Dėl teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininko turto vykdymo procese sustabdymą, teisme priėmus pareiškimą dėl fizinio asmens (skolininko) bankroto bylos iškėlimo, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-221-421/2016

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10256-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.1;

(S)

3.4.5.7; 3.5.1.7.1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio A. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. K. (I. K.) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas, antstolis A. S..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininko turto vykdymo procese sustabdymą, teisme priėmus pareiškimą dėl fizinio asmens (skolininko) bankroto bylos iškėlimo, aiškinimo ir taikymo.

Suinteresuoto asmens antstolio A. S. kontoroje pradėta vykdomoji byla pagal 2014 m. balandžio 24 d. Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-673-565/2011 dėl 1 160 024,17 Eur sumos išieškojimo iš skolininko I. K. išieškotojui UAB Medicinos bankui (vykdomosios bylos Nr. 0010/14/01843). 2014 m. liepos 7 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo antstolis įpareigojo skolininko I. K. darbovietę VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją išskaityti iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį tam tikrą pinigų sumą ir pervesti ją į antstolio depozitinę sąskaitą.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 14 d. nutartimi priėmė nagrinėti I. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo (civilinė byla Nr. 2FB-143-586/2016). Teismo nutartyje nurodyta, kad nuo jos gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens I. K. turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. Ši nutartis antstolio A. S. kontoroje gauta 2015 m. liepos 17 d.

Pareiškėjas I. K. skundu dėl antstolio veiksmų, paduotu antstoliui A. S. CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka, prašė panaikinti jam taikytą priverstinio išieškojimo priemonę – dalies darbo užmokesčio lėšų išskaičiavimą iš jo darbo užmokesčio, išsiųsti jo darbovietei dokumentą, nurodantį sustabdyti išskaičiavimą iš I. K. darbo užmokesčio. Pareiškėjo nuomone, jo teisė visiškai disponuoti jam priklausančiu darbo užmokesčiu (kiek tai nepažeidžia Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) yra pažeidžiama, nes antstolis A. S. taiko pareiškėjui priverstinio išieškojimo priemonę tuo metu, kai teismas, nagrinėjantis pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nutartimi nurodė, kad yra sustabdomas pareiškėjo J. K. turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka.

Antstolis A. S., nesutikdamas su pareiškėjo skundu, 2015 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka perdavė pareiškėjo I. K. skundą Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjo I. K. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.

Teismas nurodė, kad pareiškimo dėl asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimas nereiškia, kad asmuo yra atleidžiamas nuo skolų ar priverstinio vykdymo proceso nutraukimo. Draudimas atlikti bet kokius veiksmus yra susijęs būtent su priverstiniu turto realizavimu ar išieškojimu, siekiant užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą FABĮ nustatyta tvarka. Teismui atsisakius iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui, turto realizavimas ir išieškojimas atnaujinamas (FABĮ 5 straipsnio 9 dalis).

Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo ir toliau atliekamos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio pagal 2014 m. liepos 7 d. antstolio patvarkymą, nereiškia, kad antstolis turi teisę šias lėšas paskirstyti ar išmokėti kreditoriams.

Teismas sprendė, kad išskaitų atlikimas iš skolininko darbo užmokesčio nepažeidžia nei jo, nei kreditorių interesų. Lėšų išskaitymas iš skolininko darbo užmokesčio, nepervedant išskaičiuotos sumos išieškotojui (iki bus išspręstas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo), neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms.

Teismas konstatavo, kad FABĮ nenustato pareiškėjo teisės laisvai disponuoti darbo užmokesčiu ar lėšomis, esančiomis jo banko sąskaitoje, laikotarpiu nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo teisme iki bankroto bylos iškėlimo klausimo išsprendimo. Tik iškėlus bankroto bylą teisme, fizinis asmuo disponuoja lėšomis, esančiomis vienoje sąskaitoje kredito įstaigoje, ir tik tokia suma, kuri patvirtinta teismo nutartimi būtiniesiems asmens poreikiams tenkinti.

