Dėl sutartinės baudos ir įstatymų palūkanų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-383/2012

Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS

Procesinio sprendimo kategorija 42.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Europa Bauchemie“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Europa Bauchemie“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Via sportas“ dėl sutarčių nutraukimo, avansų ir nuostolių priteisimo bei pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Via sportas“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Europa Bauchemie“ dėl sutartinės baudos ir įstatymų palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių preliminariųjų sutarčių nutraukimo tvarką ir padarinius, aiškinimo ir taikymo.

Šalių sutartinių santykių atsiradimo pagrindai:

1. Atsakovas UAB „Via sportas“ ir fiziniai asmenys K. P., D. G. 2006 m. birželio 2 d. sudarė preliminariąją buto (projektinis Nr. 05E2) pirkimo–pardavimo sutartį.

Atsakovas UAB „Via sportas“ ir fiziniai asmenys K. P., D. G. 2007 m. spalio 26 d. pasirašė susitarimą dėl 2006 m. birželio 2 d. preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimo.

Atsakovas UAB „Via sportas“, fiziniai asmenys K. P., D. G. ir ieškovas UAB „Europa Bauchemie“ 2007 m. spalio 26 d. pasirašė susitarimą, kuriuo K. P., D. G. perleido ieškovui savo įsipareigojimus bei teises, kylančias iš 2006 m. birželio 2 d. preliminariosios sutarties, o ieškovas tokius įsipareigojimus ir teises priėmė, atsakovui su tuo sutikus.

2. Atsakovas UAB „Via sportas“ ir fiziniai asmenys F. R. G., B. H. B. 2007 m. kovo 28 d. sudarė šešias preliminariąsias butų (butų projektiniai Nr. 05C2, 05D3, 04D3, 04E2, 05B2, 05A3) su požeminėmis automobilių statymo vietomis (vietų Nr. 139, 140, 141, 142, 143, 144) pirkimo–pardavimo sutartis.

Atsakovas UAB „Via sportas“, fiziniai asmenys F. R. G., B. H. B. ir ieškovas UAB „Europa Bauchemie“ 2008 m. birželio 18 d. pasirašė susitarimą, kuriuo F. R. G., B. H. B. perleido ieškovui savo įsipareigojimus bei teises, kylančias iš 2007 m. kovo 28 d. preliminariųjų sutarčių, o ieškovas tokius įsipareigojimus ir teises priėmė, atsakovui su tuo sutikus.

Šių susitarimų pagrindu ieškovas susitarė su atsakovu dėl butų ir automobilio statymo vietų įsigijimo 2006 m. birželio 2 d. ir 2007 m. kovo 28 d. preliminariosiose sutartyse nustatytais terminais bei tvarka.

Pagrindinės pirkimo–pardavimo sutartys nebuvo sudarytos, todėl ieškovas UAB „Europa Bauchemie“ kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė:

1. Nutraukti sudarytas UAB „Europa Bauchemie“ ir UAB „Via sportas“ 2007 m. kovo 28 d. preliminariąsias butų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. PS–05C2; PS–05D3; PS–04D3; PS–04E2; PS–05B2; PS–05A3 ir 2006 m. birželio 2 d. preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PS–05E2 dėl atsakovo UAB „Via sportas“ kaltės.

2. Priteisti ieškovui UAB „Europa Bauchemie“ 710 003,82 Lt pagal 2007 m. kovo 28 d. preliminariąsias butų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. PS–05C2; PS–05D3; PS–04D3; PS–04E2; PS–05B2; PS–05A3 ir pagal 2006 m. birželio 2 d. preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PS–05E2 sumokėtų avansinių įmokų iš atsakovo UAB „Via sportas“.

3. Priteisti iš atsakovo UAB „Via sportas“ 207 799,50 Lt nuostolių atlyginimo.

4. Priteisti iš atsakovo UAB „Via sportas“ 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio sumos, nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas UAB „Via sportas“ iki 2008 m. sausio 1 d. neperdavė atliktų statybos darbų pagal perdavimo–priėmimo aktą; be to, dvigubai padidino pastato aukštį, dėl ko buvo pakeistas preliminariųjų sutarčių dalykas, o preliminariosiose sutartyse nustatyti terminai buvo nukelti. Negalėdamas naudotis pinigais ieškovas negavo palūkanų, patyrė 67 300 Lt nuostolių dėl teisių pagal 2006 m. birželio 2 d. preliminariąją sutartį perėmimo, taip pat 81 100 Lt planuotos nuomos pajamų. Kadangi pastatas iki ieškinio padavimo teismui dienos nebuvo pripažintas tinkamu naudoti, tai ieškovo nuomone, atsakovas už pradelstą laikotarpį ieškovui turi sumokėti 74 000 Lt (preliminariųjų sutarčių 8.5.1 punktas).

Atsakovas UAB „Via sportas“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovo atsakovo naudai priteisti:

1. 191 318,10 Lt sutartinės baudos ir 11 232,94 Lt įstatymų palūkanų, iš viso: 202 551,04 Lt.

2. 15,21 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Jis nurodė, kad ieškovas 2008 m. birželio 18 d. atsisakė pasirašyti atliktų statybos darbų priėmimo–perdavimo aktą dėl neesminių darbų trūkumų, o į 2008 m. rugsėjo 2 d. turėjusį įvykti statybos darbų priėmimą–perdavimą neatvyko.

Preliminariųjų sutarčių 7.1 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai pirkėjai nepasirašo atliktų statybos darbų perdavimo–priėmimo akto, pardavėjas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti sutartį, raštu apie tai įspėjus pirkėją prieš 5 dienas, o pirkėjai įsipareigoja sumokėti pardavėjui sutarties 8.4.2 punkte numatytą 100 000 Lt baudą, kurią pardavėjas turi teisę neginčytinai išskaičiuoti iš pirkėjų sumokėtos pirmosios įmokos. Atsižvelgdamas į ieškovo elgesį, atsakovas 2008 m. rugsėjo 9 d. raštu pranešė ieškovui apie sutarčių nutraukimą nuo 2008 m. rugsėjo 22 d. bei nustatė terminą iki 2008 m. rugsėjo 30 d. 191 318,10 Lt netesyboms sumokėti. Jų iki šiol ieškovas nesumokėjo. Atsakovas teigia, kad netesybų suma susidaro atsižvelgiant į tai, kad ieškovas už kiekvienos iš 7 preliminariųjų sutarčių nutraukimą turi sumokėti po 100 000 Lt baudos, tai iš viso sudaro 700 000 Lt, iš šios sumos išskaičiuojant sumokėtų avansinių įmokų sumas (658 679,82 Lt), o iš avansinių sumų atimant butų rezervavimo mokesčių sumas (149 997,92 Lt), kurios lieka pardavėjui ir negrąžinamos pirkėjui, jeigu preliminarioji sutartis nutraukiama dėl pirkėjo kaltės (Sutarčių 4.5 punktas). Be to, atsakovas prašė priteisti iš ieškovo 11 232,94 Lt palūkanas nuo nesumokėtos netesybų sumos už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. kovo 30 d., t. y. iki priešieškinio pateikimo teismui dienos (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 dalys, 2 straipsnio 1 dalis, CK 6.37 straipsnio 1 dalis).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino ir priteisė iš ieškovo UAB „Europa Bauchemie“ atsakovui UAB „Via sportas“ 149 994,04 Lt sutartinės baudos ir 8 806,64 Lt įstatymų palūkanų, taip pat 11,84 procentų dydžio metinių palūkanų, jas apskaičiuojant nuo teismo priteistos 158 800,68 Lt sumos, už laikotarpį nuo atsakovo priešieškinio priėmimo dienos, t. y. nuo 2009 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nustatė, kad preliminariosios sutartys buvo sudarytos dviejų lygiaverčių juridinių asmenų, profesionalių verslininkų, o pagal šių sutarčių 6.2 papunkčius perdavimo–priėmimo akto pasirašymas yra privalomas. Jeigu bute yra trūkumų, šių sutarčių šalys atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte turi juos išvardyti bei nurodyti trūkumų pašalinimo terminus ir tvarką.

