Dėl patento savininko teisių gynimo ir uždraudimo atlikti veiksmus

Civilinė byla Nr. 3K-3-494-684/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03231-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.6.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos pienas“ ir V. F. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. F. ir žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos pienas“ ieškinį atsakovui žemės ūkio kooperatyvui „Pienas LT“ dėl patento savininko teisių gynimo ir uždraudimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, Vokietijos įmonė „Finnah GmbH Prozess-und Verpackungstechnik“, Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiami klausimai dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių patento savininko teisių gynimą ir patento apibrėžties aiškinimą per ekvivalentiškus požymius.

Ieškovai ŽŪK „Suvalkijos pienas“ ir V. F. ieškiniu prašė: pripažinti, kad atsakovas ŽŪK „Pienas LT“ pažeidė ieškovo V. F. kaip Lietuvos Respublikos patentų registre registruoto patento Nr. 5362 „Kazeino gamybos būdas ir įrenginys“ (toliau – ir Patentas) savininko teises; uždrausti atsakovui be ieškovo V. F. leidimo: a) gaminti, naudoti, siūlyti parduoti, importuoti ar eksportuoti kazeino gamybos įrenginį, apimantį separatorių, besiskiriantį tuo, kad jį sudaro mikrofiltracijos-baltymų frakcionavimo membraninis filtras, išrūgų proteino ir kazeino baltymo membraninis ultrafiltracijos plius defiltracijos membraninis filtras; kazeino gamybos įrenginį pagal 2 punktą, besiskiriantį tuo, kad mikrofiltracijos-baltymų frakcionavimo membraninį filtrą sudaro membranos, kurių skiriamoji galia yra nuo 0,05 iki 5 mikro m, paviršiaus plotas 50–310 kv. m, filtracijos greitis 50–120 l/kv. cm/h, o darbinė temperatūra – 5–28 C; kazeino gamybos įrenginį pagal 2 punktą, besiskiriantį tuo, kad išrūgų proteino ir kazeino baltumo membraninį ultrafiltracijos plius defiltracijos membraninį filtrą sudaro membranos, kurių skiriamoji galia yra nuo 0,001 iki 0,5 mikro m, paviršiaus plotas 50–310 kv. m, filtracijos greitis – 50–120 l/kv. cm/h, o darbinė temperatūra 5–28 C; b) naudoti kazeino gamybos būdą, kai žaliavinis karvių pienas separuojamas separatoriuje, kuriame atskiriami riebalai ir liesas pienas, besiskiriantį tuo, kad liesą pieną po separatoriaus iš tarpinės talpyklos pasterizuoja pasterizatoriuje temperatūroje 50–80 C, išlaikant 15–75 sekundes, po to atšaldo iki 4–10 C temperatūros ir nukreipia į tarpinę balansinę talpyklą, iš kurios paduoda į mikrofiltracijos-baltymų frakcionavimo membraninį filtrą, kur pieno baltymą išskaido į kazeino ir išrūgų baltymą, o atskirtą kazeino baltymą mikrofiltracijos retentatą paduoda per tarpinę talpyklą į ultrafiltracijos plius defiltracijos membraninį filtrą, kur gauna ultrafiltracijos retentatą –14–36 proc. sausųjų medžiagų kazeino koncentratą, kurį nukreipia į džiovyklą, kur išdžiovina iki 4–6 proc. drėgnumo, o gautus vandenyje tirpius kazeino miltus nukreipia į atvėsinimo cikloną bei fasavimą, ir naudoti, siūlyti parduoti, parduoti, importuoti ar eksportuoti tiesiogiai tokiu būdu gautą gaminį; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovai nurodė, kad ieškovas V. F. yra Patento savininkas. Patento objektas yra kazeino gamybos būdas ir įrenginys. Ieškovas ŽŪK „Suvalkijos pienas“ yra Patento licenciatas, kuriam ieškovas V. F. 2010 m. gegužės 20 d. licencine sutartimi suteikė teisę naudoti Patentu saugomą išradimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 9 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad 2010 m. gegužės 20 d. ieškovas V. F. ir ieškovas ŽŪK „Suvalkijos pienas“ sudarė licencinę sutartį, pagal kurią ieškovas V. F. suteikė ieškovui ŽŪK „Suvalkijos pienas“ teisę naudotis visomis savininko teisėmis pagal Patentą.

2010 m. gegužės 31 d. atsakovas ŽŪK „Pienas LT“ pateikė paramos paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) pagal Kaimo plėtos 2007–2013 metų plano priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ antrąją veiklos sritį „Pieno sektoriaus restruktūrizavimas, įsteigiant naujas pieno perdirbimo įmones“. Kartu su paraiška atsakovas pateikė verslo planą, kurį parengė vadovaudamasis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės veiklos didinimas“ antrosios veiklos srities „Pieno sektoriaus restruktūrizavimas, įkuriant naujas pieno perdirbimo įmones“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų 2010 m. balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-373 (toliau – Taisyklės), 1 priedu „Paramos paraiškos forma“ (toliau – Verslo planas).

2010 m. spalio 1 d. atsakovas ir NMA sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ antrosios veiklos srities „Pieno sektoriaus restruktūrizavimas, įkuriant naujas pieno perdirbimo įmones“ paramos sutartį Nr. 1PP-KK-10-1-002555-PR001 (toliau – Paramos sutartis).

Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas, Verslo plane aprašydamas planuojamoje statyti pieno perdirbimo gamykloje numatomą taikyti pieno perdirbimo procesą, panaudojo Patentą.

Teismas, įvertinęs Paramos sutartį, Verslo planą, atsakovo kvietimą dalyvauti apklausoje ir pateikti pasiūlymą, 2010 m. rugpjūčio 19 d. atsakovo raštą dėl papildomų duomenų (dokumentų) pateikimo, liudytojų parodymus ir šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad Paramos sutartis su atsakovu buvo sudaryta, kad, remiantis inovatyviomis pieno perdirbimo technologijomis, būtų gaminami šiuose dokumentuose nurodyti pieno perdirbimo produktai. Teismas nustatė, kad Patento objektas yra kazeino gamybos būdas ir kazeino gamybos įrenginys, o ne atsakovo numatomi gaminti pieno perdirbimo produktai.

