Civilinė byla Nr. e3K-3-492-706/2016
Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00183-2015-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4; 2.1.2.4.1.3; 3.1.1.2.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gruodžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Birutės Janavičiūtės ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. kasacinį skundą dėl 2016 m. balandžio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. V., B. J., D. S. ir B. M., bei atsakovo A. S. priešieškinį atsakovėms I. Š., S. V., B. J., D. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, B. M..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sandorio pripažinimo niekiniu sąlygas, bei proceso teisės normų, reguliuojančių atsakomybės taikymą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 16 962,65 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių procesinių palūkanų.
Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti 2014 m. gegužės 22 d. žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytą I. Š. ir S. V., B. J., atstovaujamų D. S., niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, priteisti iš ieškovės I. Š. jo naudai 1629,48 Eur nuostolių atlyginimo.
Ieškovė 2014 m. gegužės 22 d. terminuotos žemės sklypo nuomos sutarties (toliau – Nuomos sutartis) pagrindu išsinuomojo iš S. V. ir B. J., atstovaujamų D. S., 15 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypą Kretingos r., Imbarės sen., Leliūnų k. (toliau – ginčo sklypas).
Ieškovės teigimu, po Nuomos sutarties pasirašymo jos įgaliotinis A. Š. pasėjo ginčo sklype vasarinius rapsus, deklaravo pasėlius 2014 m. birželio 13 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (toliau – Agentūra). Įgaliotinis, deklaruodamas ginčo sklype pasėlius, matė, kad jame pasėlius deklaravo ir atsakovas A. S., tačiau nebuvo nurodyta, kokiu pagrindu A. S. tai padarė.
Nuomotojų atstovė D. S. 2014 m. liepos 29 d. raštu pranešė ieškovei, kad nuomotojos parduoda ginčo sklypą ir nutraukia Nuomos sutartį. Ginčo sklypas buvo parduotas trečiajam asmeniui B. M. 2014 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Ieškovės nuomone, nors ginčo sklypas parduotas kitam asmeniui, Nuomos sutartis tebegaliojo ir ieškovė turėjo teisę nusiimti savo 2014 m. derlių.
2014 m. rugpjūčio 31 d. ieškovės tėvas A. Š. pastebėjo, kad ginčo sklype vasarinius rapsus kulia kiti asmenys. Kretingos rajono policijos komisariatas išsiaiškino, kad atsakovo A. S. prašymu derlių nuėmė ir savo sandėliuose saugo trečiasis asmuo B. M.. Ieškovė nurodė, kad ji, negalėdama nuimti jai priklausančio derliaus, sulaikė 2984 Lt (864,23 Eur) nuompinigių mokėjimą pagal Nuomos sutartį. Ieškovės teigimu, atsakovui pasisavinus jos derlių, jai padaryta 16 962,65 Eur žala, apskaičiuota pagal vasarinių rapsų kainą 2014 m. bei pasėtų ir deklaruotų ginčo sklype rapsų kiekį.
Atsakovas teigia, kad jis naudojo ginčo sklypą žodinės panaudos sutarties su žemės sklypo savininke pagrindu nuo 2006 m., daug metų deklaravo šį žemės plotą kartu su kitais, yra gavęs išmokas. 2013 m. jis dar kartą sutarė su B. J. ir S. V., kad ir toliau naudos ginčo sklypą, o 2014 m. nusipirks jį. Atsakovas nupurškė ir suarė ginčo sklypą 2013 m. rudenį, o 2014 m. pavasarį paruošė jį sėjai, 2014 m. balandžio 26, 28 dienomis savo lėšomis pasėjo vasarinius rapsus.
