Baudžiamoji byla Nr. 2K-105/2013
Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00995-2011-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.6.6;
1.1.8.7.9;
1.2.3.2.3 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,
sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,
dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,
gynėjai advokatei Birutei Jackienei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. L. (T. L.) ir jo gynėjos advokatės Birutės Jackienės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 30 d. nuosprendis pakeistas ir nustatyta, kad T. L. rankomis bei kojomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias nukentėjusiosios J. L. kūno vietas, taip nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiosios sveikatą, taip pat ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajai į pilvą ir taip sunkiai sutrikdė J. L. sveikatą, dėl to ši mirė. Nuteistojo T. L. nusikalstama veika perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktų į 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskiriant jam bausmę – laisvės atėmimą aštuoneriems metams.
Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta galioti nepakeista.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 30 d. nuosprendžiu T. L. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktus laisvės atėmimu aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Dalios Bajerčiūtės pranešimą, nuteistojo gynėjos, prašusios kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
T. L. nuteistas už tai, kad tyčia nužudė savo šeimos narį. T. L. 2011 m. birželio 4 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su sutuoktine J. L. metu rankomis bei kojomis sudavė jai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas (taip nesunkiai sutrikdydamas šios sveikatą) ir ne mažiau kaip keturis smūgius į pilvą; dėl to kilo ūmus vidinis kraujavimas į pilvaplėvės ertmę su ūmiu širdies kraujagyslių veiklos nepakankamumu ir nukentėjusioji J. L. mirė.
Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį konstatavęs, kad jame išdėstytos išvados dėl nuteistajam inkriminuotų suduotų smūgių skaičiaus nėra patvirtintos neginčijamais įrodymais, tikslaus jų skaičiaus, išnaudojus visas galimybes, nustatyti neįmanoma, tuo tarpu įrodyta, jog T. L. nukentėjusiajai sudavė daugiau nei tris, tačiau mažiau nei keturiasdešimt devynis smūgius. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nukentėjusioji nepatyrė didelių kančių ir nuteistasis jų nesiekė sukelti, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog T. L. savo žmoną nužudė itin žiauriai, neatitinka bylos aplinkybių. Dėl to apeliacinės instancijos nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktų į 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Kasaciniu skundu nuteistasis T. L. bei jo gynėja advokatė B. Jackienė prašo perkvalifikuoti nuteistojo nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto į 130 straipsnį arba 132 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 62 straipsnio 1 arba 2 dalį, paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę. Be to, kasaciniu skundu prašoma pripažinti T. L. baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktuose nurodytas aplinkybes ir panaikinti BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas T. L. skundą išnagrinėjo nepakankamai išsamiai, neištyrė esminių ir reikšmingų veikos kvalifikavimui aplinkybių. Kasatorių tvirtinimu, T. L. nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 130 straipsnį kaip nužudymas staiga labai susijaudinus, nes, pamačius žmoną, gulinčią su meilužiu, jį ištiko didelis emocinis stresas, jis nesugebėjo suvokti bei susivaldyti, todėl ištiktas šoko iš karto ėmė ją mušti. Taip elgdamasis nusteistasis negalvojo, nesitikėjo sunkių padarinių ir nesiekė nukentėjusiosios nužudyti, o, būdamas didelio staigaus susijaudinimo būsenos, ne visisškai suvokė, kas vyksta. Kasatoriai pažymi, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas staiga labai susijaudino (buvo fiziologinio afekto būsenos) dėl netikėto, nelaukto nukentėjusiojo poelgio, ar tas poelgis buvo paskutinis iš ankstesnių nevienkartinių panašaus pobūdžio nukentėjusio asmens poelgių. Kartu kasatoriai nurodo, kad negalima atmesti galimybės T. L. veiką kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, nes jis kito žmogaus gyvybę atėmė sąmoningai nesilaikydamas atsargumo taisyklių. Be to, kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiajai buvo nustatytas gyvybei pavojingas apsinuodijimas etilo alkoholiu (sunkus girtumo laipsnis), nuo kurio ji taip pat galėjo mirti.
