D. L. pagal BK 260 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-235-788/2023

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00372-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 2.1.7.5; 2.4.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. gynėjo advokato Rimanto Bučmos kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties.

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu:

D. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams.

Ž. Z. nuteista pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. gegužės 5 d. 14.10 val. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d.

J. Z.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2018 m. liepos 20 d.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti R. C., A. B. ir A. M., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi nuteistojo D. L., J. Z. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo, nuteistosios Ž. Z. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Nagrinėjamoje byloje D. L., J. Z. ir Ž. Z. nuteisti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už šiuos veiksmus:

1.1. D. L., veikdamas bendrininkų grupe su J. Z., bendrai su juo siekdamas gauti neteisėtų pajamų iš J. Z. vykdomos prekybos narkotinėmis medžiagomis, ne vėliau kaip 2018 m. balandžio 18 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai perdavė J. Z. ne mažiau kaip 43,098 g miltelių, supakuotų į vieną plastikinį maišelį ir turinčių savo sudėtyje didelį kiekį (6,711 g) narkotinės medžiagos heroino, o J. Z., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, privalėjo šį didelį kiekį narkotinių medžiagų supakuoti į nedidelius kiekius – dozes ir vėliau nedideliais kiekiais narkotines medžiagas išplatinti jas vartojantiems asmenims, taip bendrai gaunant neteisėtų pajamų.

1.2. J. Z. šias narkotines medžiagas paslėpus, D. L. po 2018 m. balandžio 18 d. įvykusio J. Z. sulaikymo reikalavo iš J. Z. sutuoktinės Ž. Z. (buvusi pavardė – S.) grąžinti platinti duotą narkotinę medžiagą. Ž. Z. nurodžius, kad pasimatymo su sutuoktiniu J. Z. metu ji sužinos tikslią slaptavietės vietą, D. L. 2018 m. gegužės 5 d., po įvykusio Ž. Z. pasimatymo su sutuoktiniu J. Z., apie 13.30 val., veikdamas bendrai su Ž. Z., taksi automobiliu nuvyko į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kur Ž. Z. iš slaptavietės paėmė 43,098 g miltelių, supakuotų į vieną plastikinį maišelį ir turinčių savo sudėtyje didelį kiekį – 6,711 g narkotinės medžiagos – heroino, atnešė į automobilį, po to D. L. ir kartu su Ž. Z., tęsdami bendrą nusikalstamą veiką ir turėdami tikslą toliau platinti didelį kiekį narkotinių medžiagų, jas neteisėtai gabeno taksi automobiliu iki Jonavos, kur 2018 m. gegužės 5 d. apie 14.10 val. policijos pareigūnai šias narkotines medžiagas surado ir paėmė.

1.3. Taip D. L., J. Z. ir Ž. Z., veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai įgijo, laikė, ir gabeno didelį kiekį – 6,711 g narkotinės medžiagos – heroino, o D. L. ir J. Z. taip pat ją platino.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Nuteistojo D. L. gynėjas advokatas R. Bučma kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukti. Kasatorius nurodo:

2.1. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 7 straipsnyje, 44 straipsnio 5 ir 7 dalyse įtvirtintas rungtyniškumo principas, taip pat BPK 322 straipsnio 2 dalis, suteikianti nuteistajam teisę dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant jo bylą apeliacine tvarka. Nuteistasis D. L. pageidavimą dalyvauti teismo posėdyje išreiškė savo apeliaciniame skunde prašydamas atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti liudytoją A. S., tačiau tarp posėdžių nuteistasis patyrė sunkią kojos traumą, todėl negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Nuteistojo gynėjas pateikė tai patvirtinančius medicininius dokumentus ir prašė bylos nagrinėjimą atidėti, tačiau apeliacinės instancijos teismas šį prašymą atmetė. Išnagrinėjus bylą be nuteistojo D. L., jam nebuvo sudaryta galimybė duoti paaiškinimus dėl apeliacinio skundo argumentų ir užduoti klausimų apeliacinės instancijos teisme apklausiamai liudytojai A. S., kuri buvo apklausiama jo prašymu. Nebuvo suteikta ir galimybė dalyvauti posėdyje pasinaudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Nuteistasis D. L. dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, kurie neįvyko ne dėl jo kaltės. Tik paskutiniame posėdyje, kuriame dalyvauti negalėjo dėl traumos, teisėjų kolegija pripažino, kad jo dalyvavimas nėra būtinas, taip buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, nes, į ankstesnius posėdžius neatvykus kitiems nuteistiesiems, teismo posėdžiai būdavo atidedami.

