Civilinė byla Nr. e2-7507-1089/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03136-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.8; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugpjūčio 13 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verkių būstas“ dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Verkių būstas“ 1 598,66 Eur žalos atlyginimą, 114,31 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais argumentais:
1.1. 2022 m. lapkričio 2 d. buvo aplietas butas (duomenys neskelbtini), kurio patalpas ir jame esantį turtą buvo apdraudusi ieškovė. Ieškovė kompensavo nukentėjusiojo patirtą žalą. Pritaikius nusidėvėjimą, žalos suma yra 1 598,66 Eur. Butas aplietas iš viršaus trūkus karšto vandens stovui techninėje spintoje.
1.2. Užliejimo metu atsakovė vykdė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas. Užliejimas įvyko dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – įmonė nenuosekliai ir formaliai vykdė pastato bendrojo naudojimo konstrukcijų priežiūrą, laiku nepastebėjo stovo defektų ir jų nepašalino.
1.3. Žalą atsakovė pagal ieškovės reikalavimą turėjo atlyginti iki 2022 m. gruodžio 15 d. Atsakovė to nepadarė iki šiol ir dėl to turi sumokėti 114,31 Eur (1 598,66 Eur × 6 procentai / 365 d. × 435 d.) kompensacines palūkanas.
2. Atsakovė UAB „Verkių būstas“ atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Savo poziciją atsakovė grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:
2.1. Atsakovei nebuvo pranešta apie ieškovės nurodytam butui padarytą žalą. Į atsakovę namo gyventojai dėl vandens pratekėjimų ar kitokių gedimų iki įvykio ir 2022 m. lapkričio mėn. nesikreipė. Atsakovė name taip pat nevykdė jokių remonto darbų. Name bendro naudojimo vamzdynai yra sumontuoti uždaruose kanaluose. Trūkęs karšto vandens stovas sumontuotas techninėje spintoje, esančioje buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambario sienoje, ir yra uždengtas buto apdaila. Atsakovė neturi galimybių be gyventojų pranešimų iki avarijos nustatytų vamzdynų, esančių gyventojams nuosavybės teise priklausančiuose butuose ir uždengtų buto apdaila, nusidėvėjimo lygio ar panašių problemų.
2.2. Atsakovė 2022 m. inicijavo namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą dėl, be kita ko, namo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo vamzdynų keitimo. Tačiau tam savininkai nepritarė. Tad ne atsakovės, o butų ir kitų patalpų savininkų veiksmai lėmė ginčo buto užliejimą.
2.3. Ginčo žala buvo padaryta vienam iš pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturčių. Dėl to atsakovės atžvilgiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-123/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-123/2009">3K-3-123/2009</a>; 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-421/2017; 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjQzLTEwNzUvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-243-1075/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-243-1075/2022">e3K-3-243-1075/2022</a>).
3. Dublike ieškovė papildomai nurodo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog bandė nustatinėti vamzdynų defektus, vykdė patikras. Nepriklausomai nuo to, kad vandens stovas yra techninėje spintoje, atsakovė privalėjo juos prižiūrėti. Tai, kad daugiau nei prieš šešis mėnesius iki įvykio buvo šauktas butų savininkų susirinkimas, neįrodo, kad atsakovė tinkamai vykdė savo pareigas. Juolab, kad atsakovės minimame susirinkime nesusidarė kvorumas ir atsakovė nepateikė įrodymų, jog šaukė pakartotinį susirinkimą. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kad gyventojai buto informuoti apie stovų būklę.
4. Triplike atsakovė papildomai teigia, kad atsakovei pavesta vykdyti tik namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros funkciją. Dėl to atsakovei negali kilti atsakomybė be kaltės kaip tai numatyta CK 6.266 straipsnio 1 dalyje. Atliekant namo techninę priežiūrą pažeidimų nebuvo nustatyta, taip pat gyventojai neteikė skundų dėl karšto vandens vamzdynų. Teisės aktuose nebuvo numatyta atsakovės pareiga šaukti pakartotinį butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, kai neįvyko 2022 m. balandžio 20 d. susirinkimas. Nesant gyventojų pranešimų dėl karšto vandens vamzdynų pratekėjimo ar remonto, atsakovė neturėjo pagrindo abejoti vamzdynų tvarkingumu ir nustatinėti jų nusidėvėjimo fakto.
k o n s t a t u o j a:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
5. Ištyrus byloje pateiktus rašytinius ir kitus įrodymus (nuotraukas), nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 2 d. iš viršaus buvo užlietas butas (duomenys neskelbtini) (b. l. 13–18). UAB „Grinda“, vykdžiusios avarijos likvidavimo darbus, 2022 m. gruodžio 5 d. rašte nurodyta, kad techninėje spintoje trūko karšto vandens stovas (b. l. 18). Tokie patys duomenys aprašyti ir UAB „Grinda“ lokalizuotų avarijų sąraše (b. l. 43) Iš šių dokumentų turinio aišku, kad techninė spinta, kurioje trūko stovas, yra bute (duomenys neskelbtini).
