Civilinė byla Nr. e2-14629-11168/2024
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01315-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.6; 2.6.9.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugpjūčio 13 d.
Vilnius
Vilniaus
sekretoriaujant Julijai Taraškevič,
dalyvaujant ieškovės K. Z. atstovui advokatui Viliui Martišiui ir atsakovės L. B. atstovui advokatui Arvydui Budnikui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Z. ieškinį atsakovei L. B. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė K. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovei L. B., prašydama priteisti iš atsakovės 211,50 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovės nepilnametis sūnus 2023 m. lapkričio 28 d. rado socialiniame tinkle Facebook skiltyje Marketplace skelbimą, kad V. K. parduoda žaidimų konsolę Playstation 5 (sutrumpinai vadinamas Ps5). Jis šį skelbimą parodė ieškovei ir paprašė šią konsolę nupirkti jam Kalėdoms dovanų. Ieškovė iš sūnaus telefono Messenger programėlės parašė žinutę V. K. prisistačiusiam asmeniui, paklausė apie parduodamą prekę, jos būklę, ar ji be defektų. Pastaroji atrašė, kad prekė be defektų, kad ji pati yra iš (duomenys neskelbtini), tai prekę apžiūrėti galima tik pas ją atvykus į (duomenys neskelbtini). Skelbime buvo nurodyta prekės kaina 255,00 Eur. Po trumpų derybų atsakovė sutiko padaryti kalėdinę nuolaidą ir parduoti prekę už 235,00 Eur. Kaip buvo sutarusios, ieškovė nusiuntė atsakovei paštomato duomenis, o atsakovė pažadėjo išsiųsti prekę į šį paštomatą. Atsakovė atsiuntė savo sąskaitos numerį pinigams pervesti: (duomenys neskelbtini), nurodė savo vardą pavardę „V. K.". Ieškovė iš savo banko sąskaitos, esančios AB Swedbank, tą pačią dieną, 2023 m. lapkričio 28 d., atliko 235,00 Eur sumos pervedimą į atsakovės nurodytą sąskaitą, atsakovė mokėjimą patvirtino gavusi, o pasibaigus darbo dienai pažadėjo išsiųsti atsakovei ir prekę. Tačiau daugiau atsakovė neatsiuntė jokios žinutės, nei siuntos kodo, nei jokios kitos informacijos. Kitą dieną ieškovė bandė siųsti žinutę pardavėjai per Messenger programėlę, tačiau „V. K.“ paskyra jau buvo panaikinta, žinutės neišsisiuntė. Patikrinus socialiniame tinkle Facebook, skelbimas taip pat buvo panaikintas.
3. Ieškovė suprato, kad yra apgauta, todėl nedelsiant, 2023 m. lapkričio 29 d. kreipėsi su pareiškimu į Alytaus apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BPK 182 str. 4 dalį. 2023 m. gruodžio 19 d. Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nutarimu ieškovė buvo pripažinta nukentėjusiąja. Šiuo metu šis ikiteisminis tyrimas yra tęsiamas, tiriamą veiklą kvalifikuojant kaip baudžiamąjį nusižengimą.
4. Ieškovė bandė aiškintis su banku Swedbank dėl galimybės atšaukti pavedimą ar susigrąžinti pinigus, bet bankas informavo, kad pavedimas jau negali būti atšauktas bei atsiuntė ieškovei pranešimą, kad tikrieji pinigų gavėjo ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) savininko duomenys yra šie: L. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Patikrinus gyventojų registro duomenis, buvo gautas patvirtinimas, kad tikrai L. B. yra deklaravusi gyvenamąją vietą tokiu adresu. Mano, kad šie duomenys neginčytinai patvirtina, jog būtent atsakovė į savo banko sąskaitą gavo ieškovės pervestus 235,00 Eur.
5. 2024 m. gegužės 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš Atsakovės 235,00 Eur skolos, 5 procentų metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos. Tačiau atsakovei pareiškus prieštaravimus, ieškovė pateikė teismui ieškinį. Paminėjo, kad atsakovė prieštaravimuose nurodė, kad ji sutinka su 23,5 Eur skola ir tokią sumą ieškovei pervedė, tačiau su likusia skolos suma nurodė nesutinkanti.
6. Atsakovės prieštaravimuose nurodytus argumentai, jog ją neva apgavo nenustatyti tretieji asmenys (kažkoks asmuo, save pristatęs kaip „I. S.“), kurie pasinaudojo atsakovės banko sąskaita, žinodami, kad prekių neperduos, o ji pati yra nekalta, laiko nepagrįsta atsakovės gynybine pozicija.