2.2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 324 straipsnio 2 ir 6 dalis, nes, pasikeitus teisėjų kolegijos sudėčiai ir pradėjus iš naujo nagrinėti nuteistojo D. L. apeliacinį skundą, 2022 m. birželio 8 d. vykusiame posėdyje, kuris buvo atidėtas neatvykus proceso dalyviams, klausimo dėl būtinumo atlikti įrodymų tyrimą net nesprendė, tik konstatavo faktą, jog atliekant įrodymų tyrimą bus apklausta tik liudytoja A. S. Taip pat apeliacinės instancijos teismas kitų proceso dalyvių neinformavo apie tai, kad nuteistoji Ž. Z. pateikė duomenis apie narkotinių medžiagų įsigijimą, nesprendė šių duomenų pridėjimo prie bylos klausimo.

2.3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 1 ir 2 dalių, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas, nes nagrinėdamas bylą nepatikrino apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su D. L. nepagrįstu nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio atitikties BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktams, o tik formaliai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, vertindamas įrodymus BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nevertino ir kitos nuteistosios Ž. Z. prieštaringų parodymų, jog ji siūlė nuteistajam D. L. grąžinti skolą narkotinėmis priemonėmis. Teismai nepagrįstai D. L. kaltę grindė telefoninių pokalbių išklotinėmis, nes iš juose užfiksuotos informacijos matyti, kad tik tikėtina, jog kalbama apie narkotines medžiagas, o visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

2.4. D. L. veikoje nėra visų būtinųjų BK 260 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymių, t. y. nenustatyta tiesioginė tyčia jo veikoje. Nė vienas teismas savo baigiamuosiuose aktuose nenurodė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad D. L. įgijo, laikė ar gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų turėdamas tikslą jas realizuoti. Taip pat neįrodytas ir jo bendrininkavimas su kitais nuteistaisiais šioje byloje – tai, kad jis buvo sulaikytas kartu su Ž. Z., kuri gabeno narkotines medžiagas, neleidžia teigti, jog jis žinojo apie gabenamas narkotines medžiagas.

3. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras M. Sabaitis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:

3.1. Kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė procesinius pažeidimus, nes nuteistajam D. L. nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje, nepagrįsti. Nuteistasis D. L. buvo tinkamai informuotas apie 2022 m. lapkričio 23 d. turėjusį vykti teismo posėdį, be to, šiame posėdyje dalyvavo samdytas gynėjas advokatas R. Bučma, kuris posėdžio metu turėjo galimybę išsakyti argumentus dėl skunde išdėstytų prašymų, taigi BPK 322 straipsnio 2 dalis, iš kurios turinio išplaukia, kad nuteistojo atvykimas į teismo posėdį nėra privalomas, nebuvo pažeista. Pažymėtina, kad nuteistojo D. L. išsakytas prašymas dėl dalinio įrodymų ištyrimo (liudytojos A. S. apklausos) buvo įvykdytas, o dalyvavęs gynėjas naudojosi teise užduoti papildomus klausimus. Toks dalinio įrodymų tyrimo atlikimas nedalyvaujant pačiam nuteistajam D. L. nesuvaržė šio gynybos teisių, be to, ši liudytoja galėjo paliudyti tik nuteistojo atvykimo į namus pas kitą nuteistąją šioje byloje – Ž. Z. – faktą, o ne tikslą. Taip pat yra klaidinantis kasacinio skundo argumentas, kad nuteistajam D. L. buvo apribota galimybė duoti svarbius paaiškinimus, nes susipažinus su vykusių teismo posėdžių protokolais nustatyta, kad nė viename posėdyje, kuriame nuteistasis dalyvavo, jis neišreiškė noro nurodyti kokias nors aplinkybes; paskutinio posėdžio metu (2022 m. lapkričio 23 d.), kai dalyvavo tik nuteistojo gynėjas R. Bučma, pastarasis taip pat nepateikė prašymo daryti pertrauką, kad nuteistasis D. L. galėtų duoti paaiškinimus teismui. Taigi apeliacinės instancijos teismas, priėmęs sprendimą bylą toliau nagrinėti nuteistajam nedalyvaujant, nepadarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų.