Kasaciniame skunde teigiama, kad, spręsdamas T. L. baudžiamosios atsakomybės klausimą, apeliacinės instancijos teismas, nors ir padarė teisingas išvadas dėl nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą panaikinimo, tačiau neįsigilino į byloje esančią ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme surinktą medžiagą. Kasatorių nuomone, nuteistajam T. L. yra pagrindas pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes viso bylos proceso metu jis neneigė sudavęs žmonai, o tik nesutiko su kaltinime nurodytu suduotų smūgių skaičiumi. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus šią nuosprendžio dalį bei nustatčius, kad T. L. sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į pilvą ir daugiau nei tris, tačiau mažiau nei keturiasdešimt devynis smūgius į įvairias kūno vietas, galima konstatuoti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nes nurodė esmines faktines jos aplinkybes, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena ir stengiasi sušvelninti kilusius padarinius (nuolat palaiko ryšį su savo trimis vaikais, jų atsiprašė, o šie jo nesmerkia, bendrauja su juo, išgyvena dėl po įvykio pablogėjusiosios jo sveikatos).
Nuteistasis T. L. pripažįsta, kad jo veiksmai buvo neteisėti, bet juos paskatino nukentėjusioji, todėl apeliacinės instancijos teismas tai turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Pasak kasatorių, teismas tinkamai neįvertino faktinių įvykio aplinkybių, to, kad T. L. žmonai atleisdavo neištikimybę, tačiau jie nuolat kivirčijosi dėl šios girtavimo; dėl nuolatinių įtemtų tarpusavio santykių, šeiminių ginčų ir sunkios turtinės padėties santykiai tarp T. L. ir J. L. buvo emociškai įtempti. Kasatorių tvirtinimu, J. L. dar įvykio dienos ryte elgėsi įžūliai, provokuojamai, erzino nuteistąjį, prašė pinigų gėrimui, o jų negavusi išėjo iš namų. Vėliau nuteistasis girtą ir nebepaeinančią J. L. bandė parsivesti ir kvietė grįžti namo, prašė negerti, tačiau ši tyčia demonstratyviai jį įžeidinėjo, plūdo necenzūriniais žodžiais, priešinosi, toliau girtavo, šlaistėsi po miestelį, kol galiausiai nuteistasis ją rado viešoje vietoje gulinčią, susikabinusią su meilužiu A. G. (G.). Pasak kasatorių, toks moralės, dorovės normų neatitinkantis, itin įžeidžiantis J. L. elgesys matant kitiems žmonėms buvo neteisėtas, nukreiptas prieš nuteistąjį ir sukėlė jo susijaudinimą bei lėmė vidines paskatas padaryti nusikaltimą. Kasatoriai atkreipia dėmesį ir į tai, kad buvo nepagrįstai atmesti gynėjo prašymai atlikti nuteistajam psichologinę–psichiatrinę ekspertizę, kuri buvo būtina reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ir į teismo posėdį iškviesti specialistą – psichiatrą, kuris galbūt būtų atsakęs į pateiktus svarbius klausimus. Tuo tarpu bylos duomenys leidžia manyti, kad T. L. buvo fiziologinio afekto būsenos, kuri reiškia ir staigaus susijaudinimo būseną.
Kasatoriai skunde taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai kritiškai vertino T. L. parodymus dėl jo blaivumo įvykio metu bei degtinės gėrimo po J. L. sumušimo ir jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte) pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nors tai nėra įrodyta. Pasak kasatorių, T. L. iki įvykio buvo blaivus – tik išgėręs galbūt apie dvi stiklines alaus. Be to, kasatorių tvirtinimu, T. L. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu davė teisingus bei nuoseklius parodymus ir jų nekeitė, o nusikaltimo padarymo aplinkybes užrašė pati tyrėja – tiek suformuluodama klausimus, tiek ir atsakymus, nepaisydama, kad T. L. nurodydavo ką kita.