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo I. K. atskirąjį skundą, 2015 m. spalio 29 d. nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir sustabdė antstolio A. S. 2014 m. liepos 7 d. patvarkymo „Dėl skolos išieškojimo“ vykdymą nuo 2015 m. liepos 17 d. iki bus priimta nutartis iškelti fizinio asmens I. K. bankroto bylą arba atsisakyta ją iškelti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pareiga atsakingai naudoti ir valdyti visą savo turimą turtą nuo fizinio asmens pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos suteikiama ne antstoliui, bet pareiškėjui (FABĮ 16 straipsnio 1 dalis).

Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODktNjkwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-189-690/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-189-690/2015">3K-3-189-690/2015</a>, pateiktu FABĮ 5 straipsnio 6 dalies išaiškinimu, kad vykdymo veiksmai turi būti stabdomi bet kuriame skolininko turto realizavimo etape tuo atveju, jei teisme priimtas pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad CPK 624 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog viena iš priverstinio vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio. Teismui priėmus pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, išieškojimas iš pareiškėjo darbo užmokesčio turėjo būti stabdomas.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad FABĮ pagrįstas fizinio asmens sąžiningumo prezumpcija. Nustačius faktą, kad skolininkas nesąžiningas, jam gali kilti nepalankių pasekmių.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo antstolis A. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas (FABĮ 5 straipsnio 6 dalį, CPK 626, 628 straipsnius), reglamentuojančias vykdomosios bylos sustabdymą, teismui priėmus nutartį priimti pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai sprendė, kad antstolis, gavęs teismo pranešimą, jog teisme yra priimtas pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi sustabdyti vykdomas išskaitas iš skolininko (pareiškėjo) darbo užmokesčio. Tokiu būdu skolininko interesas atkurti savo mokumą iškeliamas aukščiau kreditorių interesų, nes iki bankroto bylos iškėlimo jis galėtų disponuoti lėšomis netrukdomai, ir dėl to FABĮ principas – užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, – būtų pažeistas.

. FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje nurodyta taisyklė turi būti aiškinama kaip draudimas antstoliui išmokėti lėšas konkrečiam išieškotojui vykdomojoje byloje. Kai tik pradedama fizinio asmens bankroto byla, ši teisės norma saugo ne konkretaus išieškotojo vykdymo procese interesus, bet visų skolininko kreditorių interesus. Vykdymo procese antstolio sukauptos skolininko lėšos turi būti skirtos visų skolininko kreditorių interesams tenkinti.

. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-440/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-440/2013">3K-3-440/2013</a>).

Suinteresuotas asmuo UAB Medicinos bankas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo patenkinti antstolio A. S. kasacinį skundą, panaikinant Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartį bei paliekant galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Nė viena FABĮ nuostata (tarp jų – šio įstatymo 5 straipsnio 6 dalis) nesustabdo skolininko atžvilgiu atliekamų vykdymo veiksmų, nepanaikina vykdomojoje byloje antstolio taikyto arešto bei kitų priverstinio poveikio priemonių galiojimo, jeigu teisme priimamas pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Įstatymai nedraudžia antstoliui imtis priemonių, kuriomis vykdymo procese būtų užtikrinami apribojimai disponuoti skolininkui priklausančiu turtu (CPK 628 straipsnio 3 dalis, Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 1 dalis).

Lėšų kaupimas antstolio depozitinėje sąskaitoje, neišmokant pinigų kreditoriams, ne pažeidžia, bet užtikrina pareiškėjo teises.

Lėšų išskaitymai iš skolininko darbo užmokesčio, nepervedant jų išieškotojui, nėra išieškojimas, todėl nėra draudžiamas FABĮ 5 straipsnio 6 dalies prasme. Antstolio depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos nepervedamos išieškotojams. Pareiškėjas išlaiko nuosavybės teisę į lėšas, esančias antstolio depozitinėje sąskaitoje, todėl FABĮ 5 straipsnio 6 dalis nepažeista.

FABĮ nenustatyta, kad skolininkas, keliantis sau bankroto bylą, įgyja teisę visiškai disponuoti savo darbo užmokesčiu ir kitu turtu. Priešingas FABĮ aiškinimas akivaizdžiai padarytų skolininką privilegijuotą.

Ginčijama nutartis buvo grindžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODktNjkwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-189-690/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-189-690/2015">3K-3-189-690/2015</a> pateiktais išaiškinimais, tačiau minėtos bylos ir šios bylos ratio decidendi skiriasi.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl fizinio asmens bankroto proceso paskirties

Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra apibrėžta šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią šiuo įstatymu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, taigi šio įstatymo tikslas yra fizinio asmens mokumo atkūrimas ir užtikrinimas, jog kreditorių reikalavimai bus patenkinami nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. ir kt. v. UAB „Litectus“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODktNjkwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-189-690/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-189-690/2015">3K-3-189-690/2015</a>).