3.2. Nepagrįsti ir kasacinio skundo argumentai dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo. Esminiai apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo, faktinių aplinkybių nustatymo ir apkaltinamojo nuosprendžio motyvavimo buvo išsamiai išnagrinėti, į juos motyvuotai atsakyta. Nors apeliaciniame skunde buvo abejojama dėl telefoninių pokalbių, vykusių tarp nuteistųjų D. L. ir Ž. Z., išklotinių patikimumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažymėjo, kad telefoninių pokalbių išklotinės pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuotos visų bylos įrodymų kontekste ir padarytos pagrįstos bei logiškos išvados, jog nuteistoji Ž. Z., laikydamasi konspiracijos ir atsargumo, nors ir neįvardydama, tačiau leido D. L. suprasti, jog ji ieško būtent narkotinių medžiagų, kurios galimai paslėptos pas nuteistojo J. Z. motiną. Todėl nors pokalbiuose nėra konkrečių duomenų, jog kalbama apie narkotines medžiagas, būtent pokalbio pobūdis, naudojama konspiracija, pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadas, kad kalbama apie neteisėtus dalykus, už kurių turėjimą, platinimą ar kitą disponavimą yra baudžiama.

3.3. Taip pat nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad teismai netinkamai taikė BK 260 straipsnio 2 dalį. Byloje ištirtų įrodymų visumos pagrindu padaryta teisinga išvada, kad nuteistieji D. L., Ž. Z. ir J. Z., turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos, ją neteisėtai gabeno turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, o atlikdami visus šiuos veiksmus suvokė, jog tai daro neteisėtai, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nuteistojo D. L. dalyvavimą padarant jam inkriminuotą nusikaltimą patvirtina 2018 m. rugpjūčio 7 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo medžiaga, iš kurios turinio darytina išvada, kad nuteistoji Ž. Z., laikydamasi konspiracijos, bandė nuteistajam D. L. pasakyti, jog ieško ir neranda narkotinių medžiagų; be to, iš nuteistosios Ž. Z. pokalbių su jos motina A. S. turinio galima spręsti, kad pas nuteistąją 2019 m. balandžio 21 d. naktį buvo atėjęs nuteistasis D. L. pakalbėti dėl narkotinių medžiagų. Nuteistojo D. L. dalyvavimą jam inkriminuojamame nusikaltime patvirtina ir kita slapto sekimo priemonėmis užfiksuota įvykių seka, kaip antai nuteistosios Ž. Z. sekimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad nuteistoji, išėjusi iš Kauno tardymo izoliatoriaus, grįžo į Jonavą, užėjo pas savo sutuoktinio J. Z. motiną, po kurio laiko išėjo su D. L., kartu įsėdo į privažiavusį taksi automobilį ir šiuo automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią sodybą. Po kurio laiko D. L. ir Ž. Z. tuo pačiu taksi automobiliu iš minėtos sodybos išvažiavo ir prie (duomenys neskelbtini) namo buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Taip pat byloje nustatyta, kad po to, kai nuteistasis J. Z. buvo sulaikytas, nuteistasis D. L. nuolat palaikė ryšį su nuteistąja Ž. Z., nes jam buvo aktualu, jog narkotikai būtų surasti, jai grasino.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo D. L. gynėjo advokato R. Bučmos kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, taip pat švelninama kasacinio skundo nepadavusios nuteistosios Ž. Z. teisinė padėtis.