7. Ieškovė tarp šalių susiklosčiusius santykius teisiškai kvalifikuoja pirkimo - pardavimo sutarties sudarymu, nes atsakovė siūlė parduoti konkrečią prekę už konkrečią kainą, o ieškovė su tokiu pasiūlymu sutiko. Sutartis buvo sudaryta nuotoliniu būdu, Messenger žinutėmis. Atsakovė prieštaravimuose neneigia, kad būtent toks susitarimas dėl konkrečios prekės pirkimo buvo sudarytas. Daro išvadą, kad atsakovė pažeidė savo kaip pardavėjo pareigą perduoti daiktą pirkėjui. Net jeigu ir būtų įrodyta, kad atsakovė buvo suklaidinta ar apgauta trečiųjų asmenų, tai neturi įtakos jos atsakomybei prieš ieškovę, nes pirkimo pardavimo sutartį atsakovė sudarė savo vardu ir nebuvo nieko užsiminusi, kad ji veikia kitų asmenų vardu kaip tarpininkė ar pan. Taip pat iš atsakovės prašė priteisti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
8. Atsakovė pateikė teismui atsilipimą į ieškinį, prašydama ieškinį atmesti nurodė, kad ieškovė ir atsakovė buvo apgautos tų pačių nusikaltėlių. Nusikaltėliai apgavo atsakovę apsimesdami teisėtais verslininkais ir prašydami pagalbos administruojant pavedimus. Ieškovę nusikaltėliai apgavo apsimetę parduodantys prekę, nurodę ieškovei už ją sumokėti į atsakovės sąskaitą, tačiau prekės neperdavę ir pasislėpę.
9. Paaiškino, kad atsakovė naršydama Facebook socialiniame tinkle 2023 m. lapkričio 8 d. pamatė skelbimą: „Siūlau papildomą darbą su drabužiais. Darbas iš namų. Moku kas savaitę“. Atsakovė šiuo papildomu darbu susidomėjo ir parašė, kad: „Domina“. Tuomet greitu metu su atsakove susisiekė asmuo, save pristatęs kaip „I. S.“, paaiškino atsakovei, kad ji neva yra verslininkė, prekiauja daiktais per interneto platformas ir ieško pagalbininko, kuris administruotų pavedimus už „I. S.“ parduodamus internetu daiktus, teigė, kad parduos kitiems pirkėjams daiktus ir nurodys tiems pirkėjams, kad jie pervestų pinigus už tuos daiktus į atsakovės sąskaitą, o atsakovė turės „I. S.“ sumokėti 90 proc. nuo gautų sumų, o sau galės pasilikti 10 procentų kaip atlygį už darbą administruojant pavedimus. Atsakovė, neįtardama nieko neteisėto, galvodama, kad tikrai tokia „I. S.“ egzistuoja ir tikėdama, kad pastaroji yra verslininkė, sutiko pagelbėti jos versle administruojant pavedimus. Tačiau po keleto transakcijų atsakovei kažkas pasirodė įtartina, kadangi atsakovės banko sąskaita buvo blokuojama. Kilus abejonėms, kad kažkas yra negerai, atsakovė parašė „I. S.“, kad stabdo su ja bendradarbiavimą ir, kad „I. S.“ pasiieškotų kitų pagalbininkų. Vėliau atsakovei išaiškėjo, kad toks asmuo „I. S.“ neegzistuoja, o pastarosios vardu Facebook platformoje veikė sukčiai, kurie apgaudinėjo žmones
10. Nagrinėjamu atveju naudą gavo apgavikai, kurie naudodamiesi atsakove, ją tiesiog „pakišo“ pirkėjams kaip sąskaitos savininkę, žinodami, kad prekių neperduos. Ieškovė pervedė pagal „I. S.“ nurodymą pinigus atsakovei – iš viso 235, 00 Eur. Atsakovė jokio prašymo ieškovei pervesti pinigus nedavė, jokios prekės nežadėjo, ieškovė iš viso nebuvo bendravusi su ieškove. Atsakovė pagal susitarimą su „I. S.“, į pastarosios nurodytą sąskaitą pervedė 90 procentų nuo gautos 235,00 sumos, o 10 procentų pagal susitarimą, iš viso 23,50 Eur pasiliko sau kaip atlygį už pagalbą administruojant pavedimus, kuriuos grąžino ieškovei.