Kasatoriai skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 310 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nuosprendį paskelbė 2012 m. gegužės 31 d., o gynėja B. Jackienė jo nuorašą gavo tik 2012 m. rugpjūčio 3 d., nuteistasis T. L. – dar vėliau. Tuo tarpu pagal baudžiamojo proceso įstatymą nuosprendžio nuorašas nuteistajam turėjo būti įteiktas ar išsiųstas ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jo paskelbimo dienos, nes nei jis, nei jo gynėja paskelbiant nuosprendį apeliacinės instancijos teisme nedalyvavo.
Nuteistojo T. L. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl T. L. veikos kvalifikavimo
Kasatorių teiginiai dėl T. L. nusikalstamos veikos netinkamo kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą – nepagrįsti.
BK 129 straipsnyje numatyta atsakomybė už kito žmogaus nužudymą. Atsakomybė už šį nusikaltimą kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Apie kaltininko tyčios turinį sprendžiama atsižvelgus į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: gyvybės atėmimo būdą, sužalojimų kiekį ir pobūdį, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat – prieš jį ir po nusikaltimo padarymo, kitas aplinkybes. Nužudymo motyvai gali būti įvairūs – tai ir pavyduliavimas, pyktis dėl nukentėjusiojo poelgių, paskatinę kaltininką nusikalsti.
Byloje nustatyta, kad T. L., radęs girtą savo žmoną J. L., šalia – A. G., gulint miegančius lauke ant žemės, kilus asmeniniam konfliktui, pats būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ėmė ją mušti ir taip nukentėjusiąją nužudė. Teisiškai vertindamas įvykio aplinkybes apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į susiklosčiusius T. L. ir jo žmonos tarpusavio santykius, šios girtavimą, nuolatinį netinkamą elgesį, taip pat ir į nuteistojo piktnaudžiavimą alkoholiu, ankstesnius smurtavimo prieš žmoną atvejus ir, žinoma, konkrečias priežastis, dėl kurių T. L. ją 2011 m. birželio 4 d. mirtinai sumušė. Byloje nustatyta, kad įvykio dieną nukentėjusioji J. L., kaip įprasta, girtavo, atsisakė eiti namo, dėl to prieš keletą valandų iki įvykio T. L. išvadino ją necenzūriniais žodžiais, sudavė smūgį, apliejo vandeniu, o praėjus kiek laiko nuteistasis, pats būdamas girtas, vėl išėjo ieškoti žmonos. T. L. pasipiktino, pamatęs J. L. miegančią girtą lauke, o šalia – vyriškį A. G., taip pat miegantį. Dėl to nuteistasis pradėjo mušti nukentėjusiąją dar miegančią, kai nei ji, nei A. G. net nebandė prieš jį panaudoti fizinio smurto, neįžeidė žodžiais (nes girti miegojo), be to, jiedu gulėjo apsirengę ir net neapsikabinę, neatliekantys kokių nors seksualinio pobūdžio veiksmų, nebuvo užklupti T. L. namuose. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas J. L. elgesio nevertino (BK 130 straipsnio prasme) kaip neteisėto ar itin įžeidžiančio T. L. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pažymėta, kad įvykio dieną (prieš nužudymą) T. L., gerdamas su R. F. alų, sakė šiam, kad savo žmoną „šiandien užmuš“. Teismas taip pat nurodė, kad nuteistajam T. L. nederamas žmonos elgesys, neištikimybė, girtuokliavimas nebuvo netikėti. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog T. L. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo staiga labai susijaudinęs (fiziologinio afekto būsenos). Be to, šio teismo nuosprendyje atkreiptas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo T. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog šis nusikalto dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti J. L. veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo ribas pagal paduotą apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo nesvarstantis šios teismo išvados pagrįstumo, tačiau nurodė, kad minėta aplinkybė savaime nereiškia, kad dėl to yra pagrindas perkvalifikuoti T. L. veiką į BK 130 straipsnį kaip nužudymą staiga labai susijaudinus dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio nukentėjusio asmens poelgio, nes tokių veikos kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių visumos byloje nenustatyta. Nustatyta, kad nuteistasis atėmė nukentėjusiosios gyvybę tyčiniais veiksmais naudodamas fizinį smurtą. Taigi pagal byloje nustatytas ir nuosprendyje nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas T. L. veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaip tyčinį savo žmonos (šeimos nario) nužudymą. Atsižvelgusi į išdėstytus argumetus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo nuteistojo T. L. padarytą nusikalstamą veiką vertinti kitaip – kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį (kaip nužudymą labai susijaudinus) ar 132 straipsnio 1 dalį (kaip neatsargų gyvybės atėmimą).
Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių
Kasaciniu skundu prašoma pripažinti T. L. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), ir konstatuoti, kad veika nebuvo padaryta nuteistajam apsvaigus nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), t. y. pašalinti šią teismų pripažintą atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
Šie kasatorių prašymai – nepagrįsti, skunde išdėstyti jų tenkinimo argumentai prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimuose nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė –prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – konstatuojama tada, kai asmuo savanoriškai (laisva valia) prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, parodo apie esmines jos aplinkybes ir kartu dėl padaryto nusikaltimo iš tiesų nuoširdžiai apgailestauja, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius ir pan. Apie šių aplinkybių buvimą sprendžiama ne vien pagal bendrus kaltininko pareiškimus (kurie gali būti formalūs) dėl kaltės pripažinimo ar gailėjimosi, o objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą: duotų parodymų (iki nuosprendžio priėmimo) turinį, kitais įrodymais nustatytus faktus, realias kaltininko pastangas bei norą sušvelninti dėl jo padarytos nusikalstamos veikos kilusius padarinius, kritišką, adekvatų savo elgesio vertinimą ir kt. Tuo tarpu nuteistasis T. L. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylą nagrinėjant teisme dėl jam inkriminuotų nusikaltimų davė nenuoseklius parodymus, kaltu prisipažino iš dalies (menkino savo kaltę, teigė nukentėjusiajai sudavęs tik tris smūgius, neigė savo apsvaigimą nuo alkoholio nusikaltimo padarymo metu), t. y. nepripažino dalies esminių bylos faktinių aplinkybių, o jo gailestis dėl padaryto nusikaltimo buvo daugiau deklaratyvus. Dėl to teismai, nepripažindami jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, teisingai aiškino šios aplinkybės prasmę ir tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą jei veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis (ar rizikingas) nukentėjusio asmens elgesys, tai pripažįstama aplinkybe, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę. Provokuojančiu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kitą asmenį pradėti nusikalstamai veikti ir kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į tokį nukentėjusiojo elgesį, t. y. šis iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti. Spręsdamas klausimą dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo (to buvo prašoma tiek apeliaciniame, tiek kasaciniame skunduose), apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, motyvuotai nurodė, kodėl nėra pagrindo tenkinti tokį nuteistojo prašymą. Be kita ko, teismas nurodė, kad įvykio metu nukentėjusioji J. L., kuri buvo labai girta (kraujyje – 4,1%, šlapime – 5,23% etilo alkoholio) ir pagal eksperto paaiškinimus dėl to narkotizuota, sąmoningų veiksmų, kuriais būtų skatinusi T. L. panaudoti prieš ją fizinį smurtą, neatliko, o šis pradėjo ją mušti miegančią, dėl pykčio, kurį kėlė nuolatinis nukentėjusiosios girtavimas ir panašūs poelgiai; nagrinėjamoje įvykio situacijoje, kaip konstatavo teismas, įtaką nuskalstamos veikos padarymui turėjo ne kokie nors konkretūs nukentėjusiosios veiksmai, o ir paties nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nukentėjusiosios J. L. elgesys, kuris iš tiesų prieštaravo moralės, dorovės principams, jau yra įvertintas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kuriuo T. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte) pripažinta tai, kad nusikalstamos veikos padarymą nulėmė atitinkami nukentėjusiosios veiksmai. Pagal nustatytus faktus teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti nuteistojo T. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.