Dėl įrodymų vertinimo

5. Nuteistojo D. L. gynėjo kasaciniame skunde ginčijamas teismų atliktas įrodymų vertinimas, pareiškiama, kad D. L. nuteistas nesant jo kaltumo įrodymų. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Taigi, kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tačiau tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose nepadaryta esminių BPK pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus. Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir nesutinkant su teismų išvadomis dėl bylos faktinių aplinkybių nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

6. Kasaciniame skunde pateikti teiginiai dėl D. L. kaltumo įrodymų nebuvimo, įrodymų vertinimo taisyklių nesilaikymo ir netinkamo jo apeliacinio skundo išnagrinėjimo neatitinka bylos duomenų. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nuteistojo D. L. dalyvavimą įgyjant ir gabenant didelį kiekį heroino patvirtina byloje esančių ir teismų iširtų bei įvertintų įrodymų visuma. Šioje byloje teismai, remdamiesi slapto sekimo ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės rezultatais, taip pat byloje apklaustų asmenų parodymais, specialisto išvadomis, nustatė, kad netrukus po 2018 m. gegužės 5 d. įvykusio Ž. Z. pasimatymo su savo sutuoktiniu J. Z. Kauno tardymo izoliatoriuje D. L. ir Ž. Z. taksi automobiliu iš Jonavos atvyko į (duomenys neskelbtini) esančią sodybą, joje praleido 10 minučių, grįžę į automobilį išvažiavo atgal į Jonavą ir ten buvo sulaikyti; automobilyje buvo rastas didelis kiekis heroino (grynoji masė – 6,711 g) ir elektroninės svarstyklės su heroino pėdsakais. Užfiksuotų Ž. Z. telefoninių pokalbių, taip pat užfiksuoto jos pokalbio su suimtu sutuoktiniu J. Z. per pasimatymą Kauno tardymo izoliatoriuje turiniu nustatyta, kad didelį heroino kiekį pirmiau minėtoje sodyboje buvo paslėpęs J. Z. Jį sulaikius už prekybą narkotikais, D. L. ir su juo susiję asmenys grasino Ž. Z. reikalaudami atiduoti šias narkotines medžiagas. Kadangi Ž. Z. nežinojo, kur jos sutuoktinis paslėpė minėtas narkotines medžiagas, ji nusprendė narkotikų buvimo vietą sužinoti per pasimatymą su juo. Pasimatymo metu sužinojusi narkotikų slaptavietę, ji kartu su D. L. nuvyko jų pasiimti į (duomenys neskelbtini) esančią sodybą. Užfiksuotų telefoninių pokalbių turiniu nustatyta, kad po J. Z. sulaikymo D. L. telefonu palaikė ryšį su Ž. Z. ji informuodavo D. L. apie tai, ką ji daro ieškodama narkotikų, taip pat pranešė jam, kad šiuo tikslu ketina vykti į pasimatymą su suimtu J. Z. Nustatyta ir tai, kad Ž. Z. buvo D. L. verčiama surasti ir atiduoti jos sutuoktinio paslėptus narkotikus ir veikė jo kontroliuojama, be to, jis tiesiogiai dalyvavo surandant ir paimant šias medžiagas iš slaptavietės, taip pat jas gabenant taksi automobiliu. Bylos duomenimis motyvuotai paneigta D. L. gynybinė versija, kad jis nieko nežinojo apie narkotikus, su Ž. Z. susitiko atsitiktinai ir į sodybą kartu su ja važiavo šiaip sau. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai aptarė bylos įrodymus, patvirtinančius D. L. tyčinį dalyvavimą kartu su Ž. Z. įgyjant ir gabenant didelį kiekį heroino, ir motyvuotai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl šių faktų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytais faktais ir išvada, kad D. L. bendrais veiksmais kartu su Ž. Z. ir J. Z. platinimo tikslais neteisėtai įgijo ir gabeno didelį kiekį – 6,711 g narkotinės medžiagos – heroino.

