J. Z. pagal BK 184 str., 222 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-220-511/2023 Teisminio proceso Nr. 1-06-6-00028-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.7.1; 2.1.7.4.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,

nuteistajam J. Z. (J. Z.), jo gynėjui advokatui Dainiui Dargevičiui,

civilinės ieškovės UAB „Betono bazė“ atstovei advokatei Dovilei Murauskienei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės ieškovės UAB „Betono bazė“ atstovės advokatės Dovilės Murauskienės kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinta Utenos apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. nuosprendžio dalis dėl J. Z. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 1 dalį ir priimtas naujas nuosprendis:

J. Z. išteisintas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pakeista nuosprendžio dalis, kuria pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir J. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda, šią baudą nustatyta sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pakeista nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio panaikinant šio nuosprendžio dalį, kuria iš J. Z. civilinei ieškovei UAB „Betono bazė“ priteista 47 747,54 Eur žalai atlyginti, paliekant UAB „Betono bazė“ ieškinį nenagrinėtą. Panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas keleiviniam automobiliui „Land Rover Range Rover“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir butui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini). Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi civilinės ieškovės atstovės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. J. Z. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad, dirbdamas UAB „Betono bazė“ direktoriumi, būdamas atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų surašymą bei jų tinkamą pateikimą, veikdamas bendrovės vardu, turėdamas savo žinioje esantį bendrovės turtą, vykdydamas ūkinę komercinę veiklą, priimdamas sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuodamas juridinio asmens veiklą, laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 19 d. iki 2019 m. lapkričio 10 d. bendrovės veiklos teritorijoje Visagino savivaldybėje, nesudaręs sutarties su UAB,,Eurobetonas“, tyčia neteisėtai ir neatlygintinai davė nurodymus jo žinioje esantiems UAB,,Betono bazė“ darbuotojams – gamybos vadovui M. V. (M. V.), operatoriui I. Š. (I. Š.) – vykdyti betono mišinio C30/37 gamybą įmonėje UAB,,Eurobetonas“, krautuvo vairuotojui V. K. (V. K.) vykdyti įmonėje UAB,,Eurobetonas“ granito, smėlio tvarkymą, o dirbantiems UAB,,Betono bazė“ vairuotojams ir UAB,,Betono bazė“ užsakymu dirbusiems UAB „Kasėjas“, UAB „Gena“ vairuotojams davė nurodymus gabenti betoną iš UAB,,Eurobetonas“ į projekto B19-2 statybos aikštelę. Šiais J. Z. veiksmais UAB „Betono bazė“ padarytų tiesioginių nuostolių (išlaidų) suma sudaro 5672,54 Eur (1865,25 Eur darbo užmokesčio M. V., 680,39 Eur darbo užmokesčio UAB „Betono bazė“ vairuotojams, 694,84 Eur išlaidų UAB „Betono bazė“ betonvežių degalams, 1034,21 Eur už UAB „Gena“ vežimo paslaugų panaudojimą, 1397,85 Eur už UAB „Kasėjas“ vežimo paslaugų panaudojimą).

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo J. Z. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria J. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios veikos J. Z. išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 329 straipsnio 1 punktas), o su šia veika susijusį civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus juos vertinti išsamiai ir visapusiškai, ir šis pažeidimas lėmė nepagrįstas išvadas dėl J. Z. veiksmų pobūdžio bei dėl jų tariamai kilusių padarinių, kriminalizuojant tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius.

3. Įvertinęs paties J. Z. parodymus apie UAB,,Betono bazė“ sutarties su AB „Eurovia Lietuva“ sudarymo ir vykdymo aplinkybes pasitelkiant UAB „Eurobetonas“, bendrovės pajėgumus vykdyti sutartį, liudytojų UAB „Betono bazė“ darbuotojų parodymus apie betono mazgo gedimus ir vykdytus darbus, specialisto išvadą ir kitus bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad J. Z. veiksmuose nėra piktavališko veikimo prieš UAB „Betono bazė“ interesus, o susidariusi UAB „Eurobetonas“ skola įmonei gali būti išspręsta civilinėmis teisinėmis priemonėmis, todėl J. Z. veiksmai nekvalifikuotini kaip šios įmonės turto iššvaistymas ir jis pagal BK 184 straipsnio 1 dalį išteisintas.

4. Išteisinus J. Z. dėl šios nusikalstamos veikos, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, buvo panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria spręstas civilinio ieškinio klausimas, ir jis paliktas nenagrinėtas.

III. Kasacinio skundo argumentai

5. Kasaciniu skundu civilinės ieškovės UAB „Betono bazė“ atstovė advokatė D. Murauskienė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį dėl J. Z. išteisinimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir UAB „Betono bazė“ civilinio ieškinio palikimo nenagrinėto ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorė skunde nurodo:

5.1. Pagal BPK 367 straipsnio 2 dalį, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę apskųsti nuosprendį ar nutartį tik dėl civilinio ieškinio. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą lėmė išvada, kad J. Z. veiksmuose nėra BK 184 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl kasaciniame skunde pateikiami argumentai dėl šios dalies.

5.2. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus, kadangi išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, darė išvadas nesiėmęs visų įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, nepašalino prieštaravimų tarp įrodymų, klydo dėl jų turinio, dalį ignoravo, vadovavosi nepatikimais ir nepatikrintais duomenimis, dalis apeliacinės instancijos teismo išvadų apskritai nėra grindžiama jokiais byloje surinktais duomenimis, o jas konstatuojant, remiamasi prielaidomis ir subjektyviais argumentais. Tai lėmė neišsamiai išnagrinėtą bylą apeliacine tvarka, bylos duomenų neatitinkančias išvadas bei nepagrįstą J. Z. išteisinimą pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir atitinkamai civilinio ieškinio palikimą nenagrinėto. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad J. Z. veiksmuose nėra BK 184 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių ir kad tai esą civiliniai teisiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį grindė iš esmės vien tik paties J. Z. parodymais, o šiuos parodymus akivaizdžiai paneigiančių įrodymų teismas apskritai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas išvadas dėl pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų vertinant įrodymus ir skirtingas išvadas dėl J. Z. veiksmų vertinimo bei jų kvalifikavimo padarė neatlikęs įrodymų tyrimo ir neištyręs jokių bylos įrodymų. Šis teismas iš esmės apsiribojo vien tik dalies byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų pakartotiniu įvertinimu, deklaratyviai konstatuodamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimą.

