Dėl teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą, jungtinės veiklos sutarties dalyvių pareigas, daugiabučio namo administratoriaus atsakomybę, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-491-219/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39238-2013-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.9.1; 2.3.4.8; 2.5.8.8; 2.5.37(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Vinco Versecko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rasų valda“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo „BTA Insurance Company SE“, veikiančio per „BTA Insurance Company SE“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rasų valda“, dalyvaujant trečiajam asmeniui daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkams, atstovaujamiems įgalioto asmens M. L., dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą, jungtinės veiklos sutarties dalyvių pareigas, daugiabučio namo administratoriaus atsakomybę, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 1629,87 Lt (472,04 Eur) žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovas nurodė, kad su A. Ž. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir apdraudė butą (duomenys neskelbtini). Apdraustas turtas 2013 m. gegužės 19 d. buvo apgadintas dėl bendrojo naudojimo patalpose trūkusio vandens stovo. Ieškovas išmokėjo 1629,87 Lt (472,04 Eur) draudimo išmoką dėl apgadinto turto. Atsakovė yra namo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Daugiabutis namas), administratorė. Ieškovo nuomone, jis įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovės, kuri yra atsakinga už padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 18 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

Teismas vadovavosi CK 6.263 straipsnio, 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Įvertinęs atsakovės ir namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų 2012 m. spalio 15 d. sudarytos Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties (toliau – Jungtinės veiklos sutartis) bei 2012 m. lapkričio 8 d. Administravimo ir priežiūros sutarties (toliau – Administravimo sutartis) sąlygas, sutarčių vykdymo praktiką, teismas sprendė, kad ne visos namo priežiūros organizavimo ir vykdymo pareigos yra perduotos atsakovei, nes organizacinius sprendimus dėl namo priežiūros ir remonto darbų atlikimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, kuriems atsakovė teikia informaciją apie namo būklę. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, atlikusi namo bendrojo naudojimo objektų apžiūrą, informavo namo bendraturčius ir kėlė klausimą dėl vandentiekių stovų keitimo, t. y. užtikrino tinkamą sutarties vykdymą ir atliko jos kompetencijai priskiriamus veiksmus. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, 2016 m. vasario 26 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkino.

Teismas nurodė, kad Daugiabučio namo patalpų savininkai, remdamiesi CK 4.83 straipsnio 3 dalimi, sudarė Jungtinės veiklos sutartį, todėl atsakovė, kaip Daugiabučio namo administratorė, buvo paskirta ne CK 4.84 straipsnio 1 dalies, o Administravimo sutarties pagrindu. Su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neturėjo pareigos organizuoti Daugiabučio namo šalto ir karšto vandens vandentiekio stovų keitimo, todėl toks neveikimas negali būti traktuojamas kaip neteisėti veiksmai (CK 6.245–6.250 straipsniai), teismas, įvertinęs bylos duomenis, nesutiko.

Pagal Jungtinės veiklos sutarties 4.4 punktą atsakovė paskirta namą administruojančia įmone, kuriai pavesta laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų administruoti daugiabučio namo patalpų savininkų bendrąją nuosavybę ir būti daugiabučio namo techniniu prižiūrėtoju bei šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoju (sutarties 4.5 punktas). Sistemiškai aiškinant Administravimo sutarties nuostatas, tarp jų – 3.1.2 punktą ir 6.4, 6.6.2 punktus, kuriais remiasi atsakovė, teismo vertinimu, darytina išvada, kad Daugiabučio namo savininkų susirinkimo sprendimas atsakovei neprivalomas, kai reikia pašalinti avariją, avarinį gedimą ar užtikrinti pastato normalią būklę.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais (6.1 punktu), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau – Statybos techninis reglamentas 1.12.05:2010) nuostatomis (17 punktu) ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatomis (20 straipsnio 1 dalimi). Teismo vertinimu, atsakovė, kaip Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorė bei šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoja, žinodama aplinkybę, kad bendrojo naudojimo patalpose esantis karšto vandens stovas surūdijęs, turėjo teisę ir pareigą net ir be savininkų sutikimo imtis atitinkamų priemonių siekdama likviduoti tokį avarinį gedimą ir užtikrinti bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugų naudojimą, kaip tai nurodo sutartimi prisiimti bei teisės aktų nustatyti įpareigojimai šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūrą vykdančiam asmeniui. Avariją, t. y. karšto vandens stovo trūkimą, esant senam paveiktam korozijos statinio vamzdynui, vidutinis protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo galėjo protingai numanyti, tikėtis bei imtis laiku ir tinkamai prižiūrimą ir eksploatuojamą turtą remontuoti. Teismas pažymėjo, kad atsakovė faktą, jog namo vamzdynas yra surūdijęs, nustatė 2012 m. gegužės 9 d. Atsakovės argumentus, kad ji fiziškai negalėjo pakeisti vamzdžių, nes patekti prie jų galima tik iš butuose esančių patalpų, teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstus, remdamasis Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi.