Atsakovas numatomų gaminti pieno perdirbimo produktų gamybos įrangą kartu su technologiniu procesu įsigyja iš trečiųjų asmenų, šią įrangą kartu su technologiniu procesu atsakovui turi pasiūlyti tretieji asmenys, t. y. tretieji asmenys privalo sukurti pieno perdirbimo technologinį procesą pagal kvietime nurodytas gamybos programas bei pasiūlyti įrangą šiam technologiniam procesui įgyvendinti (atsakovo kvietimo dalyvauti apklausoje ir pateikti pasiūlymą 2.1.1 punktas). Kvietime nėra nurodyti konkretūs reikalavimai dėl įrangos ir technologinio proceso, kad juos būtų galima lyginti su Patentu saugomu gamybos būdu ir įrenginiu ir daryti išvadą apie konkrečios atsakovo įsigyjamos įrangos ir technologinio proceso atitiktį (neatitiktį) Patentu saugomam gamybos būdui ir įrenginiui. Teismas įvertino, kad atsakovas pieno perdirbimo produktus gamins pasinaudodamas atskiros sutarties pagrindu trečiųjų asmenų patiekta įranga ir technologiniu procesu, o ne Verslo plane aprašyta įranga ir technologiniu procesu.

Teismas, remdamasis eksperto dr. Edgaro A. Spreero (Edgar A. Spreer) išvada, nustatė, kad Verslo plano 5 dalyje „Technologijos ir aplinkosauga“ procesų aprašymas pateiktas labai bendrais bruožais, šis aprašymas paimtas iš esamos literatūros, kurios dalis jau nėra aktuali, Verslo plane aprašyti įrenginiai netinkami praktinei veiklai. Todėl Verslo plano ir kitų patikslinto ieškinio 10 punkte išvardytų dokumentų ir informacijos pateikimo NMA nelaikė Patentu saugomo gamybos būdo ir įrenginio panaudojimu.

Teismas rėmėsi eksperto išvada, kurioje nurodyta, kad Patente aprašytas gamybos būdas skiriasi nuo Verslo plane aprašyto gamybos būdo. Ekspertas nurodė, kad atsakovo Verslo plane aprašyti įrenginiai naudoti netinka, o su trečiojo asmens Vokietijos įmonės „Finnah GmbH Prozess-und Verpackungstechnik“ įranga galima gaminti aiškiai apibrėžtus, rinkos reikalavimus atitinkančius gaminius. Ši įranga atitinka dabartinį Europos techninį lygį.

2011 m. rugpjūčio 2 d. atsakovas ir trečiasis asmuo Vokietijos įmonė „Finnah GmbH Prozess-und Verpackungstechnik“ sudarė technologinio įrenginio pagaminimo ir pristatymo sutartį. Šios sutarties priedai yra principinė tiek pirmos, tiek antros gamybos programų pieno perdirbimo technologinė schema;; tiek pirmos, tiek antros gamybos programų technologinio proceso grafinė schema; tiek pirmos, tiek antros gamybos programų detalus technologinio proceso aprašymas.

Teismo vertinimu, Paramos sutarties su atsakovu sudarymo teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau dėl ieškovo teiginių, kad su atsakovu nebūtų buvusi sudaryta Paramos sutartis, jei šis Verslo plane ir kituose dokumentuose nebūtų nurodęs informacijos apie Patentu saugomą gamybos būdą ir įrenginį, nepasisakė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų apeliacinį skundą, 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas pabrėžė, kad pagal Lietuvoje pasirinktą vadinamąją pareikštinę patentavimo sistemą Valstybinis patentų biuras, patentuodamas išradimą, netikrina išradimo patentabilumo.

Tiek pagal ieškovo V. F. Patentą gaminamas kazeinas, tiek ir ŽŪK „Pienas LT“ ketinami gaminti mineralinis pieno baltymų ir išrūgų baltymų koncentratai Lietuvoje yra plačiai žinomi.

Iš Patento turinio nustatyta, kad yra siūlomas membraninis kazeino gamybos būdas. Iš Verslo plano nustatyta, kad numatomoje pieno perdirbimo gamykloje planuojama taikyti naujos kartos membranines pieno perdirbimo technologijas.

Sprendžiant, ar į atsakovo Verslo planą buvo perkelta Patento kazeino gamybos įrangos apibrėžtis, nustatyta, kad Patente nurodytas kazeino gamybos įrenginys apima separatorių, besiskiriantį tuo, kad jį sudaro mikrofiltracijos-baltymų frakcionavimo filtras, išrūgų proteino ir kazeino baltymų membraninis ultrafiltracijos plius defiltracijos membraninis filtras. Mikrofiltracijos-baltymų frakcionavimo membraninį filtrą bei išrūgų proteino ir kazeino baltymo membraninį ultrafiltracijos plius defiltracijos membraninį filtrą sudaro skirtingų skiriamųjų galių membranos, kurių paviršių plotai, filtracijos greičiai ir darbinė temperatūra sutampa.

Atsakovo Verslo plane aprašytos membraninės technologijos (įrenginiai) nėra analogiškos Patente nurodytajam kazeino gamybos įrenginiui ir Verslo plane pateiktos įrenginių išdėstymo schemos yra principinės.

