A. B. ir I. B. pagal BK 182 str., 182 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-41-648/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18520-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1; 1.1.4.5.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,

nuteistajam A. B. (nuotoliniu būdu),

nuteistojo A. B. gynėjai advokatei Zitai Malovai,

nuteistajam I. B. (I. B.) (nuotoliniu būdu),

nuteistojo I. B. gynėjui advokatui Eugenijui Šuliokui,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Juliaus Gelumbausko kasacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 21 d. nutarties dalies nuteistųjų A. B. ir I. B. baudžiamojoje byloje.

Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu:

A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (dėl S. R. K.) laisvės atėmimu ketveriems metams aštuoniems mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį (dėl M. M.) ir atitinkamai paskirtos laisvės atėmimo vieneriems metams penkiems mėnesiams bei laisvės atėmimo vienuolikai mėnesių bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatytas laisvės atėmimas vieneriems metams penkiems mėnesiams. A. B. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį (dėl T. T.) ir atitinkamai paskirtos laisvės atėmimo vieneriems metams penkiems mėnesiams bei laisvės atėmimo vienuolikai mėnesių bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimu būdu ir nustatyta subendrinta laisvės atėmimo vieneriems metams penkiems mėnesiams bausmė.

A. B. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį (dėl R. D. ir B. D.) atitinkamai laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams ir laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. B. nustatytas laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams, tačiau dėl nuteisimo už šių veikų padarymą kasacine tvarka nesiskundžiama.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir A. B. nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta galutinės subendrintos bausmės neatlikta dalimi ir nustatytas laisvės atėmimas devyniolikai metų.

I. B. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl S. R. K.) laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl M. M.) laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl T. T.) laisvės atėmimu vieneriems metams septyniems mėnesiams.

I. B. nuteistas ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl S. M.) laisvės atėmimu vieneriems metams vienam mėnesiui; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams, tačiau dėl nuteisimų už šių nusikalstamų veikų padarymą kasacine tvarka nesiskundžiama.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, I. B. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2019 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir I. B. nustatytas laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas I. B. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. gegužės 23 d. 12.50 val. iki 2018 m. spalio 23 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., Prancūzijos Respublikoje dėl ekstradicijos išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 4 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. ir bausmės dalis, atlikta pagal 2019 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir J. J. (J. J.), tačiau dėl jo nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro G. Jasulaičio apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistųjų bei jų gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį A. B. ir I. B. nuteisti už tai, kad su asmeniu, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, veikdami bendrininkų grupe, kurią 2018 m. balandžio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, neapibrėžtam skaičiui analogiškų nusikaltimų (sukčiavimų) vykdyti, pasiskirsčius užduotimis, subūrė A. B., koordinavo I. B. ir asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, veiksmus ir jiems vadovavo, turėdami bendrą nusikalstamą tikslą savo ir kitų bendrininkų naudai įgyti svetimą turtą, būtent: A. B. iš Alytaus pataisos namų, esančių (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 21 d. apie 10.00 val. neteisėtai turimu mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajai S. R. K. į telefonus, kurių abonentiniai numeriai (duomenys neskelbtini), panaudojo apgaulę, t. y. melagingai nurodė apie galimai jos namuose laikomus netikrus pinigus, kuriuos reikia patikrinti, įtikino nukentėjusiąją nuvykti į banką ir paimti iš sąskaitos visas savo santaupas bei jas perduoti atvykusiam bendrininkui; tuo pat metu A. B. bendrininkui I. B. mobiliojo ryšio telefonu nurodė nuvykti adresu: (duomenys neskelbtini), prisistatyti, kad yra pareigūnas, ir paimti pinigus, kuriuos tariamai reikia patikrinti; I. B. 2018 m. balandžio 21 d. apie 12.40 val., vykdydamas A. B. nurodymus, nuvyko į nukentėjusiosios S. R. K. namus, prisistatė esąs ekspertas, melagingai nurodydamas, kad tikrins pinigų tikrumą, paėmė 13 800 Eur ir, nukreipęs nukentėjusiosios dėmesį, išėjo iš namų; po to, vykdydamas A. B. nurodymus, I. B. perdavė dalį pinigų – ne mažiau kaip 5520 Eur asmeniui, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, o šis, vykdydamas nurodymus, atliko pinigų perlaidas A. B. nurodytiems asmenims; taip, veikdami bendrininkų grupe, bendrais veiksmais A. B., I. B. ir asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą S. R. K. didelės vertės turtą – 13 800 Eur.