7. Kita vertus, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą pagal D. L. gynėjo kasacinį skundą, nustatė, kad dalis faktinių aplinkybių, inkriminuotų D. L., nustatyta remiantis prielaidomis, o būtent tai, kad jis ne vėliau kaip 2018 m. balandžio 18 d. neteisėtai perdavė pirmiau minėtą didelį kiekį heroino J. Z., kuris privalėjo šį didelį kiekį narkotinių medžiagų supakuoti į nedidelius kiekius – dozes ir vėliau nedideliais kiekiais narkotines medžiagas išplatinti jas vartojantiems asmenims, taip bendrai gaunant neteisėtų pajamų. Pažymėtina, kad, nustatydamas faktines aplinkybes, teismas negali remtis prielaidomis, o abejonės dėl įrodymų pakankamumo aiškinamos kaltinamojo naudai. Nei kaltinamajame akte, nei teismų priimtuose procesiniuose dokumentuose nepateikta konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad J. Z. didelį kiekį heroino įgijo būtent iš D. L., įsipareigodamas jas supakuoti į dozes ir išplatinti, todėl ši kaltinimo dalis šalinama iš teismų priimtų procesinių sprendimų. Atitinkamai kaip pagrįsta prielaidomis iš kaltinimo šalintina ir aplinkybė, kad D. L. platino narkotines medžiagas. Iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad didelis kiekis heroino buvo D. L. įgytas ir gabenamas platinimo tikslais, tačiau konkrečių įrodymų, kad D. L. būtų šias narkotines medžiagas išplatinęs, šioje byloje nepateikta. Kita vertus, dalies faktinių aplinkybių pašalinimas iš kaltinimo šiuo atveju nesudaro pagrindo perkvalifikuoti įrodytus jo nusikalstamus veiksmus (neteisėtą didelio kiekio heroino įgijimą ir gabenimą platinimo tikslais) ar kitaip švelninti jo teisinę padėtį.

Dėl apeliacinį skundą padavusio nuteistojo procesinių teisių

8. Nuteistojo D. L. kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo pažeistas rungtyniškumo principas bei nuteistojo teisė dalyvauti teismo posėdyje, nes teismas atsisakė atidėti teismo posėdį dėl nuteistojo neatvykimo, nors teismui buvo pateikti duomenys dėl jo patirtos traumos. Be to, nuteistasis neteko galimybės užduoti klausimų šiame teismo posėdyje apklaustai liudytojai A. S. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas neatidėti teismo posėdžio nelaikytinas esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės.

9. BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teisę dalyvauti teismo posėdyje turi nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, jų atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylos. BPK 324 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pradėdamas posėdį teismas nusprendžia, ar galima nagrinėti bylą, jei kas nors iš proceso dalyvių neatvyko.

10. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, 2021 m. spalio 18 d. pradėjęs nagrinėti bylą, tenkindamas nuteistųjų prašymus, nutarė atlikti dalinį įrodymų tyrimą ir apklausti liudytoją A. S. Suderinus su proceso dalyviais kito posėdžio datą, buvo paskelbta pertrauka. Į 2021 m. gruodžio 3 d. teismo posėdį liudytoja A. S. neatvyko ir bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Pasikeitus teisėjų kolegijos sudėčiai, į pirmą 2022 m. sausio 7 d. posėdį neatvyko nuteistieji J. Z. ir Ž. Z., taip pat liudytoja A. S., todėl bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Į 2022 m. sausio 20 d. ir 2022 m. kovo 3 d. posėdžius vėl neatvyko liudytoja A. S. ir bylos nagrinėjimas vėl buvo atidėtas. Į 2022 m. balandžio 6 d. posėdį neatvyko nuteistojo D. L. gynėjas R. Bučma ir vėl teko atidėti bylos nagrinėjimą. Į 2022 m. birželio 8 d. posėdį neatvyko nuteistieji Ž. Z. ir J. Z., dėl to bylos nagrinėjimas vėl buvo atidėtas. Į 2022 m. spalio 21 d. posėdį neatvyko nuteistasis J. Z., dėl to bylos nagrinėjimas vėl buvo atidėtas. Į 2022 m. lapkričio 23 d. posėdį neatvyko nuteistasis D. L. ir jo gynėjas vėl prašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą. Tačiau šį kartą teisėjų kolegija netenkino šio prašymo ir, atsižvelgdama į tai, kad posėdyje dalyvauja nuteistojo gynėjas R. Bučma, kuris atstovauja jo interesams, nutarė pradėti bylos nagrinėjimą.

11. Teisėjų kolegija pripažįsta pateisinamu apeliacinės instancijos teismo sprendimą susiklosčiusioje procesinėje situacijoje nagrinėti bylą nepaisant vieno iš nuteistųjų neatvykimo dėl ligos. Pažymėtina, kad BPK 242(1) straipsnyje nustatyta teismo pareiga rūpintis, kad baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, darant kiek įmanoma mažiau teisiamojo posėdžio pertraukų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio, kuriame nedalyvavo nuteistasis D. L., metu buvo apklausta liudytoja A. S., ši davė jo gynybinei pozicijai palankius parodymus. Nuteistojo D. L. gynėjas R. Bučma uždavė jai klausimų ir į juos ši atsakė. Savo baigiamojoje kalboje advokatas R. Bučma išdėstė gynybos poziciją, pagal kurią D. L. nežinojo apie tai, kad Ž. Z. gabena narkotikus, iš jos nieko nereikalavo, todėl turi būti išteisintas. Gynėjas taip pat nurodė bylos duomenis, kurie, anot jo, patvirtina D. L. nekaltumą. Kasaciniame skunde nepateikta argumentų, kaip konkrečiai nuteistojo D. L. dalyvavimas A. S. apklausoje būtų padėjęs geriau užtikrinti jo interesus ar sustiprinti gynybinę poziciją. Įvertinus pirmiau minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad kasacinio skundo argumentai dėl nuteistojo D. L. procesinių teisių neužtikrinimo yra deklaratyvūs, todėl atmetami.