Teismas sprendė, kad atsakovė netinkamai atliko jai priskirtas administravimo ir priežiūros funkcijas (neteisėti veiksmai), neužtikrino saugaus bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų naudojimo ir nesiėmė šalinti avarinio gedimo, t. y. keisti surūdijusio vandens stovo, todėl šiam trūkus buvo apgadintas trečiojo asmens turtas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247, 6.248 straipsniai). Atsakovei, kaip administratorei, teismo vertinimu, kyla atsakomybė už netinkamai atliktas pareigas. Ieškovas įrodė visas būtinas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, o atsakovė CK 6.270 straipsnyje nurodytų atleidimo nuo atsakomybės sąlygų neįrodė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė sutarčių aiškinimo taisyklių, įtvirtintų CK 6.193, 6.195 straipsniuose, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-138-686/2015). Teismas netinkamai aiškino Administravimo sutarties nuostatas, iš jos kylančias šalių teises ir pareigas (3.1.2, 3.2.4, 3.2.5, 4.1 punktai), nepagrįstai sprendė, kad atsakovei yra perleista visa pastato techninė priežiūra. Sistemiškai vertinant Administravimo sutarties nuostatas, laikytina, kad atsakovė įsipareigojo vykdyti tik Daugiabučio namo apžiūrą, laikydamasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, ir nustatyti būtinus atlikti darbus (sutarties 3.1.1 punktas, šios sutarties priedas Nr. 1). Atsakovei nekyla pareiga šalinti nustatytus namo defektus (sutarties 6.4 punktas). Pareiga priimti sprendimą dėl defektų šalinimo kyla išimtinai Jungtinės veiklos sutarties dalyviams. Atsakovė, atlikusi namo bendrojo naudojimo objektų apžiūrą, rezultatus ir išvadas fiksuodavo statybos apžiūros aktuose, gautus duomenis pranešdavo namo bendraturčiams. Ji kėlė klausimą dėl šalto ir karšto vandentiekių stovų keitimo, taigi užtikrino tinkamą Administravimo sutarties vykdymą, atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus, kad namo butų ir kitų patalpų savininkai ir bendraturčiai būtų informuoti apie susidariusią padėtį ir galimus neveikimo padarinius.

Teismas, aiškindamas valdytojo atsakomybės ribas, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl daugiabučio namo administratoriaus atsakomybės, teisių ir pareigų, kai daugiabučiame name yra įsteigta bendrija ar sudaryta jungtinės veiklos sutartis, nes nepagrįstai taikė CK 4.84 ir 6.266 straipsniuose įtvirtintas taisykles, kurios taikytinos daugiabučio namo administratoriui, paskirtam savivaldybės vykdomosios institucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 6 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-152/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-152/2013">3K-3-152/2013</a>). Pagal Jungtinės veiklos sutartį jos dalyviai pasiliko sau teisę ir pareigą priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo patalpų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos, konstrukcijų priežiūros, eksploatacijos, remonto, renovacijos, teritorijos priežiūros, bendrų mokėjimų įsipareigojimų vykdymo ir kitais klausimais, susijusiais su namo administravimu (3.2.5 punktas). Taigi atsakovė nebuvo namo valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį.