Teismas nustatė, kad UAB „Proteino technologijos“ ir atsakovas 2009 m. rugsėjo 11 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kurios 2.1.2 punkto 3 papunktyje susitarė, kad UAB „Proteino technologijos“ atsakovui parengs Verslo planą, taip pat UAB „Proteino technologijos“ įsipareigojo prisiimti atsakomybę už projekto plėtojimą organizuojant konkursus, įskaitant Verslo plano, techninio projekto, poveikio aplinkai veiksmingumo parengimą ir kt. (sutarties 3.3.1 punktas); šios sutarties priedo 1.1 punktu sutarties šalys susitarė dėl Patento licencijos įsigijimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad UAB „Proteino technologijos“ nėra bylos šalis, taip pat į tai, jog 2009 m. rugsėjo 11 d. jungtinės veiklos sutartis, 2010 m. vasario 9 d. jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir 2010 m. spalio 1 d. Paramos sutartis yra teisėtos, vertino, kad UAB „Proteino technologija“ (ir V. F.) konsultavo atsakovą ir atsakovas teisėtai, remdamasis susitarimų pagrindu, naudojosi tuo projekto rengimo proceso metu, siekdamas sudaryti Paramos sutartį. Tačiau tai neįrodo, kad Verslo plane Patentas buvo tiesiogiai panaudotas.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas dr. E. A. Spreero atliktos ekspertizės išvadas, atsižvelgė ne vien tik į ekspertizės išvadą, bet ir į kitus byloje surinktus duomenis. Toks pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vien tas faktas, jog teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė konkrečiai bylos šaliai nepalankias išvadas, negali būti pagrindas konstatuoti įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo pažeidimą ar nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šiais klausimais.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog UAB „Laisva linija“ atstovauja SPX koncerno įmonėms APV ir ANHYDRO, kurios gali pasiūlyti technologijas, pateikti įrangą, parengti eksploatuoti, apmokyti personalą ir atlikti linijų, skirtų pieno baltymų koncentratui, micelinio pieno baltymų koncentratui, pieno išrūgų baltymų koncentratui ir kitiems inovatyviems pieno produktams gaminti, priežiūrą. Įmonė APV sukūrė unikalią Pro-Frac ™ koncepciją, pagal kurią liesą pieną galima frakcionuoti į atskirus, jame esančius pieno ir išrūgų baltymus, pagaminant aukštos kokybės išrūgų baltymų koncentratą ir micelinį pieno baltymų koncentratą. Ieškovai teigė, kad APV Pro-Frac ™ technologija taip pat naudoja Patentą. Tačiau ieškovai nėra pareiškę reikalavimo įmonei APV dėl Patento Nr. 5362 pažeidimo, gaminant pagal Pro-Frac ™ technologiją.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMjU2LTc5OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-256-798/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-256-798/2016">2A-256-798/2016</a>, ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad atsakovas pažeidė V. F. kaip Lietuvos Respublikos patentų registre registruoto patento Nr. 5362 „Kazeino gamybos būdas ir įrenginys“ savininko teises; uždrausti atsakovui be V. F. leidimo: a) gaminti, naudoti, siūlyti parduoti, parduoti, importuoti ar eksportuoti Kazeino gamybos įrenginį apimantį separatorių, besiskiriantį tuo, kad jį sudaro mikrofiltracijos-baltymų frakcionavimo membraninis filtras, išrūgų proteino ir kazeino baltymo membraninis ultrafiltracijos plius defiltracijos membraninis filtras; kazeino gamybos įrenginį pagal 2 punktą, besiskiriantį tuo, kad mikrofiltracijos-baltymų frakcionavimo membraninį filtrą sudaro membranos, kurių skiriamoji galia yra nuo 0,05 iki 5 pm, paviršiaus plotas 50–310 kv. m, filtracijos greitis 50–120 l/cm2/h, o darbinė temperatūra 5–28°C; kazeino gamybos įrenginį pagal 2 punktą, besiskiriantis tuo, kad išrūgų proteino ir kazeino baltymo membraninį ultrafiltracijos plius defiltracijos membraninį filtrą sudaro membranos, kurių skiriamoji galia yra nuo 0,001 iki 0,5 pm, paviršiaus plotas 50–310 kv. m, filtracijos greitis 50–120 l/kv. cm/h, o darbinė temperatūra 5–28°C; b) naudoti kazeino gamybos būdą, kai žaliavinis karvių pienas separuojamas separatoriuje, kur atskiriami riebalai ir liesas pienas, besiskiriantį tuo, kad liesą pieną po separatoriaus iš tarpinės talpos pasterizuoja pasterizatoriuje temperatūroje 50–80°C, išlaikant 15–75 sekundes, po to atšaldo iki 4–10°C temperatūros ir nukreipia į tarpinę balansinę talpą, iš kurios paduoda į mikrofiltracijos-baltymų frakcionavimo membraninį filtrą, kur pieno baltymą išskaido į kazeino ir išrūgų baltymą, o atskirtą kazeino baltymą mikrofiltracijos retentatą paduoda per tarpinę talpą į ultrafiltracijos plius defiltracijos membraninį filtrą, kur gauna ultrafiltracijos retentatą –14–36 proc. sausųjų medžiagų kazeino koncentratą, kurį nukreipia į džiovyklą, kur išdžiovina iki 4–6 proc. drėgnumo, o gautus vandenyje tirpaus kazeino miltus nukreipia į atvėsinimo cikloną bei fasavimą, ir naudoti, siūlyti parduoti, parduoti, importuoti ar eksportuoti tiesiogiai tokiu būdu gautą gaminį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Lietuvos apeliacinės instancijos teismas netinkamai ir nepagrįstai aiškino Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 38 straipsnio nuostatas. Pagal Patentų įstatymo 38 straipsnį patento pažeidimas gali būti realus ir tuo metu, kai lygiavertis produktas ir (ar) išradimas neturės visų pažodžiui išvardytų išradimo apibrėžties elementų, tačiau turės elemento ekvivalentą. Apeliacinėje instancijoje bylą nagrinėjęs teismas, atlikdamas lyginamųjų pieno perdirbimo būdų vertinimą, pernelyg siaurai taikė Patentų įstatymo 38 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į šio straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad į patento teisinės apsaugos apimtį įeina ne tik nurodyta išradimo apibrėžtis, bet ir išradimo požymius atitinkantys ekvivalentai. Atitinkamai šis materialiosios teisės pažeidimas lėmė, kad tam tikros aplinkybės – išradimo apibrėžties aiškinimas, konkretaus išradimo teisinės apsaugos apimties nustatymas – teismo buvo netirtos ir nevertintos, todėl skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, ar lyginamųjjų būdų skirtumai negali būti vertinami kaip turintys ekvivalentiškus požymius, todėl būtų buvę galima patvirtinti ir (arba) paneigti, kad atsakovo Verslo plane buvo aprašytas, t. y. neteisėtai panaudotas, kasatoriui V. F. priklausantis Patentas.

Bylą nagrinėjęs teismas netinkamai interpretavo ir taikė Patentų įstatymo 26 ir 35 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias patento savininko teisių gynimą. Siekdamas patentinės išradimo apsaugos išradėjas atskleidžia savo išradimą viešai tokiu būdu ir forma, kad atitinkamos srities specialistas iš atskleistos informacijos galėtų suprasti, kaip funkcionuoja išradimas. Tai yra kaina, kurią išradėjas sumoka mainais į gaunamą teisę leisti ar uždrausti kitiems naudoti patentu saugomą išradimą. Atitinkamai Patentų įstatymo 35 straipsnis nesieja patento savininko teisių su tuo, iš kur informaciją apie išradimą galėjo gauti patento savininko teises pažeidęs asmuo.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Patento objektą, visiškai neįvertinto aplinkybės, kad Patentu saugomas išradimas visuomenei yra prieinamas, t. y. jai žinomas jau beveik dešimt metų, ir aplinkybė, jog tretieji asmenys gali naudoti panašų pieno perdirbimo būdą į nurodytą Patente, niekaip negali daryti įtakos patentinei apsaugai, kuri bylos nagrinėjimo dieną yra vis dar galiojanti ir nenuginčyta.