Ieškovas neneigia fakto, kad 2008 m. birželio 18 d. būtent jis atsisakė atsakovo atliktus statybos darbus priimti bei pasirašyti atliktų statybos darbų perdavimo–priėmimo aktą. Ieškovas 2008 m. rugsėjo 2 d. buvo pakviestas atvykti į atliktų statybos darbų perdavimą–priėmimą, tačiau ir tą dieną šis atsisakė pasirašyti atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą. Ieškovo atsisakymas pasirašyti atsakovo aktą grindžiamas tuo, kad atsakovo darbai buvo atlikti su esminiais trūkumais. Teismo nuomone, ieškovo nurodytų defektų pagal jų pobūdį ir apimtis nėra jokio pagrindo pripažinti esminiais, todėl teismas konstatavo, kad pagrindinės Butų ir Parkavimo vietų pirkimo–pardavimo sutartys buvo ne sudarytos ne dėl atsakovo kaltės. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas 2007 m. spalio 26 d. susitarimu dėl teisių ir pareigų perdavimo perėmė pirkėjo teises ir pareigas pagal 2006 m. birželio 2 d. preliminariąją sutartį, kurios 6.2 papunkčiu buvo susitarta, kad pardavėjas (t. y. atsakovas) įsipareigoja iki 2008 m. liepos 1 d. perduoti atliktus darbus pirkėjams (t. y. ieškovui) pagal atliktų statybos darbų perdavimo–priėmimo aktą, o 6.3 papunkčiu susitarta, kad pardavėjas (t. y. atsakovas) įsipareigoja iki 2008 m. gruodžio 31 d. organizuoti pastato pripažinimą, kartu numatant galimybę šį terminą atidėti ne vėliau kaip iki 2009 m. kovo 31 d. Teismas padarė išvadą, kad ieškovui buvo žinomi ne tik nurodyti terminai, bet ir kad šie ieškovui taip pat buvo priimtini; sprendė, kad ieškinyje nurodyto termino iki 2008 m. sausio 1 d. pasibaigimas, priešingai nei teigiama ieškinyje, nedarė esminės įtakos sutarčių šalių teisių ir įsipareigojimų pagal 2007 m. kovo 28 d. ir 2006 m. birželio 2 d. preliminariąsias sutartis vykdymui. Jos buvo galiojančios bei vykdytinos ir po 2008 metų.

Sutarčių vykdytinumą patvirtina ir preliminariųjų sutarčių šalių veiksmai, 2008 m. birželio 18 d. ir 2008 m. rugsėjo 2 d., 2008 m. rugsėjo 11 d. raštai, patvirtinantys ieškovo įsipareigojimų vykdymą pagal preliminariąsias sutartis. Ieškovas siekė ir tebesiekia sudaryti pagrindines Butų pirkimo–pardavimo sutartis, nepripažindamas atsakovo rašto dėl 2007 m. kovo 28 d., 2006 m. birželio 2 d. preliminariųjų sutarčių nutraukimo (T. 2, b. l. 180–181). Tai patvirtina ieškovo 2008 m. rugsėjo 15 d. raštas, kuriuo ieškovas teikia siūlymus dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties projekto sąlygų (T. 2, b. l. 183-184), paties ieškovo teismui kartu su ieškiniu pateiktas ieškovo atstovo A. B. elektroninis susirašinėjimas su atsakovo atstove G. Š. dėl 2007 m. kovo 28 d. preliminariųjų sutarčių pakeitimo variantų (T. 1, b. l. 93). Be to, byloje pareikšto ieškinio pirmuoju reikalavimu ieškovas reikalauja nutraukti 2007 m. kovo 28 d., 2006 m. birželio 2 d. preliminariąsias sutartis dėl atsakovo kaltės. Šie ieškovo veiksmai, teismo nuomone, akivaizdžiai prieštarauja ieškovo pozicijai, kad terminas pagrindinėms Butų ir Parkavimo vietų pirkimo–pardavimo sutartims sudaryti pagal 2007 m. kovo 28 d. preliminariąsias sutartis pasibaigė 2008 m. sausio 1 d.

Dėl statinio aukščio teismas vadovavosi liudytojo D. V. parodymais (T. 3, b. l. 80–91), kad ieškovui buvo sakyta apie tai, jog ateityje statinio aukštis gali būti didinamas. Be to, 2008 m. birželio 18 d., 2008 m. rugsėjo 2 d. ieškovas atsisakė priimti atsakovo perduodamus statybos darbus tik tuo pagrindu, kad, ieškovo nuomone, atlikti darbai turi esminių defektų. Ieškovo 2008 m. rugsėjo 15 d. raštas ir kartu su juo atsakovui pateikta ieškovo siūloma pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties versija (T. 3, b. l. 185–194), pirmosios instancijos teismo nuomone, įrodo ieškovo pasirengimą sudaryti pagrindines sutartis, jeigu būtų susitarta dėl ieškovo nuostolių, susijusių su statinio aukščio didinimo statybos darbų atlikimu, atlyginimo. Ieškovo 2008 m. spalio 10 d. rašto (T. 2, b. l. 178–179) turinys taip pat patvirtina, kad ieškovui statybos darbai, susiję su statinio aukščio didinimu, iš esmės neturi lemiamos įtakos ieškovo valiai įsigyti butus ir parkavimo vietas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir įvertindamas tai, kad atsakovas 2008 m. rugsėjo 9 d. pranešimu (T. 1, b. l. 134) vienašališkai nuo 2008 m. rugsėjo 22 d. nutraukė preliminariąsias sutartis, o šio vienašalio sutarčių nutraukimo ieškovas neginčija, teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstą ieškinio reikalavimą nutraukti preliminariąsias sutartis dėl atsakovo kaltės. Be to, teismas konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovui 207 799,50 Lt nuostoliams atlyginti, nes byloje neįrodyta ir nenustatyta, kad pagrindinės butų ir parkavimo vietų pirkimo–pardavimo sutartys nebuvo sudarytos dėl atsakovo kaltės, o vienašalio sutarčių nutraukimo ieškovas neginčija.

Teismas tenkino atsakovo priešieškinį dėl 149 994,04 Lt sutartinės baudos dalies ir 8 806,64 Lt įstatymų palūkanų priteisimo. Teismas nurodė, kad preliminariųjų sutarčių 7.1 papunktis suteikė pardavėjui (t. y. atsakovui) teisę vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nutraukti šias sutartis, jeigu pirkėjai (t. y. ieškovas) nepasirašo atliktų statybos darbų perdavimo–priėmimo akto, o pirkėjai (t. y. ieškovas) įsipareigoja sumokėti sutarties 8.4.2 papunktyje nustatytą 100 000 Lt dydžio baudą (CK 6.71, 6.72 straipsniai). Byloje nustatyta, kad ieškovas atsisakė pasirašyti statybos darbų perdavimo–priėmimo aktus. Pagal preliminariųjų sutarčių 8.4.2 papunktį pirkėjai sutinka, kad 100 000 Lt baudą pardavėjas turi teisę neginčytinai išskaičiuoti iš pirkėjų sumokėtos pirmosios įmokos, kuri buvo aptarta ginčo šalių sudarytų preliminariųjų sutarčių 5.1 papunktyje. Pagal šių sutarčių 5.1 papunktį, jeigu pirkėjai buvo sudarę su pardavėju sutartį dėl paslaugų, susijusių su nekilnojamojo turto pirkimu, suteikimo (rezervavimo sutartį), tai mokėjimas pagal rezervavimo sutartį užskaitomas kaip pirmosios įmokos dalis, tačiau preliminariųjų sutarčių 8.4.7 papunktyje aiškiai nustatyta, kad nutraukus sutartį 7.1 papunkčio pagrindu sumokėta pagal rezervavimo sutartį suma pirkėjams negrąžinama. Atsakovui pagal 2006 m. balandžio 12 d., 2006 m. birželio 2 d., 2007 m. kovo 28 d. rezervavimo sutartis buvo sumokėta 159 997,92 Lt, todėl teismas sprendė, kad ši suma, vadovaujantis preliminariųjų sutarčių 8.4.7 papunkčio nuostata, atsakovui sutarčių 7.1 papunkčio pagrindu vienašališkai nutraukus sutartis, ieškovui neturi būti grąžinama, nes atsakovas šiuo atveju neturi prievolės grąžinti ieškovui šio sumokėtą 159 997,92 Lt rezervavimo mokestį. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pagal 2007 m. kovo 28 d., 2006 m. birželio 2 d. preliminariąsias sutartis atsakovui buvo sumokėta bendra 550 005,91 Lt pirmosios (avansinės) įmokos suma. Kadangi atsakovas pagal preliminariųjų sutarčių 7.1, 8.4.2 papunkčius turi teisę reikalauti iš ieškovo bendros 700 000 Lt dydžio baudos sumokėjimo, o ieškovas – teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti 550 005,91 Lt sumokėtą pirmąją įmoką, tai teismas darė išvadą, jog atsakovas netenka pareigos grąžinti ieškovui šio sumokėtą 550 005,91 Lt pirmosios (avansinės) įmokos sumą, kuri išskaičiuotina iš baudos. Dėl šių priežasčių teismas netenkino ieškovo ieškinio reikalavimo priteisti 710 003,82 Lt atsakovui ieškovo sumokėtų avansinių įmokų. Ieškovo pagal pirmiau nurodytas preliminariąsias sutartis priklausanti sumokėti atsakovui bendra baudos suma – 700 000 Lt viršija ieškovo atsakovui sumokėtą bendrą 550 005,91 Lt pirmosios įmokos sumą, todėl teismas sprendė, kad priešieškiniu atsakovas visiškai pagrįstai reikalauja priteisti iš ieškovo 149 994,04 Lt, kaip ieškovui priklausančios sumokėti pagal 2007 m. kovo 28 d., 2006 m. birželio 2 d. preliminariųjų sutarčių 7.1, 8.4.2 papunkčius baudos dalį.