5.3. Byloje surinktais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. balandžio 30 d. generalinė rangovė AB „Eurovia Lietuva“, atstovaujama generalinio direktoriaus S. K., ir UAB „Betono bazė“, atstovaujama direktoriaus J. Z., pasirašė betono pirkimo–pardavimo sutartį Nr. SUT 15.04.30/01, pagal kurią UAB „Betono bazė“ įsipareigojo parduoti, o AB „Eurovia Lietuva“ įsipareigojo pirkti betono mišinį bei siurblio nuomos paslaugas; 2019 m. birželio 17 d. šalys pasirašė papildomą susitarimą Nr. 6, kuriuo, be kita ko, UAB „Betono bazė“ įsipareigojo tiekti konkrečios specifikacijos betono mišinį į VĮ Ignalinos atominės elektrinės statomą labai mažai aktyvių radioaktyviųjų atliekų modulį – kapinyną plokštei betonuoti (objektas B19-2). Buvo sutarta, kad UAB „Betono bazė“ iš viso patieks 7356 kub. m betono mišinio. Radioaktyviųjų atliekų modulio betonavimo darbai turėjo būti vykdomi trimis etapais: I etapas 2019 m. spalio 19–21 d.; II etapas 2019 m. spalio 26–28 d.; III etapas 2019 m. lapkričio 9–10 d. Pasirašydamas 2019 m. birželio 17 d. papildomą susitarimą, J. Z. nei šiame susitarime, nei kokia nors kita forma nenurodė, kad UAB „Betono bazė“ technika, įranga ar žmogiškieji ištekliai yra nepakankami ar sugedę, kad būtų įvykdytas susitarimas ir pateiktas numatytas kiekis betono. Apie tai J. Z. nebuvo užsiminęs ir UAB „Turto plėtra“ vadovei S. V., priešingai, jai buvo žinoma apie pakankamus UAB „Betono bazė“ pajėgumus. Vykdydama 2019 m. birželio 17 d. papildomo susitarimo sąlygas, UAB „Betono bazė“ tiekė betono mišinį į objektą B19-2 savo betonvežiais bei pirmajame etape pasitelktų vežėjų UAB „Gena“ ir UAB „Kasėjas“ betonvežiais. Faktiškai per visus tris etapus UAB „Betono bazė“ į VĮ Ignalinos atominę elektrinę patiekė tik 2671,5 kub. m betono mišinio, t. y. tik kiek daugiau nei vienam etapui sutartas vidutinis kiekis (2452 kub. m). Tai ir paskatino UAB „Betono bazė“ akcininkės UAB „Turto plėtra“ vadovę S. V. pasidomėti, dėl kokių priežasčių UAB „Betono bazė“ neįvykdė sutartinio įsipareigojimo ir negavo didelės dalies planuotų pajamų. Patikrinus UAB „Betono bazė“ nuomos pagrindu valdomų betonvežių maršrutus paaiškėjo, kad jie betoną į objektą tiekė ne tik iš UAB „Betono bazė“, bet ir iš kitos teritorijos – UAB „Eurobetonas“. Papildomame susitarime nebuvo nurodyta, kad dalį betono mišinio tieks UAB „Eurobetonas“, apie tai UAB „Betono bazė“ nebuvo oficialiai informuota ir po papildomo susitarimo pasirašymo bei jo vykdymo metu. Be to, UAB „Betono bazė“ nebuvo rasta jokių oficialių dokumentų, kurie patvirtintų, kad betono mazgas nuolat gedo ir dėl to buvo sudarytas susitarimas su UAB „Eurobetonas“ dėl jo kaip rezervinio mazgo veikimo.

5.4. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad tarp UAB „Betono bazė“ ir UAB „Eurobetonas“ buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, rėmėsi AB „Eurovia Lietuva“ ir UAB „Eurobetonas“ 2019 m. liepos 2 d. pasirašyta dvišale sutartimi dėl mobilaus betono mazgo teikimo sutarties, pagal kurią UAB „Eurobetonas“ buvo įsipareigojusi pagaminti konkretų (4500 kub. m) kiekį prekinio betono mišinio ir tiekti jį į objektą B19-2. Tuo tarpu ši sutartis kaip tik paneigia šią išvadą, nes iš jos matyti, kad UAB „Eurobetonas“ savarankiškai įsipareigojo pateikti konkretų apibrėžtą kiekį betono mišinio ir de facto (faktiškai) tai padarė, o UAB „Eurovia Lietuva“ už šį betono mišinį tiesiogiai atsiskaitė su UAB „Eurobetonas“, o ne su UAB „Betono bazė“, nors tiekdama betono mišinį UAB „Eurobetonas“ ne tik naudojosi UAB „Betono bazė“ darbuotojų žmogiškaisiais ištekliais, bet ir buvo klastojami važtaraščiai, juose melagingai nurodant, kad betonas yra tiekiamas iš UAB „Betono bazė“. Tuo atveju, jei UAB „Eurobetonas“ būtų iš tiesų veikusi kaip UAB „Betono bazė“ rezervinis mazgas, tokioje sutartyje niekaip nebūtų galima įvardyti konkretaus pateiktino betono mišinio kiekio, kadangi rezervinis mazgas turėtų veikti tik išimtiniais atvejais, kai to negalėtų daryti UAB „Betono bazė“. Be to, už pateiktą betono mišinį AB „Eurovia Lietuva“ būtų atsiskaičiusi su UAB „Betono bazė“, o ne su UAB „Eurobetonas“, taip pat nebuvo būtina klastoti važtaraščių, juose nurodant aiškiai melagingą informaciją apie tai, kad betoną tiekia UAB „Betono bazė“. Šios aplinkybės paneigia apeliacinės instancijos teismo prielaidomis pagrįstą išvadą, kad AB „Eurovia Lietuva“ ir UAB „Eurobetonas“ pasirašyta sutartis patvirtina ir tarp UAB „Betono bazė“ bei UAB „Eurobetonas“ susiklosčiusius sutartinius santykius. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas faktą dėl sutartinių santykių egzistavimo ir remdamasis 2019 m. liepos 2 d. sutartimi, turėjo pareigą dėl šios dalies atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti AB „Eurovia Lietuva“ ir (ar) UAB „Eurobetonas“ atstovus, pasirašiusius minėtą sutartį, apie tikruosius šalių ketinimus ir apie tai, dėl kokių priežasčių į šią sutartį nebuvo įtraukta UAB „Betono bazė“. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatavo naujas faktines aplinkybes, t. y. tai, kad ši sutartis patvirtina UAB „Eurobetonas“ veikus kaip UAB „Betono bazė“ atsarginį mazgą, neatlikęs įrodymų tyrimo. Vien jau dėl šios priežasties skundžiamas nuosprendis turėtų būti panaikintas.