11. Akcentavo, kad ieškovė savo neigiama patirtimi pasiskundė visuomenininku ir aktyviu visuomenės veikėju prisistatančiam R. Š., kuris pradėjo įžeidinėti atsakovės garbę ir orumą, tapatino atsakovę su nusikaltėliais, šmeižė Atsakovę, kad neva ši priklauso organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms, kad daro nusikaltimus, kad neva apvogė ieškovės vaiką, vadino atsakovę,,sukčiuviene“, kad atsakovė užsiima sukčiavimais, suko aferas ir pan., taip pat, kad nurodomas asmuo pažeidė atsakovės L. B. teisę į atvaizdą, nes savo Facebook paskyroje „R. Š. (Kalėdos pusbrolis)“ be atsakovės sutikimo ir žinios viešai paskelbė Atsakovės veido nuotrauką kartu žeminančiai prirašydamas, kad neva „Atsakovė įtariama apvogusi 12-metį vaiką ir pavogusi jo kalėdinę dovaną“. Dėl to prieš R. Š. atsakovė teismui pateikė ieškinį dėl garbės ir orumo įžeidimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodomoje byloje R. Š. prašymu trečiuoju asmeniu buvo įtraukta ieškovė, nes pastarosios prašymu R. Š. ir ėmėsi veiksmų prieš atsakovę. 2024 m. liepos 26 d. atsakovės atstovas pateikė teismui papildomus paaiškinimus ir neįsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. sprendimą (DOK-113334), kuriuo iš dalies buvo patenkintas atsakovės ieškinys ir konstatuota, kad minimas R. Š. pažeidė atsakovės teisę į atvaizdą, paskleidė tikrovės apie atsakovę neatitinkančias žinias bei pažemino atsakovės garbę ir orumą. Mano, kad šiuo sprendimu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė buvo apgautos su atsakove nesusijusių sukčių.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
12. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovės vaikas surado skelbimą apie parduodamą žaidimo konsolę ir paprašė mamos – ieškovės, kad Kalėdoms ją nupirktų. Ieškovė susisiekė telefonu su pardavėju, nusiderėjo nuolaidą iki 235,00 Eur, sutarė, kad pervedus pinigus, prekę persiųs per paštomatą. Ieškovė atliko pavedimą, tačiau prekė nebuvo atsiųsta, nors prieš tai gavo patvirtinimą, kad pardavėja pinigus gavo. Negavusi prekės ieškovė suprato, kad buvo apgauta, nedelsiant kreipėsi į PK, iki šiol atliekamas ikiteisminis tyrimas. Bankas pateikė duomenis kam priklauso sąskaita – atsiuntė atsakovės duomenis. Byloje yra pateikti duomenys, kad atsakovė gavo pinigus už prekę, kurios ieškovė negavo.
13. Atsakovės argumentai, kad ji tik gaudavo pinigus, kuriuos gavusi pervesdavo trečiajam asmeniui, o sau pasilikdama tik 10 procentų, kuriuos grąžino ieškovei, neatleidžia jos nuo pareigos grąžinti visą pervestą sumą. Atkreipė dėmesį, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė pervedė M. N. 300,00 Eur sumą, nors ieškovė buvo jai sumokėjusi 235,00 Eur. Pati atsakovė nurodė, kad susitarusi buvo su S., o pinigus pervedė dar kitam asmeniui, beje neaišku, ar pervedė ieškovės atsiųstus pinigus. Akcentavo, kad pagal atsakovės prašymą ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti, nurodant, kad tai yra civiliniai santykiai. Atsakovė turėjo grąžinti pinigus ieškovei, tačiau negrąžino.
14. Nurodė, kad nors ieškovė tarėsi dėl perkamos prekės su asmeniu V. K., be to, tarėsi per Messedžerį, todėl ieškovė negali patvirtinti su kuo tarėsi. Todėl, jei tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo susiklostę pirkimo pardavimo santykiai, prašė taikyti alternatyvų teisių gynimo būdą – nepagrįsto praturtėjimo institutą. Jeigu atsakovė buvo apgauta, ji turi pati ir išsiaiškinti su trečiaisiais asmenimis. Dėl atsakovės naivaus pasitikėjimo negali nukentėti ir kiti asmenys. Dėl pateiktų skelbiamų konsolių kainų paaiškino, kad pateikti į bylą tik atrinkti fragmentiniai duomenys apie šiai dienai skelbiamas konsolių pardavimo kainas, lapkričio mėnesį tokių prekių pardavimo kainos galėjo būti ir kitokios, pateikti duomenys nepaneigia ieškovės norėtos įsigyti prekės kainos realumo. Taip pat prašė iš atsakovės priteisti 841,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas.