Dėl netesybų dydžio mažinimo teismas nurodė, kad ieškovas to niekaip nemotyvavo. Be to, teismas pažymėjo, kad preliminariąsias sutartis sudarė du iš esmės lygiaverčiai profesionalūs verslininkai, o esant sudėtingai situacijai nekilnojamojo turto rinkos srityje, kai būsto kainos nuolat mažėja, yra suvaržytos ne tik atsakovo galimybės gauti tą ekonominę naudą (pelną), kurį buvo planuojama gauti, sudarant su ieškovu preliminariąsias sutartis, bet ir apskritai butus ir parkavimo vietas parduoti kitiems asmenims, įvertinus itin sumažėjusią didelės vertės nekilnojamojo turto paklausą. Šiame kontekste teismas taip pat įvertino sutartinės prievolės vertę – bendra kaina viršijo 3,7 mln. Lt sumą, o sutartinės baudos dydžiai nesiekia nė 20 proc. butų ir parkavimo vietų tarp ginčo šalių sulygtos sutartinės kainos, todėl teismas laikė, kad preliminariosiose sutartyse nustatytos netesybos nėra aiškiai per didelės ir jas mažinti nėra pagrindo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte yra nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl netesybų priteisimo. Atsakovas 2008 m. rugsėjo 9 d. pranešimu nustatė ieškovui terminą iki 2008 m. rugsėjo 30 d. sumokėti sutartinės baudos dalį. Ieškovui nurodytu terminu atsakovo reikalaujamos sutartinės baudos nesumokėjus, teismas darė išvadą, kad atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovo sutartyje nustatytą baudą senaties termino eiga prasidėjo 2008 m. spalio 1 d., o baigėsi 2009 m. kovo 31 d. (CK 1.119 straipsnio 2 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė ieškovo argumentus dėl ieškinio senaties termino, atsakovui pareiškiant priešieškinį, praleidimo, nes atsakovas priešieškinį pateikė teismui 2009 m. kovo 31 d., t.y. nepraleidęs CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyto ieškinio senaties termino.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis ieškinys atmestas, o priešieškinis patenkintas ir dėl šių dalių priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui UAB „Europa Bauchemie“ iš atsakovo UAB „Via sportas“ 10 003,82 Lt bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 2009 m. kovo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priešieškinį atmetė; kitą teismo sprendimo dalį (dėl priešieškinio reikalavimo dalies atsisakymo priėmimo ir dalies žyminio mokesčio grąžinimo atsakovui) paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šalių veiksmus (dalyvavimą 2008 m. birželio 18 d. vykusiame atliktų statybos darbų priėmime–perdavime, organizuojant 2008 m. rugsėjo 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimą, šalių susirašinėjimą dėl pagrindinių butų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo, 2007 m. spalio 26 d. susitarimą, pagal kurį vieno iš ieškovo ketintų įsigyti buto, esančio tame pačiame aukšte, kaip ir dalis kitų ieškovo ketintų įsigyti butų, priėmimas–perdavimas buvo numatytas iki 2008 m. liepos 1 d., ir kt. padarė išvadą, kad iki 2008 m. rugsėjo 9 d. tokia prievolė nepasibaigė.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ginčo šalims 2008 m. rugsėjo 26 d. vedant derybas žodžiu dėl preliminariųjų sutarčių nutraukimo ir nesant aiškiai išreikšto raštiško šalių susitarimo dėl jų nutraukimo, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas – profesionalus verslininkas, atstovaujamas profesionalių atstovų – advokatų, negalėjo pagrįstai tikėtis, jog žodiniai pareiškimai bus įgyvendinti vėliau.

Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl vienašalio preliminariųjų sutarčių nutraukimo teisėtumo, nepasirašius darbų priėmimo–perdavimo aktų, nurodė, kad pagal preliminariųjų sutarčių 6.2 punktą atliktų statybos darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymas buvo privalomas (nors ir nurodant pastebėtus defektus ar trūkumus), o ieškovo prašymas sustabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėta Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme civilinė byla pagal ieškovo ieškinį dėl prievolės sudaryti pagrindines sutartis pripažinimo pasibaigusia ir preliminariųjų sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu buvo atmestas.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino pareikšti ieškinius dėl netesybų, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad senaties termino eiga prasidėjo nuo 2008 m. spalio 1 d., nes būtent tada atsakovas turėjo realų pagrindą manyti, jog ieškovas neketina mokėti preliminariųjų sutarčių 8.4.2 punkte nustatytų netesybų, o iki 2008 m. spalio 1 d. buvo šalinami ieškovo nurodyti defektai, nustatytas terminas netesyboms sumokėti.

Teisėjų kolegija, vertindama netesybų dydį, konstatavo, kad pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį netesybos negali būti mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės neįvykdymo, o pagal atsakovo pateiktus duomenis (UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas 2011 m. kovo 15 d. turto vertinimo ataskaita, atsakovo ir TŪB „Energija“ 2009 m. rugsėjo 29 d. pirkimo–pardavimo sutartis, atsakovo 2011 m. gegužės 3 d. pažyma dėl atsakovo sumokėtų palūkanų AB SEB bankui už naudojimąsi kreditu, atsakovo 2011 m. gegužės 3 d. pažyma dėl atsakovo valstybei sumokėto nekilnojamojo turto mokesčio dydžio apskaičiavimo, atsakovo 2011 m. gegužės 3 d. pažyma dėl atsakovo pridėtinės vertės mokesčio valstybei apskaičiavimo nagrinėjamu atveju galimi atsakovo nuostoliai dėl pagrindinių butų pirkimo–pardavimo sutarčių su ieškovu nesudarymo yra daug didesni nei preliminariųjų sutarčių 8.2 punkte nustatytos netesybos, todėl jas mažinti nebuvo pagrindo.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovo sumokėta suma atsakovui padengia 700 000 Lt taikytinas netesybas ir jas viršija, todėl kolegija priešieškinį atmetė, o ieškinį tenkino iš dalies, priteisdama ieškovui iš atsakovo 10 003,82 Lt kaip pirmųjų įmokų pagal preliminariąsias sutartis dalį, atskaičius sutartines netesybas (preliminariųjų sutarčių 8.4.2 punktas).

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl CK 6.165 straipsnio 1 dalies ir CK 6.193 straipsnio taikymo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.156 straipsnio 1 dalį, pagal kurią šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šiame kodekse nenurodytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, bei 6.333 straipsnio 1 ir 4 dalis, pagal kurias pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suteikė pirkėjui (nagrinėjamoje byloje – statytojui) teisę priversti pirkėją priimti ir įsigyti iš pardavėjo pirkėjo lūkesčių ir netgi viešosios teisės reikalavimų, skirtų užtikrinti asmens sveikatą ir gyvybę, neatitinkantį objektą.

Preliminariųjų sutarčių pakeitimai privalėjo būti įforminti rašytine forma. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai nurodė, kad preliminariąją sutartį šalis vienašališkai gali pakeisti konkliudentiniais veiksmais, neįforminant pakeitimo rašytine forma. Teismui neteisingai aiškinant preliminariąsias sutartis (CK 6.193 straipsnis) bei nenustatant tikrųjų sutarties šalių ketinimų, nebuvo išaiškintas tikrasis sutarčių turinys ir sutarties šalių valia prieš ir po sutarčių sudarymo.

Nagrinėjamoje byloje Preliminariųjų sutarčių 6.4 punkte nurodyta, kad pagrindinės butų pirkimo–pardavimo sutartys turėjo būti sudarytos per dešimt dienų nuo atliktų statybos darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo, t. y. terminas pagrindinėms sutartims sudaryti buvo susietas su atliktų statybos darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu bei dešimties dienų terminu, per kurį atsakovas ir ieškovas atsakovo nurodytu laiku privalėjo nuvykti pas notarą ir pasirašyti pagrindines sutartis. Iki 2008 m. spalio 26 s. susitarimo dėl Preliminariosios sutarties Nr. PS-05E2 pakeitimo sudarymo Preliminariojoje sutartyje Nr. PS-05E2 buvo sulygti terminai: darbų perdavimas turėjo įvykti po 2006 m. spalio 1 d. (sutarčių 6.2 punktas); buto apdailos darbai turėjo būti baigti iki 2007 m. vasario 28 d. (7.10 punktas). 2008 m. spalio 26 d. susitarimo pagrindu buvo pakeisti sutarčių 6.2 punktai, įtvirtinant konkretų terminą, iki kurio turėjo būti pasirašytas atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas, t. y. susitarimu susitarta, jog darbų perdavimas turėjo įvykti iki 2008 m. liepos 1 d. (Susitarimo 1 punktas). Kasatoriaus teigimu, pagal Preliminariąją sutartį Nr. PS-05E2, pagrindinė sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2008 m. liepos 11 d., t. y. suėjus dešimties dienų terminui (6.4 punktas) nuo maksimalios termino pasirašyti atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą pabaigos – 2008 m. liepos 1 d.