Aiškindamas administratoriaus pareigas, teismas neteisingai taikė ir aiškino administratoriaus veiklą reglamentuojančias teisės normas, neteisingai traktavo avarinę būklę ir tai, kokiais atvejais administratorius gali imtis veiksmų savarankiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-489/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-489/2013">3K-3-489/2013</a>; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-152/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-152/2013">3K-3-152/2013</a>). Ar yra avarinis vamzdžių gedimas, nusprendžia atitinkamą kvalifikaciją turintys specialistai, vadovaudamiesi statybos techniniu reglamentu 1.12.05:2010. Vamzdžių surūdijimo fakto nustatymas netapatus vamzdžių avarinei būklei. Surūdiję vamzdžiai netrukdo pastato normaliai eksploatuoti. Nagrinėjamu atveju ekspertų nebuvo nustatyta, kad vamzdžiai yra taip surūdiję (avarinės būklės), jog reikėtų nedelsiant juos keisti, todėl atsakovė neprivalėjo to daryti be daugumos gyventojų sprendimo (Administravimo sutarties 3.1.2 punktas). Atsakovo atstovai fiziškai negalėjo pakeisti vamzdžių, nes be gyventojų valios negalėjo veržtis į jų nuosavybę. Atsakovė neprivalo atlikti jokių papildomų darbų, dėl kurių atlikimo nėra aiškaus sutikimo (Administravimo sutarties 4.1 punktas).

Teismas nesilaikė taisyklės, įtvirtintos CPK 14, 185 straipsniuose, tiesiogiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti visus įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-688-684/2015). Teismas neįvertino, kad Jungtinės veiklos sutarties dalyviai nepritarė vandentiekio stovų keitimui ne tik neateidami į organizuotą susirinkimą, kur vienas iš klausimų buvo šalto ir karšto vandentiekio stovų keitimas, taip neužtikrindami kvorumo susidarymo, bet ir atėjusieji nepritarė keitimo darbams, taip išreikšdami savo aiškią poziciją šiuo klausimu. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolas Nr. 12-05-0567 parodo tikrąją šalių valią ir paneigia atsakovės neteisėto neveikimo faktą (Administravimo sutarties 6.4 punktas). Jungtinės veiklos sutarties dalyviai, o ne atsakovė, neteisėtai neveikė, dėl to buvo padaryta žala vienam iš šios sutarties dalyvių.

Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Atsakovė, pasirašydama Administravimo sutartį, prisiėmė ne tik sutartinius įsipareigojimus, bet ir įsipareigojimus, nustatytus specialiuosiuose teisės aktuose (statybos techninio reglamento 1.12.05:2010 7, 7.1, 7.3, 7.4, 9.1, 9.2, 11.1, 11.2, 12, 13, 20, 25, 27 punktai; Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovė tinkamai vykdė pareigą užtikrinti namo šilumos energijos tiekimo sistemos saugų naudojimą. Neįvykus patalpų savininkų susirinkimui, remiantis sutarties 5.2 punktu, per dvi savaites galėjo būti šaukiamas pakartotinis susirinkimas pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę, kuris yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 14 patalpų savininkų. Atsakovė, žinodama, kad pirmasis susirinkimas yra neįvykęs, nešaukė pakartotino susirinkimo ir taip pažeidė sutartį bei prisiėmė visą su tuo susijusią riziką. Atsakovė priėmė sprendimą nekeisti vamzdžių, vadovaudamasi neįvykusio susirinkimo rezultatais.