2. A. B. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 289 straipsnį, o I. B. – pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad su asmeniu, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, veikdami bendrininkų grupe, kurią 2018 m. balandžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, neapibrėžtam skaičiui analogiškų nusikaltimų (sukčiavimų) vykdyti, pasiskirsčius užduotimis, subūrė A. B., koordinavo I. B. ir asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, veiksmus ir jiems vadovavo, turėdami bendrą nusikalstamą tikslą savo ir kitų bendrininkų naudai įgyti svetimą turtą: A. B. iš Alytaus pataisos namų 2018 m. gegužės 3 d. apie 11.15 val. neteisėtai turimu mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajai M. M. į telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), ir panaudojęs apgaulę, t. y. prisistatęs esąs policijos pareigūnas, taip pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą, melagingai nurodęs apie galimai jos namuose laikomus netikrus pinigus, kuriuos reikia patikrinti, įtikino nukentėjusiąją atvykusiam bendrininkui perduoti turimus pinigus; tuo pat metu A. B. I. B. mobiliojo ryšio telefonu nurodė nuvykti adresu: (duomenys neskelbtini), prisistatyti, kad yra policijos pareigūnas, ir paimti pinigus, kuriuos tariamai reikia patikrinti; I. B. 2018 m. gegužės 3 d. apie 12.00 val., vykdydamas A. B. nurodymus, nuvyko į nukentėjusiosios M. M. namus, prisistatė esąs ekspertas, melagingai nurodydamas, kad tikrins pinigų tikrumą, paėmė 2000 Eur ir pabėgo; po to, vykdydamas A. B. nurodymus, I. B. perdavė dalį pinigų – ne mažiau kaip 600 Eur asmeniui, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, o šis, vykdydamas A. B. nurodymus, atliko pinigų perlaidas nurodytiems asmenims; taip, veikdami bendrininkų grupe, bendrais veiksmais A. B., I. B. ir asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą M. M. turtą – 2000 Eur.

3. A. B. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 289 straipsnį, o I. B. – pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad su asmeniu, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, veikdami bendrininkų grupe, kurią 2018 m. balandžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, neapibrėžtam skaičiui analogiškų nusikaltimų (sukčiavimų) vykdyti, pasiskirsčius užduotimis, subūrė A. B., koordinavo I. B. ir asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, veiksmus ir jiems vadovavo, turėdami bendrą nusikalstamą tikslą savo ir kitų bendrininkų naudai įgyti svetimą turtą: A. B., iš Alytaus pataisos namų, esančių (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 23 d. apie 12.00 val. neteisėtai turimu mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), paskambinęs nukentėjusiajai T. T. į telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), panaudojęs apgaulę, t. y. prisistatęs esąs policijos pareigūnas, taip pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą, melagingai nurodęs apie galimai jos namuose laikomus netikrus pinigus, kuriuos reikia patikrinti, įtikino nukentėjusiąją atvykusiam bendrininkui perduoti turimus pinigus; tuo pat metu A. B. asmeniui, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, nurodė adresą: (duomenys neskelbtini), kurį reikia perduoti I. B.; asmeniui, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, mobiliojo ryšio telefonu nurodžius I. B. nuvykti adresu: (duomenys neskelbtini), prisistatyti, kad yra pareigūnas S. K.; I. B. 2018 m. gegužės 23 d. apie 12.30 val., vykdydamas asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, nurodymus, nuvyko pas nukentėjusiąją T. T. į namus, prisistatė esąs ekspertas, melagingai nurodydamas, kad tikrins pinigų tikrumą, paėmė 2500 Eur ir, siekdamas užvaldyti pinigus, panaudojo prieš nukentėjusiąją T. T. fizinį smurtą, t. y. sudavė vieną smūgį į galvos sritį, suko dešinę ranką, įspyrė vieną kartą į dešinę šlaunį ir blauzdą, taip padarė poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai sveikatą, po to pasišalino iš namų; taip I. B., peržengdamas susitarimo ribas (įvykus vykdytojo ekscesui), panaudodamas fizinį smurtą pagrobė, o A. B. ir asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, apgaule užvaldė svetimą T. T. turtą – 2500 Eur.