Kasatorius nurodo, kad, sutartyse nesant nustatyto termino pagrindinėms pirkimo–pardavimo sutartinis sudaryti, prievolė sudaryti pagrindines sutartis pasibaigė 2008 m. kovo 28 d., suėjus vieneriems metams nuo preliminariųjų sutarčių sudarymo. Kadangi pagal preliminariųjų sutarčių 6.4 punktą pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaroma per dešimt dienų nuo atliktų statybos darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos, tai laikytina, kad terminas atliktiems statybos darbams perduoti buvo apibrėžtas Sutarčių 6.2 punkte, ir atlikti darbai atsakovo ieškovui turėjo būti perduoti po 2007 m. rugsėjo 1 d. Taigi, statybos darbus atsakovas ieškovui turėjo perduoti nuo 2007 m. rugsėjo 2 d., o pagrindinės pirkimo–pardavimo sutartys turėjo būti sudarytos per dešimt dienų nuo statybos darbų perdavimo atliktų statybos darbų perdavimo–priėmimo akto pagrindu.

Sutarčių 7.10 punkte įtvirtinta ieškovo pareiga atlikti buto apdailos darbus iki 2008 m. sausio 1 d., t. y. buto apdailos darbus ieškovas privalėjo pradėti atlikti nuo statybos darbų perdavimo akto pasirašymo dienos. Aiškinant sutartis pagal sisteminį sutarties aiškinimo metodą bei nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus ir valią, atsižvelgtina į tai, kad šalys pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis ketino sudaryti iki būtinosios apdailos darbų pabaigos, t. y. iki 2008 m. sausio 1 d. Pagal preliminariųjų sutarčių 7.3 punktą ieškovas, pasirašydamas pagrindines buto ir parkavimo vietų pirkimo–pardavimo sutartis, kaip vieną šių sutarčių priedų privalėjo pasirašyti ir būtinosios apdailos minimalius reikalavimus, tai reiškia, kad pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis šalys ketino pasirašyti iki būtinosios apdailos darbų pabaigos. Pagal CK 1.117 straipsnio 2 dalį terminas gali būti apibrėžiamas ir nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti. Remiantis šia nuostata, sandoryje įtvirtinus terminą, priklausomą nuo teisinių santykių dalyvių valios, tokios sandorio sąlygos negali būti laikomos apibrėžiančiomis terminą – nuo asmens valios priklausantis įvykis negali būti laikomas įvyksiančiu neišvengiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JLA“ v. Z. T. K., bylos Nr. 3K-3-295/2010). Kadangi nagrinėjamu atveju terminas pagrindinėms sutartims sudaryti buvo apibrėžtas įvykiu, priklausiusiu nuo atsakovo valios, tai reiškia, kad sutarčių 6.4 punkte nebuvo įtvirtinta termino, apibrėžiančio pagrindinių sutarčių sudarymo momentą. Vertinant, kad šalys nebuvo sutarusios tikslaus termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, ieškovo teisės turėjo būti ginamos pripažįstant vienerių metų termino pagrindinėms pirkimo–pardavimo sutartims sudaryti privalomumo (CK 6.165 straipsnio 3 dalis), t. y. pagrindinės pirkimo–pardavimo sutartys turėjo būti sudarytos iki 2008 m. kovo 28 d.

Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovas savo veiksmais pratęsė terminą pagrindinėms sutartims sudaryti, netinkamai taikė CK 1.73, 6.165 ir 6.193 straipsnius, pažeidė CPK 176, 185 straipsnius, nukrypo nuo teismų praktikos. Kasatoriaus teigimu, jo veiksmai dalyvaujant 2008 m. rugpjūčio 18 d. atliktų darbų perdavime, 2008 m. rugsėjo 2 d. organizuojant faktinių aplinkybių konstatavimą, derantis su atsakovu ir su juo susirašinėjant, neišreiškė ieškovo valios pratęsti terminą pagrindinėms sutartims sudaryti, nes jis tai atliko vadovaudamasis Preliminariosiose sutartyse įtvirtintomis teisėmis. Be to, atsakovas darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymą suorganizavo ne tik pasibaigus Sutarčių 6.2, 7.10 punktuose įtvirtintam terminui, tačiau ir suėjus vienerių metų terminui pagrindinėms pirkimo–pardavimo sutartims sudaryti. Kadangi po 2008 m. kovo 28 d. pasibaigė tik prievolė sudaryti pagrindines sutartis, o pačios sutartys galiojo, įskaitant, bet neapsiribojant, suteikdamos ieškovui teisę reikalauti grąžinti sumokėtas avansines įmokas, tolimesniuose santykiuose su atsakovu ieškovas vedė naujas derybas tardamasis su atsakovu dėl naujų terminų pagrindinėms sutartims sudaryti, naujų pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų, statybos darbų atlikimo terminų, be to, rūpinosi atsakovui pervestomis avansinėmis įmokomis, jų panaudojimu bei susigrąžinimo galimybėmis, t. y. ieškovas tęsė ikisutartinius santykius, siekdamas sureguliuoti ginčo šalių tarpusavio santykius užkertant kelią atsakovui piktnaudžiauti jo padėtimi, ir byloje esantys įrodymai patvirtino ieškovo valią, jog sutartyse įtvirtintas terminas pagrindinėms sutartims sudaryti pasibaigė 2008 m. kovo 28 d. (Sutarčių pakeitimo projektai patvirtino ieškovo siekį įtvirtinti naują terminą pagrindinėms sutartims sudaryti ir statybos darbams atlikti; 2008 m. rugsėjo 11 d. ieškovo raštas pagrindė jo poziciją, kad, pasibaigus prievolei pagrindinėms sutartims sudaryti, Sutartys galiojo, ieškovas, kviesdamas atsakovo atstovus atvykti derybų, siekė jas vesti ir nustatyti naujas pagrindinių pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygas, kuriose aiškiai ir nedviprasmiškai sureguliuotų šalių santykius; ieškovo 2008 m. rugsėjo 15 d. ir 2008 m. spalio 10 d. raštai, liudytojų parodymai dėl 2008 m. rugsėjo 26 d. vykusių derybų neginčijamai patvirtino, kad, pasibaigus Sutartyse nustatytam terminui pagrindinėms pirkimo–pardavimo sutartims sudaryti, ieškovas derėjosi su atsakovu dėl visiškai naujų sutarčių sąlygų).

Ieškovas, 2008 m. birželio 18 d. sudarydamas trišalį susitarimą su B. H. B. ir F. R. G., negalėjo išreikšti valios dėl termino pagrindinėms sutartims sudaryti pratęsimo; susitarimas buvo sudarytas siekiant perimti teises ir pareigas, kurios galiojo pasibaigus terminui pagrindinėms pirkimo–pardavimo sutartims sudaryti; ieškovas negalėjo perimti prievolės sudaryti pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis ir susitarimu pratęsti jos termino, nes pagal CK 6.3 straipsnio 4 dalį neturėjo tokios galimybės – prievolei sudaryti pagrindines sutartis pasibaigus 2008 m. kovo 28 d., ši prievolė negalėjo būti perleista ieškovui, nes trišalio susitarimo metu ji paprasčiausiai nebeegzistavo (CK 6.124 straipsnis, 6.3 straipsnio 4 dalis, 6.165 straipsnis). Ginčo sutarčių šalys nepasirašė dokumento, nustatančio naują terminą pagrindinėms sutartims sudaryti ir turinčio teisinę galią reguliuoti šalių tarpusavio santykius bei galinčio įtvirtinti jų valią. Bylą nagrinėjusiems teismams konstatavus, kad tarp ieškovo ir atsakovo iki 2008 m. kovo 28 d. nebuvo sudaryta rašytinių Sutarčių pakeitimų, kurių pagrindu galėjo būti pakeistas terminas pagrindinėms sutartims sudaryti, nebuvo pratęstas terminas prievolei sudaryti pagrindines sutartis. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai sprendė, kad prievolė sudaryti pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis galiojo iki atsakovas nutraukė sutartis. Tokia teismų išvada neatitinka CK 6.165 ir 6.193 straipsnių bei teismų praktikos.

2. Dėl CK 6.333 straipsnio 1 ir 4 dalių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad pagrindinės pirkimo–pardavimo sutartys nebuvo sudarytos dėl ieškovo kaltės, netinkamai taikė CK 6.165, 6.193 straipsnius, pažeidė CPK 185 straipsnį.