15. Baigiamojoje kalboje atkreipė dėmesį, kad trūkstant duomenų jog tarp šalių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, laikytina, kad atsakovė be pagrindo gavo pinigines lėšas iš atsakovės. Net ir tokiu atveju, jei pati atsakovė buvo paveikta sukčių, perduodama sąskaitą nepažįstamiems asmenims, priimdama iš jų pinigus ir pervesdama juos tretiesiems asmenims, elgėsi neatsakingai, veikė savo rizika ir savo sąskaita. Tuo tarpu ieškovė negalėjo suprasti, kad ji teisių neapgins, ji pinigus pervedinėjo į Lietuvos banke esančią sąskaitą, todėl nebuvo pagrindo manyti, kad nesuras sąskaitos savininko, tuo tarpu atsakovė pervedė pinigus į Airiją. Todėl nėra pagrindo taikyti atsakomybę ir ieškovei. Kitoje civilinėje byloje neįsiteisėjusiu sprendimas nustatytos aplinkybės neturi teisinio reikšmingumo šioje byloje, nes minimoje išnagrinėtoje byloje dalyvavo kiti asmenys, buvo nustatinėjamos visiškai kitos aplinkybės, bebuvo nustatinėjami nei nusikalstamas veikas darę asmenys, nei kitos reikšmingos aplinkybės. Atkreipė dėmesį, kad byloje esantys duomenys paneigia, kad atsakovės bendravimas su I. S. truko tik 2 dienas, nes pati pateikė duomenis, kad darbo skelbimą rado lapkričio 8 dieną, o ieškovės mokėjimas atliktas tik lapkričio 28 d. Patenkinus atsakovės poziciją būtų puikus precedentas veikti sukčiams.
16. Atsakovės atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Prašė remtis Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytomis aplinkybėmis, kad atsakovė buvo nesąmoningai įtraukta į neteisėtus veiksmus.
17. Paaiškino, kad atsakovė norėjo užsidirbti, rado skelbimą, su ja susisiekė I. S., kurios tikras vardas gali būti kitoks. Darbo pobūdis buvo toks, kad atsakovė gauna į sąskaitą pinigus, nuo kurių gauna 10 procentų, likusius perveda į I. S. sąskaitą. Toks bendradarbiavimas truko 2 dienas. Pati atsakovė niekada nėra bendravusi su ieškove. Tą dieną į atsakovės sąskaitą buvo gauti ne tik ieškovės tačiau ir kitų asmenų pinigų, nuo gautų sumų atsakovė pasiliko 10 procentų sau, o likusius pinigus pervedė į I. S. sąskaitą. Apie darbą atsakovė pasitarė su drauge, kuri patarė būti atsargiai, nes siautėja internetiniai sukčiai, tuomet atsakovė santykius su I. S. nutraukė. Po to atsakovę pradėjo persekioti pilietis Š.; jis žemino atsakovės garbę ir orumą. Kitoje išnagrinėtoje byloje teismas jau konstatavo, kad Š. nebuvo pagrindo žeminti atsakovės garbę ir orumą. Teismas konstatavo, kad pati atsakovė buvo apgauta.
18. Pažymėjo, kad ieškovė negalėjo nesuprasti, kad konsolės negalima nusipirkti už 250,00 Eur. Abi šalys lygiai taip pat norėjo užsidirbti, jos abi turi būti ir atsakingos dėl įvykusios situacijos. Joks ikiteisminis tyrimas prieš atsakovę nebuvo pradėtas, jokie įtarimai nepareikšti. Atkreipė dėmesį, kad ieškinys buvo paduotas dėl skolos, tapatinant atsakovę su kitu asmeniu. Atsakovė niekada neapsimetinėjo jokia K. Skola turėtų turėti tam tikrą pagrindą, šiuo atveju nėra nei sutartinės, nei deliktinės atsakomybės pagrindų. Nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti, nes būtina nustatyti kaltę, Kaltė – vienas iš šio instituto taikymo elementų. Išnagrinėtoje minimoje civilinėje byloje, nors sprendimas dar neįsiteisėjęs, jo 214 punkte nustatyta, kad nėra atsakovės kaltės. Ieškovei buvo grąžinta 10 procentų jos pervestos sumos, o atsakovei neliko nieko iš to pavedimo.
19. Paaiškino, kad atsakovė nesigilino kas yra pinigų gavėjas, neatkreipė dėmesio, kad gavėja nurodyta V. K., galvojo, kad tai pinigai pagal I. S. prašymus. Jokių sutarčių su I. S. dėl bendradarbiavimo atsakovė nebuvo sudariusi. Mano, kad jo klientei nerūpėjo, kam skirti pinigai. Tokios I. S. nebuvo, atsakovė buvo apgauta, paveikta sukčių, pati nukentėjo. Ieškovė taip pat turi prisiimti atsakomybę, nes norėjo daug žemesne kaina nupirkti prekę, ji taip pat prekės net neapžiūrėjo. Atsakomybę turi pasidalinti abi, viena pirko pigesnę prekę, kita leido naudotis savo sąskaita. Joks protingas asmuo neapžiūrėjęs prekės jos nepirktų, o analogiškos konsolės rinkoje pardavinėjamos didesne kaina. Kokiu būdu atsakovė perdavė savo sąskaitą I. S. atsakovės atstovas nežino, greičiausiai susirašinėjimo būdu, taip pat greičiausiai paštu iš I. S. gavo ir M. N., kuriam pervedė iš ieškovės gautus pinigus, sąskaitą. Pagal atsakovės pareiškimą ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, atsakovė neteikė prašymo pripažinti ją nukentėjusiąja atliekamame ikiteisminiame tyrime. Atmetus ieškinį prašė priteisti 2 050,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
20. Baigiamojoje kalboje akcentavo, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovė veikė sukčių vardu. Be to, pakeitė poziciją dėl šalių santykių kvalifikavimo, motyvuodama, kad atsakovė nebuvo pakankamai sąžininga ir atsakinga. Paminėjo, kad atsakovė dirba virėja ir sandėlininke, neturi specialaus išsilavinimo ar parengimo kaip nepakliūti į sukčių pinkles. Pati ieškovė norėjo ne rinkos kaina nupirkti konsolę iš asmenų, kurių niekada nematė, pati ieškovė turėjo suprasti kad rizikuoja, turėjo suprasti, kad pinigų neatgaus jei negaus konsolės. Atsakovė buvo sąžininga ir grąžino dalį sumos, kurią buvo pasilikusi sau. Jei buvo kaltos, jos buvo kaltos abi. Todėl yra pagrindas taikyti ir pačio nukentėjusio asmens atsakomybę, nes pati ieškovė elgėsi neatsakingai.