6. Taip pat nustatyta, kad ieškovė buvo apdraudusi užlietą butą nuo užliejimo (b. l. 8–10). Gavusi pranešimą apie ginčo įvykį, ieškovė įvertino užliejimo metu butui padarytą žalą, pripažino užliejimą draudžiamuoju įvykiu ir išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 1 629,14 Eur draudimo išmoką (b. l. 11). Žalos dydį ieškovė apskaičiavo įvertinusi buto būklei iki užliejimo atstatyti būtinų statybos darbų apimtį. Pagal ieškovės pateiktos lokalinės sąmatos, sudarytos remiantis 2022 m. balandžio mėn. kainomis, duomenis, išskaičiavus besąlyginės išskaitos mokestį ir atsižvelgus į nusidėvėjimą, užliejus ginčo butą faktiškai buvo padaryta 1 598,66 Eur dydžio žala (b. l. 22). Šioje vietoje pažymėtina, kad gindamasi nuo ieškovės reikalavimų, atsakovė žalos fakto ir dydžio neginčija.
7. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad užliejimo metu daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore buvo atsakovė UAB „Verkių būstas“ (b. l. 25). Atsakovė kaip administratorė yra atsakinga už namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, 3 punktas). Nuostatų 7.7 punkte nustatyta, kad, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.
8. Trūkęs karšto vandens stovas kaip karšto vandens sistemos vamzdyno sudedamoji dalis yra namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektas (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas).
9. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo karšto vandens sistemas turi prižiūrėti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229, 20 punkte nustatyta, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas, vadovaudamasis Aprašo 1 priede išvardytų teisės aktų nuostatomis. Atsakovė neneigia, kad turi tokią pareigą.
10. Aprašo 9 punkte nustatyta, kad pagal savo pobūdį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūra (eksploatavimas) apima prevencinės priežiūros, korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo lygius. Aprašo 2 priedo lentelės 1 skiltyje įtvirtinta, kad prevencinė priežiūra, be kita ko, įgyvendinama atliekant kasmetinę ir sezoninę stebėseną. Aprašo 3 priedo 17 lentelės 23 punkte nurodyta, kad karšto vandens sistemos stovų būklės tikrinimas turi būti atliekamas pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per metus.
11. Bendrojo naudojimo objektų būklės priežiūros tikslas, be kita ko, sumažinti avarijų tikimybę ir laiku pastebėti bei likviduoti atsiradusius defektus (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 11 ir 12.2 punktai). Nurodytas tikslas gali būti pasiektas tik tuo atveju, jeigu techninė priežiūra atliekama reguliariai kaip numatyta teisės aktuose, bet ne pagal faktą, gavus pranešimą apie atsiradusį defektą.
12. Pagal šio sprendimo 7, 9–11 punktuose aptartas teisės aktų, reglamentuojančių atsakovės vykdomą administravimo veiklą, nuostatas atsakovė kaip atsakingas asmuo turėjo reguliariai atlikti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), karšto vandens sistemos stovų būklės patikrą, nepriklausomai nuo to, ar gavo, ar ne skundų iš butų ir kitų patalpų savininkų dėl konkrečių karšto vandens sistemos stovų trūkumų. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad iki ginčo įvykio būtų atlikusi daugiabučio namo karšto vandens sistemos stovų, įskaitant trūkusį stovą, būklės patikrą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). O tai reiškia, kad atsakovė nepagrindė, jog vykdė karšto vandens sistemos būklės priežiūrą taip, kaip turėjo tą daryti pagal Apraše nustatytus reikalavimus. Neatlikdama tokių veiksmų, atsakovė objektyviai negalėjo pastebėti stovo defekto ir jį laiku pašalinti.
13. Atsakovės akcentuojama aplinkybė, kad trūkęs stovas yra techninėje spintoje, esančioje konkrečiame bute, yra nesvarbi. Nors remiasi šia aplinkybe, atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad įmonė atliko kokius nors stovo apžiūros darbus, taip pat kad būtų mėginusi apžiūrėti trūkusią stovo vietą, tačiau to įmonei nebūtų pavykę padaryti dėl buto, kuriame yra techninė spinta, savininko ar valdytojo kaltės. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdama ginčus, kilusius panašiomis aplinkybėmis, nuosekliai aiškina, kad faktinė aplinkybė, jog bendrojo naudojimo objekto dalis yra konkrečiame bute, neatleidžia bendrojo naudojimo objektų administratoriaus nuo pareigos prižiūrėti ir šias bendrojo naudojimo objektų dalis (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTExMTQtNjE4LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-1114-618/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-1114-618/2023">e2A-1114-618/2023</a>; 2024 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTMyNy04ODkvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-327-889/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-327-889/2024">e2A-327-889/2024</a>; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTY5MS04NTQvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-691-854/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-691-854/2024">e2A-691-854/2024</a>).
14. Kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovė, be kita ko, pateikė 2022 m. balandžio 20 d. butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) balsavimo raštu protokolą (b. l. 41). Iš pastarojo aišku, kad atsakovė organizavo balsavimą dėl ginčo namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo vamzdynų keitimo. Protokolo 7 punkte pažymėta, kad kvorumo nebuvo. Vadinasi, balsavimas neįvyko. Triplike atsakovės išdėstyti paaiškinimai patvirtina, kad pakartotinio balsavimo atsakovė nerengė.
