Dėl žalos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-489-695/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19235-2014-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.9.3; 3.1.14.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. R. ir Č. R. (Č. R.) kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. R. ir Č. R. ieškinį atsakovams V. S., J. Š., D. A. Š., V. S. dėl žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiamas teisinių santykių, kai asmenys naudojasi šilumos trasa, esančia kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kvalifikavimo klausimas vertinant galimybę taikyti nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas.

Ieškovai prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų 1353,61 Eur (4673,76 Lt) žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovai nurodė, kad atsakovai nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. birželio 1 d. naudojosi be projekto ir nelegaliai sumontuota, neprižiūrima, avarinės būklės šilumos tiekimo trasa, ėjusia per ieškovų sklypą. Servitutas ieškovų sklype nenustatytas. Ieškovai nei tiekė šilumą, nei eksploatavo šilumos ūkį, todėl neprivalėjo užtikrinti šilumos tiekimo gretimiems pastatams. Dėl atsakovų naudojamos nelegalios šilumos tiekimo trasos ieškovai nuo 2010 m. gegužės mėn. iki 2013 m. birželio mėn. neturėjo galimybės savo nuožiūra naudotis žemės sklypu, pradėti griovimo ir statybos darbų, plėtoti suplanuoto verslo. Dėl to atsakovai privalo atlyginti žalą už naudojimąsi ieškovų žemės sklypo dalimi (2 arais). Žalos dydį ieškovai apskaičiavo remdamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 nuostatomis, kuriomis nustatomas nuomos mokesčio tarifas išnuomojant valstybinę žemę ne aukciono būdu (ne mažesnis kaip 1,5 proc. ir ne didesnis kaip 4 proc.) – ieškovai prašo priteisti iš atsakovų 4 proc. nuo indeksuotos žemės sklypo, kurią užėmė šilumos trasa, dalies vertės už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. birželio 1 d.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovai 2010 m. įsigijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini); šiam žemės sklypui apskrities viršininko įsakymu nustatyta šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zona; ši sąlyga įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Per žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ėjo šilumos tiekimo trasa, kuria AB „Kauno energija“ tiekė šilumą į atsakovams priklausančias patalpas.

Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas servitutas žemės sklypui (duomenys neskelbtini), todėl nėra teisinio pagrindo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.129 straipsnį spręsti dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas pažymėjo, kad ieškovai, grįsdami reikalavimą dėl žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės pagrindais, privalėjo įrodyti visas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių atsakovų veiksmų neteisėtumą. Priešingai, Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMTg4NC0xOTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-11884-191/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-11884-191/2013">2-11884-191/2013</a> nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ankstesnio namo savininko ir kitų aplinkinių namų (Nr. 24, Nr. 28, Nr. 30) gyventojų bendru sutarimu buvo įrengtas bendras šilumos punktas šilumai į aplinkinius namus tiekti. Ieškovams įsigyjant žemės sklypą, galiojo apskrities viršininko 2005 m. spalio 17 d. įsakymu nustatyta šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zona. Dėl to ieškovai, būdami atidūs, 2010 m. liepos 27 d. įsigydami žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, žinojo ar turėjo žinoti tikrąją padėtį – šilumos tiekimo įrenginių, kurie sumontuoti įsigyjamame statinyje, paskirtį bei su žemės sklypo naudojimu susijusius suvaržymus. Kadangi naujojo turto savininko teisės ir pareigos yra išvestinės iš buvusio savininko teisių ir pareigų, tai buvusio savininko J. B. ir kitų aplinkinių namų buvusių savininkų prisiimti įsipareigojimai, susiję su šilumos tiekimu, privalomi esamiems savininkams. Teismas sprendė, kad atsakovai šilumos punktu bei šilumos trasa naudojosi teisėtai. Nenustatęs neteisėtų veiksmų, teismas nekonstatavo pagrindo taikyti civilinę atsakomybę.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovų apeliacinį skundą, 2016 m. kovo 31 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir papildomai nustatė, kad ankstesnis ieškovams priklausančio turto savininkas J. B. žemės sklypą įsigijo pagal 2005 m. lapkričio 4 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį; ieškovams priklausančiame gyvenamajame name buvo įrengtas šilumos punktas; servitutas ieškovų sklype neregistruotas; šilumos trasos iš ieškovų sklypo iškeltos 2013 m. rugpjūtį.