5.5. Civilinės ieškovės žiniomis, dėl AB „Eurovia Lietuva“ Panevėžio miesto finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo, įtariant, kad į objektą buvo realiai atgabentas mažesnis kiekis betono, nei tai oficialiai buvo deklaruojama ir realiai buvo būtina. Ši aplinkybė leidžia manyti buvus neteisėtų susitarimų tarp UAB „Eurobetonas“, AB „Eurovia Lietuva“ ir galimai J. Z..

5.6. 2019 m. liepos 10 d. UAB „Betono bazė“ vadovas J. Z. vienasmeniškai, be akcininko žinios ir sutikimo, pasirašė raštą dėl garantinių įsipareigojimų AB „Eurovia Lietuva“, šiame rašte nurodyta, kad, siekdama maksimaliai sumažinti rizikas tiekiant betoną į B19-2 objektą, UAB „Betono bazė“ pasitelks rezervinį mobilųjį betono mazgą ir kad rezervinis mazgas bus aprūpintas tomis pačiomis inertinėmis medžiagomis, kokias turi UAB „Betono bazė“. UAB „Eurobetonas“ su UAB „Betono bazė“ nebuvo pasirašiusi jokios sutarties dėl rezervinio mazgo, bendrų darbų vykdant betono mišinio tiekimą į objektą B19-2 ar dėl kokių nors medžiagų tiekimo, todėl raštas niekaip nepatvirtina, kad UAB „Eurobetonas“ veikė kaip rezervinis mazgas, juolab kad ši bendrovė nenaudojo UAB „Betono bazė“ inertinių medžiagų, todėl negali būti perkeliama pareiga UAB „Betono bazė“ atsakyti už UAB „Eurobetonas“ pateiktą nesertifikuotą betono mišinį į objektą B19-2.

5.7. Prieš pat UAB „Betono bazė“ pradedant teikti paslaugas B19-2 objekte, tą pačią dieną, kai buvo pasirašytas papildomas susitarimas tarp UAB „Betono bazė“ ir AB „Eurovia Lietuva“, t. y. 2019 m. birželio 17 d., buvo įsteigta nauja įmonė „Eurobetonas“, jos vadovu tapo J. Z. pažįstamas I. V.. UAB „Eurobetonas“ neturėjo teisėto pagrindo (sertifikato) tiekti detaliai nustatytos kokybės betono mišinio į objektą, nepaisant to, akivaizdu, kad būtent ši bendrovė buvo ruošiama perimti didžiąją dalį užsakymo.

5.8. Atsižvelgiant į pirmiau aptartų įvykių chronologiją, akivaizdu, kad 2019 m. liepos 2 d. sutartis ir 2019 m. liepos 10 d. patvirtinimas buvo sudaryti siekiant užmaskuoti iš anksto parengtą planą, kad papildomo susitarimo įsipareigojimus įvykdys ne tinkamą sertifikatą turinti ir sutartį sudariusi UAB „Betono bazė“, o ką tik įsteigta įmonė „Eurobetonas“, kuri net ir neturi tinkamo sertifikato tiekti betoną į visuomeninę reikšmę turintį objektą. Siekiant užmaskuoti šį neteisėtą susitarimą, ir buvo būtina klastoti važtaraščius, kad netaptų žinoma, jog faktiškai betoną tiekė tinkamo sertifikato neturinti įmonė. Visų šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas niekaip nevertino, tai ir lėmė šios neteisėtos ir nepagrįstos nuosprendžio dalies priėmimą.

5.9. Byloje surinktais duomenimis paneigiama ir apeliacinės instancijos teismo išvada, esą UAB „Betono bazė“ mazgas nuolat gedo, dėl to buvo būtina pasitelkti atsarginį mazgą. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad UAB „Betono bazė“ negalėjo tiekti betono mišinio tik trumpą konkretų laikotarpį (II etapo metu, kai buvo gedimas), tačiau UAB „Eurobetonas“ betono mišinį į objektą B19-2 tiekė ir tada, kai UAB „Betono bazė“ nebuvo jokių gedimų. Todėl neaišku, kokiu pagrindu UAB „Eurobetonas“, veikdama kaip rezervinis mazgas, tiekė du trečdalius viso betono mišinio net ir tada, kai UAB „Betono bazė“ buvo pajėgi tai daryti pati. J. Z. pirmosios instancijos teisme teigė, kad UAB „Betono bazė“ mazgas buvo sugedęs tik antrojo etapo metu, o bylos duomenimis nustatyta, kad jau pirmojo etapo metu betoną faktiškai tiekė UAB „Eurobetonas“, todėl net ir J. Z. parodymais yra paneigiama apeliacinės instancijos teismo išvada, kad UAB „Betono bazė“ mazgas nuolat gedo. Liudytojai V. K. (V. K.), I. Š. nurodė, kad UAB „Betono bazė“ mazgas buvo sugedęs 12 val., visą kitą laiką jis veikė.