Argumentą, kad vamzdžių surūdijimas nebūtinai turi būti avarinis, atsakovė pati paneigia, nurodydama, jog, būdama savo srities profesionalė, nustatė, kad vamzdžius dėl netinkamos būklės reikia keisti, ir kreipėsi į butų savininkus šaukdama susirinkimą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisės normų, reglamentuojančių jungtinės veiklos sutarties dalyvių pareigas, daugiabučio namo administratoriaus atsakomybę, aiškinimo ir taikymo

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad nors tiek jungtinės veiklos sutartis, tiek administratoriaus paskyrimas yra daugiabučio namo valdymo formos, tačiau tai nereiškia, kad vienoje iš jų dalyvaujantys subjektai savaime įgyja teisę dalyvauti teisiniame santykyje dėl kitos valdymo formos. Esant paskirtam namo administratoriui, šiame teisiniame santykyje dalyvauja daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai ir administratorius, o sudarius jungtinės veiklos sutartį, teisinio santykio dalyviais laikomi tik daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, nes tik jiems sutarties pagrindu atsiranda tam tikros teisės ir pareigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-687/2015).

Nagrinėjamos bylos atveju daugiabučio namo valdymo forma pasirinkta jungtinės veiklos sutartis. 2015 m. spalio 15 d. sudarytos Jungtinės veiklos sutarties dalyviai yra Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai. Jiems, kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkams ir Jungtinės veiklos sutarties dalyviams, tenka tam tikros teisės ir pareigos, susijusios su bendrojo naudojimo objektų valdymu, tinkama priežiūra, remontu ir pan.

Pagal Jungtinės veiklos sutartį savininkai įsipareigojo veikti bendrai įgyvendinant bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (2.1 punktas); priimti reikiamus sprendimus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros, eksploatacijos, remonto, renovacijos, teritorijos priežiūros, bendrų mokėjimų įsipareigojimų vykdymo ir kitais klausimais, kurie leistų administruojančiai įmonei tinkamai vykdyti savo pareigas pagal šią sutartį ir galiojančius teisės aktus (4.6.5 punktas). Be to, jie nutarė Daugiabutį namą administruojančia įmone pasirinkti UAB „Rasų valda“, įpareigoti savo įgaliotą atstovą su ja pasirašyti pridedamą sutartį dėl daugiabučio namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros bei administravimo paslaugų (4.4 punktas).

Administruojančia įmone pasirinkus UAB „Rasų valda“, su ja 2012 m. lapkričio 8 d. buvo sudaryta Administravimo sutartis. Kadangi atsakovė Daugiabučio namo administratore paskirta Administravimo sutarties, o ne CK 4.84 straipsnio 1 dalies, pagrindu, tai apeliacinės instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovės atsakomybės klausimui nagrinėjamu atveju išspręsti būtina šios sutarties, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas, sąlygų analizė.

Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas Administravimo sutarties sąlygas, nesilaikė CK 6.193, 6.195 straipsniuose nustatytų taisyklių, netinkamai nustatė šalių teisių ir pareigų apimtį.

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).

Pagal Administravimo sutarties nuostatas atsakovė, kaip Daugiabučio namo administratorė, įsipareigojo teikti užsakovui – Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams – pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros, jo inžinerinių sistemų eksploatavimo ir komunalines paslaugas (2.1 punktas); teikdama paslaugas laikytis taikomų ir galiojančių teisės aktų reikalavimų (3.1.1 punktas); derinti su užsakovu eksploatacinių medžiagų įsigijimą, jei kiekvienu atskiru atveju įsigyjamų medžiagų kaina yra didesnė nei 200 Lt (57,92 Eur) be PVM, išskyrus atvejus, kai būtina nedelsiant likviduoti avariją, avarinį gedimą arba užtikrinti pastato normalią eigą (3.1.2 punktas); užsakovui raštu pageidaujant, tačiau ne dažniau nei vieną kartą per mėnesį, teikti informaciją apie suteiktas paslaugas, pastato bendrojo naudojimo objektų būklę (3.1.3 punktas); nedelsiant informuoti užsakovą apie bet kokias aplinkybes, kurios neleidžia jai tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų pagal sutartį ir kurios daro įtaką saugiai pastato bendrojo naudojimo objektų eksploatacijai ar tinkamai jos priežiūrai (3.1.9 punktas). Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai įsipareigojo priimti reikiamus sprendimus įrangos, pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūros, eksploatacijos, remonto, renovacijos, teritorijos priežiūros, bendrų mokėjimų įsipareigojimų vykdymo ir kitais klausimais, kurie leistų vykdytojai tinkamai vykdyti savo pareigas pagal šią sutartį ir galiojančius teisės aktus (3.2.5 punktas). Administravimo sutartyje nėra sąlygos, kad administruojanti įmonė turi pareigą šaukti namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus.