Dėl FABĮ 5 straipsnio 6 dalies taikymo, išieškant iš skolininko darbo užmokesčio

Pagal FABĮ 5 straipsnio, reglamentuojančio fizinio asmens pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo teisme tvarką, 6 dalies nuostatą, teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties nuorašą išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos; nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka.

Aiškindamas FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje nurodytą nuostatą:,,turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas“, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ši nuostata taikoma net ir tada, jei turto realizavimo ar išieškojimo procedūros (skolininko turto paieška, areštas, turto pardavimas iš varžytynių ir pan.) jau prasidėjusios, t. y. vykdymo veiksmai turi būti stabdomi bet kuriame skolininko turto realizavimo ar išieškojimo etape, taigi FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje įtvirtinamas draudimas atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su priverstiniu turto realizavimu ar išieškojimu; toks nurodytos nuostatos aiškinimas atitinka FABĮ paskirtį ir tikslus, užtikrina, jog sąžiningiems skolininkams bus sudarytos sąlygos atkurti jų mokumą tenkinant kreditorių reikalavimus FABĮ nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. ir kt. v. UAB „Litectus“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODktNjkwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-189-690/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-189-690/2015">3K-3-189-690/2015</a>).

Šios nutarties 21 punkte nurodytoje nutartyje kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vykdomosios bylos sustabdymo ar turto realizavimo veiksmų sustabdymo atvejis, kai teismas priima pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, CPK 626 straipsnyje tiesiogiai neįvardytas kaip privalomasis, tačiau tokiu laikytinas pagal FABĮ5 straipsnio 6 dalies nuostatą, kuri vertintina kaip specialioji norma, turinti pirmenybę prieš CPK normas (CPK 1 straipsnio 1 dalis).

Viena iš CPK nustatytų priverstinio vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio. Pagal CPK 733 straipsnio 1 dalį išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų nurodoma, kokius veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas patvarkymas (CPK 733 straipsnio 2 dalis); šiame patvarkyme taip pat nurodoma išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir davinių dydis, periodiškumas, kaip turi būti pasielgta su išskaitytais pinigais (CPK 733 straipsnio 3 dalis).

Aiškindamas FABĮ 5 straipsnio 6 dalies bei CPK normas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, vykdant išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio, tiek darbdavio atliekamas lėšų išskaitymas iš skolininko darbo užmokesčio, tiek jų pervedimas į antstolio depozitinę sąskaitą yra vykdymo veiksmai, sudarantys vieną procesą, jų vykdymo draudimą apima FABĮ 5 straipsnio 6 dalis; CPK nenustatyta tokios vykdymo priemonės kaip lėšų išskaitymas ir jų deponavimas pas skolininko darbdavį, todėl toks jų deponavimas pas darbdavį, nepervedant į antstolio depozitinę sąskaitą, nėra galimas; pagal CPK 628 straipsnio 3 dalį sustabdytoje vykdomojoje byloje antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti, o skolininko darbo užmokesčio dalies deponavimas pas darbdavį nepriskirtinas prie tokių priemonių, kas taip pat patvirtina pirmiau aptartą FABĮ 5 straipsnio 6 dalies aiškinimą; esant privalomam vykdomosios bylos sustabdymo pagrindui, nurodytam FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje, turi būti stabdomi bet kokie vykdymo veiksmai, įskaitant ir lėšų iš skolininko darbo užmokesčio išskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Sanofi-Aventis Lietuva“ v. antstolė V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-116-611/2016).