5.10. Apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad AB „Eurovia Lietuva“ atstovai išreiškė susirūpinimą dėl gedimų, nevisiškai atitinka objektyvius bylos duomenis. Liudytojas I. Š. teisiamajame posėdyje nenurodė tų aplinkybių, kurias skundžiamame teismo nuosprendyje cituoja teismas skundžiamo nuosprendžio 23 punkte. Visiškai neaišku, ką teismas turi omenyje nurodydamas, kad kiti abiejų bendrovių darbuotojai davė analogiškus parodymus, AB „Eurovia Lietuva“ atstovai ir UAB „Betono bazė“ direktorius J. Z., siekdami sureguliuoti nepertraukiamą betono tiekimą į objektą, dalyvavo visų trijų bendrovių veikloje. Apie tai, kad AB „Eurovia Lietuva“ atstovas buvo atvykęs į UAB „Eurobetonas“ teritoriją, nurodė liudytojas A. D. – jis teigė, kad buvo atvykę AB „Eurovia Lietuva“ atstovai, jaudinosi dėl gedimo. Tačiau iš šio liudytojo parodymų galima daryti išvadą, kad AB „Eurovia Lietuva“ atstovai buvo atvykę į UAB „Eurobetonas“ teritoriją, todėl neaišku, dėl kokių gedimų ir kas konkrečiai (koks atstovas ar atstovai) jaudinosi. Jokie kiti liudytojai (jų neįvardijo ir apeliacinės instancijos teismas) šių aplinkybių nenurodė ir nedetalizavo.

5.11. Taip pat egzistuoja akivaizdūs prieštaravimai tarp J. Z. parodymų ir liudytojos S. V. parodymų dėl to, ar ši buvo informuota apie pasitelktą rezervinį mazgą. J. Z. teisiamajame posėdyje tvirtino, kad apie tai, jog UAB „Betono bazė“ nepajėgi pagaminti viso kiekio betono, jis sužinojo pirmojo etapo metu (o tai paneigia apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad, jau pasirašydamas papildomą susitarimą, J. Z. žinojo, kad UAB „Betono bazė“ nepajėgi įvykdyti sutarties) ir apie tai informavo S. V.. Tačiau liudytoja S. V. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad J. Z. nei žodžiu, nei raštu neinformavo apie tai, jog yra būtina pasitelkti atsarginį mazgą. Kodėl apeliacinės instancijos teismas nepatikėjo S. V. parodymais, taip ir lieka neaišku, kadangi dėl šios dalies nenurodė absoliučiai jokių motyvų, nors tokią pareigą – pašalinti egzistuojančius prieštaravimus – jis neabejotinai turėjo.

5.12. Byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB „Betono bazė“ nebuvo pasirašiusi su UAB „Eurobetonas“ jokių bendradarbiavimo sutarčių, todėl nebuvo įsipareigojusi atlikti jokių paslaugų: nei vežimo, nei darbuotojų panaudos, nei jokių kitų. Juo labiau nebuvo pasirašyta jokia sutartis dėl atsarginio mazgo. Jokių įskaitymų taip pat nebuvo atlikta ir negalėjo būti atlikta neegzistuojant jokioms bendradarbiavimo sutartims. Akivaizdu, kad jei UAB „Turto plėtra“ nebūtų išsiaiškinusi byloje nagrinėjamų aplinkybių, UAB „Eurobetonas“ neketino niekaip atsiskaityti su UAB „Betono bazė“. Be to, sutartis su UAB „Eurobetonas“ dėl bendro betono tiekimo ir negalėjo būti pasirašyta, nes, visų pirma, betonas buvo tiekiamas į strategiškai itin svarbų objektą – radioaktyviųjų atliekų kapinyną, todėl turėjo būti tiekiamas tik sertifikuotas, kokybinius reikalavimus atitinkantis betonas; antra, UAB „Betono bazė“ niekada nebūtų sutikusi, kad jos vardu jos važtaraščių pagrindu būtų tiekiamas nesertifikuotas betonas ir taip dėl to ji būtų prisiėmusi atsakomybę.

5.13. Apibendrinant pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad tarp UAB „Eurobetonas“ ir UAB „Betono bazė“ egzistavo sutartiniai santykiai ir kad UAB „Betono bazė“ betono mazgas buvo nepakankamų pajėgumų ir nuolat gedo, padarė esminius BPK pažeidimus, kadangi: 1) nevertino byloje surinktų įrodymų visumos (liudytojos S. V. parodymų, rašytinės bylos medžiagos, nustatytų faktinių aplinkybių konteksto), kuri paneigia J. Z. teiginius apie tai, kad UAB „Betono bazė“ akcininkai buvo informuoti apie rezervinio mazgo pasitelkimą ir tam neprieštaravo; 2) neatliko įrodymų tyrimo siekdamas nustatyti tikrąjį šalių ketinimą pasirašant 2019 m. liepos 2 d. sutartį tarp AB „Eurovia Lietuva“ ir UAB „Eurobetonas“; 3) neatliko byloje surinktų įrodymų analizės dėl to, kiek laiko UAB „Betono bazė“ betono mazgas buvo sugedęs, kiek laiko objektyviai negalėjo gaminti betono ir kokie buvo šio mazgo techniniai pajėgumai. Skundžiamas išteisinamasis nuosprendis grindžiamas tik išskirtinai J. Z. teisinančiais įrodymais, juos subjektyviai interpretuojant, nepateikiant kitų įrodymų vertinimo.

