G. T. pagal ANK 282 str., 518 str.

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-14-4892022

Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00205-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.13.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal G. T., dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, atstovės advokatės Jūratės Juodienės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) tyrėjo 2020 m. liepos 20 d. nutarimu G. T. buvo nubaustas pagal ANK 282 straipsnio 1 dalį, 518 straipsnio 1 dalį 80 Eur dydžio bauda už tai, kad 2018 m. liepos 27 d. 18.47 val. automobiliu savavališkai, be leidimo važinėjo per žolinę dangą E. T. nuosavybės teise priklausančiame namų valdos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).

2. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutarimu Institucijos tyrėjo 2020 m. liepos 20 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena G. T. nutraukta, nesant jo veikoje administracinių nusižengimų, nustatytų ANK 282 straipsnio 1 dalyje, 518 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Tuo pačiu nutarimu paliktas nenagrinėtas G. T. prašymas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo.

3. Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir netenkintas G. T. atstovės advokatės J. Juodienės apeliacinis skundas dėl apylinkės teismo nutarimo dalies, kuria prašymas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo paliktas nenagrinėtas.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi G. T., dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, atstovės advokatės J. Juodienės prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėja prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutarimo dalį, kuria G. T. prašymas priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą paliktas nenagrinėtas, ir Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartį; priteisti iš valstybės G. T. 1125 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą apylinkės teisme ir 360 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą apygardos teisme; priteisti iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato ar valstybės G. T. 871,20 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą už prašymo dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo parengimą. Pareiškėja prašyme nurodo:

5.1. Apylinkės ir apygardos teismai padarė esminius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, nes, spręsdami atstovavimo išlaidų atlyginimo byloje klausimą, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6, 30 ir 31 straipsnių, ANK 666 straipsnio nuostatas, įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. KT45-A-N3/2021 priėmimo.

5.2. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime konstatavo, kad ANK 666 straipsnio norma yra nukreipiančioji į BPK 106 straipsnį, pagal kurį atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms ir kuriame nėra nustatyta, kad asmeniui atlyginamos jo turėtos išlaidos advokato paslaugoms, teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį, be kita ko, tais atvejais, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimų arba baudžiamųjų nusižengimų požymių. Nors ANK 666 straipsnyje daroma nuoroda į atitinkamas BPK nuostatas, pagal BPK 106 straipsnį tokios išlaidos nėra atlyginamos net ir tais atvejais, kai teismas priima išteisinamąjį nuosprendį. Todėl Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

5.3. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Be to, asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą (Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis). Ši konstitucinė nuostata detalizuota tiek ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte, kur nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę į teisinę advokato ar kito įgalioto atstovo pagalbą, tiek ir BPK 21 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 8 dalyje, kuriose nustatyta įtariamojo, kaltinamojo teisė turėti gynėją. Taigi asmuo, kuris realizuoja konstitucinę teisę gintis naudojantis teisine advokato pagalba, taip pat ir administracinių nusižengimų bylų procese, dėl to gali patirti išlaidų.