T. L. atsakomybe sunkinančia aplinkybe abiejų instancijų teismai pripažino tai, kad tyčinį nužudymą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su šios aplinkybės nustatymu, dar kartą patikrino jos įrodytumą. Šio teismo nuosprendyje išdėstyta, kokiais įrodymais remiantis ir kodėl paneigta nuteistojo versija bei daromos išvados, kad T. L. nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio (po įvykio nustatytas 1,99 promilių girtumas, apie jo girtavimą įvykio dieną parodė liudytojai J. G., R. F., pats T. L. parodymus dėl šių aplinkybių keitė, aiškino skirtingai). Taip pat teismas padarė motyvuotas išvadas apie tai, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taigi teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos T. L. baudžiamojoje byloje taikytos nepagrįstai.
Dėl bausmės
Kasatorių prašymas pritaikyti BK 62 straipsnio 1 arba 2 dalis ir paskirti T. L. švelnesnę bausmę siejamas su veikos perkvalifikavimu į BK 130 straipsnį arba 132 straipsnio 1 dalį ir su BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktuose numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymu bei BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės panaikinimu. Dėl šių BK normų taikymo nutartyje pasisakyta (kasaciniame skunde išdėstyti atitinkami argumentai atmesti kaip nepagrįsti). Kitų (teisinių) argumentų, susijusių su teisės normų, reglamentuojančių bausmės paskyrimą, kasaciniame skunde nenurodyta. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes teisinio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę nėra.
Dėl apeliacinio bylos nagrinėjimo išsamumo
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo T. L. apeliacinį skundą išnagrinėjo nepakankamai išsamiai, neištyrė reikšmingų jo veikos kvalifikavimui aplinkybių, nepagrįstai atmesdamas gynėjo prašymus atlikti T. L. psichologinę–psichiatrinę ekspertizę, apklausti specialistą, kad būtų išsiaiškinta, ar nuteistasis nusikaltimo padarymo matu buvo fiziologinio afekto (staigaus susijaudinimo) būsenos.
Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas bylą, labai kruopščiai išnagrinėjo visus apeliacinio skundo argumentus. Spręsdamas konkrečios veikos, nuteistojo kaltės, kitų teisingo sprendimo priėmimui reikšmingų faktų nustatymo klausimus, teismas iš naujo vertino įrodymus, jų patikimumą bei pakankamumą ir padarė motyvuotas išvadas, kurias grindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Spręsdamas dėl nukentėjusiosios elgesio ir jo įtakos nuteistojo nusikalstamiems veiksmams, dėl šio galimos būsenos, apeliacinės instancijos teismas priimtame nuosprendyje pasisakė, kodėl teismo psichologinės–psichiatrinės ekspertizės (ar kitokio panašaus tyrimo) atlikimas šioje byloje nereikalingas. Remdamasis bylos duomenimis ir teisiškai įvertinęs faktus, teismas argumentuotai paneigė nuteistojo iškeltas versijas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog apeliacinės instancijos teismas bylą pagal pateiktą apeliacinį skundą išnagrinėjo neišsamiai.
Dėl nenagrinėtinos kasacinio skundo dalies
Kasatoriai skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 310 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes po šio teismo nuosprendžio paskelbimo 2012 m. gegužės 31 d. nuteistojo gynėja B. Jackienė jo nuorašą gavo tik 2012 m. rugpjūčio 3 d., o nuteistasis T. L. – dar vėliau, tuo tarpu pagal baudžiamojo proceso įstatymą nuosprendžio nuorašas nuteistajam turėjo būti įteiktas anksčiau.
Iš baudžiamosios bylos dokumentų matyti, kad 2012 m. gegužės 31 d. teismo posėdyje paskelbtas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis; šiame posėdyje nedalyvavusiam suimtam bei lietuvių kalbos nemokančiam nuteistajam T. L. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio nuorašas buvo įteiktas nesilaikant BPK 324 straipsnio 12 dalyje nurodyto termino, tačiau tai iš esmės nesuvaržė T. L. procesinių teisių, nes jo ir jo gynėjos paduotas kasacinis skundas buvo priimtas, patys kasatoriai nenurodo, kad dėl minėto pažeidimo būtų kaip nors realiai suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės baudžiamajame procese ir dėl to būtų padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Esant išdėstytoms aplinkybėms teisėjų kolegija šios kasacinio skundo dalies nenagrinėja.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo T. L. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Valerijus Čiučiulka
Dalia Bajerčiūtė