5.14. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad J. Z. veiksmuose nėra BK 184 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Visų pirma jau aptarta, jog apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsarginį mazgą buvo būtina pasitelkti dėl nuolatinių UAB „Betono bazė“ mazgo gedimų ir kad UAB „Betono bazė“ ir UAB „Eurobetonas“ buvo sudarę žodinį susitarimą ir jį vykdė, nepagrįsta jokiais objektyviais bylos duomenimis. O apeliacinės instancijos teismo argumentas, esą yra galimybė apskaičiuoti sąnaudas, susijusias su betono gamyba bei transportavimu, ir atlikti atitinkamus įskaitymus tarp įmonių, nenuoseklus skundžiamo nuosprendžio 29 punkto, kuriame teismas nurodė, kad nėra galima tiksliai nustatyti bendrovės patirtų darbo užmokesčio sąnaudų, sunaudotų degalų nurašymo bei kitų patirtų sąnaudų dydžio, atžvilgiu. Taigi lieka neaišku, ar yra galimybė nustatyti UAB „Eurobetonas“ įsiskolinimo dydį. Šis prieštaravimas privalo būti pašalintas, kadangi tai yra viena iš esminių aplinkybių siekiant įvertinti, ar šioje byloje yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, ar baudžiamieji teisiniai santykiai. Atkreiptinas dėmesys ir į kitą skundžiamo teismo nuosprendžio nenuoseklumą: apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad J. Z. veiksmuose yra visi BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų sudėties požymiai (t. y. byloje nustatyta, jog J. Z. tyčia, sąmoningai klastojo važtaraščius, juose nurodydamas neteisingą informaciją apie tai, kad ne UAB „Eurobetonas“, o neva UAB „Betono bazė“ tiekė betoną į objektą). Tai reiškia, kad J. Z. sąmoningai klastojo dokumentus, siekdamas nuslėpti UAB „Eurobetonas“ vaidmenį tiekiant betoną, ir tai neabejotinai paneigia apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad tarp UAB „Eurobetonas“ ir UAB „Betono bazė“ buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie lengvai, be jokio apsunkinimo, gali būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka. Būtent J. Z. atlikti neteisėti veiksmai tvarkant UAB „Betono bazė“ buhalterinę apskaitą ir klastojant svarbius betono vežimą patvirtinančius dokumentus liudija apie jo veiksmų kryptingumą ir tyčią iššvaistyti bendrovės turtą.

5.15. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais dėl turto iššvaistymo bylose Nr. 2K-210/2012, 2K-P-78/2012, 2K-7-262/2013, 2K-7-251/2013, 2K-518/2014, 2K-302-489/2017, 2K-123-895/2017, 2K-234-699/2017, 2K-7-648/2019, byloje surinkti duomenys ir jais nustatytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad būtent J. Z., būdamas UAB „Betono bazė“ direktorius, įgijęs akcininko pasitikėjimą, slapta nuo jo susitarė dėl neteisėtų, akivaizdžiai priešingų bendrovės interesams veiksmų, kuriuos vykdydamas J. Z. su UAB „Eurobetonas“ atsakingais asmenimis sudarė UAB „Betono bazė“ tikslams ir interesams akivaizdžiai prieštaraujančius bei nuostolingus daugkartinius neteisėtus susitarimus naudoti šios bendrovės išteklius UAB „Eurobetonas“ naudai. Turto iššvaistymo neteisėtumas pasireiškė UAB „Betono bazė“ atžvilgiu sudarytais nenaudingais ir nuostolingais neteisėtais susitarimais, iš kurių naudos turėjo UAB „Eurobetonas“ ir kurių pagrindu UAB „Betono bazė“ buvusiam direktoriui J. Z. patikėtas jo žinioje esantis svetimas turtas ir turtiniai interesai, nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos, t. y. be jokio teisėto pagrindo, priešingai įmonės interesams, buvo perleistas UAB „Eurobetonas“ panaikinant UAB „Betono bazė“ turtinę teisę į didelės vertės turtą. Turto iššvaistymo neatlygintinumas šiuo atveju pasireiškė tuo, jog UAB „Betono bazė“ turtas iššvaistytas neatlyginant jo vertės, o naudą, AB „Eurovia Lietuva“ apmokant už suteiktas paslaugas, gavo UAB „Eurobetonas“. Nusikalstami padariniai šiuo atveju yra dėl J. Z. veiksmų kilęs UAB „Betono bazė“ materialaus turto apimties sumažėjimas, t. y. įmonei buvo padaryta tiesioginė turtinė žala, kuri, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, sudaro 5672,45 Eur tiesioginių nuostolių ir 42 075 Eur negautų pajamų. Tai, kad J. Z. ketino atlikti kažkokius įskaitymus ateityje (nenurodomas nei jų dydis, nei turinys), niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad už UAB „Eurobetonas“ naudai suteiktas paslaugas su UAB „Betono bazė“ niekaip nebuvo atsiskaityta, t. y. buvo padaryta reali žala, o tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti neatlygintinumą.

5.16. Apeliacinės instancijos teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą dėl susiklosčiusių civilinių teisinių santykių, kurių esą negalima kriminalizuoti. Pirma, tarp UAB „Betono bazė“ ir UAB „Eurobetonas“ nebuvo susiklostę jokie sutartiniai santykiai, kurie galėtų tapti pagrindu spręsti šioje byloje nustatytas aplinkybes civilinio proceso tvarka. Antra, civilinius teisinius santykius atribojant nuo baudžiamųjų, vienas svarbiausių kriterijų yra galimybė tinkamai nustatyti padarytos žalos mastą ir gauti jos atlyginimą. Šiuo atveju pats J. Z., neįformindamas santykių su UAB „Eurobetonas“, klastodamas dokumentus, netinkamai tvarkydamas buhalterinę apskaitą, sukūrė tokią situaciją, kurioje objektyviai neįmanoma apginti savo pažeistų teisių civilinio proceso tvarka. Tai iš dalies pripažino ir apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio 29 punkte.