Bylą nagrinėjęs teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu patento objektas yra gaminio gamybos būdas, o naudojant pastarąjį gamybos būdą yra pagaminamas toks pats gaminys kaip ir patente nurodytu būdu, įrodinėjimo pareiga yra perkeliama atsakovui (Patentų įstatymo 52 straipsnio 5 dalis). Patento objektas yra kazeino gamybos būdas ir įrenginys, tačiau ne pats kazeino baltymas. Taigi, aplinkybė, kad kazeino baltymas yra gaunamas tiek naudojant Patentą, tiek turėtų būti gaunamas naudojant Atsakovo Verslo plane aprašytąjį būdą ir (ar) įrenginį, neturi jokios reikšmingos įtakos šioje konkrečioje byloje nustatant Patento savininko teisių pažeidimo faktą.

Teismas padarė esminių proceso teisės pažeidimų, lėmusių nepagrįsto ir neteisingo sprendimo priėmimą, t. y. apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 176, 177 straipsnius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008 yra nurodęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikru įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Kasatoriai, teikdami papildomus įrodymus, apeliacinėje instancijoje nekeitė apeliacinio skundo, kadangi naujais įrodymais jie tik dar kartą patvirtino Patento panaudojimo faktą. Tuo tarpu teismui tik formaliai vadovaujantis CPK 323 straipsniu kasatorių pateikti papildomi paaiškinimai bei įrodymai liko neanalizuoti, todėl visiškai nebuvo įvertintos aplinkybės, kad šiuos įrodymus kasatoriai galėjo pateikti tik po suėjusio termino pateikti apeliacinį skundą, bei tai, kad šie įrodymai negalėjo būti traktuojami kaip apeliacinio skundo pildymas CPK 323 straipsnio prasme.

Kasatoriai pažymi, kad išradimų teisinė apsauga yra grindžiama atskleidimo teorija, kadangi išradėjas, kuris nori gauti patentą, pateikdamas paraišką, privalo atskleisti išradimo esmę. Dėl to išradimo techninė idėja tampa žinoma visuomenei. Taigi, paskelbus patento paraišką, t. y. atskleidus išradimo turinį, išradimas praktiškai praranda naujumo savybę, nes jis tampa žinomas visuomenei. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino to, kad, paskelbus Patento paraišką, išradimas tampa žinomas visuomenei ir praranda naujumo savybę, todėl faktas, jog membraninis pieno baltymo gamybos būdas yra naudojamas ir trečiųjų asmenų, negali daryti jokios įtakos taikant patento garantuojamą apsaugą.

Tai, kad atsakovas nėra pradėjęs pieno perdirbimo proceso vykdymo, taip pat neturi jokios reikšmės patentinės apsaugos taikymo faktui, kadangi Patento objektas nėra įrenginys, skirtas vien tik kazeinui gaminti. Vien tik tai, kad pieno perdirbimo įranga nėra nupirkta, niekaip nepagrindžia fakto, kad Patento savininko teisės nebuvo pažeistos atsakovo veikloje tam tikra forma (kazeino gamybos būdą aprašant NMA teiktuose dokumentuose) panaudojant Patento objektą.

Atsakovui neįrodžius, kad Verslo plane aprašytas kazeino gamybos būdas yra kitoks nei Patente, vadovaujantis jau minėtu Patentų įstatymo 52 straipsniu, egzistuoja prezumpcija, jog jie yra vienodi.

Bylą nagrinėjęs teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, neišanalizavo į bylą pateiktų įrodymų ir dėl to priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.

Atsakovas kartu su UAB „Proteino technologijos“ (atitinkamai kartu su kasatoriumi V. F.) ketino vykdyti naujos pieno perdirbimo gamyklos projektą. Pagal 2009 m. rugsėjo 11 d. jungtinės veiklos sutarties sąlygas atsakovas buvo įsipareigojęs įgyti Patento licenciją. Kasatorius V. F., konsultuodamas atsakovą projekto vykdymo techniniais klausimais, perdavė atsakovui pažangiąją patirtį (angl. know-how), kadangi visi dokumentai, susiję su projekto įgyvendinimu, turėjo būti pritaikyti Patentu apsaugotam išradimui, t. y. tiek įrenginiui, tiek ir kazeino gamybos būdui.

Apeliacinės instancijos teismas tik formaliai vadovavosi CPK 323 straipsnio nuostatomis, todėl išaiškėjusios naujos aplinkybės, įrodančios Patento panaudojimo faktą, nebuvo vertinamos. Tokie apeliacinės instancijos teismo veiksmai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, pagal kurią, nesant apeliacinio skundo pildymo požymių, apeliacinėje instancijoje gali būti priimti byloje dalyvaujančio asmens pateikti rašytiniai paaiškinimai ir (ar) papildomi įrodymai, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinėje instancijoje teikti kasatorių įrodymai, pirma, negalėjo būti pateikti pirmojoje instancijoje, kadangi paramos paraišką, kurioje aprašytas pieno perdirbimo būdas visiškai sutampa su nurodytu Patento apibrėžtyje, Aplinkos apsaugos agentūrai atsakovas pateikė po apeliacinio skundo pareiškimo dienos. Antra, papildomuose paaiškinimuose kasatorių išdėstytos aplinkybės tik patvirtino jų argumentus dėl atsakovo neteisėto Patento panaudojimo fakto, tačiau nebuvo keliami nauji nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentai, kurie nebuvo nurodyti kasatorių apeliaciniame skunde.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasatorių kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo atsakovo Verslo plano, parengto vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 3D-349 „Dėl Verslo plano finansinei paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonės reikalavimų aprašo patvirtinimo“, atitiktį ieškovui V. F. priklausančio Lietuvos Respublikoje registruoto Patento saugomam objektui ir pagrįstai konstatavo, kad Verslo plane aprašytas pieno perdirbimo gamybos būdas nėra identiškas aprašytajam Patente.

Kasatoriai, kasaciniame skunde iškeldami „visų elementų taisyklės“ ir „ekvivalentų“ teorijas bei kaltindami bylą nagrinėjusius teismus dėl jų netaikymo, nepateikė jokio faktinio vertinimo, kokių konkrečių išradimo apibrėžties požymių ekvivalentiškumo teismai neįvertino ar kokius įvertino netinkamai.