k o n s t a t u o j a :
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
21. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 28 d. ieškovė K. Z. iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank banke pervedė į atsakovės L. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank banke 235,00 Eur, mokėjimo paskirtyje įrašyta –,,už Ps5 (Fl. 1, e. b. l. 104-105). Nors pinigų gavėju nurodyta „V. K.", tarp šalių nebuvo ginčo, kad nurodyta pinigų suma buvo pervesta į atsakovės sąskaitą. Aplinkybę, jog nurodyta sąskaita priklauso atsakovei patvirtina ir AB Swedbank ieškovei siųstas elektroninis laiškas (Fl. 1, e. b. l. 104-105, 121-123).
22. Ieškovė nurodė, kad 235,00 Eur sumą į atsakovės sąskaitą pervedė apmokėdama už sūnui perkamą žaidimo konsolę Playstation 5, sutrumpintai – Ps5, kurios pardavimo skelbimą jos nepilnametis sūnus rado socialiniame tinkle Facebook skiltyje Marketplace. Tačiau, motyvuodama aplinkybe, kad ieškovei, kaip pirkėjai, įvykdžius pareigą apmokėti už perkamą prekę, o atsakovei neįvykdžius pareigos prekę perduoti ieškovei, pastaroji įgijo teisę reikalauti grąžinti atsakovei sumokėtas sumas bei atlyginti nuostolius. Abi šalys nurodė, kad dalį pervestos sumos – 23,50 Eur atsakovė grąžino ieškovei, dėl to ginčo tarp šalių nėra, todėl šios aplinkybės papildomai nebeįrodinėtinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 1 dalis 5 punktas).
23. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimą dėl negrąžintos dalies pinigų už neperduotą parduotą daiktą grąžinimo, taigi ieškovė, vykdydama jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, turėjo įrodyti, kad pinigai atsakovei perduoti apmokėjimui už atsakovės parduodamą daiktą, kurį atsakovė įsipareigojo ieškovei parduoti ir perduoti.
24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.315 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daikto, šis turi teisę reikalauti, kad pardavėjas perduotų jam daiktą, arba grąžintų pinigus. Tačiau iš ieškovės pateikto susirašinėjimo Messenger programėlėje nuotraukų (Fl.1 e b. l. 106-111), abiejų šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodytų aplinkybių ieškovei tariantis dėl žaidimų konsolės kainos bei pristatymo sąlygų, ieškovė bendravo ne su atsakove, o su asmeniu pasivadinusiu,,V.“. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovė būtų pardavėja prisistačiusia,,V.“ ir būtų pardavinėjusi ieškovei žaidimų konsolę, iš bylos duomenį matyti, kad žaidimų konsolę PlayStation5 ieškovei pardavinėjo asmuo prisistatantis „V. K.“, kuri ir įsipareigojo ieškovei parduoti daiktą. Vien aplinkybė, kad ieškovė į atsakovės sąskaitą pervedė 235,00 Eur už perkamą daiktą, nesudaro pagrindo atsakovės laikyti pirkimo-pardavimo sutarties šalimi.