5.17. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, kada civiliniai teisiniai santykiai perauga į baudžiamuosius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-549/2003), kaip tik tokia situacija susidarė šioje byloje, kai net nebuvo sudaryta jokia sutartis tarp UAB „Betono bazė“ ir UAB „Eurobetonas“, o UAB „Betono bazė“ turtas buvo švaistomas sudarant imitaciją, kad sutartį su AB „Eurovia Lietuva“ vykdo UAB „Betono bazė“, nors pajamas iš to gauna UAB „Eurobetonas“. Visos šios aplinkybės nustatytos šioje byloje, todėl nėra pagrindo kalbėti apie civilinius teisinius santykius. Akivaizdu, kad jeigu nebūtų atlikti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvardyti J. Z. neteisėti veiksmai, kuriais UAB „Betono bazė“ turtas, infrastruktūra, darbuotojų atlikti veiksmai nebūtų nukreipti siekiant užtikrinti UAB „Eurobetonas“ vykdytą galimai neteisėtą veiklą, šias pajamas UAB „Betono bazė“ būtų gavusi. Todėl negautos pajamos, kurios būtų buvusios gautos, jei įmonės vadovas būtų laikęsis pareigos elgtis UAB „Betono bazė“ naudai ir interesams, laikytinos turtine žala, patirta dėl pirmiau aprašytų jo neteisėtų veiksmų.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Civilinės ieškovės UAB „Betono bazė“ atstovės advokatės D. Murauskienės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

7. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-148-719/2020, 2K-75-511/2022, 2K-58-719/2023). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019, 2K-43-489/2020, 2K-143-788/2022). Kartu pažymėtina, kad kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taigi tai reiškia, kad tik BK (nagrinėjamu atveju BK 2 straipsnio 3, 4 dalių) ir BPK (nagrinėjamu atveju BPK 320 straipsnio 5 dalies, 305 ir 331 straipsnių) normų išvardijimas, deklaratyviai teigiant, kad jos buvo pažeistos, nelaikytinas teisiniu argumentu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-511/2023), kaip ir formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes. Abstraktūs, formalizuoti teiginiai apie tai, kad teismas suteikė išimtinę reikšmę vieniems įrodymams, nevertino kaip įrodymų kitų svarbių duomenų ir kt., aiškiai nenurodant, kokiems konkretiems įrodymams teismai suteikė išskirtinę reikšmę ir kas tai pagrindžia, nelemia kasacijos pagrindo.

8. Kartu pažymėtina, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde daug dėmesio skiriama bandant įrodyti, kad J. Z. iššvaistė ne tik UAB „Betono bazė“ turtą, bet ir turtinę teisę. Kasaciniame skunde nurodoma, kad UAB „Betono bazė“ buvusiam direktoriui J. Z. patikėtas jo žinioje esantis svetimas turtas ir turtiniai interesai, nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos, t. y. be jokio teisėto pagrindo, priešingai įmonės interesams, buvo perleisti UAB „Eurobetonas“, panaikinant UAB „Betono bazė“ turtinę teisę į didelės vertės turtą. Tačiau pažymėtina, kad kaltinimas dėl turtinės teisės į didelės vertės turtą panaikinimo šioje byloje J. Z. nebuvo reiškiamas ir nebuvo nagrinėtas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose. Todėl šis klausimas kasacine tvarka nenagrinėtinas.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nurodyti kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti. Teisėjų kolegija šioje byloje tikrina tik tai, ar apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalį ir dėl šios dalies priimdamas naują išteisinamąjį nuosprendį, nepadarė esminių BPK pažeidimų, susijusių su įrodymų vertinimu apeliacinės instancijos teisme, ir ar pagal kaltinime aprašytas faktines aplinkybes buvo tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 184 straipsnio 1 dalis.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo ir BK 184 straipsnio 1 dalies taikymo

10. Kasatorės argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 184 straipsnio 1 dalį, nėra pagrįsti.

11. Nagrinėjamoje byloje teismai dėl BK 184 straipsnio 1 dalies taikymo J. Z. priėmė skirtingus nuosprendžius: pirmosios instancijos teismas – apkaltinamąjį, argumentuodamas tuo, kad būdamas UAB „Betono bazė“ direktorius J. Z. davė nurodymus šios bendrovės darbuotojams ir jos užsakymu dirbusiems UAB „Kasėjas“, UAB „Gena“ vairuotojams gabenti betoną iš UAB,,Eurobetonas“ į projekto B19-2 statybos aikštelę; UAB,,Betono bazė“ darbuotojų, UAB,,Betono bazė“ užsakymu dirbusių UAB „Kasėjas“, UAB „Gena“ vairuotojų darbo laikas ir UAB,,Betono bazė“ transporto priemonės nepriklausė J. Z. nuosavybės teise; sutartis su UAB,,Eurobetonas“ nebuvo sudaryta ir atlyginimas UAB,,Betono bazė“ negautas, t. y. nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji turto iššvaistymo požymiai, o apeliacinės instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį argumentuodamas tuo, kad J. Z. veiksmuose nėra piktavališko veikimo prieš UAB „Betono bazė“ interesus, o susidariusi UAB „Eurobetonas“ skola įmonei gali būti išspręsta civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

12. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl J. Z. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Kasatorė, prašydama panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą išteisinti J. Z., taip pat nurodo šio BPK straipsnio pažeidimus, esą apeliacinės instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį grindė iš esmės vien tik paties J. Z. parodymais, o šiuos parodymus paneigiančių įrodymų (pavyzdžiui, liudytojos S. V. parodymų) nevertino ir dėl jų nepasisakė; išvadas dėl pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų vertinant įrodymus ir skirtingas išvadas dėl J. Z. veiksmų vertinimo bei jų kvalifikavimo padarė neatlikęs įrodymų tyrimo ir neištyręs jokių bylos įrodymų; cituodamas liudytojų parodymus nurodė aplinkybes, kurių konkretūs liudytojai nenurodė teisiamajame posėdyje (pavyzdžiui, nuosprendžio 23 punkte klaidingai pacituoti liudytojo I. Š. parodymai).

13. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Pagal kasacinio teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022).

14. BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus, reglamentuojančio nuosprendžio priėmimą, pagrindinių nuostatų. Tai reiškia, kad šio teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis ir pagrindinių taisyklių bei BPK 305, 307 straipsniuose nustatytų reikalavimų, keliamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus.

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. Z., būdamas UAB „Betono bazė“ direktorius, davė nurodymus jo žinioje esantiems šios bendrovės darbuotojams – gamybos vadovui M. V., operatoriui I. Š. – vykdyti betono mišinio C30/37 gamybą UAB,,Eurobetonas“, krautuvo vairuotojui V. K. vykdyti UAB,,Eurobetonas“ granito, smėlio tvarkymą, vairuotojams (ne tik dirbusiems UAB,,Betono bazė“, bet ir šios bendrovės užsakymu dirbusiems UAB „Kasėjas“, UAB „Gena“ vairuotojams) davė nurodymus gabenti betoną iš UAB,,Eurobetonas“ į projekto B19-2 statybos aikštelę. Pirmosios instancijos teismas įvertino tik tai, kad tarp UAB „Betono bazė“ ir UAB „Eurobetonas“ nebuvo sudaryta sutartis dėl nurodytų darbuotojų perkėlimo (dėl rezervinio mazgo paslaugų teikimo) (tai akcentuoja ir kasatorė) ir už šias paslaugas UAB „Eurobetonas“ neatsiskaitė, atitinkamai UAB „Betono bazė“ patyrė 5672,54 Eur žalą, kurią sudarė išlaidos darbo užmokesčiams, betonvežių degalams, UAB „Gena“ ir UAB „Kasėjas“ vežimo paslaugoms apmokėti. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į kitas svarbias aplinkybes, susijusias su šia byla, t. y. kad tai (darbuotojų perkėlimas) buvo daroma vykdant įsipareigojimus, prisiimtus su AB „Eurovia Lietuva“ sudaryta sutartimi, pagaminti ir pristatyti nustatytą kiekį betono į radioaktyviųjų medžiagų kapinyną, susijusį su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu, bendrovėje esant betono mazgo gedimų ir nesant pajėgumų pagaminti reikiamą kiekį betono, siekiant išvengti sunkesnių padarinių – itin didelių baudų, susijusių su visišku nuostolių atlyginimu, nustatytų už sutarties su AB „Eurovia Lietuva“ vykdymo pažeidimus. Kasaciniame skunde bandoma paneigti šią aplinkybę dėl betono mazgo gedimų ir atitinkamai poreikio naudotis UAB „Eurobetonas“ kaip rezerviniu mazgu nepagrįstai teigiant, kad šios nuteistojo J. Z. versijos nepatvirtina bylos medžiaga, ir iš esmės remiantis vien liudytojos S. V., vadovaujančios UAB „Turto plėtra“, kuri yra UAB „Betono bazė“ akcininkė, parodymais, esą apie betono mazgo gedimus ir nepakankamą pajėgumą ji nebuvo informuota. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir apkaltinamojo nuosprendžio turinio, ne vien nuteistasis J. Z. nurodė apie UAB „Betono bazė“ betono mazgo gedimus ir nepakankamą pajėgumą. Šias aplinkybes patvirtino ir tiesiogiai su tuo susidūrę liudytojai UAB „Betono bazė“ darbuotojai V. K., R. K., V. F., M. V. (kurie, be kita ko, užsiminė ir apie rezervinę gamyklą), I. Š., taip pat liudytojai G. V., A. D., dirbę UAB „Eurobetonas“. Net ir liudytojas, kuris darbiniais santykiais nesusijęs nei su UAB „Betono bazė“, nei su UAB „Eurobetonas“, t. y. UAB „Gena“ vairuotojas A. Z., parodė, kad betonvežiu važiuodavo į abu betono mazgus priklausomai nuo mazgo našumo. Visi šie liudytojai buvo apklausiami ir parodymus davė teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Tai, kad apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas ir iš naujo nebuvo apklausiami liudytojai, ar tai, kad šių liudytojų parodymai visa apimtimi neperkelti į skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, niekaip nepaneigia jų įrodomosios vertės apeliacinės instancijos teismo padarytoms išvadoms. Kasaciniame skunde, siekiant paneigti apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl konstatuotų UAB „Betono bazė“ gedimų, taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamo nuosprendžio 23 punkte klaidingai pacituoti liudytojo I. Š. parodymai, taip pat neaiškiai (nekonkrečiai) dėstomi liudytojų parodymai apie AB „Eurovia Lietuva“ atstovų susirūpinimą betono mazgo gedimais. Iš bylos medžiagos matyti, kad iš tiesų liudytojas I. Š. apklausiamas nenurodė šių teiginių: „UAB „Eurobetonas“ betono mazgo našumas ženkliai didesnis, nes dozavimas vyko kitu principu, betono maišyklė didesnė. Buvo atvykę AB,,Eurovia Lietuva“ atstovai, jie reiškė pretenzijas, kad per mažai veža, kontroliavo, stebėjo procesą, norėjo padėti“, tačiau šiuos teiginius nurodė kitas UAB „Betono bazė“ darbuotojas – liudytojas M. V.. Nėra pagrindo tokį apeliacinės instancijos teismo apsirikimą įvertinti kaip klaidą dėl įrodymų turinio ir atitinkamai konstatuoti, kad įrodymus apeliacinės instancijos teismas vertino esmingai pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalį, nors sutiktina, kad liudytojų parodymai į apkaltinamąjį nuosprendį turėtų būti perkeliami atidžiau, konkrečiau, labiau detalizuojant. Nepaisant šių nežymių neatitikimų, patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, esminių BPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir bylos apeliacinį nagrinėjimą, pažeidimų nenustatyta.