12. Deklaratyvūs yra ir kasacinio skundo teiginiai dėl BPK 324 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų pažeidimo, kai naujos sudėties teisėjų kolegija nuo pat pradžios neišsprendė iš naujo įrodymų tyrimo klausimo, kuris buvo išspręstas pirminės teisėjų kolegijos sudėties, taip pat kad proceso dalyviai nebuvo teismo informuoti apie teismui atsiųstą nuteistosios Ž. Z. raštą. Iš minėtų kasacinio skundo teiginių neaišku, kokios nuteistojo D. L. procesinės teisės dėl to buvo pažeistos ir kokie konkrečiai baudžiamojo proceso reikalavimai buvo pažeisti. Iš bylos medžiagos matyti, kad naujos sudėties teisėjų kolegija per pirmus šešis posėdžius (2022 m. sausio 7 d., 2022 m. sausio 20 d., 2022 m. kovo 3 d., 2022 m. balandžio 6 d., 2022 m. birželio 8 d., 2022 m. spalio 21 d.) galėjo spręsti tik proceso dalyvių neatvykimo priežastis ir derinti naujų posėdžių datas, o ne spręsti įrodymų tyrimo klausimus, be to, nebuvo gavusi tokių prašymų. Sprendimą atlikti dalinį įrodymų tyrimą ir apklausti liudytoją A. S. naujos sudėties teisėjų kolegija priėmė per 2022 m. lapkričio 23 d. posėdį (8 t., b. l. 186). Taip sprendžiant jokio procesinio pažeidimo nepadaryta. Kasaciniame skunde minimas nuteistosios Ž. Z. raštas su jame išdėstytomis „naujomis narkotikų įgijimo aplinkybėmis“ buvo pridėtas prie bylos (8 t., b. l. 167). Šiame rašte nuteistoji informavo teismą, kad dabar jau gali nurodyti asmenį, iš kurio ji įsigijo narkotines medžiagas, tačiau, pradėjus bylą nagrinėti iš esmės, nei pati nuteistoji Ž. Z., nei jos gynėjas jokių prašymų teismui dėl šios nuteistosios papildomos apklausos nepateikė, savo baigiamosiose kalbose nei nuteistoji, nei jos gynėjas apie jos rašte minimas aplinkybes neužsiminė (8 t., b. l. 185–190). Be to, nuteistosios viso proceso metu dėstoma pozicija, kad narkotikus ji įsigijo viena, akivaizdžiai prieštaravo byloje esantiems įrodymams ir pirmosios instancijos teismo buvo vertinama kritiškai – kaip nulemta noro padėti išvengti atsakomybės ir bausmės jos bendrininkams D. L. ir J. Z. Esant tokiai situacijai, tai, kad teismas nepranešė proceso dalyviams apie minėto rašto gavimą, neleidžia įžvelgti esminio apeliacinio proceso nuostatų pažeidimo.

Dėl nuteistajai Ž. Z. paskirtos bausmės

13. Pagal BPK 376 straipsnio 1 ir 2 dalis, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Jeigu byloje nuteisti keli asmenys, teismas išnagrinėja bylą dėl to nuteistojo, su kuriuo susijęs paduotas skundas. Tačiau jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai BPK pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, teismas patikrina, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų. Nors nuteistoji Ž. Z. nėra padavusi kasacinio skundo, teisėjų kolegija nustatė pagrindą konstatuoti netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą skiriant jai bausmę.

14. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad teismų nustatyti Ž. Z. veiksmai įgyjant ir gabenant narkotines medžiagas pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Būtent ji sužinojo iš sutuoktinio narkotinių medžiagų buvimo vietą, pati tiesiogiai dalyvavo juos paimant iš slaptavietės, žinojo, kad šios medžiagos skirtos platinti. Kita vertus, teismas, skirdamas šiai nuteistajai bausmę, neatsižvelgė į bylai teisingai išspręsti svarbias aplinkybes. Pažymėtina, kad nors Ž. Z. davė byloje parodymus, jog didelį kiekį heroino (grynoji masė – 6,711 g) ji įgijo viena, t. y. nedalyvaujant D. L. ir J. Z., tačiau teismai, darydami išvadas dėl bylos faktų, šiais jos parodymais nesivadovavo ir nustatė kitokį Ž. Z. vaidmenį disponuojant šiomis narkotinėmis medžiagomis. Pagal teismų nustatytas ir bylos įrodymais patvirtintas aplinkybes, minėtu heroino kiekiu disponavo nuteistasis J. Z., kuris šias medžiagas buvo paslėpęs (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje. J. Z. sulaikius už narkotikų prekybą, su juo susiję asmenys, tarp kurių buvo ir D. L., pareikalavo iš Ž. Z. atiduoti šias narkotines medžiagas, tačiau Ž. Z. negalėjo įvykdyti šio reikalavimo, nes nežinojo, kur šios medžiagos paslėptos. Apie heroino buvimo vietą ji sužinojo tik pasimatymo su savo sutuoktiniu J. Z. Kauno tardymo izoliatoriuje metu ir iš karto po pasimatymo kartu su D. L. nuvyko į minėtą sodybą, kur šias medžiagas rado. Iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad rastas heroinas turėjo būti atiduotas D. L.. Byloje nėra duomenų, kad Ž. Z. būtų ketinusi pati šias medžiagas platinti. Be to, pagal teismų nustatytas aplinkybes, Ž. Z. veiksmai ieškant minėtų narkotinių medžiagų ir jas paimant iš slaptavietės buvo vykdomi dėl prieš ją panaudotos psichinės prievartos. Antai byloje užfiksuota, kad telefono pokalbių metu su savo motina Ž. Z. skundėsi, kad jos nepaliks ramybėje, kad jai grasino, įrėmė į sieną, įžeidinėjo, kad „mažai trūko, kad sudaužytų“, kad ji apimta panikos, kad kažkas šiais reikalais jai skambino ir atėjo į namus net ketvirtą valandą ryto (2 t., b. l. 62–65). Užfiksuota ir tai, jog per pasimatymą su sutuoktiniu J. Z. ji skundėsi jam, kad mažai trūko, kad ją sudaužytų, kad yra apimta panikos, kad ją užmuš vietoj jo (3 t., b. l. 71–73).