Ieškovai atsakovų pareigą atlyginti nuostolius kildina iš CK 4.129 straipsnio normos, nors servitutas jų žemės sklype nenustatytas. Dėl to teismas pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo atlyginti žalą.

Teismas nenustatė pagrindo atsakovams taikyti deliktinę atsakomybę, nes neįrodytas jų veiksmų neteisėtumas. Nenustatyta, kad buvo neteisėtai įrengta šilumos tiekimo trasa ir šilumos punktas, kad nebuvo namų savininkų susitarimo dėl jų įrengimo ir naudojimosi. Bylos duomenimis, nustatyta, kad šilumos perdavimo inžineriniai tinklai įrengti 1976–1986 metais; šilumos tinklams įrengti pateikti visi reikalingi dokumentai; šilumos trasai atiduoti naudoti buvo parengti montažinių darbų, dengtų darbų aktai, darbo brėžiniai ir kt. dokumentai; 1986 m. balandžio 30 d. sprendimu leista prie (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini) namo prijungti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini); šilumos perdavimo tinklai įrengti tuo metu buvusių sklypų savininkų bendru sutarimu ir lėšomis pagal tuo metu galiojusią tvarką, laikantis visų reikalavimų ir suderinimų. Buvusių savininkų susitarimas dėl šilumos punkto, šilumos tiekimo trasų įrengimo ir bendro naudojimosi byloje nepateiktas, nes jis buvo sudarytas paprasta rašytine forma ir pateiktas šilumos tinklams. Tai, kad sutikimo kopija neišlikusi, neleidžia daryti išvados, jog jo apskritai nebuvo (byloje pateikta gana daug rašytinių įrodymų, iš kurių turinio galima pagrįstai spręsti, jog toks susitarimas buvo sudarytas). Dėl to nepagrįstu pripažintas ieškovų argumentas, kad šilumos trasa sumontuota nelegaliai, neturint savininko sutikimo. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad naujojo turto savininko teisės ir pareigos yra išvestinės iš buvusio savininko teisių ir pareigų.

Be to, apskrities viršininko 2005 m. spalio 17 d. įsakymu nustatyta šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zona; ji įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Ieškovai, įsigydami žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą, įsipareigojo laikytis daikto specialių naudojimo sąlygų. Šilumos punktas įrengtas ieškovų įsigytame name. Esant šioms aplinkybėms ieškovai galėjo ir turėjo suprasti, kokie yra naudojamo daikto suvaržymai. Ieškovų nurodoma aplinkybė, kad jie pirko namą jo neapžiūrėję, nesudaro pagrindo jų veiksmų vertinti kaip neteisėtų – tokie ieškovų veiksmai vertintini kaip nerūpestingi, o patys ieškovai – kaip neatidūs.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Vyriausybės nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ nuostatas žemės valdų savininkai, numatantys šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonoje statyti arba griauti įvairius statinius, kloti kelių dangą, dirbti kitus darbus, privalo nustatytąja tvarka gauti leidimą atlikti žemės darbus, taip pat šilumos ir karšto vandens tinklus eksploatuojančios įmonės raštišką sutikimą. Ieškovai, norėdami atlikti bet kokius statybos ar griovimo darbus įsigytame sklype, privalėjo nustatyta tvarka gauti leidimą atlikti norimus darbus bei AB „Kauno energija“ sutikimą. Taigi ne atsakovų veiksmai lėmė, kad ieškovai negalėjo nugriauti sklype esančio pastato. Byloje neįrodyta, kad atsakovai naudojosi per ieškovų žemės sklypą einančiomis šilumos tiekimo trasomis kitaip, nei nustatyta specialiosiose žemės sklypo naudojimo sąlygose.