Atsakovo nuomone, Nuomos sutartis buvo sudaryta dėl akių, nesiekiant sukurti nuomos santykių tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų, bet ieškovei turint tikslą nusipirkti ginčo sklypą iš B. J. ir S. V.. Ieškovė, sudariusi Nuomos sutartį dėl akių, tyčia neteisingai deklaravo pasėlius ginčo sklype. Dėl to 2015 m. vasario 20 d. Agentūra paskyrė atsakovui 1629,48 Eur ilgalaikę sankciją, ši suma buvo iš jo išskaičiuota.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Kretingos rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu atmetė ieškinį ir priešieškinį.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad ginčo sklype rapsus sėjo atsakovas A. S.. Teismas nurodė, kad atmeta ieškovės ieškinį, nesant įrodymų, patvirtinančių, jog būtent ieškovės įgaliotinis pasėjo vasarinius rapsus ginčo sklype.
Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, jog Nuomos sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Teismas pažymėjo, kad nuo Nuomos sutarties sudarymo ir jos vienašališko nutraukimo praėjo trumpas laikotarpis, todėl sudėtinga nustatyti tikrąją jos šalių valią, dėl to byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti Nuomos sutartį negaliojančia kaip sudarytą dėl akių. Nuomos sutartis buvo sudaryta teisėtai, įregistruota Nekilnojamojo turto registre, sukūrė ieškovei teisėtą pagrindą deklaruoti rapsus ir gauti išmoką, dėl to Agentūra raštu informavo atsakovą, kad skiria sankciją už dvigubą deklaravimą, nes jis neturėjo teisinio pagrindo deklaruoti rapsus.
Teismas konstatavo, kad nepateikta jokių reikšmingų įrodymų, jog Nuomos sutartis sudaryta dėl akių, nenustatyta, kokie galėjo būti tikrieji šalių ketinimai, atsakovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo. Teismas pripažino, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos nagrinėjimą, ji siekė apginti savo teises.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi pakeitė Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį, tenkindama atsakovo priešieškinį, pripažino 2014 m. gegužės 22 d. Nuomos sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, priteisė atsakovui iš ieškovės 1629,48 Eur žalos atlyginimo, paskyrė ieškovei I. Š. 2500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, jai nesąžiningai pareiškus ieškinį, pusę šios sumos priteisė atsakovui A. S..
Kolegija nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 straipsnio nuostatos bei jas aiškinanti teismų praktika suteikia teisę atsakovui A. S. ginčyti Nuomos sutartį ir pripažinti ją negaliojančia nuo sudarymo momento. Kolegija pažymėjo, kad laikotarpis tarp ginčijamos sutarties sudarymo ir jos nutraukimo nereikšmingas, vertinant byloje esančius įrodymus ir nustatant Nuomos sutarties šalių tikrąją valią bei ketinimus.
Kolegija konstatavo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių faktą, jog Nuomos sutarties sudarymo tikslas buvo ne sukurti nuomos santykius, bet sudaryti teisines sąlygas ieškovei vėliau įsigyti ginčo sklypą. Bylos įrodymai patvirtina, kad D. S., atstovavusi ginčo sklypo pardavėjoms, ir A. Š., atstovavęs ieškovei, iki Nuomos sutarties sudarymo turėjo tikslą sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Abu įgaliotiniai žinojo, kad, pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnį, nustatytas asmenų ratas, kuris turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą, tokie asmenys buvo: 1) asmenys, kurie yra besiribojančių žemės sklypų savininkai; 2) asmenys, kurie buvo žemės sklypo naudotojai, perkamą žemės sklypą pagal sutartį naudoję ne mažiau kaip vienerius metus.
Kolegija nurodė, kad trečiasis asmuo A. Š. turėjo vienintelę galimybę įsigyti ginčo sklypą – sudaryti tariamą Nuomos sutartį ir įregistruoti ją viešame registre, o praėjus įstatyme nustatytam terminui, nupirkti ginčo sklypą. Nei ieškovė, nei jos įgaliotinis nemokėjo nuomos mokesčio už ginčo sklypo nuomą. Ieškovės teiginys, kad ji sulaikė nuomos mokesčio mokėjimą, nes negalėjo nuimti derliaus, teisiškai nereikšmingas, nes nustatyta, kad ji nesėjo vasarinių rapsų.