Teismas, konstatavęs, kad ieškovas, atsisakęs priimti statybos darbus, pažeidė sutarčių 6.2 punkte įtvirtintą pareigą priimti darbus nepaisant to, kad šie turėjo esminių defektų, nepagrįstai sprendė, kad atsakovas teisėtai nutraukė preliminariąsias sutartis dėl ieškovo kaltės. Kasatoriaus teigimu, jis, nepriimdamas netinkamai atliktų darbų, elgėsi kaip atidus ir rūpestingas teisinių santykių dalyvis, siekiantis apsaugoti save ir trečiuosius asmenis, nes atsakovo tuo metu atlikti statybos darbai, kuriuos jis ketino perduoti ieškovui, neatitiko tuo metu galiojusių statybą reglamentuojančių techninių reikalavimų; be to, ieškovas, net ir priėmęs netinkamai atliktus darbus, nebūtų galėjęs pradėti butų apdailos darbų. Juolab kad pardavėjui nesukūrus pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties objekto, tenkinančio pirkėjo lūkesčius, pirkėjas negali būti įpareigotas sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Kadangi nagrinėjamoje byloje pagrindinių sutarčių objektas buvo ne tik tinkamai pastatyti butai, tačiau ir tinkamai atlikti darbai, tai ieškovui buvo svarbus būtent toks objektas, nes jis ketino nuomoti butus tretiesiems asmenims ir už nuomą gauti pinigus. 2008 m. birželio 18 d. statybos darbai dar nebuvo atlikti, siekiamas įsigyti objektas neatitiko ne tik elementarių ieškovo lūkesčių, bet ir pažeidė viešosios teisės reikalavimus, kurių nesilaikymas kėlė riziką žmonių sveikatai ir gyvybei. Taigi, atsakovas neįvykdė pareigos net vėluodamas atlikti butų statybos darbus, pažeidė tiek savo įsipareigojimus potencialiems pirkėjams, tiek jų teisėtus lūkesčius. Dėl to ieškovas (net ir pagal sutarčių 6.2 punktą) neturėjo pareigos perimti statybos darbų, kurių perėmimas lėmė pagrindinės sutarties sudarymą nesant sukurto pagrindinės sutarties objekto, tenkinančio ieškovo lūkesčius (CK 1.5, 6.38, 6.58 straipsniai, CPK 185 straipsnis).

3. Dėl CPK 185 straipsnio pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad ieškovas 2008 m. birželio 25 d. raštu kreipėsi į atsakovą, nurodydamas visus 2008 m. birželio 18 d. nustatytus statybos darbų trūkumus; atsakovas 2008 m. liepos 18 d. raštu pripažino objekto apžiūros metu nustatytus darbų trūkumus ir nurodė, kad, pašalinęs ieškovo nustatytus trūkumus, kvies ieškovą pakartotinai priimti atliktus darbus, tačiau tokio pranešimo atsakovas vėliau nebepateikė ir neįrodė jį pateikęs; po apsikeitimo raštais toliau vyko šalių bendravimas telefonu ir elektroniniu paštu; ieškovo ir atsakovo atstovai derino 2008 m. birželio 18 d. nustatytų statybos darbų trūkumų pašalinimo terminus ir darbų priėmimo–perdavimo aktų projektus. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas, nepaisydamas deklaruoto trūkumų mažareikšmiškumo, pripažino šiuos trūkumus, tačiau vengė juos taisyti. Be to, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtino, kad atsakovas 2008 m. rugsėjo 2 d. nebuvo atlikęs statybos darbų pagal Preliminariųjų sutarčių Priedą Nr. 3. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad ikisutartiniai santykiai pasibaigė dėl ieškovo kaltės, pažeidė CK 6.165 straipsnį ir CPK 185 straipsnį, nes byloje esančių įrodymų visuma patvirtino, kad ieškovas pagrįstai nepriėmė statybos darbų, atsakovas neteisėtai nutraukė tarp šalių susiklosčiusius ikisutartinius-derybinius santykius ir jų metu elgėsi nesąžiningai. Atsakovui 2008 m. rugsėjo 9 d. raštu nutraukus preliminariąsias sutartis, ieškovas siekė ginčą išspręsti taikiai, 2008 m. rugsėjo 26 d. inicijavo derybas, tačiau atsakovui atsisakius atsižvelgti į teisėtus ieškovo interesus bei koreguoti pagrindinių pirkimo–pardavimo sutarčių turinį, atsakovas pasiūlė nutraukti pasirašytas preliminariąsias sutartis bei įsipareigojo grąžinti ieškovui sumokėtas avansines įmokas, taip pat įsipareigojo iki 2008 m. rugsėjo 29 d. pranešti ieškovui, kada bus grąžintos avansinės įmokos, tačiau nustatytu terminu jokios informacijos nepateikė. Kadangi preliminariųjų sutarčių nustatyta tvarka ieškovas neturėjo pareigos pasirašyti priėmimo–perdavimo aktų, tai atsakovas neturėjo teisinio pagrindo vienašališkai nutraukti preliminariąsias sutartis ir reikalauti atlyginti baudą ir nuostolius sutarčių 7.1 ir 8.4.7 punktų pagrindu.

4. Dėl CK 6.245 straipsnio ir 6.258 straipsnio 3 dalies pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias netesybas ir jų mažinimo taisykles (CK 6.245 straipsnio 1, 3 dalys, 6.258 straipsnio 3 dalis), pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Kasatoriaus teigimu, preliminariosios sutartys pasibaigė dėl atsakovo kaltės, todėl šis neturėjo teisės remtis sutarčių 8.4.2 punktu, suteikiančiu jam teisę išskaičiuoti netesybas iš sumokėtų avansinių įmokų. Nuostoliais nelaikytinas butų rinkos vertės sumažėjimas ir tai negali būti pagrindas pripažinti, kad atsakovas patyrė nuostolių dėl preliminariųjų sutarčių nutraukimo ir pagrindinių sutarčių nesudarymo. Atsakovo prievolė mokėti AB SEB bankui palūkanas taip pat nesusijusi su ieškovo įsipareigojimų vykdymu – ieškovas nėra šios kredito sutarties šalis, todėl negalėjo būti atsakingas už atsakovo pagal kredito sutartį AB SEB bankui sumokėtų palūkanų grąžinimą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsakovo nuostoliais pripažino atsakovo sumokėtus 28 388,17 Lt nekilnojamojo turto mokesčio bei 108 305,67 Lt pridėtinės vertės mokesčio. Atsakovo pareiga sumokėti PVM bei nekilnojamojo turto mokestį atsirado Pridėtinės vertės bei Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymų pagrindu ir niekaip nesusijusi su ginčo sutarčių nutraukimu.

5. Dėl CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), neteisingai sprendė, kad ieškinio senatis pareikšti reikalavimams dėl netesybų prasidėjo nuo 2008 m. spalio 1 d., t. y. pasibaigus atsakovo 2009 m. rugsėjo 9 d. pranešime nustatytam terminui netesyboms sumokėti. Kasatoriaus teigimu, statybos darbų perdavimas įvyko 2008 m. birželio 18 d., atsakovas patvirtino, kad jo teisės buvo pažeistos šią dieną, todėl laikytina, kad apie neva savo teisės pažeidimą jis sužinojo 2008 m. birželio 18 d., o ne pasibaigus atsakovo pranešime nurodytam terminui sumokėti netesybas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Atsakovo teisė reikalauti sumokėti netesybas pagal Preliminariųjų sutarčių 7.1 punktą yra išvestinė teisė, kylanti iš atsakovo sutartinių teisių pažeidimo, t. y. teisės pažeidimas, suteikiantis teisę į netesybas, yra ne atsisakymas jas sumokėti, o pažeidimas, kurio pagrindu yra įgyjama teisė į netesybas. Net jei pripažinus, kad atsakovas turėjo teisę prisiteisti netesybas, ieškinio senatis pareikšti ieškinį dėl netesybų priteisimo pasibaigė 2008 m. gruodžio 18 d., o priešieškinį atsakovas pareiškė 2009 m. kovo 30 d.

6. Dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nustatančias teismo pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (CPK 263 straipsnis). Vilniaus miesto 3–iajam apylinkės teismui pareikštas kasatoriaus ieškinys atsakovui dėl prievolės sudaryti pagrindines sutartis pripažinimo pasibaigusia ir preliminariųjų sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Ši byla (Nr. 2-640-862/2012) nagrinėjama iki šiol, todėl kasatorius mano, jog buvo tikslinga pirmosios ir apeliacinės instancijų teismams sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, nes Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nenagrinėjo preliminariųjų sutarčių nutraukimo teisėtumo klausimo, apsiribojo teiginiu, kad, ieškovui neginčijant preliminariųjų sutarčių nutraukimo teisėtumo, nebuvo pagrindo tenkinti ieškovo prašymą pripažinti sutartis nutrauktoms dėl atsakovo kaltės. Kasatoriaus teigimu, tiek nagrinėjamoje byloje, tiek ir Vilniaus miesto 3–iajame apylinkės teisme iškeltoje civilinėje byloje pareikšti labai glaudžiai susiję reikalavimai: Vilniaus miesto 3–iajame apylinkės teisme iškeltoje civilinėje byloje pripažinus ieškovo reikalavimų pagrįstumą, būtų konstatuota, kad atsakovas neturėjo teisės nutraukti preliminariųjų sutarčių. Tokiu atveju būtų patvirtintas atsakovo priešieškinio ir teisės į netesybas nepagrįstumas, taip pat netinkamas atsakovo pareigų pagal preliminariąsias butų pirkimo–pardavimo sutartis vykdymas ir jo nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose. Atsakovo veiksmų teisėtumas nutraukiant preliminariąsias sutartis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi šioje byloje negali būti nustatyti faktai, susiję su preliminariųjų sutarčių nutraukimu ir turintys esminę reikšmę konstatuojant atsakovo kaltę bei ieškovo reikalavimų šioje byloje pagrįstumą.