Suprantama, kad pagrindiniai pieno perdirbimo produktų gamybos etapai, jų atlikimo eiga gali būti panašūs. Jeigu būtų pripažinta, kad atsakovo Verslo plane bendrais bruožais pateikti pieno perdirbimo produktų gamybos procesų bendro pobūdžio aprašymai pakliūva į kasatoriaus Patentu saugomą sritį, tokiu atveju tikėtina, jog į ją pakliūtų ne tik atsakovo Verslo plane aprašytas, bet ir daugelio kitų pieno perdirbimo produktų gamintojų naudojami gamybos būdai. Tokiu atveju kyla abejonių dėl paties Patento patentabilumo, nes jei Patentas atitinka Verslo plane pateiktą bendro pobūdžio gamybos procesų aprašymą, laikytina, kad jis neatitinka išradimo lygio kriterijaus, apibrėžto Patentų įstatymo 7 straipsnyje, pagal kurį išradimas laikomas išradimo lygio, jeigu jis, atsižvelgiant į technikos lygį, nėra akivaizdus atitinkamos srities specialistui. Šalių ginčas dėl Patento pripažinimo negaliojančiu šiuo metu nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-5328-565/2015.

Byloje įrodyta, kad konkreti įranga su technologiniu procesu įsigyjama pagal sutartis, sudarytas su trečiaisiais asmenimis, kurie turi garantuoti, kad įranga nepažeidžia jokių trečiųjų asmenų, įskaitant kasatorių, intelektinės nuosavybės teisių. Patento savininkas turi teisę reikalauti taikyti įstatymuose nustatytus teisių gynimo būdus, kai jo teisės aktuose įtvirtintos teisės realiai pažeidžiamos. Šiuo atveju byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas rengdamas Verslo planą ar kur nors kitur būtų panaudojęs Patentą ir taip būtų pažeidęs Patento savininko teises.

Pažeisti Patento savininko teisių dėl nurodytų priežasčių (Patente aprašytų įrenginių praktinio nepritaikomumo) yra faktiškai neįmanoma. Be to, pagal Patentų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, bet kokios technikos srities išradimai turi turėti pramoninį pritaikomumą, kurį pagal Patentų įstatymo 8 straipsnį turi tik tas išradimas, kurį galima pagaminti ar panaudoti pramonėje, žemės ūkyje, sveikatos apsaugos ar kitose srityse. Jokių įrodymų eksperto dr. E. A. Spreero išvadoms dėl praktinio Patente aprašytų įrenginių nepritaikomumo paneigti kasatorius nepateikė.

Išradimas laikomas patentabiliu ir kai jis atitinka kitus du Patentų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, t. y. kai jis yra naujas ir atitinka išradimo lygį. Išradimas yra naujas, jeigu jis nežinomas technikos lygiu, kuriuo laikoma iki patento paraiškos padavimo datos, o kai pretenduojama į prioritetą,? iki prioriteto datos buvo viešai skelbta arba naudota Lietuvos Respublikoje ir užsienyje (Patentų įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalys). Laikoma, kad išradimas atitinka išradimo lygį, jeigu jis pagal technikos lygį nėra akivaizdus atitinkamos srities specialistui (Patentų įstatymo 7 straipsnis).

Kasaciniame skunde teigiama, kad, paskelbus Patento paraišką, išradimas tampa žinomas visuomenei ir praranda naujumo savybę, dėl to faktas, kad membraninis pieno baltymo gamybos būdas yra naudojamas ir trečiųjų asmenų, negali daryti jokios įtakos taikant patento garantuojamą apsaugą. Su tuo sutikti negalima, kadangi aplinkybės dėl Lietuvoje ir pasaulyje plačiai taikomų inovatyvių pieno perdirbimo technologijų turi tiesioginę reikšmę Patento apsaugos apimčiai. Jei Patentas atitiktų Verslo plane pateiktą bendro pobūdžio viešai prieinamą informaciją, turėtų būti laikoma, jog jis neatitinka išradimo lygio kriterijaus.

Kasatoriai nurodė, kad Patento objektas yra kazeino gamybos būdas ir įrenginys, tačiau ne pats kazeino baltymas. Taigi, aplinkybė, jog kazeino baltymas yra gaunamas tiek naudojant Patentą, tiek turėtų būti gaunamas naudojant atsakovo Verslo plane aprašytąjį būdą ir (ar) įrenginį, neturi jokios reikšmingos įtakos šioje byloje nustatant Patento savininko teisių pažeidimo faktą. Todėl nesuprantama, kodėl atsakovas turėjo įrodinėti, kuo skiriasi Verslo plane ir Patente nurodyti pieno perdirbimo produktai. Patentų įstatymo 52 straipsnio 5 dalis taikytina tada, kada atsakovo gaminamas gaminys yra tapatus patentuotu gamybos būdu pagamintam gaminiui, taigi kasatoriai visų pirma turėjo įrodyti, kad atsakovo Verslo plane nurodyti pieno perdirbimo produktai yra tapatūs pagamintiems Patente nurodytu gamybos būdu.

Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl netinkamo įrodymų vertinimo iš esmės yra susiję su faktinio pobūdžio aplinkybių nustatymu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-110/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-110/2013">3K-3-110/2013</a>).

Terminas pateikti apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimo baigėsi 2015 m. rugpjūčio 8 d. Ieškovų apeliacinis skundas teismui buvo pateiktas 2015 m. rugpjūčio 8 d., o papildomi rašytiniai paaiškinimai ir įrodymai – 2016 m. kovo 25 d. Taigi atsižvelgdamas į tai, kad ieškovų papildomi rašytiniai paaiškinimai ir įrodymai buvo pateikti pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 323 straipsniu, pagrįstai atsisakė juos priimti. Net jei būtų pripažinta, kad, pateikę papildomus paaiškinimus ir naujus įrodymus ieškovai nepakeitė apeliacinio skundo dalyko, t. y. apelianto prašymo, šiais paaiškinimais ir naujais įrodymais būtų keičiamas apeliacinio skundo pagrindas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. pateikiamos naujos aplinkybės, įrodymai ir teisiniai argumentai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas nenustatyta (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad ieškovas V. F. yra išradimo patento Nr. 5362 „Kazeino gamybos būdas ir įrenginys“ savininkas; patento paskelbimo data – 2006 m. spalio 25 d.; ieškovai V. F. ir ŽŪK „Suvalkijos pienas“ 2010 m. gegužės 20 d. sudarė licencinę sutartį, pagal kurią V. F. suteikė ŽŪK „Suvalkijos pienas“ teisę naudotis visomis Patento savininko teisėmis. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartimi (civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMy01NjUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-13-565/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-13-565/2016">2-13-565/2016</a>) buvo nutraukta civilinė byla pagal ieškovo ŽŪK „Pienas LT“ ieškinį atsakovams V. F., ŽŪK „Suvalkijos pienas“ dėl Lietuvos Respublikoje išduoto patento Nr. 5362 „Kazeino gamybos būdas ir įrenginys“ pripažinimo negaliojančiu, ieškovui atsisakius ieškinio. Dėl šios priežasties atsiliepime į kasacinį skundą nurodomi argumentai dėl Patento Nr. 5362 galimo nepatentabilumo neturi teisinės reikšmės, todėl kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, dėl jų nepasisako ir į juos neatsižvelgia.