Kolegija, teigdama, kad nė viena iš Nuomos sutarties šalių neįgijo ir negalėjo įgyti nuomos teisių ir pareigų, sprendė, kad Nuomos sutarties šalių valia buvo susijusi su ginčo sklypo pardavimu, bet ne su nuoma ir žemės dirbimu, todėl Nuomos sutartis pripažintina negaliojančia kaip sudaryta dėl akių (CK 1.86 straipsnis, 1.80 straipsnis, 1.95 straipsnio 1 dalis).
Kolegija pažymėjo, kad nors ieškovė nesėjo rapsų ir nedirbo žemės, ji deklaravo šiuos veiksmus Agentūroje, dėl to ši institucija informavo atsakovą apie sankcijos jam skyrimą už dvigubą deklaravimą. Ieškovė, neturėdama jokio teisinio pagrindo, žinodama, kad atsakovas jau yra pasėjęs bei deklaravęs rapsus ginčo sklype, pateikė deklaraciją, ir dėl jos A. S. buvo pritaikyta sankcija už tai, kad jis neva deklaravo plotą, kuriame faktiškai neužsiėmė žemės ūkio veikla.
Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovė nepasėjo rapsų, atmetęs jos ieškinį, nepagrįstai netenkino atsakovo priešieškinio reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą. Ieškovė, nesant teisėto pagrindo, melagingai nurodė Agentūrai, kad dirbo žemę ir pasėjo joje kultūras, deklaravo savo pasėlius ginčo sklype, tačiau žemę faktiškai dirbo atsakovas A. S..
Kolegijos teigimu, ieškovė, teikdama savo ieškinį, buvo nesąžininga, nes ji žinojo faktą, jog nei ji, nei jos įgaliotinis A. Š. nedirbo ginčo žemės ir nesėjo joje jokių kultūrų, kad atsakovas dirba tą žemę ir pasėjo joje rapsus. Ieškovė, suprasdama savo reikalavimų nepagrįstumą ir neteisėtumą, pateikė policijai pareiškimą dėl tariamai neteisėtai kuliamų jai priklausančių rapsų, reiškė reikalavimus B. M. dėl derliaus nuėmimo ir, elgdamasi nesąžiningai, pateikė teismui ieškinį.
Kolegija nurodė, kad priteisia iš ieškovės atsakovo naudai 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo ir 1080 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Be to, kolegija priteisė iš ieškovės trečiojo asmens B. M. naudai 1717 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį ir palikti galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas nustatė atsakovo suinteresuotumą dėl Nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia nesant tam teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnis). A. S. nebuvo Nuomos sutarties šalis, Nuomos sutarties negaliojimas neturi jokios įtakos jo interesams.
Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo pripažino Nuomos sutartį negaliojančia. Ieškovė yra ūkininkė, jos tiesioginė veikla susijusi su žemės ūkiu ir žemės ūkio paskirties žemės sklypų naudojimu, apdirbimu ir pajamų iš produkcijos gavimu. Kasatorė neginčija, kad ji turėjo tikslą įsigyti ginčo sklypą, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, jog Nuomos sutartis buvo sudaryta vien dėl to, kad kasatorė galėtų įsigyti ginčo sklypą, pagrindinis jos tikslas buvo naudoti ginčo sklypą. Kasatorės nuomone, ginčo sklypas galėjo būti parduotas ir A. S., ir B. M., ir pačiai kasatorei Nuomos sudarymo dieną, tačiau pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą ribojo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo normos, kurios nustatė ne sandorių pripažinimą negaliojančiais, bet pirkėjo teisių perkėlimą. Be to, žemės sklypas galėjo būti parduotas bet kuriam asmeniui, atitinkančiam reikalavimus, nustatytus įstatyme, jei nebuvo pasinaudota pirmumo teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Pažymėtina, kad žemės sklypas buvo parduotas 2014 m. rugpjūčio 4 d. trečiajam asmeniui B. M. dar nepasibaigus Nuomos sutarčiai.
Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovės atsakovo naudai 1629,48 Eur žalos atlyginimą, pažeidė civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, nes netinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp atsakovo žalos ir ieškovės veiksmų. 2015 m. vasario 20 d. Agentūros rašte, kuriame A. S. informuojamas apie jam paskirtą sankciją, nenurodytos jos skyrimo priežastys. Atsakovas deklaravo savo pasėlius, neturėdamas jokių žemės sklypo valdymą patvirtinančių dokumentų, dėl to jam buvo pritaikyta sankcija. Vien tai, kad ieškovė deklaravo savo pasėlius ginčo sklype, nebuvo tiesioginė sankcijos taikymo atsakovui priežastis.
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 95 straipsnio nuostatas. Teismas, taikydamas sankciją, rėmėsi ne tik nepagrįsto ieškinio pareiškimu teisme, bet ir galimu materialinių teisių piktnaudžiavimu ikiteisminėje ginčo stadijoje, o tai nepatenka į CPK 95 straipsnio taikymo sritį. Byloje nebuvo neginčytinų duomenų apie tai, kad A. S. sėjo rapsus ginčo sklype ir kad ieškovė, žinodama tai, pareiškė nepagrįstą ieškinį dėl derliaus nuėmimo.
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskirstė byloje nurodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovo priešieškinis buvo pareikštas keturiems asmenims, tačiau apeliacinės instancijos teismas, patenkindamas priešieškinį, visą atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisė iš vienos ieškovės, pažeisdamas CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Atsakovė pagal priešieškinį D. S. pareiškime dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo prašo patenkinti ieškovės kasacinį skundą, panaikinant Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį ir paliekant galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą.
Atsakovas A. S. ir trečiasis asmuo B. M. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistą 2016 m. balandžio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Atsakovo materialinės teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ginčo sutartimi, nes buvo suvaržyta jam suteikta ginčo sklypo savininkių teisė naudotis ginčo žeme (panaudos teisė), siekiant nuimti savo pasėtą derlių. Ginčijamo sandorio pasirašymas sudarė prielaidas pažeisti kitas atsakovo teises (atsakovui pareikštas nepagrįstas ieškinys, ieškovė neteisėtai deklaravo pasėlius). Pripažinus sandorį negaliojančiu, nustatytina, kad ieškovė niekada neturėjo teisės naudotis ginčo sklypu, paneigiama ieškovės teisė į jos ieškiniu keliamų reikalavimų patenkinimą, sudaromas pagrindas atsakovui reikalauti jo turėtos žalos atlyginimo.
Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, ieškovė ginčo Nuomos sutarties sudarymo metu neūkininkavo, ji įregistravo ūkininko ūkį 2014 m. birželio 3 d., t. y. po Nuomos sutarties sudarymo. Šios aplinkybės patvirtina, kad Nuomos sutarties sudarymo metu ji neturėjo tikslo dirbti ginčo žemės sklypo, o jos tėvas A. Š. turėjo tikslą nusipirkti ginčo sklypą. Apeliacinės instancijos teismas ištyrė byloje esančių įrodymų visumą, nustatė, kad ieškovė nedirbo ir neturėjo tikslo dirbti žemę ir kad niekada nemokėjo nuomos mokesčio už ginčo sklypą. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl Nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl sandorio pripažinimo tariamuoju.
Atsakovo faktinis žemės sklypo valdymas žodinės panaudos sutarties pagrindu anksčiau buvo pakankamas ir tinkamas pasėliams deklaruoti bei paramai gauti, tačiau situacija pasikeitė, kai ieškovė, žinodama, kad atsakovas deklaravo savo pasėlius ginčo sklype, pasinaudodama tariama Nuomos sutartimi, nedirbusi žemės sklypo, deklaravo šią žemę Agentūroje 2014 m. birželio 13 d., nurodydama, kad augina joje rapsus. Jeigu ieškovė nebūtų atlikusi tyčinio neteisingo deklaravimo, atsakovui nebūtų kilusi pareiga pateikti žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus, jam nebūtų buvusi pritaikyta sankcija.
Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas CPK 95 straipsnio taikymo pagrindus, konstatuodamas jų egzistavimą šioje byloje, nesiejo ieškovės piktnaudžiavimo su jos veiksmais ikiteisminėje ginčo stadijoje. Teismas sistemiškai vertino bylos duomenis, siekdamas nustatyti faktus, susijusius su nesąžiningu ieškinio pateikimu.
Apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą priteisti visas atsakovo bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį. Procesas šioje byloje prasidėjo dėl neteisėto ieškovės ieškinio, tik dėl jo atsakovas pareiškė priešieškinį, įtraukdamas į ginčą atsakovais ir trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl atsakovo suinteresuotumo ginčyti Nuomos sutartį
CPK 5 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (1 dalis). Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau, jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-361/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-361/2006">3K-3-361/2006</a>).
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, įgyvendinus teisę į teisminę gynybą, pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428/2014">3K-3-428/2014</a>).
CK 1.78 straipsnyje nustatyta, kad ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys (4 dalis). Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo (5 dalis). Taip CK 1.78 straipsnis įtvirtina sandorio uždarumo principą, reiškiantį, kad sandoris (sutartis) sukuria teises ir pareigas jį sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-257/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-257/2014">3K-3-257/2014</a>).
CK 1.86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tokiems sandoriams taikomos šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos. Tariamieji sandoriai yra niekiniai, todėl jiems taikoma CK 1.78 straipsnio 5 dalis ir ją atkartojanti CK 6.227 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė.
Atsakovas nėra ginčijamos Nuomos sutarties šalis, tačiau savo suinteresuotumą ginčyti šį sandorį ir savo teisių pažeidimą grindė tuo, kad, ieškovei ir tretiesiems asmenims B. J. ir S. V. sudarius Nuomos sutartį, buvo apribota jo teisė nuimti savo pasėtus rapsus. Be to, atsakovo nuomone, Agentūra paskyrė jam sankciją būtent dėl to, kad ieškovė taip pat deklaravo ginčo sklypą, nors faktiškai jo nenaudojo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas neginčijo Nuomos sutarties galiojimo tuo pagrindu, kad, sudarius šią sutartį, neteisėtai buvo apribota jo teisė toliau naudoti ginčo sklypą pagal žodinės panaudos sutartį. Atsakovas ginčijo Nuomos sutartį CK 1.86 straipsnio pagrindu, tvirtindamas, kad Nuomos sutartis buvo sudaryta dėl akių.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog rapsus ginčo sklype pasėjo atsakovas. Be to, šis teismas nustatė, kad atsakovui buvo paskirta sankcija dėl to, kad ir ieškovė deklaravo rapsų pasėjimo ir ginčo žemės sklypo dirbimo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovas turi teisę ginčyti ieškovės ir trečiųjų asmenų sudarytą Nuomos sutartį, kadangi sandoriai, neatitinkantys įstatymo reikalavimų, yra niekiniai, todėl teisę ginčyti tokius sandorius turi bet kuris suinteresuotas asmuo (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas tinkamai neištyrė, kaip Nuomos sutarties sudarymas pažeidė atsakovo teises.
Daikto savininkas turi teisę laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, taigi daikto savininkas turi teisę sudaryti bet kokias sutartis dėl jam nuosavybės teise priklausančio daikto (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ginčo sklypo savininkės nusprendė išnuomoti ginčo sklypą ieškovei. Ta aplinkybė, kad, sudarius Nuomos sutartį, faktiškai buvo nutraukta žodinė panaudos sutartis su atsakovu, nereiškia, kad atsakovo teisė nuimti savo pasėtus rapsus buvo pažeista. Vien nuomos sutarties dėl konkretaus žemės sklypo sudarymas nepanaikina asmens, naudojusio šį žemės sklypą prieš nuomos sutarties sudarymą, teisės nuimti žemės sklype pasėtą savo derlių. Vien rapsų pasėjimo ginčo sklype faktas nebuvo pagrindas pripažinti atsakovo suinteresuotumą dėl Nuomos sutarties nuginčijimo, nes sudarius Nuomos sutartį atsakovo teisinė padėtis nebuvo pakeista tokiu būdu, kad pažeistų jo teisę nuimti pasėtus rapsus.