II. Kasacinio skundo argumentai

4. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Julius Gelumbauskas prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 21 d. nutartį. A. B. nusikalstamą veiką (sukčiavimas dėl M. M.) kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį kaip sukčiavimą organizuota grupe būnant organizatoriumi ir paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams trims mėnesiams; A. B. nusikalstamą veiką (sukčiavimas dėl S. R. K.) kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį kaip sukčiavimą organizuota grupe bei didelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule, būnant organizatoriumi, ir paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams aštuoniems mėnesiams; A. B. nusikalstamą veiką (sukčiavimas dėl T. T.) kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį kaip sukčiavimą organizuota grupe būnant organizatoriumi ir paskirti jam laisvės atėmimą ketveriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šias bei skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskirti A. B. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta galutine neatliktos bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirti galutinę subendrintą devyniolikos metų laisvės atėmimo bausmę. I. B. nusikalstamą veiką (sukčiavimas dėl M. M.) kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaip sukčiavimą organizuota grupe ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams; I. B. nusikalstamą veiką (sukčiavimas dėl S. R. K.) kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaip sukčiavimą organizuota grupe bei didelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams; I. B. nusikalstamą veiką (sukčiavimas dėl T. T.) kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį kaip pasikėsinimą padaryti sukčiavimą organizuota grupe ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams; I. B. nusikalstamą veiką (plėšimas dėl T. T.) kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šias bei 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti I. B. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams septyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridedant dalį minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir nustatyti I. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti I. B. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2018 m. gegužės 23 d. 12.50 val. iki 2018 m. spalio 23 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., Prancūzijos Respublikoje dėl ekstradicijos išbūtą laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 4 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. ir bausmės dalį, atliktą pagal 2019 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį. Likusios nuosprendžio dalies nekeisti. Kasatorius skundu nurodo:

4.1. Pirmosios instancijos teismas, perkvalifikavęs nuteistųjų A. B. ir I. B. nusikalstamas veikas, o apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nuosprendį galioti, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 3, 5 dalių, 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus, selektyviai ir vienpusiškai vertino nuteistųjų parodymus, nevertino įrodymų kaip visumos, padarė prieštaringas ir nepagrįstas išvadas, kad nuteistieji veikė ne organizuota, o paprasta bendrininkų grupe, o A. B. nebuvo nusikalstamų veikų organizatorius, nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos.

4.2. Teismai, spręsdami dėl organizuotos grupės, neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismų praktiką, kurioje pabrėžta, kad organizuota grupė pasižymi grupės narių ryšių pastovumu, bendrais tikslais, pasiskirstymu pareigomis ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA0LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-304-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-304-942/2015">2K-304-942/2015</a>). Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDAzLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-403/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-403/2011">2K-403/2011</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU3LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-257/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-257/2011">2K-257/2011</a>, 2K-275/2012, 2K-452/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-35/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-35/2013">2K-35/2013</a>). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam būdingas nevienlaikiškumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA0LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-304-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-304-942/2015">2K-304-942/2015</a>). Be to, inkriminuojant atskiram bendrininkui organizuotos grupės požymį, būtina, kad šis suprastų priklausąs tokiai grupei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzAvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-70/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-70/2014">2K-70/2014</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA0LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-304-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-304-942/2015">2K-304-942/2015</a>). Atribojant organizuotą grupę nuo bendrininkų grupės turi būti vertinamas ir organizuotumo lygis, ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant tokiai grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K254/2008, 2K-344/2010, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy05Ni8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-96/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-96/2012">2K-7-96/2012</a>, 2K-275/2012, 2K-453/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzAvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-70/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-70/2014">2K-70/2014</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA0LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-304-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-304-942/2015">2K-304-942/2015</a>).

