas naują antstolio protokolą, pažeidė proceso teisės normas. Kadangi antstolio protokole pateikia aiškinimus bylos baigtimi tiesiogiai suinteresuotas asmuo G. L., tokie jo paaiškinimai negali būti laikomi objektyviais ir patikimais. Protokole užfiksuota, koks turtas rastas, tačiau toks faktas nepatvirtina nei nuosavybės, nei naudojimosi turtu aplinkybių. Taip pat šiuo protokolu patvirtinama, kad ieškovė gali be apribojimų patekti į teritoriją ir naudotis sau priklausančiu turtu.
Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 327 straipsnio 1 dalies nuostatą, nes nenurodė, kokiu pagrindu (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkto) grąžina bylą nagrinėti iš naujo. Be to, nenurodyta nė viena materialiosios ar proceso teisės norma, kurią pažeidė pirmosios instancijos teismas. Kasatorė pažymi, kad ieškovė, žinodama, jog nepakanka įrodymų jos ieškiniui tenkinti, turėjo pareigą teikti papildomus įrodymus, tačiau jos nevykdė. Būtent ieškovės, o ne teismo veiksmai lėmė, kad byloje nesurinkti visi būtini įrodymai. Dėl to laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė jokių proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų rinkimą ir vertinimą, ir nebuvo pagrindo bylos dalį grąžinti nagrinėti iš naujo.
Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Kadangi kasatorė į teritoriją neįleisdavo nei ieškovės, nei kitų asmenų, tai ieškovė neturėjo objektyvių galimybių pateikti teismui įrodymų, kad kasatorė savo veikloje naudoja ieškovei priklausančius daiktus. Tokia galimybė atsirado kitoje byloje ieškovės prašymu teismo nutartimi pavedus antstoliui konstatuoti faktines aplinkybes. Antstoliui įvykdžius teismo pavedimą ir surašius protokolą, šis dokumentas ir buvo pateiktas apeliacinės instancijos teismui. Ieškovė neturėjo objektyvios galimybės šį įrodymą pateikti pirmosios instancijos teisme, nes kasatorė be teismo įpareigojimo neįsileido antstolio, kad šis konstatuotų faktines aplinkybes. Dėl to ieškovė, teikdama naują įrodymą apeliacinės instancijos teismui, nepiktnaudžiavo savo procesine teise.
Kasatorė turi pareigą domėtis bylos nagrinėjimu, tai yra pažymėjęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04NS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-85/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-85/2012">3K-3-85/2012</a>) Taigi kasatorė negali perkelti šios pareigos teismui. Be to, kasatorė žinojo apie naujus į bylą pateiktus įrodymus, todėl jai tenka padariniai, kylantys dėl nepateiktų paaiškinimų, atsikirtimų. Ieškovė elektroniniu paštu jai persiuntė antstolio protokolą. Ieškovė pažymi ir tai, kad byla neelektroninė, todėl matydama, kad byloje pateiktas naujas įrodymas, kasatorė, nesidomėdama juo, neatlikdama kokių nors veiksmų šiai aplinkybei išsiaiškinti, nesielgė atidžiai ir rūpestingai.
Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi įrodymų visuma, t. y. ne tik nauju pateiktu įrodymu, bet ir kitais, kurie buvo pateikti kartu su ieškiniu. Dėl to pripažintinas nepagrįstu argumentas dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių normų pažeidimo.
Apeliacinės instancijos teismas perdavė dalį bylos nagrinėti iš naujo, nes pagal byloje esančius įrodymus byla negali būti nagrinėjama apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai nurodė, kokios aplinkybės neatskleistos, nenustatytos. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo per vienintelį posėdį, todėl ieškovė negalėjo pateikti papildomų įrodymų, be to, teismas nesiūlė jų pateikti.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo ir kitos šalies teisės pateikti savo nuomonę dėl jų
Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Jumps“ v. UAB „Marijampolės pieno konservai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-38-969/2015, ir joje nurodytą praktiką).
Apeliacinės instancijos teismui manant (ir nustačius tai pagrindžiančias aplinkybes), kad naujų įrodymų pateikimas yra pagrįstas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų laikymąsi (CPK 74 straipsnis), byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisingo bylos nagrinėjimo koncepcija, kuri užtikrina šalių lygybės principą, reikalaujantį, jog kiekvienai proceso šaliai turėtų būti suteikta pagrįsta galimybė pristatyti savo bylą sąlygomis, kuriomis ji nepatektų į daug nepalankesnę, nei priešinga šalis, padėtį; teisė į rungtynišką procesą, kaip viena sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių, reiškia, kad šalys privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. 1997 m. vasario 18 d. sprendimą byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 18990/91, par. 24; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje K. S. prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 29346/95, par. 21; 2014 m. kovo 3 d. sprendimą byloje Duraliyski prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 45519/06, par. 30 ir kt.). Šis principas galioja proceso šalių, nepriklausomo valstybės pareigūno (žr. Didžiosios kolegijos sprendimą byloje Kress prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 39594/98, par. 65, ECHR 2001-VI), nacionalinės administracijos atstovo (žr. 2000 m. kovo 3 d. sprendimą byloje Krčmar ir kiti prieš Čekijos Respubliką, pareiškimo Nr. 35376/97, par. 38-46) ar teismo, kurio sprendimas skundžiamas (pvz., kai kartu su byla bei skundu buvo pateiktos papildomos pastabos dėl skundo pagrįstumo) (žr. cituotą Nideröst-Huber prieš Šveicariją), pareiškimams. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad patys teisėjai privalo gerbti proceso rungimosi principą, ypač kai jie atmeta skundą ar nusprendžia dėl reikalavimo savo iniciatyva iškelto klausimo pagrindu (žr. 2006 m. vasario 16 d. sprendimą byloje Prikyan ir Angelova prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 44624/98, par. 42; 2005 m. spalio 13 d. sprendimą byloje Clinique des Acacias ir kiti prieš Prancūziją, pareiškimų Nr. 65399/01, 65406/01 ir kt., par. 38; 2003 m. gruodžio 18 d. sprendimą byloje Skondrianos prieš Graikiją, pareiškimų Nr. 63000/00, 74291/01 ir kt., par. 29-30 ir kt.). Šiuo atžvilgiu svarbu, kad asmenys, reiškiantys reikalavimus teisme, pasitikėtų tinkamu teisingumo sistemos funkcionavimu: šis pasitikėjimas, be kitų dalykų, yra grindžiamas įsitikinimu, kad ginčo šalis bus išklausyta dėl visų bylos elementų. Kitaip tariant, ginčo šalys gali pagrįstai tikėtis, kad su jomis bus pasitarta/jų bus pasiteirauta dėl to, ar specifinis/konkretus „specific“ dokumentas ar argumentas reikalauja jų pastabų (žr. cituotą Krčmar, par. 43).