Dėl išradimo apibrėžties teisinės reikšmės

Tiek Europos patentų tarnybos Apeliacinės tarybos (toliau – EPT Apeliacinė taryba) praktikoje, tiek kasacinio teismo praktikoje akcentuojama išradimo apibrėžties sampratos reikšmė ir ja suteikiamos apsaugos ribos. EPT Apeliacinės tarybos praktikoje pažymėta, kad išradimo apibrėžties punktų tikslas yra suteikti galimybę nustatyti patentu suteikiamą apsaugos sritį, todėl jie turi būti suformuluoti aiškiai ir nedviprasmiškai bei aprašyti techninius išradimo ypatumus. Skaitytojas, remdamasis išradimo apibrėžties punktais, turi suprasti tikslius skirtumus, apribojančius apsaugos sritį (žr., pvz., Europos patentų tarnybos Apeliacinės tarybos sprendimus T 337/95, T 165/84, T 1208/97, T 1088/07).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad apibrėžtis yra patento „širdis“; tik pagal išradimo apibrėžtį gali būti nustatytos patento savininko išimtinės teisės. Dėl to, nagrinėjant ginčus tiek dėl išduoto patento pripažinimo negaliojančiu, tiek ir ginčus dėl patento savininko teisių gynimo, būtina itin atidžiai nustatyti tuo patentu ginamo išradimo apibrėžtį, t. y. patentu suteikiamos teisinės apsaugos ribas. Kitaip tariant, būtent pagal išradimo apibrėžtį nustatomas ginčo (ieškinio) dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2004; 2014 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjAvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-160/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-160/2014">3K-3-160/2014</a>; 2016 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2016). Paminėtos taisyklės yra aktualios, nagrinėjant ginčus, susijusius su patento savininko teisių įgyvendinimu ir gynimu.

Dėl patento savininko teisių gynimo (šiuo metu galiojančių Patentų įstatymo 35 straipsnio 1 ir 2 dalių (2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1261 redakcija), 52 straipsnio 5 dalies (2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1261 redakcija); ieškinio padavimo metu galiojusių Patentų įstatymo 26 straipsnio 1 ir 2 dalių (2005 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. X-287 redakcija), 41 straipsnio 5 dalies (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-649 redakcija) aiškinimo ir taikymo

Tarptautinėje teisėje, konkrečiai – Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (angl. Agreement on Trade-Related Aspects of Intellectual Property Rights, sutrumpintai – TRIPS sutartis), 28 straipsnio „Suteikiamos teisės“ 1 dalyje nustatyta, kad patentas suteikia jo savininkui šias išimtines teises: a) kai patento objektas yra produktas, trečiosioms šalims, neturinčioms savininko leidimo, neleisti: gaminti, naudoti, siūlyti pardavimui, pardavinėti arba šiems tikslams importuoti tą produktą; b) kai patento objektas yra procesas, neleisti trečiosioms šalims, neturinčioms savininko leidimo, naudoti tą procesą ir užkirsti kelią: naudoti, siūlyti pardavimui, pardavinėti arba šiems tikslams importuoti bent tiesiogiai tuo procesu gautą produktą.

TRIPS sutarties 34 straipsnio „Gamybos būdo patentai: pareiga įrodyti“ 1 dalis įtvirtina, kad civilinio proceso tikslais dėl savininko teisių, nurodytų 28 straipsnio 1 dalies b punkte, pažeidimo, jeigu patento objektas yra produkto gamybos būdas, teismai turi teisę pareikalauti, kad atsakovas įrodytų, jog tapataus produkto gamybos būdas yra kitoks negu užpatentuotasis būdas. Todėl valstybės narės numato nors vienoje iš toliau vardinamų aplinkybių, kad bet koks tapatus produktas, kai jis gaminamas be patento savininko sutikimo, nesant įrodymų, jog yra priešingai, laikomas produktu, gautu užpatenuotu gamybos būdu: a) jeigu patentuojamu gamybos būdu gaunamas produktas yra naujas; b) jeigu yra didelė tikimybė, jog tapatus produktas buvo pagamintas tuo gamybos būdu ir patento savininkas nesugebėjo, bet siekė nustatyti, koks gamybos būdas buvo faktiškai naudojamas; nurodytos sutarties 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad bet kuri valstybė narė turi turėti galimybę numatyti, kad šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įrodinėjimo pareiga turi tekti įtariamam pažeidėjui, tik esant šio straipsnio 1 dalies a punkte aprašytai sąlygai arba tik esant sąlygai, aprašytai šio straipsnio 1 dalies b punkte; minėtos sutarties 34 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad kai pateikiami įrodymai, kad yra priešingai, turi būti atsižvelgiama į teisėtus atsakovų interesus saugoti jų gamybos bei verslo paslaptis.

Šiuo metu galiojančio Patentų įstatymo 35 straipsnio (2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1261 redakcija) 1 dalis nustato, kad kai patento objektas yra gaminys, patento savininkas turi išimtinę teisę drausti kitiems asmenims be jo leidimo gaminti, naudoti, siūlyti parduoti, parduoti, importuoti ar eksportuoti tą gaminį. Nurodyto straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad kai patento objektas yra gaminio gamybos būdas, patento savininkas turi išimtinę teisę drausti kitiems asmenims be jo leidimo naudoti tą būdą ir naudoti, siūlyti parduoti, parduoti, importuoti ar eksportuoti tiesiogiai tuo būdu gautą gaminį. Patentų įstatymo 52 straipsnio 5 dalis (2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1261 redakcija) įtvirtina, kad jeigu patento objektas yra gaminio gamybos būdas ir atsakovo gaminamas gaminys yra tapatus patentuotu gamybos būdu pagamintam gaminiui arba yra pagrindas manyti, kad jis gaminamas pažeidžiant patentą, o ieškovas negali nustatyti, kokiu būdu pagamintas gaminys, atsakovas privalo įrodyti, kad tapataus gaminio gamybos būdas yra kitoks negu patentuotasis būdas. Iš esmės analogiškas nuostatas įtvirtino ir ieškinio padavimo metu galiojusios Patentų įstatymo normos (atitinkamai 26 straipsnio 1 ir 2 dalys, 41 straipsnio 5 dalis).

