Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-381/2012

Teisminio proceso Nr. 2-21-3-02737-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.8

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Prano Žeimio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 6 d. nutarties ir Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. Š. ieškinį atsakovei E. I. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė B. Š. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės E. I. 7250 Lt žalos atlyginimą. Ieškovės teigimu, 2010 m. rugpjūčio 10 d. vėjas nupūtė atsakovės statomo namo stogą su visa medine konstrukcija, kuris užkrito ant kaimynystėje esančio ieškovės sklypo ir padarė turtinės žalos: nepataisomai sugadino poilsinę priekabą–namelį, nukirto tris vaismedžius, sunaikino trylika šilauogių krūmų, žemuogių ir braškių lysves, juodųjų serbentų krūmą. Ieškovės nuomone, dėl to padarytą žalą privalo atlyginti atsakovė, nes namą ši statė nelegaliai, neturėdama statybų leidimo, be statybos priežiūros institucijų kontrolės, nesilaikydama statybos inžinerinių reikalavimų stogo tvirtinimui, sąramų statymui ir perdangų liejimui.

Atsakovė E. I. prašė ieškinį atmesti, nurodydama, kad stogas į kaimynės sklypą buvo nupūstas vėtros metu, t. y. dėl nenugalimos jėgos, todėl nėra atsakovės kaltės dėl padarinių. Atsakovės nuomone, nėra priežastinio savavališkos statybos ir padarytos žalos ryšio.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas išaiškino, kad pagal CK 6.266 straipsnyje įtvirtintą objektyviosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutą, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nuketėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Šiuo atveju veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko ar jo valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Dėl to teismas, nors ir nustatė, kad atsakovei dėl ginčo namo statybų 2010 m. rugpjūčio 26 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas, tačiau konstatavo, kad, sprendžiant dėl atsakovės prievolės atlyginti žalą nagrinėjamu atveju, nėra teisiškai reikšminga, ar jos namas buvo statomas (pastatytas) teisėtai ar ne. Teismas sprendė, kad 2010 m. rugpjūčio 10 d. siautusi audra turi būti laikoma nenugalima jėga (force majeure), kurios atsakovė negalėjo numatyti ar išvengti (CK 6.212 straipsnis), todėl, vadovaudamasis CK 6.266 straipsnio nuostatomis, ieškinį atmetė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. sausio 6 d. nutartimi Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo buvus atsakovės nekontroliuojamas ir nenuspėjamas aplinkybes, pašalinančias atsakovės kaltę (CK 6.253 straipsnio 1, 2 dalys). Remdamasi Kauno meteorologijos stoties ir kitais viešai skelbiamais duomenimis, kolegija konstatavo, jog atsakovei nereikėjo įrodinėti visiems žinomo fakto, kad 2010 m. rugpjūčio 8 d. Kauno zonoje (visame mieste) siautė škvalinis vėjas, kurio stiprumas buvo 26 m/s (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas); toks įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu, o Vyriausybė 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1386 1.19 punktu Kauno miesto savivaldybei skyrė 174 800 Lt škvalo padariniams likviduoti. Teisėjų kolegija patvirtino, kad atsakovei buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, jog ji savavališkai statė sodo namą, pažeidė Statybos įstatymo reikalavimus, t. y. statė neturėdama Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo (ATPK 159 straipsnio 1 dalis), tačiau pabrėžė, kad ieškovė, žalą grįsdama šiuo faktu, turėjo įrodyti, jog be leidimo pastatytas statinys turėjo tokių trūkumų, kurie lėmė padarytą žalą. Kolegijos teigimu, ieškovė šio priežastinio ryšio neįrodė, nes rėmėsi tik savo paaiškinimais ir, neturėdama specialių žinių spręsti dėl statybų trūkumų, nepateikė kompetentingų institucijų išvados, neprašė skirti atitinkamos ekspertizės statybos trūkumams nustatyti. Teisėjų kolegija taip pat sprendė, kad ieškovė neįrodė prašomų priteisti nuostolių dydžio (CPK 178 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė B. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį ir Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai neatskleidė bylos esmės ir nepagrįstai sprendė dėl nenugalimos jėgos sąlygų buvimo, nes netyrė, ar kilęs gamtinis reiškinys toje konkrečioje teritorijoje laikytinas nenugalima jėga, koks jo paplitimas, dažnumas ir nuspėjamumas, žalos atsiradimo mastas, taip pat nesiaiškino, ar atsakovė savo veiksmais (neveikimu) galėjo išvengti žalos padarymo, ar elgėsi protingai ir laikėsi bent minimalių saugos bei įstatymų reikalavimų galimam žalos atsiradimui išvengti ar sumažinti. Vyriausybės veiksmai skiriant lėšas vėtros padarytai žalai atlyginti nepatvirtina teismų išvadų, nes Vyriausybė skyrė pinigų atlyginti žalai, padarytai valstybės žinioje esančių objektų – nuvirtusių medžių, stulpų ir pan. Ginčo gyvenamojo namo rajone ir apylinkėse nebuvo užfiksuotas nė vienas kitas žalos padarymo atvejis.

