Kasacinio skundo Nr. DOK-2685/2023
Teisminio proceso Nr. 1-06-1-03011-2014-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. birželio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios T. K. gynėjo advokato Arvydo Budniko kasacinio skundo dėl Telšių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 8 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistosios T. K. gynėjas advokatas A. Budnikas prašo panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir bylą T. K. nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, T. K. grąžinti 1664 Eur užstatą.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimus.
Nuteistosios T. K. parodymai apie dalyvavimą sudarant sandorius klaidingai suprasti kaip jos prisipažinimas dėl suvokimo, kad PVM sąskaitose-faktūrose fiksuotos ūkinės operacijos faktiškai neįvyko. Priešingai, T. K. viso bylos proceso metu tai neigė. Nuteistosios parodymai kaip tik reiškia, kad sandoriai jai atrodė kaip tikri. Todėl teismas, vertindamas T. K. parodymus, padarė klaidų dėl jų turinio. Be to, teismas išdėstė prieštaringus teisinius argumentus dėl ištirtų įrodymų vertinimo – viena vertus, nurodė, kad T. K. tik vykdė akcininko D. G. nurodymus, kita vertus, kad ji buvo faktinė, o ne statytinė bendrovės direktorė, nes formaliai dalyvavo bendrovės valdyme. Teismas neatsakė, iš kokių aplinkybių T. K. suprato, kad PVM sąskaitose-faktūrose fiksuotos ūkinės operacijos faktiškai neįvyko. Taigi teismas išvadą dėl T. K. kaltės apgaulingai tvarkant UAB „M“ apskaitą pagrindė prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas tik pritarė pirmosios instancijos teismui ir savarankiškų argumentų nepateikė.
Pridėtinės vertės ir pelno mokesčių išvengimas sudaro ne sukčiavimo, o neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo nusikaltimą. Byloje nenustatyta, kad, pateikus neteisingus deklaruotinus duomenis, iš valstybės biudžeto būtų gauta kokia nors nauda. Taigi T. K. veiksmuose nenustatytas siekis pasisavinti valstybės biudžeto lėšas panaudojant apgaulę.
Nepagrįstai nepritaikytos BK 95 straipsnio l dalies 1 punkto b papunkčio (2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija) nuostatos, nes dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) nurodyto nusikaltimo ar dalies tęstinės veikos epizodų yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis.
Teismai netinkamai pritaikė BK 41 straipsnio 2 dalį, 54 straipsnio 2 dalį, 58 straipsnio 1 dalį ir 61 straipsnio 2 dalį, nes pernelyg formaliai individualizavo baudų dydžius, ignoruodami pačių akcentuotą T. K. antraeilį vaidmenį darant nusikalstamas veikas ir paskyrė aiškiai per griežtas baudas, kurios pasieks vienintelį tikslą – nubaudimą, o tai prieštarauja bausmės paskirčiai. T. K. palankiausia būtų skirti laisvės apribojimo bausmę arba bent jau sumažinti T. K. paskirtų baudų dydį iki minimalaus ir nustatyti maksimalų savanoriško baudos sumokėjimo terminą. Be to, teismai nepagrįstai nepritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė T. K. sumokėtą 1 664 Eur užstatą pervesti į žalos atlyginimą išieškančio antstolio depozitinę sąskaitą. Taip teismas padarė esminį BPK 133 straipsnio 7 dalies pažeidimą, nes dėl užstato panaudojimo civiliniam ieškiniui patenkinti nebuvo gautas T. K. sutikimas, be to, žalos atlyginimas iš jos priteistas subsidiariai, todėl negali būti išieškotas, kol yra galimybė tai padaryti iš pagrindinės skolininkės UAB „M“. Apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo neištaisė, taip padarė esminį BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Dėl to buvo suvaržytos įstatymų garantuotos T. K. teisės.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimus, iš jo turinio matyti, kad nuteistosios T. K. gynėjas A. Budnikas kritikuoja teismų atliktą įrodymų vertinimą, kurio pagrindu padaryta išvada, kad T. K. padarė BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas. Kasatorius pateikia savo nuomonę, kaip turėjo būti vertinami T. K. parodymai sprendžiant jos atsakomybės klausimą. Tačiau teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas – ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, be kita ko, pagal nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą, išsamiai pasisakė dėl T. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodytumo, pateikdamas aiškius motyvus, paneigiančius T. K. gynybinę poziciją. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. K. kalta pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, būtų padaręs baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo klaidų ar pažeidęs baudžiamojo proceso įstatymo normas. Nuteistosios gynėjas nepateikia teisinių argumentų, kurie pagrįstų šių teismo išvadų nepagrįstumą ir tik deklaratyviai nurodo, kad abiejų instancijų teismai padarė BPK nuostatų pažeidimus. Tokie argumentai teisėjų atrankos kolegijai nesuteikia pagrindo spręsti, kad abiejų instancijų teismai, nagrinėdami bylą ir surašydami skundžiamus sprendimus, padarė esminius BPK nuostatų pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistosios T. K. teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Nesuteikia pagrindo bylą nagrinėti kasacine tvarka ir kasacinio skundo argumentas dėl nepagrįsto BK 95 straipsnio l dalies 1 punkto b papunkčio (2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija) netaikymo. Apkaltinamojo nuosprendžio T. K. priėmimo senaties klausimu išsamiai pasisakyta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 117 puslapyje.
Nuteistosios T. K. gynėjas klaidina Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas panaudoti T. K. sumokėtą užstatą civiliniam ieškiniui patenkinti, padarė esminį BPK 133 straipsnio 7 dalies pažeidimą, nes tam, jo teigimu, nebuvo gautas T. K. sutikimas ir deklaratyviai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, neištaisydamas šios klaidos, iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip suvaržydamas įstatymų garantuotas nuteistosios teises. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs kaltinamosios T. K. gynėjo A. Miškinio prašymą panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą daliai jo ginamosios turto – nekilnojamojo turto objektams, kurių bendra vertė 1664 Eur, 2018 m. spalio 15 d. nutartimi, vadovaudamasis BPK 151 straipsnio nuostatomis, nusprendė prašymą tenkinti, įpareigoti T. K. iki 2018 m. spalio 22 d. pervesti 1664 Eur į apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, nustatant, kad ši suma yra užstatas baudžiamojoje byloje pareikštam Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 129 228,30 Eur civiliniam ieškiniui užtikrinti. Taigi nuteistajai T. K. buvo žinoma, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas prašomam nekilnojamajam turtui bus panaikintas, pervedus šio turto bendros vertės (1664 Eur) ekvivalentinę sumą į teismo depozitinę sąskaitą ir kad ši suma yra skirta civiliniam ieškiniui baudžiamojoje byloje užtikrinti. Minėta nutartis nebuvo skundžiama, 2018 m. spalio 19 d. mokėjimo nurodymu T. K. pervedė 1664 Eur užstatą į nurodytą apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.
Pasisakant dėl kasacinio skundo argumentų dėl netinkamo BK 41 straipsnio dalies, 54 straipsnio 2 ir 3 dalių, 58 straipsnio 1 dalies, 61 straipsnio 2 dalies taikymo ir T. K. paskirtų bausmių švelninimo, pažymėtina, kad šių klausimų nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde nekėlė, apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėjo ir dėl jų skundžiamoje nutartyje nepasisakė. Tuo tarpu kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Todėl šie argumentai negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistosios T. K. gynėjo advokato Arvydo Budniko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Algimantas Valantinas
Alvydas Pikelis