5.4. Pareiškėjos teigimu, apylinkės teismas galėjo ir turėjo priteisti G. T. patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą administracinio nusižengimo byloje, nelaukdamas, kol bus nustatytas specialus teisinis reglamentavimas, atitinkantis Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimą. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendime konstatavo, kad netoleruotina situacija, kai, įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, kuriuo tam tikras teisės aktas (jo dalis) buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai (ar kitam aukštesnės galios teisės aktui), teisės sistemoje atsiranda teisės spraga, t. y. kai tam tikri visuomeniniai santykiai lieka teisiškai nereguliuojami, nors, paisant iš Konstitucijos kylančių teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo imperatyvų ir atsižvelgiant į tų visuomeninių santykių turinį, turi būti teisiškai sureguliuoti. Todėl kai po Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo teisės aktas ar jo dalis pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, Konstitucijoje nurodytas subjektas nėra išleidęs atitinkamo teisės akto, nereiškia, kad asmenys apskritai negali ginti savo teisių ir laisvių, kurios yra pažeidžiamos dėl to, kad minėti teisėkūros sprendimai nėra priimti. Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, Konstitucijos 18 straipsnio nuostata, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės, taip pat Konstitucijoje įtvirtinta asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė kreiptis į teismą suponuoja ne tik tai, kad tokiais atvejais asmens teisės, laisvės, teisėti interesai bei teisėti lūkesčiai turi ir gali būti apginti aiškinant Konstituciją ir tiesiogiai taikant jos nuostatas, bet ir tai, kad tokią gynybą turi užtikrinti teismai. Teismams vykdant savo įgaliojimus atitinkamos teisės spragos galutinai nepašalinamos – jos tik užpildomos ad hoc (esant konkrečiai situacijai); vis dėlto tai leidžia užtikrinti asmens, kuris kreipiasi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, teisių ir laisvių apsaugą.

5.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctNS0zMDMvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-5-303/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-5-303/2021">2AT-7-5-303/2021</a> išaiškino, kad, atsižvelgiant į tai, jog specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti padengimą reglamentuojanti – nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo dėl to dar nėra nustatęs, sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį, turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi. Taigi apylinkės teismo nutarimo dalyje, kuria G. T. prašymas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo yra paliktas nenagrinėtas dėl to, kad po Konstitucinio Teismo nutarimo nenustatytas atstovavimo išlaidų atlyginimo administracinio nusižengimo bylose teisinis reguliavimas, yra padaryti esminiai materialiosios teisės normų pažeidimai, t. y. netinkamai taikytas ANK 666 straipsnis bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalis, taip pat Konstitucijos 6 straipsnis, 30 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 6 dalis.

5.6. Apygardos teismas, atsisakydamas priteisti G. T. naudai jo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą, taikė BPK 106 straipsnį jau po to, kai jis Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, taip pat netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, pagrindžiančius G. T. patirtas atstovavimo išlaidas. Nors apeliaciniame skunde buvo keliamas klausimas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo po Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo priėmimo, tačiau apygardos teismas šį faktą ignoravo ir nepagrįstai rėmėsi nutartyje cituojama teismų praktika, suformuota iki minėto Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo. Taigi apygardos teismas taikė Konstitucijai prieštaraujančiu pripažintą įstatymą, o tai nelaikytina tinkamu įstatymų taikymu pagal ANK 563 straipsnį, ir taip padarė esminį proceso teisės pažeidimą.

5.7. Apygardos teismas taip pat nevertino, ar atstovavimo išlaidos, kurių atlyginimą prašoma priteisti, iš tiesų yra per didelės, nesvarstė jų sumažinimo galimybės. Teismas nepagrįstai nurodė, kad sąskaitose už teisines paslaugas pateikti duomenys yra dviprasmiški ir neaišku, ar tikrai advokatei yra sumokėta už būtent šioje byloje suteiktas teisines paslaugas. Pareiškėja, plačiai analizuodama sąskaitų turinį, teigia, kad jų duomenys nėra dviprasmiški, suteiktos teisinės paslaugos, nurodant jų pobūdį, laiką ir kainą, yra detalizuotos ne tik sąskaitose, bet ir prašyme dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo ir iš šių įrodymų visumos teismas galėjo visapusiškai ir pagrįstai nustatyti, jog G. T. advokatei už šioje byloje suteiktas teisines paslaugas apylinkės teisme sumokėjo 1125 Eur. Minėti duomenys liko tinkamai nepatikrinti, teismas nepateikė aiškių, logiškų ir pagrįstų išvadų, byloje esančių įrodymų nevertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis).