Apeliacinės instancijos teismas nepripažino, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl susitarimo įrengti bendrą šilumos punktą, išėjo už ieškinio ribų. Tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde ieškovai teigė, kad atsakovai neteisėtai naudojasi šilumos trasa ir ieškovų name buvusiu šilumos punktu ir šiuo faktu grindė žalos padarymą. Dėl to pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl susitarimo įrengti šilumos punktą šilumai tiekti į aplinkinius namus, neperžengė ieškiniu nustatytų bylos nagrinėjimo ribų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip prejudiciniu faktu rėmėsi Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMTg4NC0xOTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-11884-191/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-11884-191/2013">2-11884-191/2013</a>, nurodyta aplinkybe, jog gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ankstesnių namo savininkų ir kitų aplinkinių namų gyventojų (Nr. 24, Nr. 28, Nr. 30) bendru sutarimu buvo įrengtas bendras šilumos punktas šilumai tiekti į aplinkinius namus. Šis faktas nebuvo įrodinėjimo dalykas, nes toje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos, padarytos Č. R. savavališkai nutraukus šilumos į gretimus namus tiekimą. Tačiau ši teismo klaida nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, nes byloje surinkta užtektinai kitų įrodymų, pagrindžiančių išvadą dėl buvusių gyvenamųjų namų savininkų susitarimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovų 1353,61 Eur turtinės žalos už naudojimąsi nelegaliai sumontuota ir neprižiūrima šilumos tiekimo trasa, ėjusia per ieškovų sklypą, atlyginimo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Kasatoriai ieškiniu prašė turtinės žalos už naudojimąsi nelegaliai sumontuota ir neprižiūrima šilumos tiekimo trasa, ėjusia per jų sklypą, už naudojimąsi jų name buvusiu šilumos punktu, atlyginimo. Teismai ieškinį atmetė, nenustatę galimybės tokią žalą atlyginti nei sutartinių, nei daiktinių santykių pagrindu. Kasatoriai mano, kad jų nurodytas faktinis ieškinio pagrindas leido teismams kvalifikuoti šalių teisinius santykius ir taikyti jiems nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuojančias teisės normas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais atvejais, kai nepagrįstai sutaupo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-192/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-192/2006">3K-3-192/2006</a>; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-196/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-196/2011">3K-3-196/2011</a>; kt.). Atsakovai, tvirtindami, kad turėjo teisę naudotis kasatorių sklypu ir namu, gaudami šilumos energiją, de facto (faktiškai) pripažįsta, jog nepagrįstai sutaupė, todėl kasatoriams turi būti atlyginama. Kasatoriai teigia, kad nebuvo sudarytas ir išviešintas ankstesnių savininkų ir atsakovų susitarimas, ir įrodinėja atsakovų neteisėtus veiksmus nepagrįstai sutaupant naudojantis jų sklypu nesant nustatyto servituto arba susitarimo ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus dėl šilumos tiekimo trasų naudojimo. Be to, dėl atsakovų naudojimosi nelegalia šilumos tiekimo trasa kasatoriai trejus metus negalėjo pradėti griovimo ir statybos darbų ir plėtoti suplanuoto verslo, nes tik 2013 m. rugpjūtį šilumos tiekėjas iškėlė šilumos tiekimo trasą. Dėl to kasatoriai turi teisę į nuostolių atlyginimą, atsakovams nepagrįstai sutaupius.

Spręsdamas priteistinų nuostolių dydžio klausimą, teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, turi atsižvelgti į tai, kokį žemės nuomos mokestį atsakovai privalėtų mokėti už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės iki 2013 m. birželio mėn. Mokestis apskaičiuotinas pagal teisės aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės nuomos mokesčio nustatymą. Kasatorių žemės sklypo vertė – 112 951,81 Eur, atsakovai naudojosi šio sklypo 2 arais (jų vertė – 22 590,36 Eur); pagal Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 1.2 punkto nuostatą kasatoriai prašo iš atsakovų 4 proc. žemės nuomos mokesčio pagal indeksuotą žemės vertę nuo 2010 m. gegužės iki 2013 m. birželio.