4.3. Pirmosios instancijos teismas nuteistųjų A. B. ir I. B. veiksmus, veikiant kartu su asmeniu, dėl kurio byla išskirta, įvertino kaip padarytus bendrininkų grupe, o ne organizuota grupe, nurodydamas, kad nėra nustatytas narių pasiskirstymas vaidmenimis. Pagal bylos duomenis nusikaltimams įvykdyti ir pinigams užvaldyti buvo suderinti nuteistųjų tarpusavio veiksmai ir pasiskirstyta vaidmenimis – suderinta, kas važiuos paimti pinigų, kam toliau pinigus perduoti, kas juos perves ar perduos laisvės atėmimo bausmę atliekančio bendrininko naudai. Teismai nepagrįstai rėmėsi nuteistojo A. B. parodymų dalimi, kad jis sukčiavo pagal tą patį mechanizmą tada, kai atliekant laisvės atėmimo bausmę jam pritrūkdavo pinigų, visos veikos padarytos spontaniškai, iš anksto nesitariant. Nuteistieji dar prieš įvykdydami nusikaltimus viską apgalvodavo, suplanuodavo iš anksto, kaip vykdys sukčiavimus, suderindavo tarpusavio veiksmus ir gautų nusikalstamu būdu lėšų pasidalijimą, pasirūpino nusikaltimams įvykdyti reikalingomis priemonėmis. A. B., skambindamas telefonu, apgaudavo nukentėjusįjį, sužinodavo jo adresą, tik tada galėdavo nurodyti bendrininkui, kur šis turi vykti, kada užeiti pas nukentėjusįjį, kaip prisistatyti tam, kad būtų užvaldyti pinigai. Nusikaltimo padarymo aplinkybės ir kiti bylos duomenys patvirtina, kad nusikaltimai buvo įvykdyti pagal iš anksto apgalvotą ir sudėtingą planą – schemą, o nusikaltimų organizacinis lygis akivaizdžiai buvo aukštesnis nei paprasto bendrininkavimo atveju. Iš anksto buvo pasirūpinta techninėmis priemonėmis, telefonais, SIM kortelėmis, transportu, maskavimo priemonėmis (akiniais, perukais). Po kiekvieno nusikaltimo naudotos priemonės (telefonai, SIM kortelės) buvo sunaikinamos tam, kad neliktų įkalčių. Nuo kiekvieno grupės nario užduoties priklausė, kad nusikalstamu būdu būtų įgytas svetimas turtas. Nukentėjusiųjų apgaulės veiksmai buvo intensyvūs ir suderinti, nes nukentėjusiesiems dar kalbant telefonu neva su policijos pareigūnu, kuriuo apsimesdavo A. B., I. B. jau ateidavo pas juos ir prašydavo duoti patikrinti pinigus. Nuteistieji turėjo veikti operatyviai ir suderintai, nusikalstamų veikų sėkmingas įvykdymas priklausė ir nuo laiko, per kiek bus nuvykstama į kitą miestą pas nukentėjusiuosius.

4.4. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad iš nukentėjusiųjų paimti pinigai buvo paskirstomi pagal tam tikras proporcijas, asmuo, dėl kurio byla išskirta, piniginius pavedimus atliko ne tiesiogiai Alytaus pataisos namuose kalinčiam A. B., o šio nurodytiems asmenims. Teismų praktikoje panaudojant analogišką būdą padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos kaip padarytos veikiant organizuota grupe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-35/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-35/2013">2K-35/2013</a>, 2K-322-697/2015, 2K-192-788/2017).

4.5. Nuteistieji suprato ne tik savo, bet ir kitų bendrininkų veiksmus, jų indėlį. Nusikaltimų organizatorius buvo A. B., jis duodavo nurodymus kitiems laisvėje esantiems bendrininkams dėl nusikaltimo plane nustatytų veiksmų, spręsdavo dėl pinigų paskirstymo. Tai, kad I. B., siekdamas užvaldyti nukentėjusiosios T. T. pinigus, naudojo ir smurtą, rodo pasiryžimą iki galo, bet kokia kaina, pasiekti tikslą. A. B. ir I. B. jau buvo teisti už analogiškus nusikaltimus. Be visų nuteistųjų pastangų ir indėlio į bendrą nusikalstamą sumanymą jis nebūtų įgyvendintas, kiekvieno bendrininko veiksmai buvo būtini tam, kad būtų apgaule įgyjamos lėšos. Abiejų instancijų teismai turėjo vadovautis teismų praktika, kad išvada apie asmens suvokimą priklausant organizuotai grupei daroma atsižvelgiant ne tik į kaltininko parodymus, bet ir į visumą byloje nustatytų aplinkybių, objektyviuosius veikos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-35/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-35/2013">2K-35/2013</a>, 2K-322-697/2015).

4.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad konstatuojant organizuotos grupės požymį būtina nustatyti nusikalstamos grupės hierarchinę struktūrą. Šios aplinkybės nereikalauja nei įstatymas, nei suformuota teismų praktika analogiškose bylose. Grupės struktūrą šioje byloje sudarė nusikaltimų organizatorius A. B., kuris koordinavo narių I. B. ir asmens, dėl kurio byla išskirta, veiksmus, sprendė dėl nusikaltimais gautų pinigų paskirstymo.