15. Pažymėtina, kad minėtais pokalbių fragmentais teismai rėmėsi nustatydami faktines bylos aplinkybes, tačiau jų visiškai nevertino bausmės skyrimo Ž. Z. kontekste. BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kai veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos, jeigu tokia prievarta nepašalina baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje buvo faktinis pagrindas nustatyti šią nuteistosios Ž. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau teismai to nepadarė. Tai vertintina kaip netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punktu, psichinės prievartos panaudojimo prieš Ž. Z. faktą pripažįsta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad pirmiau išdėstytos aplinkybės dėl prieš Ž. Z. panaudotos psichinės prievartos, verčiant ją ieškoti sutuoktinio paslėptų narkotinių medžiagų, pripažintinos išimtinėmis ir mažinančiomis jos dalyvavimo nusikalstamoje veikoje pavojingumą.

16. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-300/2012, 2K-544/2014, 2K-P-89/2014, 2K-432/2014, 2K-316-788/2019 ir kt.).

17. Nors šioje byloje teismas konstatavo, kad kaltinamoji Ž. Z. jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, yra linkusi nusikalsti, nesistengia keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, tačiau, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes dėl jos priverstinio dalyvavimo nusikalstamoje veikoje ir atitinkamos Ž. Z. atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punktas) nustatymą, taip pat nesant duomenų apie pačios Ž. Z. įsitraukimą į narkotikų platinimo veiklą, darytina išvada, kad BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatytos minimalios bausmės – aštuonerių metų laisvės atėmimo – paskyrimas Ž. Z. aiškiai prieštarauja teisingumo principui, todėl, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, Ž. Z. už jos padarytą nusikalstamą veiką skirtina mažesnė bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju teisingumo principą atitinkanti bausmė Ž. Z. yra ketveri metai laisvės atėmimo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį.

Pašalinti iš D. L. padarytos nuskalstamos veikos aprašymo aplinkybes, kad jis platino narkotines medžiagas ir kad ne vėliau kaip 2018 m. balandžio 18 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai perdavė ne mažiau kaip 43,098 g miltelių, supakuotų į vieną plastikinį maišelį ir turinčių savo sudėtyje didelį kiekį – 6,711 g narkotinės medžiagos heroino, J. Z. (J. Z.), kuris, tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, privalėjo šį didelį kiekį narkotinių medžiagų supakuoti į nedidelius kiekius – dozes ir vėliau nedideliais kiekiais narkotines medžiagas išplatinti jas vartojantiems asmenims, taip bendrai gaunant neteisėtų pajamų.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistajai Ž. Z. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę sumažinti nuo aštuonerių metų laisvės atėmimo iki ketverių metų laisvės atėmimo.

Kitą teismų nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Olegas Fedosiukas