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė Nuomos sutarties sudarymo, ieškovės atliktų ginčo sklypo deklaravimo veiksmų ir atsakovui paskirtos sankcijos santykį. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovė yra atsakinga dėl atsakovui paskirtos sankcijos, tinkamai neištyrė šios sankcijos paskyrimo aplinkybių.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Agentūros rašto, kuriuo atsakovas buvo informuotas apie sankcijos paskyrimą, turinį, padarė išvadą, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo deklaruoti rapsus. Iš Agentūros 2015 m. vasario 20 d. rašto matyti, kad ilgalaikė sankcija atsakovui A. S. paskirta, remiantis 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamento Nr. 1122/2009 (kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą) 58 straipsnio 3 dalimi.
Komisijos reglamento Nr. 1122/2009 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei pasėlių grupės plotas, deklaruotas siekiant gauti paramą pagal paramos už plotą schemas, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 73/2009 IV antraštinės dalies 1 skyriaus 2 ir 5 skirsniuose numatytą paramą už krakmolines bulves ir paramą už sėklas, yra didesnis už plotą, nustatytą pagal šio reglamento 57 straipsnį, paramos suma apskaičiuojama pagal nustatytą plotą, sumažinamą dvigubu nustatytu skirtumu, jeigu skirtumas yra daugiau kaip 3 proc. arba du hektarai, bet ne daugiau kaip 20 proc. nustatyto ploto. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu skirtumas didesnis nei 50 proc., ūkininkui dar kartą neskiriama parama, kurios dydis lygus sumai, atitinkančiai deklaruoto ploto ir pagal šio reglamento 57 straipsnyje nustatyto ploto skirtumą. Ta suma išieškoma pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 885/2006 (20) 5b straipsnį. Jei pagal tą straipsnį visa ši suma negali būti išieškota per trejus kalendorinius metus, einančius po tų kalendorinių metų, kuriais nustatytas pažeidimas, likutis panaikinimas.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – Taisyklės) 4.16 punkte nurodyta, kad neteisingas deklaravimas yra didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ir (arba) miškų ūkio veikla, deklaravimas.
Taisyklių 4.10 punkte nurodyta, kad ilgalaikė sankcija – tai pagal paramos paraiškoje deklaruoto ploto ir faktiškai nustatyto remiamo ploto skirtumą apskaičiuojamas paramos dydžio sumažinimas, papildantis einamaisiais kalendoriniais metais pareiškėjui taikomą sankciją.
Taisyklių 62 punkte, 62.1.3 punkte įtvirtinta, kad pareiškėjas nuo paraiškų teikimo pradžios iki einamųjų metų birželio 15 d. seniūnijoje pagal pareiškėjo valdos centro adresą dirbančiam seniūnijos darbuotojui arba viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajono konsultavimo biuro darbuotojui pateikia žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus (kartu su kadastro žemėlapiais (žemės sklypų planais), kai pareiškėjas praėjusiais metais neteikė paraiškos ir, jei pareiškėjo nurodytoje vietoje jau yra įbraižyti kito pareiškėjo laukai ir nepavyksta išspręsti dvigubo deklaravimo. <...> Jei deklaruoti plotai valdomi kelių bendraturčių (žemės sklypas valdomas pagal idealiąsias dalis) ir nėra notariškai patvirtinta ir įregistruota viešame registre naudojimosi žemės sklypu tvarka, pareiškėjas privalo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kur būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis.
Taisyklių 73 punkte, 73.3 punkte nurodyta, kad Agentūra, nustačiusi deklaruoto ploto persidengimą, pareikalauja pareiškėjų, kurių deklaruoti plotai dengiasi, pateikti persidengiančio ploto žemės dirbimo (žemės ūkio veiklą) įrodymo dokumentus ir žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus (kartu su kadastro žemėlapiais (žemės sklypų planais). Jei deklaruoti plotai valdomi kelių bendraturčių (žemės sklypas valdomas pagal idealiąsias dalis) ir nėra notariškai patvirtinta ir įregistruota viešame registre naudojimosi žemės sklypu tvarka, pareiškėjas privalo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kur būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis. <...> Jei, vadovaujantis pareiškėjų pateiktais dokumentais, dvigubas deklaravimas neišsprendžiamas, Agentūra atlieka patikrą vietoje.
Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovės atsakomybės sankcijos atsakovui paskyrimo procese, neanalizavo priežastinio ryšio tarp Nuomos sutarties sudarymo, ieškovės veiksmų, jai deklaruojant ginčo sklypą, ir sankcijos atsakovui paskyrimo, t. y. netyrė, kaip Nuomos sutarties sudarymas, ieškovės atliktas ginčo sklypo deklaravimas nulėmė teisės normų, nurodytų šios nutarties 36–40 punktuose, pažeidimą bei atsakovo suinteresuotumą ginčyti Nuomos sutartį.
Trečiasis asmuo B. J. paaiškino teismui, kad ji su seserimi S. V., būdamos ginčo sklypo savininkės, leido A. S. naudotis ginčo sklypu savo nuožiūra, tačiau jis neinformuodavo jų apie ginčo sklypo deklaravimą. 2013 m. pavasarį jos pranešė A. S., jog planuoja parduoti ginčo sklypą, siūlė jam nusipirkti šį sklypą, tačiau A. S. nesiėmė jokių veiksmų. 2014 m. gegužės mėn. pokalbio su B. J. metu A. S. informavo ją, kad neketina įsigyti ginčo sklypo, tačiau nenurodė, kad ginčo sklype pasėjo rapsus bei deklaravo pasėlius. B. J. nežinojo, ar žemės sklypas buvo deklaruotas.
Trečiojo asmens B. J. paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad ji, sudarydama Nuomos sutartį su ieškove, buvo sąžininga, nes nežinojo apie tai, kad A. S. pasėjo ginčo sklype rapsus, kad ketino deklaruoti juos Agentūroje. Atsakovas, žinodamas, kad ginčo sklypas gali būti parduotas kitiems asmenims, deklaruodamas pasėlius ginčo sklype, galėjo numatyti, kad bus nustatytas dvigubo deklaravimo faktas, tačiau, pats atsisakęs pirkti ginčo sklypą, naudojo jį savo nuožiūra ir prisiėmė riziką dėl savo veiksmų deklaruojant ginčo sklypo pasėlius. Bylos įrodymai patvirtina, kad sankcija atsakovui buvo paskirta dėl to, kad jis deklaravo didesnį pasėlių plotą, neturėdamas tam teisinio pagrindo.
Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad ieškovei nebuvo sumokėta išmoka už ginčo sklypo naudojimą: 2015 m. gegužės mėn. Agentūros rašte nurodyta, kad ginčo sklype deklaruotas 14,27 ha plotas, tačiau administruojant ieškovės paraišką buvo nustatytas dvigubas deklaravimas ir atimtas 14,24 ha plotas; atmetus šį plotą, liko 0,3 ha plotas, už kurį parama ieškovei nemokama. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė negavo išmokos už ginčo sklypo deklaravimą, jos atlikti ginčo sklypo deklaravimo veiksmai neturėjo įtakos skiriant sankciją atsakovui. Byloje nustatytos aplinkybės nesudarė pagrindo teigti, kad būtent ieškovės veiksmai (tarp jų – Nuomos sutarties sudarymas, ginčo sklypo deklaravimas Agentūroje) buvo atsakovo padaryto Reglamento, Taisyklių teisės normų, reguliuojančių žemės sklypo deklaravimą, pažeidimo priežastis, nulėmusi sankcijos atsakovui paskyrimą.