Kasacinis teismas, vadovaudamasis šiais argumentais, kasatoriaus teiginį, kad FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje nurodyta taisyklė turi būti aiškinama tik kaip draudimas antstoliui išmokėti lėšas konkrečiam išieškotojui vykdomojoje byloje, pripažįsta nepagrįstu. Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis, kuria buvo priimtas I. K. pareiškimas dėl bankroto bylos jam, kaip fiziniam asmeniui, iškėlimo, ir šios nutarties nuorašas antstolio kontoroje buvo gauti 2015 m. liepos 17 d., sustabdydamas antstolio patvarkymo, kuriuo pareiškėjo darbovietė įpareigota iš jo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti tam tikrą pinigų sumą ir pervesti ją į antstolio depozitinę sąskaitą, vykdymą, tinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 6 dalies normą, įtvirtinančią skolininko fizinio asmens turto realizavimo ir (ar) išieškojimo iš jo sustabdymą. Atsižvelgiant į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas vykdymo veiksmų sustabdymas apima bet kokius vykdymo veiksmus, įskaitant ir lėšų iš skolininko darbo užmokesčio išskaitymą, antstolio patvarkymas dėl lėšų iš darbo užmokesčio išskaitymo ir jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą turi būti aiškinamas kaip vykdymo veiksmas, kuris minėtos normos pagrindu turi būti sustabdomas.

Šioje nutartyje minėta, kad kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, jog būtent toks FABĮ 5 straipsnio 6 dalies nuostatos aiškinimas, kad vykdymo veiksmai turi būti stabdomi bet kuriame skolininko turto realizavimo ar išieškojimo etape ir šioje normoje įtvirtinamas draudimas atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su priverstiniu turto realizavimu ar išieškojimu, atitinka FABĮ paskirtį ir tikslus, užtikrina, jog sąžiningiems skolininkams bus sudarytos sąlygos atkurti jų mokumą, tenkinant kreditorių reikalavimus FABĮ nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatą teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones, galiosiančias iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą arba atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Taigi, skolininko galimybė disponuoti jam priklausančiomis lėšomis gali būti apribota, teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones. Tokiu būdu įstatymu yra užtikrintas abiejų FABĮ keliamų tikslų – fizinio asmens mokumo atkūrimo ir užtikrinimo, jog kreditorių reikalavimai bus patenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka, – įgyvendinimas. Todėl kasatoriaus teiginys, kad, sustabdant vykdomas išskaitas iš skolininko (pareiškėjo) darbo užmokesčio, skolininko interesas atkurti savo mokumą iškeliamas aukščiau kreditorių interesų, yra nepagrįstas.

Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos

Šios nutarties 24 punkte minėta, kad pagal CPK 628 straipsnio 3 dalį sustabdytoje vykdomojoje byloje antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti, o skolininko darbo užmokesčio dalies deponavimas pas darbdavį nepriskirtinas prie tokių priemonių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-440/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-440/2013">3K-3-440/2013</a>, kurioje pateiktais išaiškinimais remiasi kasatorius, be kita ko, yra išaiškinta, jog, sustabdžius vykdymo veiksmus, antstolė privalėjo sustabdyti tik lėšų pervedimą, bet ne areštą. Minėtoje nutartyje akcentuojama, kad net ir sustabdžius vykdomąją bylą pareiškėjo sąskaitoms banke galėjo būti taikomas areštas. Taigi, minėtoje kasacinio teismo nutartyje yra išaiškinta būtent CPK 628 straipsnio 3 dalies nuostata, leidžianti antstoliui sustabdytoje vykdomojoje byloje imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti ir nesuteikianti pagrindo panaikinti pritaikyto skolininko turto (nagrinėtu atveju piniginių lėšų skolininko sąskaitose) arešto, sustabdžius sprendimo vykdymą. Toks proceso teisės normos išaiškinimas niekaip nepaneigia nuostatos, jog esant privalomam vykdomosios bylos sustabdymo pagrindui, nurodytam FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje, turi būti stabdomi bet kokie vykdymo veiksmai, įskaitant ir lėšų iš skolininko darbo užmokesčio išskaitymą, šios nuostatos nepaneigia ir aplinkybė, jog tol, kol pinigai yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, jie yra skolininko nuosavybė ir antstolis netampa išieškotų pinigų savininku. Todėl kasatoriaus argumentai, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos panašiose bylose, yra nepagrįsti.

Kasacinis teismas, vadovaudamasis šioje nutartyje išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias vykdymo veiksmų sustabdymą, priėmus pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, bei nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, formuojamos šioje byloje aktualiais klausimais, todėl kasacinio skundo argumentai nesudaro skundžiamos nutarties panaikinimo pagrindo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Donatas Šernas

Dalia Vasarienė