16. Pritariant apeliacinės instancijos teismo išvadoms, kad J. Z. veiksmuose laikinai perkeliant darbuotojus į kitą bendrovę nebuvo piktavališko veikimo prieš UAB „Betono bazė“ interesus, kartu atsižvelgtina ir į tai, kad sutartyje tarp UAB „Betono bazė“ ir AB „Eurovia Lietuva“ nurodyti trys etapai, per kuriuos atitinkami betono kiekiai nustatytu laiku nepertraukiamai turėjo būti pristatyti į valstybinės reikšmės projektą B19-2, iš esmės apėmė tris savaitgalius, o šio užsakymo specifika neleidžia tiems etapams pasiruošti (betono prigaminti ir nuvežti) iš anksčiau, todėl buvo dirbama trimis pamainomis, šiam darbui (betonui vežti į objektą) buvo kviečiami ir įmonėje nedirbantys asmenys (pvz., A. K., G. V.), samdomi vežėjai (UAB „Gena“, UAB „Kasėjas“). Tokiomis aplinkybėmis siekiant užtikrinti darbų proceso nepertraukiamumą rezervinio betono gamybos mazgo užsitikrinimas ir pasinaudojimas juo darbams tinkamai įgyvendinti nepalankioje situacijai yra logiškas. Be to, šiuo atveju svarbi ir užsakovės pozicija. Dėl betono tiekimo į tą patį objektą užsakovė (AB „Eurovia Lietuva“) buvo sudariusi sutartį ne tik su UAB „Betono bazė“, bet ir su UAB „Eurobetonas“, o susitarime su UAB „Betono bazė“ buvo numatyta AB „Eurovia Lietuva“ teisė pasitelkti atsarginį betono mazgą ir (arba) trečiųjų šalių pagalbą siekiant laiku įvykdyti betonavimo darbus. Šios aplinkybės atitinka išteisintojo J. Z. paaiškinimus, kad betono gamybai ir tiekimui į objektą perkėlė darbuotojus ir nurodė panaudoti techniką įmonėje UAB „Eurobetonas“ dėl gamybinio būtinumo, taip, kaip jis tai suprato. Be to, nors UAB,,Betono bazė“ ir UAB „Eurobetonas“ santykiai nebuvo tinkamai įforminti sutartimi, tačiau buvo realūs, o žodinis susitarimas tarp įmonių dėl atsiskaitymų iš dalies buvo vykdomas (UAB „Eurobetonas“ apmokėjo vežėjų (UAB „Gena“, UAB „Kasėjas“) sąskaitas, išrašytas UAB „Betono bazė“, už antrą vežimo etapą).

17. Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai (nesilaikydamas nustatytos turto perleidimo tvarkos) ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru sutarimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168/2013, 2K-152-303/2017, 2K-241-942/2022). Neatlygintinis svetimo turto iššvaistymas reiškia, kad šis turtas perleidžiamas neatlyginant jo vertės ar atlyginant ją aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152-303/2017, 2K-241-942/2022).

18. Kartu pažymėtina, kad pagal teismų praktiką patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Teismų praktikoje yra pateikiami ir galimi teisių gynimo būdų civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimo pavyzdžiai: be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė (pavyzdžiui, slapstėsi), trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; sąmoningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-93/2013, 2K-285/2013, 2K-46-699/2018, 2K-241-942/2022).

19. Nagrinėjamu atveju nenustatyta nė viena iš pirmiau teismų praktikoje suformuotų aplinkybių. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad išsiieškoti skolą, susidariusią dėl UAB „Betono bazė“ darbuotojų ir šios bendrovės užsakymu dirbusių UAB „Kasėjas“, UAB „Gena“ vairuotojų perkėlimo į UAB „Eurobetonas“, civilinio proceso tvarka buvo įmanoma. Iš bylos duomenų matyti, kad jau pirminiame UAB „Turto plėtra“ pranešime apie galimai padarytas nusikalstamas veikas buvo pateikti skaičiavimai, susiję su UAB „Betono bazė“ darbuotojų ir kitų išteklių panaudojimu UAB „Eurobetonas“ veikloje, ir juos patvirtinantys duomenys (PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų aktai, apmokėjimo ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, GPS įrangos duomenys). UAB „Eurobetonas“ yra veikianti bendrovė, todėl jai pareikšti ieškinį dėl skolos grąžinimo nėra jokių kliūčių. Pažymėtina, kad civilinė ieškovė net nebandė to daryti. Kasaciniame skunde šiame kontekste akcentuojamas J. Z. nuteisimas už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su dokumentų klastojimu ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, tačiau konkrečiai nenurodoma, kaip tai apsunkina galimybes apginti civilinės ieškovės pažeistas teises civilinio proceso tvarka, įvertinant tai, kad skolininkės (UAB „Eurobetonas“) duomenys yra žinomi ir susidariusi skola yra apskaičiuota. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad J. Z. tyčia būtų nukreipta į UAB „Betono bazė“ turto iššvaistymą ar kad jis sąmoningai būtų atlikęs veiksmus, apsunkinančius bendrovės pažeistų teisių gynybą. Kartu tikslinga pažymėti ir tai, kad teismų praktikoje aplinkybės, jog skolingas asmuo neatlygina padarytos žalos, su juo nepavyksta susitarti, jokiu būdu nereiškia, kad civiliniai teisiniai santykiai peraugo į baudžiamuosius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138-1073/2023).

20. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad, siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-7-251/2013, 2K-518/2014, 2K-179-697/2018, 2K-138-1073/2023 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal visumą bylos aplinkybių išteisintajam J. Z. už kaltinime nurodytą UAB „Betono bazė“ padarytą žalą taikyti griežčiausią teisinės atsakomybės rūšį nėra būtinumo.

21. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą aplinkybių visetą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir nustatydamas veikos faktines aplinkybes, nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir, panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują – išteisinamąjį – nuosprendį, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 184 straipsnio 1 dalį, todėl kasacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Civilinės ieškovės UAB „Betono bazė“ atstovės advokatės Dovilės Murauskienės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Artūras Ridikas

Eligijus Gladutis