Administracinių nusižengimų byla
Nr. A15-184-1060/2017
Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00124-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos:16.9.1; 16.9.8;
16.9.10; 21.9.4; 21.9.10
(S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
2017 m. spalio 5 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Vyliaudaitė,
sekretoriaujant Laimai Adomaitienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. S.,
suinteresuotam asmeniui – transporto priemonės savininkei V. K.,
nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Alytaus apskrities VPK Prienų PK atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinių nusižengimų bylą dėl administracinės atsakomybės taikymo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Teismas
n u s t a t ė :
J. S. 2017 m. liepos 26 d. apie 22.05 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę – automobilį „Seat Ibiza, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Vairuodamas nepakluso policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo į pakelės griovį. Įvykio metu žmonės nenukentėjo, žala niekam nepadaryta. Šiais veiksmais J. S. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 424 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su padarytais nusižengimais sutiko, prašė skirti švelnesnę nuobaudą. Paaiškino, kad 2017 m. liepos 26 d. apie 22.30 val. vairavo transporto priemonę neblaivus, važiavo iš kaimyno, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į pakelės griovį. Po įvykio iš kart prisistatė policijos pareigūnai ir jį nušalino nuo transporto priemonės vairavimo. Negirdėjo, kad policijos pareigūnai garsiniais signalais stabdė jo vairuojamą automobilį, jeigu būtų girdėję, būtų sustojęs, pareigūnus pamatė tik tuomet, kai priėjo prie jo automobilio.
Suinteresuotas asmuo – automobilio savininkė V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad transporto priemonė, kurią vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, priklauso jai. Prieš keletą metų, tikslios datos nepamena, automobilį pirko iš S. V., tik dėl sveikatos problemų jo neperregistravo savo vardu. Automobilį pirko sau, kad vairuotojai ją galėtų nuvežti kur reikia, nes yra silpnos sveikatos, pati teisės vairuoti neturi. Nusižengimų padarymo dieną ji gulėjo ligoninėje, automobilis stovėjo kieme, rakteliai ir dokumentai buvo palikti namuose. Nežinojo, kad J. S. be jos žinios pasiėmė automobilį, anksčiau yra jam leidusi vairuoti transporto priemonę, važiuodavo pas gyvulius, bet ji kartu važiuodavo. Iki nusižengimų padarymo J. S. administracine tvarka nebuvo baustas, todėl juo pasitikėjo.
ANK 567 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip patiktas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Priimdamas nutarimą (nutartį), teismas turi įvertinti, ar teismo nustatytos aplinkybės atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytoms aplinkybėms, ir protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką; įrodymus, kurie patvirtina padarytą veiką, ar nusižengimą atitinka kvalifikacija. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 636 straipsnio 4 dalyje).
Už nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, padarymą atsakomybė atsiranda už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones. J. S. pripažįsta, jog transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti, šio nusižengimo fakto padarymo neginčija. Informacijos apie pretendentą paieškos rezultatai taip pat patvirtina, jog J. S. vairuotojo pažymėjimas neišduotas (b.l. 19).
Už nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, padarymą atsakomybė atsiranda už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. ANK 426 straipsnio 5 dalies nuostatos iš esmės atitinka galiojusio ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką administracinėse bylose laikosi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. kai asmuo suvokia, jog yra stabdomas policijos pareigūno ir transporto priemonės nestabdo sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės dėl kokio nors kito padaryto pažeidimo. Viena iš aplinkybių, leidžiančių spręsti apie asmens kaltę, yra reali, akivaizdi galimybė asmeniui suvokti, kad jis yra stabdomas policijos pareigūnų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N1-412/2007, 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-1483-11). Taigi, būtina asmens patraukimo atsakomybėn už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę sąlyga yra kaltės nustatymas, t. y. būtina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigūnai tinkamai stabdė automobilį vairuojantį asmenį, bet ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo matė ir suprato bei turėjo suprasti, kad yra stabdomas.
Nors administracinėn atsakomybėm traukiamas asmuo J. S. ir nurodo, kad negirdėjęs, jog policijos pareigūnai jo vairuojamą automobilį stabdė įjungę garsinį signalą ir švyturėlius, tačiau jo kaltę, padarius ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą įrodo policijos pareigūno Ž. M. tarnybinis pranešimas, kad 2017 m. liepos 26 d. apie 21.26 val. gavus pranešimą nuvyko nurodytu adresu ir (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį „Seat Ibiza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jiems įjungus mėlynos spalvos švyturėlius ir garso signalą, automobilis nestojo, o padidinęs važiavimo greitį pasuko į Piliakalnio gatvę (b.l. 7). 2017 m. rugpjūčio 30 d. J. S. apklausos protokole užfiksuota, kad jis matęs paskui jį važiuojantį policijos pareigūnų automobilį (b.l. 2). Kaip jau minėta, policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pamatęs jų automobilį, padidinęs greitį, pasuko į kitą gatvę. Taigi, iš tokių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų sprendžiama, jog J. S. negalėjo nematyti ir suprasti, jog jo vairuojamas automobilis buvo stabdomas.
Teismas laiko, kad esant šioms nustatytoms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai, kad jis nematė, kad policijos pareigūnai jo nestabdė, vertintini kaip šio asmens gynybos būdas, siekiant išvengti atitinkamos administracinės atsakomybės.
Be to, J. S. ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų nusižengimų faktą įrodo:
Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) kad automobilio „Seat Ibiza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra galioja iki 2017 m. sausio 14 d.;
Nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad J. S. 2017 m. liepos 26 d. apie 22.05 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę – automobilį „Seat Ibiza, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Vairuodamas nepakluso policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo į pakelės griovį, todėl už administracinius nusižengimus jam skiriamos administracinės nuobaudos.
Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
J. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad padarytus pažeidimus pripažino (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusižengimus padarė būdamas neblaivus (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus išrašo matyti, jog J. S. praeityje administracine tvarka nebaustas, pažeidimus padarė pirmą kartą. Atsižvelgiant į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą sunkinančią aplinkybę, J. S. baustinas straipsnių sankcijos ribose numatytomis nuobaudomis.
Manytina, kad paskyrus būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai. J. S. išaiškintina, kad per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos, ją priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 4, 5 dalyse numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Transporto priemonė „Seat Ibiza, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne pareiškėjui, o V. K.. Administracinio nusižengimo padarytos veikos metus V. K. gydėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose, gydymas truko gana ilgą laiką. Suinteresuoto asmens paaiškinimais, jai priklausantis automobilis buvo paliktas kieme, o užvedimo rakteliai ir dokumentai – namuose. Darytina išvada, kad automobilio savininkė galėjo nežinoti, kad automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, duomenų, kad automobiliu J. S. naudojosi su automobilio savininko žinia, byloje nepateikta, todėl dėl paminėtų aplinkybių pagrindo konfiskuoti automobilį nėra.
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
n u t a r i a :
J. S. už nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, skirti 50,00 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą.
J. S. už nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje, skirti 30,00 Eur (trisdešimties eurų) baudą.
J. S. už nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje, skirti 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.
J. S. už nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, skirti 1 150,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir J. S. paskirti galutinę nuobaudą – 1 150,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o nutarimą apskundus – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodant įmokos kodą – 1001, administracinio nusižengimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK) ir administracinio nusižengimo bylos numerį.
Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį.
Nesumokėjus baudos per įstatymo nustatytą terminą, bus pradėtas priverstinis nutarimo skirti baudą vykdymas. Jei baudą priverstinai išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo (išsiuntimo) dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Agnė Vyliaudaitė