25. CPK 135
26. Nuo sprendžiamo ginčo teisinio kvalifikavimo priklauso ir byloje įrodinėtinų faktinių aplinkybių visuma. Ginčo teisinę kvalifikaciją teismui gali pasiūlyti ginčo šalys, tačiau šalių nurodytas ieškinio ir priešieškinio, jei pareikštas, teisinis pagrindas teismui nėra privalomas. Jeigu bylą nagrinėjantis teismas, vertindamas pateiktus byloje įrodymus ir ginčo esmę, nustato, kad ieškinio faktinis pagrindas įrodo esant kitokio pobūdžio, nei teigia ieškovas, santykius (pvz., ne paskolos, o investavimo, jungtinės veiklos, bendros nuosavybės kūrimo ar kt.) ir ieškovo pasiūlytas teisinis ginčo kvalifikavimas yra netinkamas, todėl keistina byloje įrodinėtinų aplinkybių visuma, tai jis turi siūlyti ginčo šalims teikti naujus įrodymus dėl aplinkybių, svarbių tinkamam ginčo santykio teisiniam kvalifikavimui, o prireikus ir keisti ieškinio faktinį pagrindą. Jeigu šalis nesinaudoja šiomis teismo teikiamomis galimybėmis teikti naujus įrodymus, teismas, taikydamas, jo nuomone, tinkamiausią ginčo teisinį kvalifikavimą, sprendžia, ar išlikusi tokia pat įrodinėtinų aplinkybių visuma įrodo esant šalies pareikštą reikalavimą pagrįstą. Jei faktinės aplinkybės neįrodytos, o jų visuma, kurią įrodinėjo ieškovas, skiriasi nuo tų, kurios atitiktų tikrąjį tų santykių kvalifikavimą iš esmės, tai teismas turi teisę reikalavimo netenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2014).
27. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčų dėl to, kad 235,00 Eur ieškovė pervedė į atsakovės sąskaitą banke, tačiau atsakovė neigia, jog ji tarėsi su ieškove dėl Playstation 5 konsolės pardavimo ir mano, kad abi su ieškove buvo apgautos sukčių, todėl neturi pareigos grąžinti prašomą priteisti sumą. Iš bylos duomenų ir atsakovės nurodytų aplinkybių, nustatyta, kad Facebook socialiniame tinkle atsakovė rado J. F. 2023 m. lapkričio 18 d. skelbimą apie siūlomą,,papildomą darbą su drabužiais 800 €. Darbas iš namų. Moku kas savaitę“. Atsakovė parašė, kad,,Domina“. Po to atsakovė bendravo ir dėl papildomo darbo sąlygų tarėsi su socialiniame tinkle vardu „I.“ prisistačiusiu asmeniu, kuri paaiškino ieškovei, kad,,prekiauju daiktais per amazon/ebay platformas ir ieškau žmogaus, kuris galėtų padėti dirbti su pavedimais. Siūlau 10 % nuo ateinančios sumos“. Taip pat, asmeniu prisistačiusi,,I.“ paaiškino kad į atsakovės sąskaitą,,ateitų pinigėliai“, o atsakovė nuo kiekvienos sąskaitos pasilikusi sau 10 procentų, likusią sumą pervestų. Atsakovė parašė sutinkanti su tokiomis sąlygomis (Fl. 2, e. b. l. 3-5). Atsakovė patvirtino, kad 2024 m. lapkričio 11 d. gavo iš ieškovės 235,00 Eur sumą, nuo kurios pasiliko 10 procentų, o kitą sumos dalį tą pačią dieną I. nurodymu pervedė asmeniui M. N.. Šiam teiginiui pagrįsti pateikė bankinio mokėjimo operacijos kopiją apie 300,00 Eur sumos pervedimą nurodytam asmeniui (Fl. 2, e. b. l. 114).
28. Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti įvairių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, patiektas prekes ir pan. Banko mokėjimo pavedimas savaime nebūtinai patvirtina sutartinius santykius. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė taikyti ir alternatyvų teisių gynimo būdą – nepagrįsto praturtėjimo institutą, tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad ieškovės su atsakove nesiejo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai.
29. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pareiga grąžinti tai ką asmuo gavo be pagrindo, atsiranda ir tada, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau. Išimtys, kada turtas negali būti išreikalautas be pagrindo numatytos CK 6.21 straipsnyje. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzUtNjg0LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-475-684/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-475-684/2015">3K-3-475-684/2015</a>).
30. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, yra visos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos sąlygos. Nustatyta, kad į atsakovės sąskaitą buvo pervesta 235,00 Eur suma, kurių gavėja nurodyta V. K.. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad dėl papildomo darbo bendravo su I. S. bei, kaip minėta, pateikė susirašinėjimą su asmeniu vardu,,I.“ patvirtinančius įrodymus. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų ar duomenų kokiu pagrindu ji į savo sąskaitą gavo ieškovės pervestą V. K. skirtą 235,00 Eur sumą bei kokiu pagrindu vėliau 90 procentų nurodytos sumos, kaip ji teigė, I. S. nurodymu pervedė M. N.. Atsakovė nepateikė nei darbo, nei kitos rūšies sutarties su nurodoma I. S. tačiau neneigė, kad perdavė jai savo sąskaitos numerį bei gaudavo į ją pinigų sumas, nuo kurių 10 procentų pasilikusi, net nesiaiškindama jokio teisinio jų gavimo pagrindo bei kas yra nurodytas pinigų gavėju, pervesdavo likusią sumą net ne I. S., su kuria, anot atsakovės, manė dirbanti, tačiau trečiajam asmeniui M. N. į užsienio valstybėje esančios kredito įstaigos sąskaitą. Atsakovė nei procesiniuose dokumentuose nenurodė, nei teismo posėdžio metu nepaaiškino kodėl gavėjai V. K. skirtas pinigų sumas ji laikė kaip gautinas I. S., visiškai nesiaiškino kodėl pagal pastarosios nurodymą turi pervesti V. K., kaip gavėjai skirtą pinigų sumą kitam asmeniui.