Apeliacinės instancijos teismas, neįvertinęs visų byloje esančių duomenų, neištyręs sankcijos atsakovui paskyrimo pagrindų, priežastinio ryšio tarp Nuomos sutarties sudarymo ir sankcijos paskyrimo atsakovui, nepagrįstai sprendė, kad sankcija atsakovui paskirta dėl ieškovės kaltės bei Nuomos sutarties sudarymo. Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo nustatė kasatorės atsakomybę už atsakovo nuostolius, atsiradusius dėl Agentūros paskirtos sankcijos, bei atsakovo suinteresuotumą ginčyti Nuomos sutartį. Byloje nebuvo pagrindo konstatuoti, kad Nuomos sutarties pripažinimas negaliojančia pakeis atsakovo teises ir pareigas, susijusias su ginčo sklypo naudojimu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti negaliojančia Nuomos sutartį ir priteisti iš ieškovės atsakovo naudai nuostolių atlyginimą, lygų sankcijos, kurią pastarajam paskyrė Agentūra, dydžiui (1629,48 Eur). Dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimas pripažinti Nuomos sutartį negaliojančia ir priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 1629,48 Eur nuostolių atlyginimo naikintinas, dėl šios dalies paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05NC8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-94/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-94/2010">3K-3-94/2010</a>).
Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-486/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-486/2013">3K-3-486/2013</a>).
Teisėjų kolegijai konstatavus, kad byloje nebuvo pagrindo nustatyti atsakovo suinteresuotumą dėl Nuomos sutarties nuginčijimo, Nuomos sutartis pagrįstai palikta galioti pirmosios instancijos teismo sprendimu, darytina išvada, jog ieškovė, būdama teisėta ginčo sklypo valdytoja Nuomos sutarties galiojimo metu, galėjo manyti, kad viskas, kas buvo tame sklype nuomos laikotarpiu, priklauso jai, kaip teisėtai ginčo sklypo valdytojai. Tokiu atveju kasatorės ieškinio pareiškimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine teise, nes tikėtina, kad ieškinys buvo pareikštas kasatorei netinkamai įgyvendinant savo subjektinę teisę, t. y. jai teisiškai suklydus. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nebuvo pagrindo teigti, kad ieškovės piktnaudžiavimas procesine teise reikšti ieškinį buvo akivaizdus, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesine teise naikintinas.
Pripažinus, kad atsakovo priešieškinis neturėjo būti tenkinamas ir pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą jį atmesti, darytina išvada, kad byloje nebuvo pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumento, susijusio su apeliacinės instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų perskirstymu. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad atsakovas neturėjo teisinio suinteresuotumo ginčyti Nuomos sutartį, dėl to neturėjo būti sprendžiamas Nuomos sutarties galiojimo klausimas, nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su Nuomos sutarties galimo tariamumo vertinimu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas patenkinti atsakovo priešieškinį priimtas netinkamai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei netinkamai pritaikius materialiosios ir proceso teisės normas. Dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas, paliekamas galioti iš esmės teisingas pirmosios instancijos teismo sprendimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teisėjų kolegija, pripažinusi, kad atsakovo apeliacinis skundas turėjo būti atmestas, nepriteisia atsakovo ir trečiojo asmens B. M. bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo bei tenkina kasatorės prašymą dėl 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliaciniame teisme, atlyginimo priteisimo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Kasatorė turėjo 893 Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame procese (93 Eur dydžio žyminis mokestis ir 800 Eur už advokato teisinę pagalbą, ruošiant kasacinį skundą). Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2, 8.12 punktais bei atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, teisinių žinių, reikalingų pateiktam kasaciniam skundui surašyti, pobūdį, patenkinus ieškovės kasacinį skundą, iš atsakovo pastarosios naudai priteistinas 593 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atsakovo A. S. prašymas dėl 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo priteisimo atmestinas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis).
Kasacinis teismas turėjo 19,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus ieškovės kasacinį skundą, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 25 d. nutartį ir palikti galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą.
Priteisti iš A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) I. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 900 (devynis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo ir 593 (penkis šimtus devyniasdešimt tris) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo, iš viso – 1793 (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt tris) Eur.
Priteisti iš A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 19,84 Eur (devyniolika Eur 84 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Alė Bukavinienė
Birutė Janavičiūtė
Janina Stripeikienė