5.8. Be to, G. T. turi teisę į advokato išlaidų atlyginimą už suteiktas teisines paslaugas ne tik apylinkės teisme, bet ir apygardos teisme – už apeliacinio skundo parengimą. ANK nereglamentuoja prašymo dėl atstovavimo išlaidų turinio. Todėl G. T. pagal taisykles, galiojančias civiliniame ir administraciniame procese, prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo teismui pateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nurodė patirtų išlaidų dydį (360 Eur), jų pobūdį (už apeliacinio skundo parengimą) ir pateikė apmokėjimą patvirtinančius dokumentus (sąskaitą ir bankinio mokėjimo pavedimą). Šių duomenų visuma patvirtina, kad prašymas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo yra motyvuotas. Apygardos teismas nepateikė net minimalių motyvų, kodėl prašymo pagrįstumą laikė nepakankamu ir kokio teisinio reguliavimo toks prašymas neatitinka.

5.9. Apygardos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctNS0zMDMvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-5-303/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-5-303/2021">2AT-7-5-303/2021</a>, nes netinkamai vertino aplinkybes, reikšmingas sprendžiant advokato išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą. Teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimą prašoma priteisti, laikė neprotingomis ir neproporcingomis, nevertino, kad byla apylinkės teisme buvo išnagrinėta per du teismo posėdžius, kurie truko 1 ir 2 valandas, kad nukentėjusiosios atstovė advokatė posėdžių metu nuolat reiškė prašymus dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, teikė naujus įrodymus, į kuriuos G. T. buvo priverstas reaguoti, pats teikė savo įrodymus ir papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriais apylinkės teismas rėmėsi priimdamas nutarimą. Teismas nenurodė, kad G. T. atliko perteklinius veiksmus, ir neįvertino, kad jis siekė kuo trumpesnio, operatyvesnio ir ekonomiškesnio proceso. Teismo posėdžio organizavimo būdas atstovavimo išlaidų dydžiui neturi reikšmės, nes advokato dalyvavimas teismo posėdyje nuotoliniu būdu negali būti laikomas mažiau apmokamu arba nemokamu.

5.10. Apygardos teismas, darydamas išvadą, kad atstovavimo išlaidos, kurių atlyginimą prašoma priteisti, yra neprotingo dydžio, visiškai nevertino atskirų suteiktų teisinių paslaugų kainų. Šioje byloje skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, rašytinių paaiškinimų parengimo kaina, taip pat kitų suteiktų teisinių paslaugų (atstovavimas teismo posėdyje, teisinė konsultacija, ruošimasis bylos nagrinėjimui) kaina yra mažesnės, negu nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, ir yra protingo dydžio.

5.11. Apygardos teismo teiginys, kad atstovavimo išlaidos yra neproporcingo dydžio, niekaip nemotyvuotas. Paprastai advokato išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai, taigi tokių išlaidų proporcingumas yra tiesiogiai susijęs su bylos baigtimi. Kadangi G. T. skundas yra patenkintas visa apimtimi, t. y. administracinio nusižengimo teisena nutraukta, jo veiksmuose nesant administracinio nusižengimo sudėties, atstovavimo išlaidos yra proporcingos teismo patenkinto reikalavimo apimčiai.

5.12. Kauno apygardos teismas kitoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTMzNS02MzQvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-335-634/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-335-634/2021">AN2-335-634/2021</a>, kurioje administracinio nusižengimo teisena taip pat buvo nutraukta, kitaip nei šioje byloje, visiškai patenkino pareiškėjos prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo ir priteisė atitinkamai 1260 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą apylinkės teisme ir 360 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą apygardos teisme (už apeliacinio skundo parengimą), pripažinęs, kad tokio dydžio išlaidos administracinio nusižengimo byloje yra protingos ir proporcingos. Taigi, analogiškais atvejais teismas priėmė iš esmės skirtingus sprendimus.

6. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas, Raimundas Jaciunskas atsiliepimu į pareiškėjos prašymą prašo pareiškėjos prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atmesti. Atsiliepime į prašymą nurodoma:

6.1. Pagal administracinio nusižengimo bylos duomenis nėra jokio pagrindo nesutikti su teismų padarytomis išvadomis dėl G. T. patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo (ne)priteisimo, todėl pareiškėjos prašymo argumentai turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

6.2. Nors BPK 106 straipsnyje, reglamentuojančiame advokato darbo apmokėjimą, nėra nustatyta, kaip asmeniui apmokamos turėtos išlaidos advokato paslaugoms, kai šis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra išteisinamas, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctNS0zMDMvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-5-303/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-5-303/2021">2AT-7-5-303/2021</a>, 2AT-7-6-303/2021), remiantis Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu, kuriuo nustatyta, kad BPK 106 straipsnyje (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) yra Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, o įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo aktualiu šiai bylai aspektu dar nėra nustatęs, sprendžiant konkrečioje byloje pareiškėjo patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą pagal ANK 666 straipsnį, turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi.

6.3. Pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkyLTQ4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-192-489/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-192-489/2019">2K-192-489/2019</a>, 2K-7-25-495/2020), t. y. pagal bylos aplinkybes gali būti pripažinta, kad atitinkama išlaidų suma advokato suteiktai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta.

6.4. Apygardos teismas įvertino pareiškėjos prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, atsižvelgė į administracinio nusižengimo bylos apimtį, sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, bylos eigą ir advokatės dalyvavimą joje, bylos rezultatą, tikėtinai teisinei pagalbai skirtą darbo laiką, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus. Vien tai, kad, įvertinus nurodytas aplinkybes ir G. T. patirtų atstovavimo išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, šių išlaidų atlyginimas nebuvo priteistas, savaime nereiškia netinkamo teisės taikymo ar proceso pažeidimo. Priešingai nei teigia pareiškėja, teismai neprivalo visais atvejais priteisti nutrauktoje administracinio nusižengimo byloje patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo. Jeigu pagal bylos aplinkybes yra objektyviai nustatoma, kad atstovavimo išlaidos nebuvo būtinos ir buvo atitinkamai nepagrįstos, jų atlyginimas neturėtų būti priteisiamas (pvz., jų nepatvirtina pridėti dokumentai, juose yra neaiškumų ir netikslumų dėl suteiktų teisinių paslaugų ir dėl jų patirtų išlaidų dydžio, kyla abejonių dėl jų sąsajų su nutraukta administracinio nusižengimo byla ir kt.). Pagal byloje nustatytas aplinkybes kitaip vertinti bylos duomenis ar daryti kitokias išvadas, nei padarė apygardos teismas, ar pripažinti, kad skundžiamoje teismo nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nėra jokio pagrindo. Teismas nutartyje pakankamai išsamiai nurodė tiek byloje nustatytas faktines aplinkybes, tiek ir teisės normas, kuriomis rėmėsi.

6.5. Dalis pareiškėjos prašyme pateiktų paaiškinimų ir nurodytų aplinkybių yra susiję su kitokiu, G. T. palankiu teismams pateiktų įrodymų, kuriais buvo grindžiamos atstovavimo išlaidos, vertinimu, o ne su netinkamu teisės normų taikymu. Tai nesudaro jokių faktinių ar teisinių prielaidų nesutikti su apygardos teismo išvadomis dėl atstovavimo išlaidų dydžio (ne)pagrįstumo ar pripažinti, kad apygardos teismas nesilaikė teismų praktikos išaiškinimų.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. G. T., dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, atstovės advokatės J. Juodienės prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

8. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Nors BPK 106 straipsnyje, reglamentuojančiame advokato darbo apmokėjimą, nėra nustatyta, kaip asmeniui apmokamos turėtos išlaidos advokato paslaugoms, kai šis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra išteisinamas, remiantis Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“, vadovavimasis minėta nuostata prieštarauja Konstitucijai.

9. Minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) ir BPK 106 straipsnis tiek, kiek juose nenustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties arba išteisinus asmenį baudžiamojoje byloje, tokiam asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

10. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo šiuo aspektu dar nėra nustatęs

11. Nagrinėjamoje byloje Alytaus apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. T. skundą, 2021 m. balandžio 6 d. nutarimu panaikino Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato tyrėjo 2020 m. liepos 20 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną G. T. nutraukė ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu, tačiau jo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paliko nenagrinėtą. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs G. T., kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, atstovės advokatės J. Juodienės apeliacinį skundą, 2021 m. birželio 7 d. nutartimi apylinkės teismo nutarimą, taip pat ir dėl bylinėjimosi išlaidų, paliko nepakeistą, nors tuo metu jau buvo priimtas minėtas Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas.

12. Konstatuotina, kad Kauno apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias G. T. patyrė dėl advokato teisinės pagalbos administracinio nusižengimo byloje, teisme atlyginimo, padarė esminį proceso teisės pažeidimą (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Dėl to teismų procesiniai sprendimai dėl advokato teisinės pagalbos išlaidų keistini (ANK 662 straipsnio 14 dalies 6 punktas).

13. Bylos duomenys patvirtina, kad G. T. advokatei J. Juodienei sumokėjo 1125 Eur už teisines konsultacijas, dokumentų parengimą bei atstovavimą apylinkės teisme (2 t., b. l. 39–48), 360 Eur už apeliacinio skundo parengimą (2 t., b. l. 81–82) ir 871,20 Eur už prašymo dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo parengimą (2 t., b. l. 106–107), t. y. iš viso 2356,20 Eur. Šias išlaidas pareiškėja prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jų atlyginimą G. T.. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkyLTQ4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-192-489/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-192-489/2019">2K-192-489/2019</a>, 2K-7-25-495/2020, nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctNS0zMDMvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-5-303/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-5-303/2021">2AT-7-5-303/2021</a>, 2AT-7-6-303/2021 ir kt.).

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos prašoma priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma nagrinėjamoje byloje yra aiškiai per didelė. Atsižvelgdama į tai, kad administracinio nusižengimo byla nėra nei sudėtinga, nei didelės apimties, į advokatės teisinės pagalbos teikimo šioje byloje pobūdį ir apimtį, teismo posėdžių apylinkės teisme skaičių ir trukmę, į tai, kad byla apygardos teisme išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviams nedalyvaujant, taip pat į protingumo bei sąžiningumo principus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas iš dalies, G. T. priteisiant 600 Eur.

15. Pareiškėja išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą prašo priteisti iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato ar valstybės. Minėta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje atnaujintose administracinių nusižengimų bylose tais atvejais, kai procesas buvo teismo nutrauktas dėl įvykio ar nusižengimo sudėties nebuvimo, pareiškėjo patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimui spręsti tiesiogiai taikomos bendrosios Konstitucijos nuostatos ir pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, kad proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi nesant nustatyto detalesnio teisinio reguliavimo dėl to, kokia konkrečiai valstybės institucija privalo atlyginti minėtas išlaidas, taikant BPK 105 straipsnio 5 dalį pagal įstatymo analogiją, minėtų išlaidų atlyginimas buvo priteisiamas iš valstybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi jokios specialios advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimo iš valstybės lėšų tvarkos taip pat nėra nustatyta, vadovaujantis teisine logika, minėtų išlaidų atlyginimas turi būti priteisiamas iš konkrečios valstybės ar savivaldybės institucijos, kuri dalyvavo teismo procese bylos šalies teisėmis ir kurios sprendimas dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn buvo panaikintas (nutrauktas) (tai atitinka ir naujesnę teismų praktiką, pvz., nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-788/2022). Šiuo atveju institucija, kuri priėmė vėliau teismo panaikintą nutarimą dėl G. T. patraukimo administracinėn atsakomybėn, yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas, todėl būtent iš jo priteistinas G. T. advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 6 punktu, 666 straipsniu,

n u t a r i a :

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutarimo dalį dėl G. T. prašytų priteisti jo atstovavimo byloje išlaidų bei Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartį ir priteisti G. T. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 600 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Eligijus Gladutis

Tomas Šeškauskas