31. Taigi bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jeigu atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-310/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-310/2013">3K-3-310/2013</a>; 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzAtMTA3NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-30-1075/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-30-1075/2018">e3K-3-30-1075/2018</a> 24 punktą ir kt.).
32. Šiuo atveju atsakovė nenurodė ir neįrodė jokio teisėto pinigų gavimo iš ieškovės pagrindo. Atsakovės argumentas, kad tiek ji, tiek atsakovė buvo apgautos sukčių, nepatvirtina nei pinigų gavimo teisėtumo, nei pašalina atsakovės atsakomybę grąžinti be teisinio pagrindo iš ieškovės gautas lėšas. Atsakovė dėl savo nerūpestingumo ir neapdairumo, nesudariusi darbo ar paslaugų sutarties, suteikdama galimybę naudotis savo sąskaita nenustatytiems asmenims, sudarė sąlygas neteisėtiems tokių asmenų veiksmams, o ieškovei – lūkestį tikėtis, kad sudaro pirkimo-pardavimo sutartį ir perveda pinigus už siekiamą įsigyti prekę. Pažymėtina, kad iš CK 6.237 straipsnyje įtvirtintos nuostatos turinio matyti, kad pareiga grąžinti be pagrindo gautą turtą kyla ne tik tuo atveju, kai jį gavęs asmuo veikė tyčia, tačiau ir tais atvejais, kai turtą jis įgijo ir dėl neatsargumo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, kad jog dideliu neatsargumu (gross negligence – angl., grobe Fahrlässigkeit – vok., faute lourde – pranc.) laikomas asmens elgesys, pasireiškiantis veiksmais, kurių asmuo, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445/2002). CK komentare nurodyta, kad didelis neatsargumas – tai paprasčiausių atidumo, rūpestingumo taisyklių nepaisymas, o paprastas neatsargumas – griežtesnių rūpestingumo, atidumo taisyklių pažeidimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. – Vilnius: Justitia, 2003. P. 339).
33. Todėl atsakovės veiksmai, galėjimas numatyti jos veiksmų sukeliamus padarinius vertintini ir per protingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnio 1, 4 dalys), t. y. vertinama per bonus pater familias prizmę. Bet kuris vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo (lot. bonus pater familias) tokioje pačioje situacijoje negalėjo nenumatyti, kad sudaro sąlygas kitiems asmenims neteisėtai veikti, todėl turi prisiimti savo neapdairaus ir nerūpestingo elgesio pasekmes.
34. Tuo pačiu paminėtina, kad ieškovės pateiktas į bylą neįsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš dalies buvo patenkintas atsakovės ieškinys ir konstatuota, kad socialiniuose tinkluose apie atsakovę ir jos veiksmų vertinimą pasiakydamas R. Š. ir tapatindamas atsakovę su nusikaltėliais, pavadindamas ją,,sukčiuviene“, teigdamas, kad atsakovė užsiima sukčiavimais, suko aferas ir pan., viešai patalpindamas atsakovės veido nuotrauką kartu prirašydamas, kad „Atsakovė įtariama apvogusi 12-metį vaiką ir pavogusi jo kalėdinę dovaną“ ir kt., pažeidė atsakovės teisę į atvaizdą, paskleidė tikrovės apie atsakovę neatitinkančias žinias bei pažemino atsakovės garbę ir orumą, nepriklausomai nuo to ar sprendimas įsiteisėjęs ar ne, negali nei patvirtinti, nei paneigti šioje byloje nustatinėtinų aplinkybių, nes išnagrinėtos ir nagrinėjamos bylos tiek įrodinėjimo dalykas, tiek įrodinėtinos aplinkybės yra skirtingos. Išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas ar R. Š. turėjo pagrindą viešai skleisti informaciją apie neteisėtus ir nusikalstamus atsakovės veiksmus, tačiau šioje nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas ar egzistavo teisinis pagrindas atsakovei gauti ieškovės pervestus pinigus, ar juos priimdama ir pervesdama kitiems asmenims ji elgėsi apdairiai ir rūpestingai.