4.7. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nuosprendyje nurodė, kad, norint kaltinamųjų veiksmus kvalifikuoti kaip veikimą organizuota grupe, reikia nustatyti organizatorių, kuris būtų subūręs organizuotą asmenų grupę ir jai vadovavęs, atskirai koordinuodamas organizuotos grupės narių veiksmus, kurių kiekvieno tarpusavio ryšiai užtikrintų nusikalstamo tikslo siekimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzUtNjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-75-648/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-75-648/2017">2K-75-648/2017</a>), tačiau toks reikalavimas minėtoje nutartyje nenustatytas. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad A. B. buvo nusikaltimų (dėl S. R. K., M. M., T. T.) sumanytojas, turėjo tikslą užvaldyti svetimą turtą iš laisvės atėmimo vietos telefonu skambindamas nukentėjusiosioms ir naudodamas apgaulę. Šiam tikslui pasiekti A. B. įtraukė I. B. ir asmenį, dėl kurio byla išskirta, taip suburdamas organizuotą grupę. Nusikaltimai įvykdyti pagal A. B. iš anksto sugalvotą planą. Nuteistieji I. B. ir asmuo, dėl kurio byla išskirta, veikė pagal A. B. nurodymus, nuolat palaikydami ryšį, koordinuodami veiksmus. A. B. suvienijo ir nukreipė kitų bendrininkų pastangas tiek pasiruošiant nusikaltimams, tiek nusikaltimų darymo metu, sprendė dėl nusikaltimais užvaldyto turto. A. B. subūrė organizuotą grupę, jai vadovavo ir koordinavo jos narių veiklą (BK 24 straipsnio 4 dalis).

4.8. Pagal teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA0LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-304-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-304-942/2015">2K-304-942/2015</a>) grupės pastovumas organizuotoje grupėje pasireiškia nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu. Organizuotos grupės, kurią sudarė A. B., I. B. ir asmuo, dėl kurio byla išskirta, sudėtis nesikeitė, nusikalstami tarpusavio ryšiai buvo stiprūs, truko ilgiau kaip mėnesį, veikiant kartu buvo įvykdyti trys sukčiavimo nusikaltimai. Nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad A. B. ir I. B. įvykdė ir kitus nusikaltimus, veikdami su kitais asmenimis, niekaip negali paneigti organizuotos grupės pastovumo, nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumo ir tvirtumo. Nors šie asmenys vykdė kitus nusikaltimus, jie ir toliau tęsė organizuotos grupės veiklą, kaip buvo sutarę, toliau kartu vykdė nusikalstamus veiksmus, organizuota grupė dėl to neiširo. Tai, kad organizuota grupė disponavo grynaisiais pinigais, iš nusikaltimo įgyta banko mokėjimo kortele, sprendė tolesnius veiksmus, kaip iš jos pasipelnyti, parodo didesnį nusikalstamos grupės organizuotumo lygį nei veikimas bendrininkų grupe. A. B. ir jo suburti asmenys turėjo tikslą įvykdyti neapibrėžtą skaičių sukčiavimų; jei ne I. B. sulaikymas ir nusikalstamos veikos bendrininkų išaiškinimas, ši organizuota grupė būtų ir toliau vykdžiusi analogiškas nusikalstamas veikas.

4.9. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas perkvalifikuoti I. B. nusikalstamą veiką (dėl T. T.) iš BK 182 straipsnio 2 dalies ir 180 straipsnio 1 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį. Teismas nurodė, kad I. B. veiksmai iš sukčiavimo peraugo į plėšimą, nes peržengė susitarimo ribas ir vertinami kaip vykdytojo ekscesas. I. B. veiką perkvalifikavus vien pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, jo teisinė padėtis nepagrįstai tampa geresnė, nes asmuo nebeatsako už sukčiavimą veikiant organizuota grupe, kuris yra sunkus nusikaltimas, o baudžiamas tik už apysunkį nusikaltimą, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. I. B., veikdamas pagal planą, nuvyko pas nukentėjusiąją T. T., ši A. B. apgaulės jau buvo paveikta ir perdavė jam tariamai patikrinti pinigus – 2500 Eur. Kadangi I. B. negalėjo laisvai pasišalinti iš nukentėjusiosios T. T. gyvenamosios vietos, panaudojo fizinį smurtą, taigi jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip plėšimas. Tačiau I. B. taip pat prisidėjo prie to, kad būtų įvykdytas sukčiavimas dėl T. T.: atvyko automobiliu iš kito miesto į jos gyvenamąją vietą, nurodytu laiku nuėjo pas nukentėjusiąją, prisistatė esąs ekspertas, paėmė iš jos pinigus, pradėjo skaičiuoti ir bandė su pinigais išeiti iš nukentėjusiosios namų, tačiau veikos pagal sutartą planą negalėjo užbaigti, nes nukentėjusioji ėmė įtarti, kad prieš ją sukčiaujama. Taigi, I. B. veiksmai papildomai turėjo būti kvalifikuojami ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį kaip pasikėsinimas sukčiauti organizuota grupe.