Asmens sutikimas įsigyti žemės sklypą, kuriame yra ne žemės savininkui, bet trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančių statinių, savaime nereiškia teisės gauti atlygį už sklypo dalies, reikalingos statiniams naudoti, suvaržymą praradimo ar atsisakymo ir dėl to rizikos prisiėmimo.

Atsakovai J. Š., D. A. Š., V. S. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Teismai teisingai nustatė ieškinio pagrindą ir dalyką, todėl tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, pagrįstai netaikė CK 6.242 straipsnio nuostatų. Kasatoriai kasaciniame skunde, keldami netinkamo teisės normų dėl nepagrįsto praturtėjimo taikymo klausimą, iš esmės nori keisti ieškinio dalyką. Savo ieškinio reikalavimą kasatoriai grindė argumentais dėl nuostolių atlyginimo nenustačius servituto, taip pat nurodė, jog yra pagrindas taikyti deliktinę atsakomybę. Byla buvo nagrinėjama pagal kasatorių suformuluotą ieškinio pagrindą ir jame nurodytas bei įrodinėjamas aplinkybes. Teismo konstatuota, kad kasatoriai neįrodė ieškinyje nurodytų aplinkybių. Be to, apeliaciniame procese jiems buvo nurodyta jų pareiga suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, pateikti ieškinį pagrindžiančius įrodymus.

Kasatoriai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-196/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-196/2011">3K-3-196/2011</a>, kurios aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamam ginčui, todėl nurodomoje byloje suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės netaikytinos šiuo atveju.

Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Ginčo atveju kasatoriai neįrodė, kad šilumos tiekimo inžineriniai statiniai pastatyti be žemės sklypo ir namo valdytojų valios. Teismai pripažino įrodyta aplinkybę, kad buvo naudotojų susitarimas įrengti inžinerinius tinklus, kuriais būtų tiekiama šiluma.

Kasatoriai nepagrįstai teigia, kad atsakovai sutaupė kasatorių sąskaita. Dar iki privačios nuosavybės į žemės sklypą įgijimo buvo pastatyti ir naudojami šilumos tinklai. Teisės aktai, galioję statinių statybos metu, nenustatė notarinių susitarimų, nes žemės sklypas priklausė valstybei, o inžineriniai tinklai, kaip statiniai, pradėti registruoti tik 2001 m. Atsakovų surinkti duomenys patvirtina, kad šilumos tiekimo statiniai pastatyti esant suinteresuotų asmenų sutarimui, bendrai kooperuojantis, siekiant gauti šilumos energiją iš centralizuotų šilumos tiekimo tinklų. Trasomis, dėl kurių kilęs ginčas, naudojosi tiek kasatoriai, tiek ankstesni šio turto savininkai. Bendrai sukurtas turtas partneriams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Byloje nėra duomenų, kaip pasireiškė kasatorių nuostoliai dėl to, kad atsakovams buvo tiekiama šiluma bendrai kasatoriui ir atsakovams priklausančiais tinklais, nutiestais 1986 m. veikiant bendrai su ankstesniu gyvenamojo namo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudotoju J. B., ir kaip atsakovai atitinkamai nepagrįstai sutaupė ar gavo naudos kasatoriaus sąskaita (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta prielaidų taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą.

Kasaciniame skunde žala skaičiuojama vadovaujantis valstybinių žemės sklypų nuomos kainą reglamentuojančiais teisės aktais. Tačiau tai neįrodo, kad tokia suma sumažėjo kasatorių turtas ar tokią sumą sutaupė atsakovai. Byloje neįrodyta, kad atsakovai naudojosi 2 arais žemės sklypo, kadangi 2014 m. lapkričio 5 d. pažymoje nurodoma, kad trasos plotas nuo (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo iki sklypo ribos su (duomenys neskelbtini) yra 9,46 kv. m.

Teismų nustatyta, kad atsakovai nesinaudojo kasatorių žemės sklypu daugiau nei numatyta žemės sklypo naudojimosi sąlygose (nevykdė statybos darbų ar kitaip netrukdė kasatoriams naudotis jų žemės sklypu). Šilumos tiekimo trasa nėra nelegaliai sumontuota ir neprižiūrima – priešingu atveju AB „Kauno energija“ nebūtų tiekusi šilumos energijos. Kiekvienais metais prieš pradedant tiekti šilumos energiją buvo atliekami šildymo sistemos ir punkto hidrauliniai bandymai; tai patvirtino atsakovų pateikti įrodymai.