Pirmiau nurodytų Administravimo sutarties nuostatų pagrindu, atsižvelgęs į Jungtinės veiklos sutarties esmę, sistemiškai jas aiškindamas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, teisėjų kolegijos vertinimu, konstatavo, kad visos Daugiabučio namo priežiūros organizavimo ir vykdymo pareigos nėra perduotos atsakovei. Jungtinės veiklos sutarties dalyviai pasiliko sau teisę ir pareigą spręsti organizacinius klausimus, priimti sprendimus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remonto darbais, defektų pašalinimu.

Teismų nustatytos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės, kad: atsakovė faktą, jog namo vamzdynas yra surūdijęs, nustatė 2012 m. gegužės 9 d. ir savo iniciatyva 2012 m. gegužės 31 d. organizavo Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, kurio metu tarp kitų klausimų savininkai buvo informuoti apie poreikį keisti šalto ir karšto vandentiekių stovus, tačiau Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų savininkai šiuo klausimu sprendimo nepriėmė. Teisėjų kolegija pažymi, kad, bylos duomenimis, apdrausto buto, kuris buvo apgadintas dėl bendrojo naudojimo patalpose trūkusio vandens stovo, savininkai susirinkime nedalyvavo. 2012 m. spalio 11 d., 2013 m. birželio 11 d. statinio apžiūros aktuose pakartotinai nurodyta, kad namo vandentiekio tinklų vamzdžiai surūdiję, nutekėjimo nėra ir rekomenduojama keisti namo vamzdyną. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apžiūrų metu užfiksuoti duomenys buvo pranešami bendraturčiams, atsakovė kėlė vandentiekių stovų keitimo klausimą. Nors Jungtinės veiklos sutarties nuostatomis (5.2, 5.3 punktai) sureguliuoti susirinkimų ir priimtų sprendimų teisėtumo klausimai ir pagal šios sutarties 5.1 punktą Daugiabučio namo įgaliotinis arba 1/4 sutartį pasirašiusių patalpų savininkų turi susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę, teismai nenustatė, kad po 2012 m. gegužės 31 d. būtų sušauktas dar bent vienas (pakartotinis) susirinkimas, kurio metu būtų sprendžiamas (išspręstas) pirmiau nurodytas klausimas. Minėta, kad pagal Administravimo sutarties nuostatas kompetencija inicijuoti, sušaukti savininkų susirinkimus atsakovei nepriskirta. Tokia teisė ir pareiga nustatyta Jungtinės veiklos sutartyje, kurios nuostatos taikomos tik šios sutarties dalyviams (Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams). O pagal Administravimo sutarties 3.1.7 punktą atsakovė įsipareigojo tik užsakovo (Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų) prašymu deleguoti savo atstovą į užsakovo šaukiamus namo patalpų savininkų susirinkimus.

Kasatorė pagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo taikyti taisykles, kurios taikytinos daugiabučio namo administratoriui, paskirtam savivaldybės vykdomosios institucijos. CK 4.84 straipsnyje reglamentuojamas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas, kai šie savininkai neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties. Pagal šio straipsnio 12 dalį, 5 ir 6 dalių normos mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos ir bendrojo naudojimo objektų administratoriams, veikiantiems pagal su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyviais sudarytas sutartis dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo. Taigi nagrinėjamu atveju, administratorei veikiant pagal su Jungtinės veiklos sutarties dalyviais sudarytą Administravimo sutartį, taikytinos tik pirmiau nurodytos CK 4.84 straipsnio nuostatos (pagal kurias bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu (5 dalis), ir reglamentuojančios administratoriaus civilinės atsakomybės draudimą (6 dalis). Visos kitos aptariamo straipsnio nuostatos, tarp jų – CK 4.84 straipsnio 8 dalis, kur nustatyta, jog bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja šiuos objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus, nagrinėjamu atveju netaikytinos.