7. Dėl CPK 329 straipsnio pažeidimo. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nemotyvuotą teismo sprendimą, pažeidė CPK 329 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 4 punktą, nes nenagrinėjo ir nemotyvavo, kodėl pripažino nepagrįstais ieškovo baigiamojoje kalboje nurodytus motyvus dėl atsakovo patirtų nuostolių nepagrįstumo.

Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo, kad kasacinio skundo argumentai, susiję su sutarčių aiškinimu nustatant, kada baigėsi terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, yra fakto klausimai, skunde nenurodyta jokių teisinių argumentų, susijusių su CK 6.193 straipsnio taikymu. Ginčo šalių santykiams kvalifikuoti esminę reikšmę turi CK 6.165 straipsnio 4 dalis, pagal kurią, nesudarius pagrindinės sutarties per nustatytą terminą, atsakomybė taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį. Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas nepagrįstai atsisakė pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktus, todėl, dėl ieškovo kaltės nesudarius pagrindinės sutarties, šiam kilo pareiga atlyginti nuostolius. Atsakovo atliktų darbų priėmimas–perdavimas vyko 2008 m. birželio 18 d., statinys pripažintas tinkamu naudoti 2009 m. kovo 30 d., t. y. nepažeidžiant sutartyje nustatytų terminų. Kasaciniame skunde taip pat nėra argumentų, kodėl ieškovas pasirašė 2008 m. birželio 18 d. susitarimą, jeigu, ieškovo manymu, pagrindinės sutartys turėjo būti sudarytos iki 2008 m. sausio 1 d. arba 2008 m. kovo 28 d. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas iki 2008 m. birželio 18 d. reiškė pretenzijas atsakovui dėl perduotinų darbų. Aiškinant preliminariųjų sutarčių 6.2, 6.4 ir 7.3 punktus, darytina išvada, kad atliktų statybos darbų priėmimo–perdavimo nebuvimas ar pirkėjo atsisakymas tokį dokumentą pasirašyti yra kliūtis pagrindinei sutarčiai sudaryti. Ieškovas byloje neginčijo, kad atsakovas jį laiku informavo apie atliktų statybos darbų priėmimą–perdavimą, tik nurodo, kad statybos darbai buvo atlikti su trūkumais. Juolab kad pagal CK 6.183 straipsnio 2 dalį viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis šio straipsnio 1 dalyje nustatyta sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas CK 6.183 straipsnio 2 dalį, numatė galimybę atitinkamus sutarties šalių konkliudentinius veiksmus kvalifikuoti kaip pakankamą pagrindą pakeisti rašytinę sutartį net ir tais atvejais, kai rašytinėje sutartyje yra sąlyga dėl sutarties pakeitimo įforminimo raštu. Ieškovas taip pat nepagrįstai atskyrė preliminariųjų sutarčių galiojimo pabaigą ir jų šalių prievolės sudaryti pagrindines sutartis pabaigą. Preliminariosios sutarties esmė yra CK 6.165 straipsnyje nustatyta pareiga sutartyje sulygtomis sąlygomis ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Nors ieškovas skunde nurodė, kad sutarties šalys nesudarė rašytinio dokumento, nustatančio naują terminą pagrindinėms sutartims sudaryti, tačiau pagal CPK 347 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, t. y. ieškovas tik kasaciniame skunde nurodė, kad preliminariųjų sutarčių pakeitimai nebuvo įforminti raštu. Byloje nesprendžiamas klausimas dėl preliminariųjų sutarčių galiojimo, nes ieškovas byloje neginčijo preliminariųjų sutarčių teisėtumo, todėl CK 6.165 straipsnio 2 dalies reikalavimas patvirtinti sutarties pakeitimus raštu bylos baigčiai neturėjo reikšmės. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad pagrindinės sutartys nebuvo sudarytos dėl atsakovo kaltės, t. y. pagal preliminariųjų sutarčių 6.2 punktą atliktų statybos darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymas buvo privalomas, o ieškovo nurodoma atliktų darbų neatitiktis Statybos įstatymui nėra nagrinėjamos bylos nagrinėjimo dalykas, nes šis klausimas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose nebuvo keliamas. Kasatoriaus argumentai dėl netesybų dydžio yra nepagrįsti, nes apeliacinės instancijos teismas 710 003,82 Lt avansines įmokas pagrįstai pripažino ne netesybomis, o bauda už pagrindinės sutarties nesudarymą. Preliminariųjų sutarčių 7.1 punkte nustatyta atsakovo teisė, ieškovui atsisakius pasirašyti statybos darbų priėmimo–perdavimo aktą, vienašališkai nutraukti preliminariąsias sutartis, ir tokiu atveju pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjui baudą (sutarčių 8.4 punktas), kurią pardavėjas turi teisę išskaičiuoti iš pirkėjo sumokėtos pirmosios įmokos. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl ieškinio senaties termino eigos skaičiavimo nepagrįsti, nes pagal preliminariųjų sutarčių 7.1 punktą pirkėjo pareigos sumokėti 100 000 Lt baudą atsiradimas siejamas ne su pirkėjo atsisakymu pasirašyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, o su pardavėjo atliktu vienašalių sutarties nutraukimu. Skundo argumentai, susiję su CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimu, nėra reikšmingi nagrinėjamai bylai, nes kai teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, jam nekyla pareigos stabdyti bylą. Be to, Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas pagal ieškovo prašymą 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta byla kasaciniame teisme. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, priimtas nepažeidžiant CPK 329 straipsnio reikalavimų, todėl su tuo susiję skundo argumentai taip pat yra nepagrįsti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CK 6.165 straipsnio 1 dalies, apibrėžiančios preliminariosios sutarties sampratą, ir CK 6.193 straipsnio, reglamentuojančio sutarčių aiškinimo taisykles, aiškinimo ir taikymo bei CPK 185 straipsnio

CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010, remdamasi teismų formuojama praktika, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. SIA „Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „ Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010, konstatavo, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, kaip pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. SIA „Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „ Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010; kt.).

Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-349/2010; kt.).

Kasacinio teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Ervin“ v. AB Ageratec, bylos Nr. 3K-3-128/2010; kt.). Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; kt.). Kartu pažymėtina tai, kad, nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo, neabejotinai yra svarbios visos CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į jų visetą.

CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl UAB „Europa Bauchemie“ ir UAB „Via sportas“ 2007 m. kovo 28 d. sudarytų preliminarių butų pirkimo–pardavimo sutarčių Nr. PS–05C2; PS–05D3; PS–04D3; PS–04E2; PS–05B2; PS–05A3 ir 2006 m. birželio 2 d. sudarytos preliminariosios buto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. PS–05E2 turinio aiškinimo. Minėta, kad kasacinis teismas naujų faktinių aplinkybių nenustatinėja, o nagrinėjamoje byloje ginčo sutarčių turinio aiškinimas ir termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pabaigos nustatymo klausimas yra susiję su fakto aplinkybių vertinimu, todėl teisėjų kolegija remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis ir tik vertina, ar aiškinant ginčo sutartis nebuvo pažeistos CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės.

Bylą nagrinėję teismai, įvertinę tiek sutarties šalių veiksmus (dalyvavimą 2008 m. birželio 18 d. vykusiame atliktų statybos darbų priėmime–perdavime (T. 1, b. l. 96–9), organizuojant 2008 m. rugsėjo 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimą (T. 1, b. l. 128 -131), jų susirašinėjimą dėl pagrindinių butų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo (T. 1, b. l. 93–95, 180–181), tiek 2007 m. spalio 26 d. susitarimą, kuriame ieškovo ketintų įsigyti butų priėmimas–perdavimas numatytas iki 2008 m. liepos 1 d. (T. 1, b. l. 71, 81, 159), taip pat sutarties šalių veiksmus ir elgesį, ketinant sudaryti pagrindines butų pirkimo–pardavimo sutartis (2008 m. birželio 18 d., kai vyko pastatytų butų apžiūra, šalys bei pirkėjai R. G. ir H. B. pasirašė susitarimą, kuriuo UAB „Europa Bauchemie“ (šios bylos ieškovui) perėjo teisės ir pareigos pagal šešias iš septynių ginčijamų preliminariųjų sutarčių (T. 1, b. l. 70), sprendė, kad tokios aplinkybės aiškiai išreiškė abiejų ginčo šalių ketinimus sudaryti pagrindines butų pirkimo–pardavimo sutartis. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, nesant šalių aiškiai pasirašyto susitarimo dėl preliminariųjų sutarčių nutraukimo ir jo padarinių, negalėjo būti teigiama, jog preliminariosios sutartys buvo nutrauktos. Pagal CK 6.217, 6.221 ir 6.222 straipsnius sutarties nutraukimas yra vienas iš CK nustatytų sutarčių pabaigos pagrindų, kada asmuo iš esmės savo veiksmais siekia sutarties pabaigos, o iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad sutarties šalys savo elgesiu patvirtino, kad preliminariosios sutartys vis dar galiojo, t. y. jos turėjo būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (pacta sund servanda, CK 6.38 straipsnis).