4.10. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. dėl S. R. K., M. M. ir T. T. nepripažino organizuotos grupės požymio, neturėtų būti taikoma jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat neturėtų būti taikoma A. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas dėl S. R. K., M. M. ir T. T. jis padarė veikdamas bendrininkų grupe, jeigu kasacinės instancijos teismo bus pripažinta jį veikus organizuota grupe. A. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe turėtų būti pripažįstama tai, kad nusikaltimus asmuo įvykdė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. I. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra; A. B. ir I. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, A. B. bausmės terminas turėtų būti nustatomas didesnis už sankcijoje nustatytą bausmės vidurkį, o I. B. – mažesnis nei sankcijoje nurodytas bausmės vidurkis.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Juliaus Gelumbausko kasacinis skundas atmestinas.

Dėl organizuotos grupės požymio

6. Kasatorius kasaciniame skunde ginčija pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadą, kad nuteistieji A. B. ir I. B. nusikalstamas veikas padarė ne organizuota grupe, o bendrininkų grupe. Kasatorius nurodo, kad teismai, spręsdami apie organizuotos grupės požymių nebuvimą, įstatymų nuostatas aiškino, taikė ir faktines aplinkybes vertino ne taip, kaip yra suformuota teismų praktikoje, dėl to netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles. Kasatoriaus argumentai nepagrįsti.

7. BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Taigi, vienas iš sukčiavimą kvalifikuojančių požymių yra organizuota grupė, todėl sukčiavimas, padarytas dalyvaujant organizuotoje grupėje, inkriminuojamas tuo atveju, kai grupė atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatytus požymius.

8. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

9. Įstatyme nustatytų organizuotos grupės požymių turinys yra atskleidžiamas kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje. Teismų praktikoje pasakyta, kad organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy05Ni8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-96/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-96/2012">2K-7-96/2012</a>, 2K-303-699/2015, 2K-545-489/2015). Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Toks išankstinis susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAwLTEwNzMvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-200-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-200-1073/2019">2K-200-1073/2019</a>). Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU3LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-257/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-257/2011">2K-257/2011</a>, 2K-275/2012, 2K-453/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-35/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-35/2013">2K-35/2013</a>, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017, 2K-1-719/2020). Bet kuriuo atveju, darant išvadas dėl organizuotos grupės požymių, būtina įvertinti visas aplinkybes, padedančias atskleisti bendrininkų organizuotumo laipsnį (lygį), nusikaltimų planavimą, bendrininkų pasiskirstymą vaidmenimis, taip pat ir asmenų suvokimą priklausant tokiai grupei, turinčiai tikslą daryti tokius nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzAvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-70/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-70/2014">2K-70/2014</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA0LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-304-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-304-942/2015">2K-304-942/2015</a>, 2K-7-29-942/2016). Atribojant organizuotą grupę nuo bendrininkų grupės, turi būti vertinamas organizuotumo lygis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2008, 2K-344/2010, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy05Ni8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-96/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-96/2012">2K-7-96/2012</a>, 2K-275/2012, 2K-453/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzAvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-70/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-70/2014">2K-70/2014</a>, 2K-159-746/2015). Taigi, sprendžiant apie organizuotos grupės požymių buvimą ar nebuvimą, būtina vertinti visas faktines aplinkybes, reikšmingas klausimui spręsti, šie požymiai turi būti nustatyti ir įrodyti, o teismų išvados turi būti pagrįstos įrodymais.

10. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Nors iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudžių ryšių tarp bendrininkų nustatymas, vaidmenų pasiskirstymas ir kt. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai, tačiau bendrininkų grupės nariai taip pat gali tarpusavyje susitarti dėl numatytos bendros nusikalstamos veikos darymo, dėl jos padarymo būdų, priemonių, įrankių, dėl pasinaudojimo nusikalstamais padariniais, jų slėpimo ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYwLTMwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-160-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-160-303/2018">2K-160-303/2018</a>).