2. Teismai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nenugalimos jėgos aplinkybės (force majeure) turėtų būti siejamos ne tik su tam tikro reiškinio prigimtimi, bet ir su atsakovo apdairumu, rūpestingumu, požiūriu, pagarba įstatymams. Teismai privalėjo pripažinti atsakovės kaltę dėl atsiradusios žalos, atsižvelgdami į oficialius valstybės institucijų dokumentus dėl savavališkų statybų ir administracinės nuobaudos atsakovei skyrimo bei į tai, jog atsakovė neįrodė, kad jos valdomas namas neturi trūkumų ar kad vėjas buvo force majeure aplinkybė. Be to, teismai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nes nevertino atsakovės iniciatyva kviesto liudytojo V. S. B. paaiškinimų, kad net paprastam protingam žmogui, pažiūrėjus į gulinčią ant žemės stogo konstrukciją, yra aišku, jog ji per silpna, sparai per ploni, nepritvirtinti, stogą gali pakelti lengvesnis vėjas.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė E. I. prašo skundą atmesti, o teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsakovės nuomone, nėra savavališkos statybos ir vėtros sukeltų padarinių priežastinio ryšio, teismai tinkamai taikė teisės normas ir pagrįstai sprendė, kad žala atsirado dėl siautusios vėtros, kuri laikytina force majeure veiksniu, eliminuojančiu atsakovės atsakomybę.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; vykdydamas kasacijos funkciją, nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl žalos, atsiradusios atsakovės statomo namo stogui užkritus ant kaimyninio ieškovės žemės sklypo, atlyginimo, todėl šioje byloje teisėjų kolegija pasisako teisės normų, reglamentuojančių statinių savininko atsakomybę (CK 6.266 straipsnis), aiškinimo ir taikymo klausimais.

Dėl statinių savininko atsakomybės (CK 6.266 straipsnis)

Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.266 straipsnis nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, t. y. griežtą civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija, bylos Nr. 3K-3-62/2009; kt.), todėl statinio savininkas (valdytojas) privalo atlyginti jam priklausančio statinio trūkumų lemtą žalą nepriklausomai nuo jo kaltės dėl tokių neigiamų padarinių. Asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad už žalą, kuriai atsirasti turėjo įtakos nenugalima jėga, nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas, statinio savininkas (valdytojas) nebus atsakingas, o nukentėjusiajam teks visos įvykusio delikto išlaidos. Taip pat šios teisės normos netiesiogiai paskirsto statinio savininko (valdytojo) ir žalą reikalaujančio atlyginti asmens įrodinėjimo pareigą – žalą patyrusiam asmeniui pakanka įrodyti žalos faktą bei dydį ir žalos bei statinio trūkumų priežastinį ryšį; statinio savininkas, gindamasis nuo reikalavimo atlyginti statinio trūkumų lemtą žalą, privalo įrodyti buvus CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytas pirmiau nurodytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovei priklausančio statomo namo stogas užkrito ant ieškovei priklausančio žemės sklypo, padarydamas žalos ieškovės turtui. Tačiau bylą nagrinėję teismai, atmesdami ieškovės reikalavimą atlyginti padarytą žalą, padarė išvadą, kad atsakovei nekilo civilinės atsakomybės už ieškovei atsiradusią žalą, nes nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų, o civilinė atsakomybė be kaltės CK 6.266 straipsnio pagrindu negali būti taikoma, nes vėjas, pakėlęs ir nunešęs namo stogą, laikytinas nenugalima jėga (force majeure). Teismų teigimu, vėjo priskyrimą nenugalimai jėgai patvirtina viešai žinoma informacija apie tomis dienomis Kauno zonoje siautusią vėtrą, o ieškovė neįrodė priežastinio žalos ir aplinkybės, kad atsakovė statė namą neturėdama statybos leidimo, ryšio.

Teisėjų kolegija su tokiu bylą nagrinėjusių teismų CK 6.266 ir CK 6.270 straipsnių taikymu ir įrodinėjimo pareigos paskirstymu šalims negali sutikti.

Pirma, teismai netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą, nes nepakankamai atsižvelgė į tai, kad pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytos atsakomybės be kaltės prigimtį, vien byloje neginčijamas faktas, jog atsakovei priklausančio statinio stogas padarė žalos, suponuoja jos civilinę atsakomybę, nebent ji paneigtų savo pareigą atlyginti statinio padarytą žalą, įrodydama nenugalimos jėgos aplinkybes (force majeure), nukentėjusio asmens tyčią ar didelį neatsargumą (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Byloje nesant ginčo dėl žalos fakto ir to, kad žalą padarė atsakovei priklausančio namo stogas, taip pat teismams nustačius neteisėtų statybų faktą, teismai nepagrįstai ieškovei perkėlė pareigą paneigti vėjo, kaip nenugalimos jėgos aplinkybės, buvimo faktą ir įrodyti priežastinį žalos ir neteisėtų statybų ryšį. Teismai neatsižvelgė į tai, kad vėjo buvimą nenugalimos jėgos aplinkybe faktą privalo įrodyti atsakovė.

Antra, teismai netinkamai taikė CK 6.212 straipsnio nuostatas ir, pripažindami stogą pakėlusį vėją nenugalima jėga, netyrė šiai aplinkybei konstatuoti svarbių aplinkybių. Vienas iš nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad tokių aplinkybių nebuvo galima protingai numatyti, šalis negalėjo jų kontroliuoti ar užkirsti joms kelio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Š. v. UAB,,Paira“, bylos Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Molesta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-370/2010; kt.). Vėjas negali būti laikomas nenugalima jėga savaime (per se), nes jo faktą galima protingai numanyti ir tam pasiruošti; pastatai projektuojami ir statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose jiems nustatomi reikalavimai, atsižvelgiant į būtiną pastatų atsparumą tam tikro Lietuvoje įprasto stiprumo vėjui. Vėjas nenugalima jėga gali būti pripažįstamas tik tada, kai jo kilimas, stiprumas ar mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo (bonus pater familias) tokio vėjo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamos bylos kontekste teismai privalėjo tirti, ar atsakovės statomo namo stogą nukėlęs vėjas gali būti laikomas nenugalima jėga, t. y. ar tai buvo ypatingai neįprasto stiprumo vėjas konkrečioje vietovėje, ar atsakovė galėjo tokio stiprumo vėjo tikėtis ir imtis priemonių nuo jo apsisaugoti, ir pan. Iš teismų tirtų įrodymų ir konstatuotų aplinkybių apie tomis dienomis Kauno zonoje siautusią vėtrą ir Vyriausybės skirtas lėšas jos padariniams šalinti, negalima teigti, kad pasitvirtino atsakovės teiginiai apie nenugalimos jėgos padarinių atsiradimą konkrečioje byloje, nes svarbu nustatyti, kokią žalą šis vėjas padarė būtent ginčo namo apylinkėse. Dėl to teismai nepagrįstai netyrė ieškovės teiginių, kad vėjas namo apylinkėse nepadarė daugiau jokios žalos.