Kasaciniame skunde kasatoriai teisingai nurodo, kad siekdamas patentinės išradimo apsaugos išradėjas atskleidžia savo išradimą viešai tokiu būdu ir forma, kad atitinkamos srities specialistas iš atskleistos informacijos galėtų suprasti, kaip funkcionuoja išradimas. Tai yra kaina, kurią išradėjas sumoka mainais į gaunamą teisę leisti ar uždrausti kitiems naudoti patentu saugomą išradimą. Atitinkamai Patentų įstatymo 35 straipsnis nesieja patento savininko teisių su tuo, iš kur informaciją apie išradimą galėjo gauti patento savininko teises pažeidęs asmuo.

Kasacinis teismas pažymi, kad nurodyti kasacinio skundo argumentai turi būti suprantami ir aiškinami tik pagal atitinkamo Patento apibrėžtį bei apibrėžtyje išdėstytus požymius atitinkančius ekvivalentus (ekvivalentiškumą) (šiuo metu galiojančio PĮ 38 straipsnis (2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1261 redakcija), ieškinio padavimo metu galiojusio Patentų įstatymo 28 straipsnis (1994 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. I-372 redakcija).

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nes pagal teisinį reglamentavimą atsakovas privalo įrodyti, jog tapataus gaminio gamybos būdas yra kitoks negu patentuotasis būdas. Kasatoriaus teigimu, atsakovui neįrodžius, kad Verslo plane aprašytas kazeino gamybos būdas yra kitoks nei Patente, egzistuoja prezumpcija, jog jie yra vienodi.

Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad atsakovas Nacionalinei mokėjimų agentūrai pateikė 2010 m. gegužės 31 d. paramos paraišką pagal Kaimo plėtros 2007–2013 metų plano priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ antrąją veiklos sritį „Pieno sektoriaus restruktūrizavimas, įsteigiant naujas pieno perdirbimo įmones“, o kartu su paraiška atsakovas pateikė ir Verslo planą. Vilniaus apygardos teismas rėmėsi eksperto išvada, kurioje nurodyta, kad Patente aprašytas gamybos būdas skiriasi nuo Verslo plane aprašyto gamybos būdo. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne vien tik į eksperto dr. Edgaro A. Spreero išvadą, bet ir į kitus byloje surinktus duomenis. Kasacinis teismas, atmesdamas nurodytus kasatoriaus argumentus, kurie yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio, pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo išvados yra pagrįstos byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, inter alia (be kita ko), eksperto išvada, o kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas, t. y. kasatoriaus ir trečiojo asmens NMA pateiktais įrodymais įrodyta, kad Verslo plane aprašytas kazeino gamybos būdas yra kitoks, nei Patente. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei teigia kasatorius, nėra pagrindas konstatuoti, jog apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, netinkamai taikė įrodinėjimo taisykles.

Dėl išradimo patento pažeidimo ir ekvivalentiškumo (šiuo metu galiojančių Patentų įstatymo 38 straipsnio 2 ir 3 dalių (2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1261 redakcija), ieškinio padavimo metu galiojusių Patentų įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalių (1994 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. I-372 redakcija) aiškinimo ir taikymo

Patentų įstatymo 38 straipsnio (2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1261 redakcija) „Teisinės apsaugos apimtis ir išradimo apibrėžties aiškinimas“ 1 dalyje nustatyta, kad patentui suteikiamos teisinės apsaugos apimtį nustato išradimo apibrėžtis. Išradimo aprašymas ir brėžiniai skiriami išradimo apibrėžčiai paaiškinti. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį išradimo apibrėžtis apima ne tik visus joje išdėstytus požymius, bet ir juos atitinkančius ekvivalentus. Pagal šio straipsnio 3 dalį požymis laikomas ekvivalentišku nurodytajam išradimo apibrėžtyje, jeigu: 1) jis atlieka tą pačią funkciją ir tokiu pat būdu, duoda tokį pat kaip ir išradimo apibrėžtyje nurodytas požymis rezultatą; 2) atitinkamos srities specialistui akivaizdu, kad tokį pat rezultatą, koks gaunamas naudojant išradimo apibrėžtyje nurodytą požymį, galima gauti taikant ekvivalentišką požymį. Ieškinio padavimo metu galiojusio Patentų įstatymo 28 straipsnio „Teisinės apsaugos ribos ir išradimo apibrėžties aiškinimas“ 2 ir 3 dalyse (1994 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. I-372 redakcija) buvo įtvirtintas iš esmės analogiškas reglamentavimas. Patentų įstatymo 28 straipsnio 1 dalis įtvirtino, kad patentui suteikiamos teisinės apsaugos ribas nustato išradimo apibrėžtis. Išradimo aprašymas ir brėžiniai skiriami išradimo apibrėžčiai paaiškinti. Nurodyto straipsnio 2 dalis nustatė, kad išradimo apibrėžtis apima ne tik visus jos punktuose išdėstytus požymius, bet ir juos atitinkančius ekvivalentus. Pagal šio straipsnio 3 dalį, požymis laikomas ekvivalentišku nurodytajam išradimo apibrėžtyje, jeigu: jis atlieka tą pačią funkciją ir tokiu pat būdu, duoda tokį pat, kaip ir išradimo apibrėžtyje nurodytas požymis, rezultatą; atitinkamos srities specialistui akivaizdu, jog tokį pat rezultatą, koks gaunamas naudojant išradimo apibrėžtyje nurodytą požymį, galima gauti taikant ekvivalentišką požymį.

Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs Patente ir atsakovo Verslo plane siūlomų pieno perdirbimo gamybos būdų lyginamąją analizę, konstatavo, kad Patente ir Verslo plane siūlomų pieno perdirbimo gamybos būdų sutapimai yra šie: separavimo procesas – atskiriamas liesas pienas ir grietinėlė; pasterizavimas – pasterizuota ir homogenizuota grietinėlė ir pasterizuotas liesas pienas; mikrofiltracija, kurios metu gaunamas permeatas: pieno serumas; ultrafiltracija, kurios metu gaunamas retentatas: pieno kazeino koncentratas, permeatas: pieno serumas; išgarinimas – džiovinimas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Patente ir Verslo plane siūlomų pieno perdirbimo gamybos būdų skirtumai yra šie: Verslo plano IX etape aprašytas atvirkštinio osmoso etapas, kuris Patente nėra paminėtas, t. y. Verslo plane pateiktas pieno baltymo, grietinėlės, išrūgų ir laktozės gavimo būdas skiriasi nuo Patente aprašyto būdo; Verslo plane aprašytame mikrofiltracijos procese gaunamas retentatas – kazeino koncentratas, o Patente aprašytame mikrofiltracijos procese gaunamas retentatas – kazeino-vandens tirpalas; Verslo plane nėra nurodyti ultrafiltracijos ir defiltracijos parametrai; Verslo plane aprašytame džiovinimo procese gaunami pieno kazeino milteliai, išrūgų milteliai, o Patente aprašytame džiovinimo procese gaunami kazeino baltymai TS 74–85 proc.; pagal Patento apibrėžtį, kazeino koncentratas nukreipiamas į džiovyklą, kur išdžiovinamas iki 4–60 proc. drėgnumo, o gauti kazeino miltai nukreipiami į atvėsinimo cikloną ir fasavimą, o Verslo plane baltymo koncentratas yra garinamas, po to džiovinamas karštu oru. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Verslo plane yra aprašytas tik iš dalies panašus, tačiau neidentiškas Patente aprašytajam pieno perdirbimo gamybos procesas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Verslo plane nėra nurodytos tarpinės talpyklos, kurios aprašytos išradimo Patento apibrėžtyje, todėl vien dėl šių įrenginių trūkumo negalima konstatuoti, jog 15 lentelėje išvardyti pieno perdirbimo etapai, 23, 24, 29 paveikslėliuose pavaizduotos įrenginių išdėstymo schemos atitinka Patento apibrėžtį. Verslo plane atsakovo aprašytos membraninės technologijos (įrenginiai) nėra analogiškos Patente nurodytam kazeino gamybos įrenginiui ir Verslo plane pateiktos įrenginių išdėstymo schemos yra principinės.

Patentų teisės moksle nurodoma, kad kai reikia nustatyti, ar galimą pažeidimą sudarantys elementai yra ekvivalentiški išradimo apibrėžties elementams, taikoma vadinamoji elementų doktrina, kurios esmė – pažeidėjui neturi būti leidžiama tęsti veiksmų, jeigu jis naudoja patentuotą išradimą, nors būtų vienas elementas pakeistas kitu elementu, kuris yra techniškai ir funkciškai ekvivalentiškas elementui, esančiam išradimo apibrėžtyje, neatsižvelgiant į tai, ar tas variantas (elementas), naudojamas pažeidėjo, yra patobulinamas ar ne. Ekvivalentiškumas taikomas tais atvejais, kai variantų, naudojamų pažeidėjo, funkcija iš esmės veikia taip pat ir ją naudojant gaunamas toks pats rezultatas, kaip nurodo išradimo apibrėžties elementai (žr., pvz., Birštonas, R. et al. Intelektinės nuosavybės teisė. Vilnius: Registrų centras, 2010, p. 458–459).

Kasatorius teigia, kad tam tikros aplinkybės, kaip išradimo apibrėžties aiškinimas ir konkretaus išradimo teisinės apimties nustatymas, apeliacinės instancijos teismo nebuvo tirtos ir vertintos; nebuvo atsižvelgta, ar lyginamųjų būdų skirtumai negali būti vertinami kaip turintys ekvivalentiškus požymius. Kasacinis teismas pažymi, kad nors apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime ekvivalentiškumo doktrina expressis verbis (tiesiogiai) nėra minima, vertinant teismo argumentaciją ir motyvus, matyti, kad teismo padarytos išvados apima ir galimo pažeidimo faktinį įvertinimą ekvivalentiškumo aspektu. Byloje buvo paskirta ekspertizė. Ekspertizės išvados buvo įvertintos taip pat ir kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Kasacinio skundo argumentai nepagrindžia, kokių konkrečių išradimo apibrėžties požymių ekvivalentiškumo apeliacinės instancijos teismas neįvertino ar kokius įvertino netinkamai. Todėl ši aplinkybė savaime (ekvivalentiškumo neįvardijimas expressis verbis) nesudarytų pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, konstatavus, kaip minėta anksčiau, faktinį bylos aplinkybių įvertinimą, inter alia, ir ekvivalentiškumo aspektu.

Dėl naujų įrodymų pateikimo, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (CPK 323 straipsnis)

CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu. Esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Taigi ieškovas turi tinkamai vykdyti savo reikalavimų pagrindimo ir įrodinėjimo pareigą nuo pat ieškinio pareiškimo. Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjQ0LTYxMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-244-611/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-244-611/2016">e3K-3-244-611/2016</a>).

Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).

Apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovų paaiškinimus bei įrodymus, tai tinkamai motyvavo, inter alia, pažymėdamas, kad šalių pateiktų naujų procesinių dokumentų ir įrodymų priėmimas reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas išeina ne tik už apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį nagrinėjimo ribų (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnis), bet ir imasi tirti naujus, pirmosios instancijos teisme nenagrinėtus faktus, grindžiamus naujais įrodymais. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė kasaciniame skunde nurodytas proceso teisės normas.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kiti kasacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui kasacine tvarka, todėl kasacinis teismas dėl jų nepasisako.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, kasacinis teismas konstatuoja, kad kasacinis skundas yra atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesiekia 3 Eur ir tai yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d.). Todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalies atlyginimas valstybės naudai iš kasatorių nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovų kasacinį skundą, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies nepriteistinos.

Bylioje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad kasaciniame teisme atsakovas patyrė 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro suteiktos teisinės paslaugos (2 val. susipažinimas su kasaciniu skundu ir atsiliepimo į kasacinį skundą paruošimas). Prašomų atlyginti išlaidų advokato pagalbai dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), todėl atsakovui iš kasatorių lygiomis dalimis priteistinas 726 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui ŽŪK „Pienas LT“, j. a. k. 302291237, iš ieškovų ŽŪK „Suvalkijos pienas“, j. a. k. 151429433, ir V. F., a. k. (duomenys neskelbtini) po 363 (tris šimtus šešiasdešimt tris) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Algis Norkūnas

Vincas Verseckas