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl naujų pateiktų įrodymų, nesiaiškino, ar galėjo šie įrodymai būti pateikti pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nekonstatavo, jog yra sąlygos taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šiuos įrodymus priimti. Skundžiamame sprendime tiesiog nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismui ieškovė pateikė papildomą įrodymą – 2015 m. spalio 5 d. antstolio Sauliaus Užkuraičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 130, kuriame konstatuotos aplinkybės, ir kad atsižvelgęs į šias aplinkybes bei į tai, kad kasatorė jas neigia, teismas laiko, jog reikalavimas uždrausti kasatorei AB „Aksa“ savo ūkinėje komercinėje veikloje naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu, pastatais (duomenys neskelbtini), pagrįstas ir tenkintinas.
CPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis).
Įvertinus vienos šalies teismui pateiktų procesinių dokumentų, nagrinėjamu atveju – prašymo pridėti naujus įrodymus ir pačių įrodymų, įteikimo kitam proceso dalyviui tvarkos teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad teismas turi pareigą ne tik byloje dalyvaujančiam asmeniui įteikti tokio pobūdžio prašymą su prašomais pridėti įrodymais nepažeisdamas įteikimo tvarką reglamentuojančių teisės normų, bet priėmęs sprendimą šiuos naujus teikiamus įrodymus pridėti prie bylos užtikrinti, kad nebus suvaržyta kitos šalies procesinė teisė teikti paaiškinimus dėl šių įrodymų.
Byloje nustatyta, kad byloje yra 2015 m. spalio 7 d. ieškovės atstovo advokato V. Martovičiaus prašymas priimti naujus įrodymus. Prie šio prašymo pridėtas antstolio Sauliaus Užkuraičio 2015 m. spalio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 130, 2010 m. rugsėjo 22 d. ilgalaikio turto sąrašo išrašas ir 2015 m. rugsėjo 17 d. Kauno apygardos teismo nutartis. 2015 m. spalio 9 d. Panevėžio apygardos teismas ieškovės atstovo prašymą su priedais išsiuntė atsakovei jos buveinės registracijos adresu (duomenys neskelbtini). 2015 m. spalio 22 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą ir 2015 m. spalio 30 d. priėmė sprendimą byloje.
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas remiantis šiam teismui pateiktu nauju įrodymu – 2015 m. spalio 5 d. antstolio Sauliaus Užkuraičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 130 ir jame konstatuotomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas naują įrodymą vertino kaip turintį esminę reikšmę procesiniam sprendimui priimti, t. y. šiuo įrodymu grindžiama dalis aplinkybių, kuriomis remdamasis apeliacinės instancijos teismas pritarė ieškinio argumentams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, teikdama įrodymus apeliacinės instancijos teismui, savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, todėl jų priėmimas atitiko pirmiau nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus suformuluotas proceso teisės normų taikymo teismų praktikoje taisykles.
Apeliacinės instancijos teismas, nors ir rėmėsi nauju įrodymu (CPK 12, 17, 178 straipsniai) ir šis iš dalies nulėmė apeliacinės instancijos teismo apsisprendimą dėl esminių byloje ginčijamų faktinių aplinkybių, tačiau nebuvo nustatęs kasatorei termino paaiškinimams dėl ketinamų priimti naujų ieškovės teikiamų įrodymų pateikti, taip neužtikrindamas kasatorei galimybės suformuluoti bei išreikšti savo poziciją, išklausyti jos nuomonę apie pateiktą įrodymą, jame nustatytas aplinkybes. Šie argumentai lemia išvadą, kad dėl nepakankamai efektyvaus teismo veikimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Apeliacinės instancijos teismas neužtikrino tinkamo rungimosi, šalių lygiateisiškumo principo laikymosi (CPK 12 straipsnis), kasatorės procesinės teisės teikti paaiškinimus bylos klausimais (CPK 42 straipsnio 1 dalis), taip pat paaiškinimus dėl rašytinių įrodymų (CPK 200 straipsnio 3 dalis). Dėl to skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjų kolegija nurodo, kad jeigu klausimą dėl naujo įrodymo pridėjimo iš naujo nagrinėsiantis apeliacinės instancijos teismas spręs, jog yra teisinis pagrindas, vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais bei Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota praktika, tenkinti ieškovės prašymą pridėti prie bylos teikiamą įrodymą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turi būti imamasi priemonių užtikrinti realią galimybę kitai šaliai (atsakovui) pasisakyti dėl naujo pateikto įrodymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 3,02 Eur. Kasaciniam teismui nutarus grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Panevėžio apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Donatas Šernas
Dalia Vasarienė