11. Taigi sprendžiant, kokia bendrininkavimo forma veikiant yra padaryta bendrininkų nusikalstama veika, būtina vertinti visas faktines bylos aplinkybes, reikšmingas klausimui spręsti, atitinkamos bendrininkų grupės požymiai turi būti nustatyti ir įrodyti, o teismų išvados turi būti pagrįstos įrodymais.

12. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sukčiavimų mechanizmas buvo toks: A. B. skambindavo iš pataisos namų, prisistatydavo esąs pareigūnas ir nurodydavo nukentėjusiosioms, kad jų turimi pinigai galimai yra netikri ir juos reikia patikrinti, kad ateis pareigūnas arba ekspertas ir juos patikrins, tuo pačiu metu koordinuodavo veiksmus su I. B. ir (ar) asmeniu, kurio byla išskirta, I. B. nuvykdavo į nukentėjusiųjų namus, prisistatydavo esąs ekspertas, kuris tikrina pinigus, paimdavo nukentėjusiųjų pinigus ir vėliau pasišalindavo iš įvykio vietos. Teismas padarė išvadą, kad visos trys nusikalstamos veikos padarytos sutelkus trijų asmenų pastangas, pagal pakankamai paprastą ir nesudėtingą planą, veikiant labiau spontaniškai, o ne organizuotai. Teismas įrodymų visumos pagrindu padarė išvadą, kad negalima pripažinti, jog bendrininkai prieš nukentėjusiąsias veikė organizuota grupe, nes nenustatyta nusikalstamos grupės struktūra, jos pastovumas, organizuotumo lygis, nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumas ir tvirtumas, veiklos planavimas bei vaidmenų pasiskirstymas, asmenų suvokimas, kad jie veikia organizuota grupe.

13. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas prokuroro apeliacinį skundą, be kita ko, patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir dėl organizuotos grupės požymių vertinimo ir iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei teisiniams argumentams, kad nusikalstamų veikų bendrininkai nuteistieji A. B. ir I. B. sukčiavo veikdami bendrininkų grupe. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra nustatyti būtinieji organizuotos grupės požymiai, paneigė prokuroro skundo argumentus dėl nusikalstamų veikų darymo mechanizmo sudėtingumo, bendrininkų organizuotumo lygio, kaltininkų suvokimo (tyčios) veikiant organizuota grupe ir kt. (išsamūs motyvai išdėstyti apeliacinės instancijos teismo nutarties 15–19 punktuose). Nesutikti su teismo motyvais ir teisinėmis išvadomis kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo.

14. Iš kasacinio skundo argumentų išplaukia, kad kasatorius, nesutikdamas su teismų išvadomis dėl organizuotos grupės požymio, skunde kvestionuoja teismų atliktą įrodymų vertinimą, pateikia savą bylos faktinių aplinkybių įrodymų vertinimo ir teisinių išvadų interpretavimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, faktinių bylos aplinkybių nenustato; skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-7-173/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-7-62-511/2018). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, gali patikrinti, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tačiau kasaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais neigiamos teismų nustatytos aplinkybės, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

15. Teisėjų kolegija patikrino teisės taikymo aspektu teismų atliktą įrodymų vertinimą dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų laikymosi, tačiau esminių proceso pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį, nenustatė. Iš teismų procesinių dokumentų turinio išplaukia, kad teismai vertino kiekvieną įrodymą, turintį reikšmės bylai teisingai išspręsti, gretino juos tarpusavyje, sujungė visus reikšmingus faktus į loginę visumą, apibendrinančias teisines išvadas, kurios šiuo atveju yra tikslios ir logiškos, padarė visumos įrodymų pagrindu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė, priešingai nei teigia kasatorius, teismų procesiniai dokumentai atitinka proceso įstatyme tokiems dokumentams keliamus turinio reikalavimus (BPK 305 straipsnis, 332 straipsnis).