Kasatorius teigia, kad preliminarioji sutartis galėjo būti pakeista tik rašytine forma, nes tokia forma ji turi būti sudaryta (CK 6.165 straipsnio 2 dalis). Šis kasatoriaus argumentas yra nepagrįstas, ir štai dėl ko.

CK 6.183 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Ši įstatymo norma aiškintina, kad, sutartyje nesant atitinkamos išlygos, sutartis gali būti pakeista ar papildyta arba nutraukta ne tik rašytiniu, bet ir kitokiu būdu.

CK 6.183 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis šio straipsnio 1 dalyje nustatyta sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu. Taigi pagal šią įstatymo normą šalys gali nepaisyti rašytinės sutarties pakeitimo išlygos tuo atveju, kai viena šalis veikė atsižvelgdama į kitos šalies elgesį ir iš to elgesio galima pagrįstai spręsti, jog šalys atsisakė išlygos.

CK 6.183 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad notarinės formos sutartis gali būti nutraukta, pakeista ar papildyta tik notarine forma. Ši įstatymo norma yra imperatyvi, nes pagal ją notarine forma patvirtintos sutarties nutraukimas, pakeitimas ar papildymas kitokia forma yra negalimas. Taigi šioje įstatymo normoje yra įtvirtintas draudimas elgtis kitaip, negu joje nustatyta. Kitoks elgesys negu įstatyme nustatytas bus neteisėtas. CK 6.183 straipsnio 3 dalies norma yra reikšminga ir aiškinant CK 6.183 straipsnio 1 ir 2 dalies normas, nes, minėta, tik notarine forma sudaryta sutartis gali būti pakeista tik tos pačios formos sutartimi. Taigi, sistemiškai aiškinant visas šiame straipsnyje išdėstytas normas, darytina išvada, kad rašytinė sutartis, net esant sutarties pakeitimo išlygai (CK 6.183 straipsnio 1 dalis), gali būti pakeista šalies elgesiu. Juolab šalių elgesiu gali būti pakeista rašytinė sutartis, kai joje nėra nustatytos sutarties pakeitimo išlygos. Tai taikytina ir aiškinant šalių sudarytas preliminariąsias sutartis, nes jose tokios išlygos nėra.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą, kuri bylos šalis vengė ir ar pagrįstai vengė sudaryti pagrindinę sutartį, turi būti vadovaujamasi CPK 185 straipsniu, reglamentuojančiu įrodymų vertinimą, taip pat preliminariosiose sutartyse įtvirtintais punktais, šiuo atveju – 6.2, 7.1 punktais. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.).

Vertinant įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011).

Nagrinėjamoje byloje iš pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai atliko įrodymų dėl šalių elgesio preliminariosios sutarties vykdymo laikotarpiu vertinimą. Preliminariosios sutartys negali būti kvalifikuojamos kaip vartojimo sutartys, nes buvo sudarytos verslo tikslais, sutarties šalys – juridiniai asmenys (įmonės) (CK 2.34 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijai nenustačius CPK 185 straipsnio pažeidimo, darytina išvada, kad ginčo šalių santykiai, atsiradę iš preliminariųjų sutarčių, nepasibaigė ir 2008 m. birželio 18 d. vykusio darbų priėmimo–perdavimo metu tęsėsi. Taigi pagal preliminariųjų sutarčių 6.2 punktą atliktų statybos darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymas buvo privalomas (esant pastebėtiems defektams ar trūkumams), prievolė sudaryti pagrindines sutartis nebuvo pasibaigusi, todėl kasatoriaus argumentai dėl preliminariųjų sutarčių nutraukimo pripažintini nepagrįstais.

Kasatoriaus skunde keliami klausimai dėl atliktų statybos darbų kokybės nustatymo bei CK 6.333 straipsnio pažeidimo taip pat nepagrįsti, nes susiję su fakto aplinkybių nustatymu ir vertinimu. Vertinant atsisakymo priimti atliktus darbus dėl statybos darbų trūkumų ir vienašalio preliminariųjų sutarčių nutraukimo teisėtumą, analizuotini duomenys dėl atliktų darbų kokybės, o šių klausimų teisėjų kolegija nesprendžia, todėl, remdamasi preliminariųjų sutarčių 6.2 punktu, kuriame šalys susitarė pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktą, konstatuoja, esant tokiai situacijai, kai šalys sutartyje aiškiai susitarė dėl teisių ir pareigų, preliminariosios sutartys galiojo, turėjo būti vykdomos (CK 6.38 straipsnis), todėl ieškovo atsisakymas pasirašyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, jame pažymint, kad šie darbai atlikti su trūkumais, laikytinas nepagrįstu vengimu sudaryti pagrindinę sutartį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus reikšmingus įrodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, atsižvelgdamas į preliminariųjų sutarčių turinį, susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius bei elgesį preliminariųjų sutarčių vykdymo laikotarpiu, taip pat nustatęs, kad pagal preliminariųjų sutarčių 6.2 punktą atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymas buvo privalomas, teisingai sprendė, jog atsakovas nepažeidė savo iš sutarties kilusios prievolės ir terminų atliktiems darbams perduoti, o ieškovas, atsisakydamas pasirašyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, nepagrįstai vengė sudaryti pagrindinę sutartį (CPK 185 straipsnis). Kasatorius, savaip aiškindamas sutartis bei dėstydamas tik faktines aplinkybes dėl atsisakymo pasirašyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą bei pagrindinę sutartį, nepateikia jo teiginius dėl sutarties turinio ir faktinį šalių elgesį iki ginčo paaiškinančių argumentų; nepagrindžia, kodėl, atsisakydamas pasirašyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, turėtų būti nesilaikoma preliminariosiose sutartyse nustatytų susitarimų. Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio ir taip siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismai, ir padarytos kasatoriui naudingos išvados. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo, įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

Dėl pastato aukštingumo

Kasatorius nurodo, kad atsakovas nesąžiningai siekė padidinti statinio, kuriame yra butai ir automobilių pastatymo vietos, aukštingumą. Teisėjų kolegija, remdamasi teismų nustatytomis aplinkybėmis, kad ieškovas atsisakė priimti atsakovo perduodamus statybos darbus vien tik tuo pagrindu, jog, jo nuomone, atlikti darbai turėjo esminių defektų, konstatuoja, kad statinio aukštingumo didinimas ieškovui nebuvo kliūtis pagrindinėms butų ir automobilių pastatymo vietų sutartims sudaryti. Preliminariųjų sutarčių dalykas buvo pagrindinės butų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas, ieškovui siekiant įsigyti nuosavybėn atsakovo statomame pastate esančius butus ir parkavimo vietas, todėl kasatoriaus argumentai dėl atsakovo nesąžiningumo ketinant didinti pastato aukštingumą nepagrįsti.

Dėl CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto ir 6.258 straipsnio taikymo

Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), neteisingai sprendė, kad ieškinio senatis pareikšti reikalavimams dėl netesybų prasidėjo nuo 2008 m. spalio 1 d., t. y. pasibaigus atsakovo 2009 m. rugsėjo 9 d. pranešime nustatytam terminui netesyboms sumokėti. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad senaties termino eiga prasidėjo nuo 2008 m. spalio 1 d., nes būtent tada atsakovas turėjo realų pagrindą manyti, jog ieškovas neketina mokėti preliminariųjų sutarčių 8.4.2 punkte nustatytų netesybų, o iki 2008 m. spalio 1 d. buvo šalinami ieškovo nurodyti defektai (T. 1, b. l. 96–98), nustatytas terminas netesyboms sumokėti (T. 1, b. l. 134). Teisėjų kolegija, remdamasi teismų nustatytomis aplinkybėmis, nurodo, kad ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas yra fakto klausimas, todėl, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nurodytos senaties termino skaičiavimo taisyklės nebuvo pažeistos.