35. Atmestinas ir atsakovės argumentas, kad ir ieškovė turi prisiimti atsakomybę, nes siekė įsigyti prekę už žymiai mažesnę kainą nei rinkoje. Nors atsakovė pateikė skelbimų apie parduodamas žaidimų konsoles Playstation 5 pavyzdžių (Fl. 3, e. b. l. 90-110), tačiau tai nepaneigia, kad geros kokybės konsolės negalima nupirkti už tokią kainą, už kurią ją siekė nupirkti ieškovė. Be to daugumoje pateiktų skelbimų Playstation 5 siūloma įsigyti su įvairiais priedais. Kasacinis teismas pateikia ir aiškinimus, kad nepašalina nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto taikymo galimybės ir ieškovei tenkanti rūpestingumo pareiga. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Net ir aplinkybė, kad ieškovė mokėdama pinigus galimai veikė nepakankamai rūpestingai, nesudaro pagrindo teigti, kad atitinkamo dydžio ieškovės mokėjimo prievolė kilo iš sutarties ir kad atsakovė yra įgijusi teisę į ieškovės sumokėtas sumas, jei šios sumos ieškovės faktiškai buvo sumokėtos nesant teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-823/2024, 32 punktas).
36. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Ši norma yra bendroji civilinės atsakomybės norma, kuri detalizuojama specialiąja sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančia CK 6.259 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie netinkamu prievolės įvykdymu padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Tai reiškia, kad, kreditoriui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus. Kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama, nes CK 6.248 straipsnyje nustatyta skolininko, o ne kreditoriaus kaltės prezumpcija. Taigi kreditoriaus kaltę pagal CPK 178 straipsnį privalo įrodyti skolininkas, kuris remiasi šia aplinkybe. Tačiau kai skolininkas nurodo aplinkybes, pagrindžiančias kreditoriaus kaltę, šiam tenka pareiga jas paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014). Šiuo atveju, ieškovė siekė įsigyti prekę pagal skelbimą, susisiekė su pardavėju prisistačiusiu asmeniu, susitarė dėl prekės kainos ir pristatymo, pervedė pinigus į prekę parduodančios asmens nurodytą Lietuvos banke esančią sąskaitą, kuri priklausė atsakovei. Todėl nelaikytina, kad ieškovė veikė neapdairiai ir nerūpestingai. Be to ir vėliau, negavusi prekės iš karto kreipėsi į banką dėl pavedimo atšaukimo ir sąskaitos savininko nustatymo, taip pat nedelsdama kreipėsi su pareiškimu į teisėsaugos institucijas (Fl. 1, e. b. l. 112-122).
37. Aplinkybė, kad atsakovė nurodė 90 procentų iš ieškovės gautos sumos pervedusi M. N., nepašalina pareigos grąžinti ieškovei visos iš pastarosios gautos pinigų sumos. Pagal CK 6.241 straipsnio 2 dalį, kai asmuo be teisinio pagrindo priima pinigus, skirtus trečiajam asmeniui, neturinčiam teisės jų gauti, ir tuos pinigus jam perduoda, tai toks asmuo atleidžiamas nuo pareigos grąžinti pinigus, jeigu įrodo, kad jis nežinojo ir neturėjo žinoti, jog privalėjo pinigus grąžinti, ir kad negalėjo jų perduoti turinčiam teisę trečiajam asmeniui (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTUwOS05MTAvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-509-910/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-509-910/2023">e2A-509-910/2023</a>). Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.241 straipsnio 2 dalį ir atleisti atsakovę nuo pareigos grąžinti pinigus, nes atsakovė neįrodė, nei kad buvo teisinis pagrindas gauti ginčo sumą iš ieškovės, nei kad gautos ginčo piniginės lėšos pagrįstai turėjo būti pervestos M. N. (CPK 12, 178 straipsniai).
38. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojant nuo prašomo priteisti 211,50 Eur sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškinys tenkinamas pilna apimtimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 211,50 Eur nepagrįstai įgytos lėšos bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo šio sumos, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos 2024 m. liepos 13 d. teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
39. Teismo vertinimu, į esminius byloje keliamus šalių argumentus atsakyta. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM3LTY4NC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-237-684/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-237-684/2019">e3K-3-237-684/2019</a>, nutarties 43 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
41. Šiuo atveju ieškinį patenkinus, ieškovės patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovės. Ieškovė byloje patyrė 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį. Taip pat ieškovė patyrė 841,50 Eur išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą (Fl. 1, e b. l. 5-6, Fl. 3, e. b. l. 85-88). Ieškinį tenkinus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės, iš viso 863,50 Eur (22,00 Eur + 841,50 Eur)
42. Pašto išlaidos byloje sudaro 2,57 Eur. Ši suma neviršija 8,00 Eur dydžio sumos, todėl iš atsakovės valstybės naudai šios išlaidos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 211,50 Eur (du šimtus vienuolika eurų ir 50 ct) nepagrįstai įgytų lėšų sumą, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (211,50 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dinos (2024 m. gegužės 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 863,50 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ingrida Krolienė