Kasatoriai nurodo neteisingą savo žemės sklypo vertę – Nekilnojamojo turto registro išraše vidutinė žemės sklypo rinkos vertė yra 54 158,94 Eur (187 000 Lt); nepagrįstai žalos atlyginimą skaičiuoja nuo 2010 m. gegužės 1 d., kai žemės sklypą ir jame esančius statinius įsigijo tik 2010 m. liepos 27 d.

Nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryšio tarp kasatorių turto sumažėjimo ir atsakovų praturtėjimo (sutaupymo). Teismų pažymėta, kad kasatoriai elgėsi nepakankamai rūpestingai ir įsigydami turtą su įregistruotu suvaržymu nesidomėjo, ar galės sklype plėtoti tam tikrą veiklą. Jei kasatoriai įgijo ne tokį sklypą, kokio tikėjosi, ankstesnis savininkas nesuteikė visos informacijos apie esamus susitarimus, tai jie turi teisę kreiptis dėl pirkimo–pardavimo sutarties nuginčijimo ar daikto kainos sumažinimo.

Atsakovė V. S. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Nagrinėjamoje byloje nei ieškiniu, nei apeliaciniu skundu nebuvo įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kurios leistų teismui šalių teisinius santykius kvalifikuoti pagal nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias normas, t. y. nebuvo siekiama įrodyti, kad atsakovai be teisinio pagrindo sutaupė kasatorių sąskaita. Priešingai, kasatoriai įrodinėjo žalą, kurią jie neva patyrė atsakovams neteisėtai įrengus šilumos trasą, ja naudojantis be kasatorių sutikimo. Teismai, vertindami bylos įrodymų visumą ir ginčo esmę, nenustatė, kad faktinis ginčo pagrindas įrodytų buvus kitokio pobūdžio santykius, nei teigė kasatoriai.

Net kasaciniame skunde kasatoriai nenurodo ir aiškiai neįvardija, kodėl šalių santykiai turėtų būti vertinami kaip nepagrįsto praturtėjimo esmę atitinkantys santykiai ir kodėl tokie galėjo būti. Teismai tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, tinkamai kvalifikavo šalių santykius, nes nustatė, kad tarp ginčo žemės sklypo ankstesnio savininko ir atsakovų buvo 1976–1986 m. sudarytas susitarimas dėl bendro šilumos punkto įrengimo bei šilumos trasų nutiesimo, šie tinklai įrengti bendromis lėšomis pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, todėl kasatorių kaip naujų turto savininkų teisės ir pareigos yra išvestinės iš buvusio savininko teisių bei pareigų.

Kasatorių nurodytos teorinės nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo prielaidos prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Byloje nenustatytas atsakovų praturtėjimas dėl ieškovo veiksmų (katilinė ir šilumos tiekimo trasos įrengtos, pastatytos ir prižiūrimos visų aplinkinių namų bendromis lėšomis). Be to, nėra atsakovų tariamo praturtėjimo teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties). Trečia būtina sąlyga nepagrįstam praturtėjimui – kasatoriai neturi būti prisiėmę nuostolių atsiradimo rizikos. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad kasatoriai, pirkdami žemės sklypą bei namą, turėjo visas galimybes jį apžiūrėti (rūsyje buvo bendra šilumos katilinė), susipažinti su nuo 2005 m. išviešintu ir VĮ Registrų centre fiksuotu juridiniu faktu – šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zona; pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytas kasatorių įsipareigojimas laikytis specialiųjų žemės sklypo naudojimo sąlygų. Tokių veiksmų neatlikimas reiškia rizikos prisiėmimą. Įvertintina ir tai, kad kasatoriai turėjo ir turi kitų savo teisių gynimo būdų – gali reikšti pretenzijas minėto žemės sklypo pardavėjams.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo ir nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo nagrinėjamoje byloje

Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis disponuoja savo nuožiūra (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Kiekviename ieškinyje privaloma nurodyti ieškinio elementus, nes jie individualizuoja civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šiuo klausimu, yra pasisakęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-196/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-196/2011">3K-3-196/2011</a>; 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir jose nurodytą praktiką).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzUtNjg0LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-475-684/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-475-684/2015">3K-3-475-684/2015</a> ir joje nurodytą praktiką). Taigi kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti, ir prašomas pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdas (CK 1.138 straipsnis), tačiau neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti.