Apeliacinės instancijos teismas ieškovo (draudimo bendrovės) ieškinį patenkino, remdamasis, be kita ko, Administravimo sutarties 3.1.2 punkto nuostatomis. Teismas konstatavo, kad atsakovė nagrinėjamu atveju galėjo veikti ir be savininkų sutikimo, imtis atitinkamų priemonių, siekdama likviduoti, kaip teismas sprendė, avarinį gedimą. Pažymėtina, kad vandentiekio vamzdžių surūdijimas, nesant kompetentingų asmenų, institucijų sprendimo, negali būti savaime tapatinamas su jų avarine būkle. Surūdiję vamzdžiai netrukdė naudoti inžinerinių sistemų dar metus laiko po to, kai atsakovės buvo nustatyti Daugiabučio namo vandentiekio tinklų defektai. Disponuodami informacija, susijusia su šiais defektais, savininkai nepriėmė sprendimų dėl prevencinių priemonių (reikalingų darbų atlikimo) įgyvendinimo, nors tiek pagal Jungtinės veiklos, tiek pagal Administravimo sutartį turėjo tokią pareigą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovė, nepriklausomai nuo Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų valios, privalėjo organizuoti vamzdyno keitimo darbus, teisiškai nepagrįsta.

Pažymėtina, kad pagal Administravimo sutarties 6.3 punktą kasatorė neatsakinga už įsipareigojimų pagal šią sutartį nevykdymą ar netinkamą vykdymą, jei tai įvyko dėl užsakovo neveikimo. Pagal šios sutarties 6.4 punktą vykdytoja nėra atsakinga už neigiamas pasekmes, kurios atsirado nepašalinus pastato ir (ar) įrangos defektų, nustatytų vykdytojos ir užsakovo atstovų kasmetinių ir neeilinių apžiūrų metu, jeigu užsakovas buvo tinkamai informuotas ir nepriima sprendimo dėl jų šalinimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada dėl atsakovės neteisėtų veiksmų yra nepagrįsta.

Atsižvelgdama į pirmiau šioje nutartyje konstatuotas aplinkybes ir pateiktus išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog kasatorė nepažeidė Administravimo sutarties, t. y. neįrodyta viena iš kasatorės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai (neveikimas). Kasatorė nelaikytina atsakinga už padarytą žalą, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė pagrįstai.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą, jungtinės veiklos sutarties dalyvių pareigas, daugiabučio namo administratoriaus atsakomybę, ir, nesant teisinio pagrindo, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl 2016 m. vasario 26 d. sprendimas panaikintinas ir paliktinas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Įrodymų, kurie patvirtintų kasatorės patirtas išlaidas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nepateikta, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kasatorė pateikė įrodymus, kad už kasacinį skundą sumokėjo 20 Eur žyminio mokesčio. Šio mokesčio atlyginimas jai priteistinas iš ieškovo.

Kasacinis teismas patyrė 5,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus kasacinį skundą, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimą.

Priteisti atsakovei UAB „Rasų valda“ (j. a. k. 121475275) iš ieškovo „BTA Insurance Company SE“, veikiančio per „BTA Insurance Company SE“ filialą Lietuvoje (kodas 300665654), 20 (dvidešimt) Eur žyminio mokesčio atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovo „BTA Insurance Company SE“, veikiančio per „BTA Insurance Company SE“ filialą Lietuvoje (kodas 300665654) 5,03 Eur (penkis Eur 3 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Algis Norkūnas

Vincas Verseckas