16. Nėra pagrindo taip pat daryti išvadą, kad teismai nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-35/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-35/2013">2K-35/2013</a>, 2K-322-697/2015, 2K-192-788/2017, kuriose nusikalstamos veikos, padarytos naudojant panašią kaip ir nagrinėjamoje byloje schemą, buvo kvalifikuotos kaip sukčiavimai, padaryti veikiant organizuota grupe. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasatoriaus minimose baudžiamosiose bylose ir nagrinėjamoje byloje faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nėra visiškai analogiškos. Be to, kasatorius, teigdamas, kad teismų praktikoje panaudojant analogišką būdą padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos kaip padarytos organizuota grupe, iš esmės kreipia dėmesį tik į veikų padarymo mechanizmą (schemą), tačiau vien analogiško veikų (sukčiavimų) padarymo mechanizmo buvimas neleidžia vienareikšmiškai teigti apie organizuotos grupės egzistavimą. Šiuo atveju panašus nusikalstamų veikų padarymo mechanizmas suponuoja tai, kad nusikalstamam rezultatui pasiekti bet kuriuo atveju reikalingos kelių asmenų sutelktos pastangos (asmeniui skambinant telefonu iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, objektyviai neįmanoma paimti grynųjų nukentėjusiųjų pinigų, tam reikalingos sutelktos bent dviejų asmenų pastangos). Tačiau, darant tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, ypač svarbu nustatyti bendrininkų grupės organizuotumo lygį, jų ryšių tvirtumą ir ilgaamžiškumą, susitarimo turinį, veikos sudėtingumą, tai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai analizavo ir nustatė, paneigdami organizuotos grupės požymio buvimą nuteistiesiems inkriminuotose veikose ir pripažindami juos veikus paprasta bendrininkų grupe.

17. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasaciniame skunde nurodomi argumentai nepaneigia teismų išvadų apie nuteistųjų nusikalstamą veikimą ne organizuota, o paprasta bendrininkų grupe, todėl keisti teismų sprendimus ir perkvalifikuoti nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kaip to prašoma kasaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo.

Dėl I. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį

18. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai I. B. veiką prieš nukentėjusiąją T. T. kvalifikavo kaip plėšimą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, padarę išvadą, kad I. B., panaudodamas smurtą prieš nukentėjusiąją tam, kad užvaldytų jos pinigus, peržengė susitarimo su kitu bendrininku A. B. ribas, taigi įvyko vykdytojo ekscesas.

19. Kasatorius neginčija teismų išvados, kad I. B. padarė plėšimą ir pagrįstai nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, tačiau mano, kad jis turėtų būti nuteistas ir už pasikėsinimą sukčiauti veikiant organizuota grupe (BK 22 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 2 dalis). Tokie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.

20. Pagal BK 26 straipsnio 1 dalį bendrininkai atsako tik už tas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad skirtingą bendrininkų (A. B. ir I. B.) veikos kvalifikavimą lėmė tai, jog pasikeitė nusikalstamo susitarimo turinys. Pagrindinis nusikalstamas sumanymas buvo sukčiaujant įgyti svetimą turtą – pinigus, tačiau pasikeitė jo įgyvendinimo aplinkybės, nes I. B. pinigus pagrobė prieš nukentėjusiąją panaudojęs fizinį smurtą. Esant vykdytojo ekscesui, šiuo atveju bendrininkavimo nėra, nes nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių prasme nėra priežastinio ryšio tarp bendrininkų veiksmų ir nusikalstamų padarinių, kurie atsiranda dėl vykdytojo eksceso. Taigi, I. B., peržengęs nusikalstamo susitarimo ribas, atsako už veiką, kurią apėmė jo tyčia, t. y. T. T. pinigų užvaldymas, panaudojant prieš ją fizinį smurtą, kurio panaudojimas nebuvo bendro susitarimo su A. B. dalis, kvalifikuotinas kaip plėšimas. Pažymėtina, kad esminis kasatoriaus argumentas, dėl ko I. B. nusikalstami veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip plėšimo ir pasikėsinimo sukčiauti sutaptis, yra argumentas, kad nuteistieji nusikalstamai veikė organizuota grupe. Tačiau šioje nutartyje konstatavus, kad tokia kasatoriaus pozicija nėra teisinga, šie kasacinio skundo argumentai nebeturi teisinės reikšmės.

21. Apibendrindama tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai, I. B. nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiąją T. T. kvalifikuodami pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

Dėl proceso išlaidų

22. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistąjį A. B. kasacinės instancijos teisme gynė advokatė Z. Malova, o nuteistąjį I. B. – advokatas E. Šuliokas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų atlyginimo ir jų nustatė atitinkamai 200 ir 173,40 Eur.

23. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, atlyginimą. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų atlyginimo kaltinamajam nepriteisti ar jo dydį sumažinti.

24. BPK

25. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, iš nuteistųjų A. B. ir I. B. proceso išlaidų atlyginimas dėl būtino gynėjų dalyvavimo nepriteistinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Juliaus Gelumbausko kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Artūras Ridikas

Artūras Pažarskis