Kasatoriai teigia, kad jų nurodytas faktinis ieškinio pagrindas sudarė teismams pagrindą kvalifikuoti šalių teisinius santykius ir taikyti jiems nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuojančias teisės normas. Teisėjų kolegija pažymi, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pagal kasacinio teismo praktiką jos yra tokios: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, ar nustatytas atsakovo praturtėjimas atitinka ieškovo turto sumažėjimą (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo; penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima naudoti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Kai ieškovas gali apginti savo pažeistas teises daiktinės ar deliktinės teisės gynimo būdais ar prisiteisti nuostolius, remdamasis sutarčių teisės nuostatomis, CK 6.242 straipsnio nuostatos negali būti taikomos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODgtNjExLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-288-611/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-288-611/2016">3K-3-288-611/2016</a> ir joje nurodyta praktika).

Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas taikomas tada, kai ginčo negalima išspręsti kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Šios nuostatos ir 22 nutarties punkte nurodyta nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlyga, kad ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, reiškia, kad jei dėl asmens praturtėjimo atsiradusiam ginčui spręsti yra pagrindas taikyti konkrečias teisines nuostatas (daiktinės, deliktų, sutarčių ar kt.), tai jos ir taikomos, bet nėra pagrindo taikyti nuostatų dėl nepagrįsto praturtėjimo. Jeigu sprendžiama dėl naudojimosi svetimu daiktu atlyginimo, kai nustatytas servitutas, jeigu svetimu daiktu naudojamasi darant deliktą, pvz., naudojantis savininko turtu be jo leidimo, sutikimo, sutarties ar kitaip neišreiškiant pritarimo naudojimui be atlygio, tai nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo nuostatų.

Nagrinėjamu atveju kasatoriai, pareikšdami ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, nurodė, kad atsakovai 2010 m. gegužės 1 d. – 2013 m. birželio 1 d. naudojosi nelegaliai sumontuota šilumos tiekimo trasa, ėjusia per kasatorių žemės sklypą, nors servitutas tokios trasos naudojimui nenustatytas; dėl nelegalios šilumos trasos naudojimo kasatoriai nurodė patyrę nuostolių, nes negalėjo savo nuožiūra naudoti žemės sklypo, pradėti gyvenamojo namo griovimo ir statybos darbų, plėtoti suplanuoto verslo. Taigi byla buvo nagrinėjama pagal kasatorių suformuluotą ieškinio pagrindą ir jame nurodytas bei įrodinėjamas aplinkybes: šilumos trasa įrengta nesant suderintos visų suinteresuotų asmenų valios, be to, atsakovai, naudodamiesi kasatorių žemės sklypu, atliko neteisėtus veiksmus.

Teismai konstatavo, kad kasatoriai šių aplinkybių neįrodė: byloje teismai nustatė, jog šilumos tinklams įrengti pateikti visi reikalingi dokumentai; ankstesnio namo savininko ir kitų aplinkinių namų gyventojų (Nr. 24, Nr. 28, Nr. 30) bendru sutarimu ir lėšomis pagal tuo metu galiojusią tvarką buvo įrengtas bendras šilumos tiekimo punktas ir atšakos šilumai tiekti į savininko ir aplinkinius namus. Taigi susitarimo faktas buvo pagrindas įrengti šilumos punktą ir naudotis šilumos trasomis. Kadangi įrengta šilumos tiekimo infrastruktūra tarnavo tiek asmeniui, iš kurio namą ir žemę pirko kasatoriai, tiek ir kitiems atsakovams, tai negalima pripažinti, kad buvo vien tik naudojimasis svetimu daiktu. Be to, kasatoriams įsigyjant žemės sklypą, galiojo apskrities viršininko 2005 m. spalio 17 d. įsakymu nustatyta šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zona. Dėl to kasatorių teiginys, kad šilumos trasa sumontuota nelegaliai, neturint savininko sutikimo, pripažintinas kaip neįrodytas. Kadangi gyventojų susitarimais buvo sukurtos ir naudojamos bendros šilumos tiekimo komunikacijos, todėl su jomis susijusios teisės ir pareigos (suvaržymai ir apsunkinimai) teko kasatoriams, nusipirkusiems sklypą su dalimi bendrų komunikacijų.