15. Dėl balsavimo rengimo fakto ieškovė pagrįstai teigia, kad atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kokia informacija butų ir kitų patalpų savininkams prieš balsavimą buvo pateikta apie vandens tiekimo vamzdynų būklę. Tai yra, atsakovė nepagrindė, kad teikė butų ir kitų patalpų savininkams duomenis apie realią karšto vandens sistemos stovų būklę. Antra vertus, balsavimo dėl namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo organizavimas pats savaime nėra reikšmingas sprendžiant dėl to, ar atsakovė tinkamai vykdė daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus pareigas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovė būtų vykdžiusi karšto vandens vamzdyno būklės stebėseną ir atitinkamai reagavusi į jos pokyčius. Tokius veiksmus atsakovė turėjo atlikti nepriklausomai nuo butų ir kitų patalpų savininkų valios.
16. Kaip nurodyta šio sprendimo 6 punkte, buto užliejimo metu buvo padaryta 1 598,66 Eur žala (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
17. Ieškovė įrodė, kad dėl buto užliejimo yra atsakinga atsakovė, kadangi nevykdė trūkusio karšto vandens stovo būklės stebėsenos. Neatlikdama tokių veiksmų, atsakovė pažeidė aptartuose teisės aktuose nustatytas pareigas. Jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi pareigą vykdyti techninę karšto vandens stovo priežiūrą, galima pagrįstai laikyti, kad įmonė būtų galėjusi iki stovo trūkimo nustatyti stovo trūkumus ir imtis priemonių jiems pašalinti bei taip užkirsti žalos atsiradimui ar sumažinti jos dydį. Dėl to, pritariant ieškovės pozicijai, darytina išvada, kad atsakovės neveikimas yra kilusios žalos priežastis.
18. Kiek tai susiję su atsakovės atsikirtimu, kad bendrovei civilinė atsakomybė gali kilti tik kaltės pagrindu, pirmiausia pastebėtina, kad nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, pasireiškę neveikimu – nevykdyta techninė karšto vandens sistemos priežiūra (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Savo neveikimo atsakovė nepateisino ir dėl to yra atsakinga už kilusią žalą (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Dėl to atsakovės teiginiai dėl griežtosios atsakomybės netaikymo yra teisiškai nereikšmingi. Kita vertus, naujausioje ir šioje byloje aktualioje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad administraciniu aktu paskirtam bendrojo naudojimo objektų administratoriui, kaip šių objektų valdytojui, perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą, todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydamas administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, nevykdymą bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTQ2LTQwMy8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-146-403/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-146-403/2024">e3K-3-146-403/2024</a>, 39 punktas). Atlikti karšto vandens sistemos techninę priežiūrą, nustatyti ir šalinti jos trūkumus – užtikrinti privalomąjį statinių priežiūros reikalavimą, atsakovė turėjo nepriklausomai nuo namo butų ir kitų patalpų savininkų valios.
19. Šio sprendimo 2.3 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, kuria remiasi atsakovė, šioje byloje yra neaktuali. Šioje byloje ieškovė kelia atsakovės kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, bet ne kaip vieno iš namo butų ir kitų patalpų savininko atsakomybės klausimą. Dėl to bylų faktinės aplinkybės nesutampa (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 6 dalis).
20. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad ieškovė įrodė, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvo padaryta 1 598,66 Eur dydžio žala, kurią nukentėjusiam asmeniui atlygino ieškovė. Atlyginusi užliejimu padarytą žalą, ieškovę subrogacijos pagrindu įgijo reikalavimo teisę į už žalą atsakingą asmenį (CK 6.1015 straipsnis). Remiantis tuo, ieškovei iš atsakovės kaip asmens atsakingo už atsiradusią žalą priteisiamas 1 598,66 Eur žalos atlyginimas (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą atlyginti žalą per penkiolika dienų ieškovė atsakovei suformulavo 2022 m. lapkričio 29 d. rašte, išsiųstame atsakovei (b. l. 24). Ieškovės pareikšto reikalavimo neteismine tvarka atsakovė nepatenkino. Dėl to ieškovei iš atsakovės priteisiamos ir 114,31 Eur kompensacinės palūkanos, apskaičiuotos nuo 2022 m. gruodžio 15 d. iki 2024 m. vasario 23 d., kai ieškovė kreipėsi į teismą (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis).
21. Už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės ieškovei priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
22. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 36 Eur žyminį mokestį, o už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą – 500 Eur (b. l. 27–29). Pastarosios išlaidos yra pagrįstos ir adekvataus dydžio. Patenkinus ieškinį, nurodytų 536 Eur išlaidų atlyginimas ieškovei priteisiamas iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
23. Išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, neskirstomos, nes jų proceso metu nebuvo patirta.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės UAB „Verkių būstas“ 1 598,66 Eur (tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 66 ct) žalos atlyginimą, 114,31 Eur (šimto keturiolikos eurų 31 ct) palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 536 Eur (penkių šimtų trisdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Linas Virkutis