Kasatoriaus teigimu, nagrinėjamu atveju 23 procentus viso parduodamo turto vertės sudarančios netesybos prieštarauja civilinės atsakomybės principams, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesumažino netesybų dydžio. CK 6.258 straipsnyje nurodyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius); jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą (CK 6.258 straipsnio 1, 3 dalys). Iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo matyti, kad kolegija, aptardama netesybų dydį, rėmėsi preliminariųjų sutarčių 8.4.2 punktu, pagal kurį pirkėjas už vienašališką sutarties nutraukimą po vienuoliktos dienos, skaičiuojant nuo sutarties sudarymo dienos, įsipareigojo pardavėjui sumokėti 100 000 Lt baudą; pirkėjas sutiko, kad ši bauda būtų išskaičiuota iš pirkėjo sumokėtos pirmosios avansinės įmokos (102 508,80 Lt; sutarčių 5.1 punktas). Kadangi buvo sudarytos septynios preliminariosios butų pirkimo–pardavimo sutartys, tai apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė bendrą netesybų dydį – 700 000 Lt. Iš preliminariųjų sutarčių matyti, kad ieškovo sumokėtas avansas atliko dvejopą funkciją – išankstinės įmokos, kuri įskaitoma į butų pirkimo–pardavimo kainą sudarius tokią sutartį funkciją, ir atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo netesybomis funkciją, jeigu ieškovas atsisakytų sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Remiantis teismų praktika, darytina išvada, kad tuo atveju, kai sutarties šalys nustato imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančią sąlygą, kad iš anksto sumokėtas avansas, kuris atliks mokėjimo–atsiskaitymo funkciją ir bus įskaitytas į sutarties, ją įvykdžius, kainą, dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, avansas laikomas netesybomis baudos forma, t. y. atlieka ne tik mokėjimo–atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Otega“ v. BAB „Ekranas“ ir UAB „Baklis“, bylos Nr. 3K-3-81/2011). Byloje konstatuota, kad, ieškovui atsisakius pasirašyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, atsakovas pagal preliminariųjų sutarčių 7.1 punktą įgijo teisę vienašališkai nutraukti preliminariąsias sutartis. Už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant dėl netesybų dydžio pagrįstumo, pažymėtina, kad netesybų dydžio ir jo santykio su nuostoliais nustatymas yra fakto klausimai, kasacinis teismas sprendžia, ar sutarties šalis, nutraukusi sutartį, pagrįstai reikalauja sumokėti netesybas, taip pat vertina, ar jos yra protingo dydžio pagal CK 6.258 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra pažymėta, kad netesybų, kaip civilinės atsakomybės, sumažinimą reglamentuoja CK 6.251 straipsnis, kuriame nustatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, kai teismas nukrypsta nuo visiško nuostolių atlyginimo principo: atsakomybės prigimtis, šalių turtinė padėtis, tarpusavio santykiai, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių padarinių. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-1190/2003; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Š. v. H. A. P., bylos Nr. 3K-3-145/2012). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „Belaja Rus“ v. Britų Virginijos salų bendrovė Westintorg Corp., bylos Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senasis dvaras“ v. UAB „Veroeva“, bylos Nr. 3K-3-138/2011).

Nagrinėjamos bylos atveju vertinant netesybų dydį atsižvelgtina į tai, kad šalys buvo verslininkai, sutartys buvo komercinio pobūdžio, preliminariųjų sutarčių 8.4.2 punkte buvo susitarta dėl konkretaus dydžio baudos mokėjimo vienašališkai nutraukus preliminariąsias sutartis. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovo galimi nuostoliai nesudarius pagrindinių butų pirkimo–pardavimo sutarčių su ieškovu buvo daug didesni nei nustatytos netesybos, todėl pagrįstai sprendė, kad nebuvo pagrindo jų mažinti. Juolab kad, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendime, atsakovas patvirtino, jog neketino reikalauti didesnių nuostolių nei nustatyti sutarčių 8.4.2 punkte. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK ieškinio senaties terminų ir netesybų dydžio nustatymo reglamentavimą, pažymi, kad ginčo netesybų dydis, palyginti su sutartyse nurodyta kaina ir atsižvelgiant į vienašališko sutarties nutraukimo aplinkybes, nėra neprotingai didelis. Dėl to kasacinio skundo argumentai dėl CK 1.125 straipsnio 5 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies netinkamo aiškinimo ir taikymo bei skundžiamų procesinių sprendimų neatitikties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai dėl netesybų dydžio pripažintini teisiškai nepagrįsti.

Dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nustatančias teismo pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (CPK 263 straipsnis).

Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Longlita“ v. UAB,,Ekorida“ byloje Nr. 3K-3-413/2008; 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „KRS“ v. TŪB „Energija“, V. D., J. K., J. Č., bylos Nr. 3K-3-332/2012).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą tol, kol neišspręsta kita byla, nurodytu pagrindu galima tik tada, kai neišnagrinėtos bylos susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB,,Lavisos garantas“ v. V. B. įmonė ir kt., bylos Nr. 3K-3-620/2004; kt.). Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SIA,,Parekss lizings” v. UAB,,Parex lizingas” byloje Nr. 3K-7-260/2005; 2005 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta pagal pareiškėjų AB „Geonafta” ir AB Svenska Petroleum Exploration prašymus, bylos Nr. 3K-7-268/2005; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. J. v. D. M., bylos Nr. 3K-3-95/2012; kt.).

Spręsdami preliminariųjų sutarčių nutraukimo dėl atsakovo kaltės klausimą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes dėl sutarčių aiškinimo, taip pat dėl vienos iš sutarčių šalies pareigos pasirašyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą pagal preliminariųjų sutarčių nuostatas, taigi šios aplinkybės yra įrodinėjimo dalykas šioje byloje. Kitoje byloje, dėl kurios kasatorius prašo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, ieškovas prašo pripažinti jo prievolę sudaryti pagrindines butų pirkimo–pardavimo sutartis pasibaigusia, t. y. taip pat nesiekia atkurti ikisutartinių teisinių santykių, reikalavimą grindžia CK 6.165 straipsnio 4 dalimi ir nurodo aplinkybes dėl atsakovo prievolės grąžinti kasatoriui šio pagal preliminariąsias sutartis sumokėtas įmokas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo metu ieškovas ir atsakovas reiškė savo pozicijas ir teikė argumentus bei įrodymus dėl preliminariųjų sutarčių galiojimo ir vienašališko jų nutraukimo teisėtumo, teismai tyrė ir vertino aplinkybes, susijusias su preliminariųjų sutarčių nutraukimu ir sutarties šalių elgesiu. Dėl to teismai pagrįstai nesustabdė nagrinėjamos bylos iki bus išnagrinėta kita civilinė byla Nr. 2-640-862/2012, kurioje pareikšti ieškinio reikalavimai pripažinti prievolę sudaryti pagrindines sutartis pasibaigusia ir preliminariųjų sutarčių nutraukimą neteisėtu, taip pat darbų priėmimo–perdavimo aktus negaliojančiais. Juolab kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. 2-640-862/2012 pagal ieškovo UAB „Europa Bauchemie“ ieškinį atsakovui UAB „Via sportas“ dėl prievolės sudaryti pagrindines sutartis pripažinimo pasibaigusia ir preliminariųjų sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinio sprendimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3147-560/2009 pagal UAB „Europa Bauchemie“ ieškinį UAB „Via sportas“ dėl sutarčių nutraukimo, avansų ir nuostolių priteisimo bei pagal atsakovo UAB „Via sportas“ priešieškinį ieškovui UAB „Europa Bauchemie“ dėl sutartinės baudos ir įstatymų palūkanų priteisimo priėmimo.

Dėl CPK 329 straipsnio

Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas priėmė nemotyvuotą teismo sprendimą, pažeidė CPK 329 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 4 punktą, nes nenagrinėjo ir nemotyvavo, kodėl pripažino nepagrįstais ieškovo baigiamojoje kalboje nurodytus motyvus dėl atsakovo patirtų nuostolių nepagrįstumo. Nagrinėjamoje byloje kasatorius kelia absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo buvimą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, o iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo matyti, kad jame yra nustatytos esminės bylai reikšmingos aplinkybės, išdėstyti motyvai, susiję su preliminariųjų sutarčių aiškinimu bei sutarties šalių atsakomybės sąlygų nustatymu, taip pat netesybų dydžio nustatymu, pasisakyta ir dėl įrodymų vertinimo. Pagal teismų praktiką neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju visos apeliacinės instancijos teismo nutarties kontekste. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. notarė D. M., bylos Nr. 3K-3-452/2008; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr. 3K-3-453/2006; kt.). Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas aptarė ir įvertino esminius ginčo šalių argumentus bei jų pateiktus įrodymus, dėl jų teisiškai pasisakė ir išdėstė savo išvadas, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas (CPK 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą, preliminariųjų sutarčių sampratą, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, todėl nėra pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą remiantis kasaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

Kiti kasacinio skundo argumentai nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumui, yra išvestiniai iš argumentų, nagrinėtų šioje byloje, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 18,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Dėl atidėto žyminio mokesčio priteisimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2012 m. kovo 23 d. nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka (CPK 84 straipsnis). Kasaciniam teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus nutartį, ieškovas UAB,,Europa Bauchemie“ įpareigotinas sumokėti 12 078 Lt žyminio mokesčio (CPK 93straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Europa Bauchemie“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,55 Lt (aštuoniolika litų 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Europa Bauchemie“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 12 078 Lt (dvylika tūkstančių septyniasdešimt aštuonis) Lt žyminio mokesčio.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Laužikas

Zigmas Levickis

Pranas Žeimys