Kasatoriai nurodo, kad nepagrįstą praturtėjimą pagrindžia aplinkybė, jog atsakovai turtu naudojosi neatlygintinai. Teisėjų kolegija pažymi, kad faktas, jog šilumos trasa atsakovai naudojosi neatlygintinai, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti buvus neteisėtus veiksmus ir nepagrįstą praturtėjimą. Jau minėta, kad nuostatos dėl nepagrįsto praturtėjimo taikomos, jei nėra pagrindo spręsti dėl pažeistų teisių gynimo kitais pagrindais – daiktiniais, prievoliniais ar kt. gynimo būdais. Jei asmenų tarpusavio santykiai pagrįsti sudarytais susitarimais, tai dėl pažeistos teisės sprendžiama pagal tai, ar buvo pažeistas susitarimas, o ne vien pagal tai, ar naudojimasis daiktu buvo atlygintinis. Aptariamu atveju šilumos trasos buvo įrengtos žemės sklype, tuo metu priklausiusiame valstybei; jas įrengdami namų savininkai nemokėjo valstybei kaip žemės savininkei jokio atlyginimo, o 2005 m. žemės sklypą iš valstybės įsigijęs J. B. (vėliau pardavęs žemę kasatoriams) taip pat nereikalavo iš kitų savininkų susitarti dėl atlyginimo už naudojimąsi žeme ir jo negavo. Teismai turėjo pagrindą pripažinti, kad tarp šalių susiklostė neatlygintiniai santykiai dėl žemės sklypo naudojimo bendroms šildymo komunikacijoms išdėstyti. Šiuo atveju nustatę neatlygintinius naudojimo santykius, teismai neturėjo pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą. Vien tai, kad šalių santykiai buvo neatlygintiniai, nelaikoma pagrindu nepagrįstai praturtėti, nes naudojimasis svetimu daiktu pagal susitarimą gali būti neatlygintinis.

Teisėjų kolegija vertina, kad naudojimosi sklypu apmokėjimo klausimai nagrinėjamu atveju sprendžiami pagal sudarytus susitarimus, kol jie galioja ir nėra nutraukti ar atitinkama jų dalis nėra pakeista. Vien ta aplinkybė, kad sutarties šalis nesutinka su sutarties sąlygomis, o pageidauja, kad iš neatlygintinės ji taptų atlygintine, nėra sutarties pasibaigimo pagrindas. Atlygintinumas yra ekonomiškai svarbus naudojimosi daiktais aspektas, todėl tai būtų svarbi sutartinių santykių nuostata. Vienašališkas sutarties atsisakymas galimas sutartyje nustatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis, 6.218 straipsnio 1 dalis). Kitu atveju sutartis nutraukiama ar pakeičiama teismo tvarka (CK 204 straipsnio 3 dalis, 6.218 straipsnio 1 dalis, 6.223 straipsnis). Byloje nėra jokio patvirtinimo dėl teisės vienašališkai nutraukti gyventojų susitarimą, o kasatoriai savo veiksmais pirmiausia siekė nutraukti šildymo tiekimą per jų sklypą, bet ne reikalauti pakeisti žemės sklypo naudojimo santykius į atlygintinius. Ta aplinkybė, kad iš viso buvo atsisakyta naudotis kasatorių žemės sklypu, nes per tam tikrą laiką įrenginiai buvo iškelti, rodo, jog vietoj atlyginimo už naudojimąsi jų sklypu buvo pasirinkta iš viso juo nesinaudoti. Tokia kasatorių pozicija ir šalių valia per tą laiką, kol vyko šilumos įrenginių iškėlimas iš naudojamo sklypo, irgi nesudaro pagrindo ginčui taikyti nepagrįsto praturtėjimo nuostatų.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai bylą nagrinėjo pagal kasatorių ieškinyje suformuluotą ieškinio dalyką ir pagrindą, tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir pagrįstai netaikė nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių materialiosios teisės normų, nes byloje nebuvo nustatyta prielaidų taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, kaip nesudarančius pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą.

