R. L. ir R. R. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 182 str., 276 str., 374 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2645/2023

Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00068-2018-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistųjų R. L. ir R. R. kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 24 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti šių teismų sprendimų vykdymą klausimus,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistosios R. L. ir R. R. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria atmestas jų gynėjos apeliacinis skundas, ir bylą nutraukti nesant jų veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties; sustabdyti abiejų instancijų teismų sprendimų vykdymą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatų pažeidimų, lėmusių netinkamą baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalies taikymą. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nevertino nuteistųjų pateiktų rašytinių įrodymų, kurie patvirtina jų parodymus. Nurodydami, kad byloje nėra galimybės nustatyti, jog R. L. ir R. R. investuoti pinigai iš tiesų pateko į investicines bendroves, teismai nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą nuteistosioms. Be to, buvo netinkamai (selektyviai) vertinami nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai. Nustatytos aplinkybės nepatvirtintos bylos įrodymais.

Padarytos nepagrįstos, įrodymų turinio neatitinkančios išvados, kad nuteistųjų veiksmuose yra inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėtis. Nuteistosios nebuvo teismo nurodytos „finansų piramidės“ steigėjos. Jos, kaip ir nukentėję asmenys, pačios buvo suklaidintos ir investavo į šias kompanijas, tikėdamos jų veiklos teisėtumu. Tai rodo, kad nuteistųjų veiksmuose nėra tyčios. Byloje nesurinkta įrodymų, kad nuteistosios sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją tikslu suklaidinti nukentėjusiuosius. Apgaulės požymis neįrodytas. Nuteistųjų veiksmai neatitinka teismų praktikoje nustatytų apgaulės kriterijų, nes vieniems asmenims jokia objektyvios tiesos neatitinkanti informaciją nebuvo teikiama, dalis asmenų visą informaciją apie investicijas sužinojo iš investicinių bendrovių tiesiogiai, dalis – per kitus asmenis, apskritai nebendravę su nuteistosiomis. Kadangi didelė dalis asmenų nuteistųjų nepažinojo, investavo pasitikėdami savo draugais ar pažįstamais ir jų investavimui nuteistosios jokios įtakos nedarė, piktnaudžiavimo pasitikėjimu požymis nustatytas nepagrįstai. Nukentėjusių asmenų niekas neįkalbinėjo investuoti, sprendimus priėmė patys, savo valia.

Teismai nepagrįstai pripažino sukčiavimą Ž. V., L. L. ir V. S. atžvilgiu. Jokių grynųjų pinigų iš nukentėjusiųjų nuteistosios neėmė. Teismas dalį asmenų, kurie teigė perdavę grynuosius pinigus, iš kaltinimo pašalino, tačiau kiti asmenys – L. G., Ž. V., V. S., L. L. kaltinime liko. Ž. V. ir L. L. teisiamajame posėdyje apklausti nebuvo, gynybai nebuvo suteikta galimybė užduoti jiems klausimų. Tačiau apkaltinamąjį nuosprendį teismas grindė jų parodymais kaip savarankišku įrodymų šaltiniu, o ne juos vertino tikslu patikrinti kitus įrodymus byloje (BPK 276 straipsnis). Kadangi nuteistosios buvo pripažintos kaltomis dėl Ž. V. ir L. L. padaryto nusikaltimo remiantis tik jų parodymais, kurie negalėjo būti pripažinti savarankiškais įrodymais, o kitų įrodymų dėl šių asmenų atžvilgiu įvykdyto sukčiavimo byloje nesurinkta, šios aplinkybės iš kaltinimo turėjo būti pašalintos.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Nors kasaciniame skunde ginčijamas R. L. ir R. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimas, iš esmės nesutinkama su teismų atliktu bylos įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis, kuriomis remiantis konstatuota, kad R. L. ir R. R. padarė BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistosios, nesutikdamos su jų nuteisimu, kritikuoja teismų atliktą įrodymų vertinimą, jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir pateikia savą bylos įrodymų vertinimą, kuris, jų nuomone, patvirtina jų pateiktą versiją dėl įvykio aplinkybių. Tačiau tokio pobūdžio kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami atlikto bylos įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad klausimai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, dėl BPK pažeidimų pripažįstant nukentėjusiųjų Ž. V. ir L. L. parodymus savarankiškais įrodymais buvo keliami nuteistųjų apeliaciniame skunde, į juos apeliacinės instancijos teismas nutartyje atsakė, pateikdamas aiškius ir išsamius motyvus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo normų taikymo bei aiškinimo klaidų. Nuteistosios R. L. ir R. R. kasaciniame skunde iš esmės tik pakartojo jų gynėjos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, nepateikdamos teisiškai pagrįstų argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo. Kasacinio skundo teiginiai, kuriais išreikšta subjektyvi nuomonė, kaip turėtų būti vertinami bylos įrodymai ir kokios aplinkybės turėtų būti nustatytos, deklaratyviai nurodant, kad buvo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymą nesvarstytinas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistųjų R. L. ir R. R. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Algimantas Valantinas

Alvydas Pikelis