Trečia, ieškovė pagrįstai teigia, kad Lietuvos klimatinės sąlygos yra tokios, jog būna stipresnių vėjų, kurie gali padaryti žalos, tačiau tai savaime nėra radikalu, netikėta ar nenuspėjama, todėl kiekvienas rūpestingas statinių savininkas, vykdydamas statybas, turi ir gali tai numatyti bei privalo imtis priemonių žalai išvengti. Šiame kontekste ypatingą reikšmę įgyja pastato savininko elgesys ir statybą reglamentuojančių teisės aktų laikymasis, nes būtent įtvirtintų reikalavimų statiniams vykdymas yra viena esminių pareigų, kurios laikydamasis statinio savininkas gali pagrįstai tikėtis, kad statinys bus atsparus Lietuvoje įprastoms klimato sąlygoms. Nors teismai nustatė, kad atsakovė statybas vykdė neturėdama statybos leidimo, tačiau nepagrįstai netyrė vykdytų statybų atitikties techniniams statybos reikalavimams, susijusiems su statinio atsparumu ir stogo konstrukcijų tvirtinimu prie namo sienų. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsta pripažintina teismų išvada, kad nagrinėjamu atveju neturi reikšmės atsakovės vykdytų statybų teisėtumas. Minėta, kad sprendžiant dėl nenugalimos jėgos aplinkybių svarbios vidutinio protingai apdairaus ir rūpestingo asmens pastangos žalai išvengti, o statybos ne pagal teisės aktų reikalavimus leidžia pagrįstai abejoti tokiu rūpestingumu. Pasitvirtinus neteisėtų statybų faktui, atsakovei tektų pareiga įrodyti, kad tai nelėmė statinio silpnesnių konstrukcijų ar mažesnio atsparumo vėjui, nes šis buvo toks stiprus, kokio nebuvo galima tikėtis ir numatyti. Tik tada būtų patvirtinta teismų nurodyta išvada, kad neteisėta statyba ir padaryta žala nesusijusios priežastiniu ryšiu. Esant tokiai situacijai, teismai, spręsdami dėl vėjo pripažinimo nenugalima jėga, privalėjo tirti ir vertinti, ar neteisėtų statybų aplinkybė nelėmė žalos, ypač tuo atveju, jei pasitvirtintų ieškovės teiginiai, kad vėjas daugiau žalos apylinkėse nepadarė. Taigi teismai, nenagrinėdami ieškovės teiginių ir įrodymų dėl atsakovės nesirūpinimo statybos saugumu, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neištyrė esminę reikšmę bylai turinčių aplinkybių.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, netyrė ir nevertino tokio pobūdžio ginčams reikšmingų aplinkybių, susijusių su nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimu (force majeure), t. y. neatskleidė bylos esmės. Šie pažeidimai atitinka CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą kasacijos pagrindą, todėl teismų sprendimai naikintini. Kadangi dėl teismų padarytų klaidų byloje reikia išaiškinti ir nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios nebuvo nustatytos pirmosios instancijos teisme, tai byla turi būti perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

Iš naujo nagrinėjant bylą būtina tirti ir nagrinėti, ar vėjas, nunešęs atsakovės statomo namo stogą, gali būti pripažintas nenugalima jėga; ar statybos atitiko techninius reikalavimus, o jei būtų nustatyta, kad neatitiko, – ar būtent tai nelėmė žalos; tuo atveju, jei būtų atmestas atsakovės argumentas dėl nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimo, būtina nagrinėti prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo ir kt. susijusius klausimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 6 d. nutartį ir Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno rajono apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Laužikas

Zigmas Levickis

Pranas Žeimys