Nenustačiusi kasatorių įvardyto teisių pažeidimo ir pagrindo jas ginti, teisėjų kolegija nepasisako dėl skundo argumentų dėl kasatorių prašomo priteisti nuostolių dydžio, nes šie klausimai neturi reikšmės šios bylos išsprendimui. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad kasaciniame skunde kasatoriai savo teisę į nuostolių atlyginimą dėl atsakovų nepagrįsto sutaupymo neteisingai grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-196/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-196/2011">3K-3-196/2011</a> pateiktu aiškinimu, nes iš esmės skiriasi nagrinėjamos ir nurodomos bylos aplinkybės. Nurodomoje byloje nustatyta, kad ieškovas iš viešųjų varžytynių įsigijo žemės sklypą, ant kurio yra atsakovui priklausantis pastatas ir kiti statiniai; atsakovas neatlygintinai naudojasi ieškovui priklausančia žeme, nors, prieš pasikeičiant turto savininkams, pastato savininkas buvo sudaręs nuomos sutartį su žemės sklypo savininku; naujasis žemės sklypo savininkas nuomos teisinių santykių neperėmė. Kadangi toje byloje buvo nustatyta, kad, naudodamasis neatlygintinai kito asmens žeme, pastato savininkas nepagrįstai sutaupo, tai kasacinis teismas konstatavo esant visas sąlygas taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą. Nagrinėjamos bylos atveju buvo šalių susitarimas dėl žemės sklypo neatlygintinio naudojimo įrengiant šiuo metu kasatoriams priklausančiame žemės sklype šilumos trasas. Jos buvo naudojamos tiek tuomečio žemės sklypo savininko, tiek kitų savininkų interesais; savininkų susitarimas buvo dėl neatlygintinių naudojimosi šilumos trasomis teisinių santykių, o byloje nėra duomenų apie šalių suderintą valią keisti tokius santykius, nutraukti neatlygintinio naudojimo santykius įstatymais nustatyta tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus kasacinį skundą, kasatorių bylinėjimosi išlaidos, patirtos kasaciniame teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Rekomendacijų redakcijos, galiojančios nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.14 punktą, skaičiuojant atlyginimą už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, taikomas koeficientas 1,7, todėl rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis yra 1312,23 Eur.

Atsakovai J. Š., D. A. Š., V. S. prašo priteisti 1268,08 Eur išlaidų atlyginimą ir pateikia šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Ši suma neviršija nurodytose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl iš kasatorių lygiomis dalimis priteistinas 1268,08 Eur išlaidų atlyginimas. Byloje pateiktais duomenimis, už atsakovus bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidas apmokėjo A. V. Kadangi nenurodytas jos asmens kodas, tai šių išlaidų atlyginimas priteisiamas atsakovams J. Š., D. A. Š., V. S. lygiomis dalimis (po 211,35 Eur iš kiekvieno ieškovo kiekvienam atsakovui).

Atsakovė V. S. prašo priteisti 500 Eur išlaidų atlyginimą ir pateikia šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Prašoma priteisti suma neviršija nurodytose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl iš kasatorių lygiomis dalimis priteistinas atsakovės A. S. naudai 500 Eur išlaidų atlyginimas (po 250 Eur iš kiekvieno).

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 9,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, iš kasatorių valstybės naudai priteistina po 4,79 Eur šių bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Č. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 211,35 Eur (du šimtus vienuolika Eur 35 ct) J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini), D. A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini), V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai, po 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur atsakovės V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai ir valstybei po 4,79 Eur (keturis Eur 79 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Algis Norkūnas

Vincas Verseckas