Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00839-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.5; 3.1.7.5; 3.2.7.1;3.2.7.2; 3.2.8.5
(S)
N U T A R T I S
2017 m. spalio 5 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Vyliaudaitė,
rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui V. M., išvadą teikiančiai institucijai, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, sprendė taikos sutarties priėmimo ir jos patvirtinimo klausimą.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti atsakovo V. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. M. ir E. M. tvarką: bendraujant kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 iki 18.00 val. vaikų gyvenamojoje vietoje.
Prienų rajono apylinkės teismui ieškovė L. M. ir atsakovas V. M. pateikė prašymą patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukti. Taikos sutarties sąlygas išdėstė raštu ir pateikė kartu su prašymu.
Taikos sutartis priimama ir patvirtinama.
Dispozityvumo principas lemia šalių procesinę teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje sudaryti taikos sutartį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.
Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00839-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.5; 3.1.7.5; 3.2.7.1;3.2.7.2; 3.2.8.5
(S)
N U T A R T I S
2017 m. spalio 5 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Vyliaudaitė,
rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui V. M., išvadą teikiančiai institucijai, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, sprendė taikos sutarties priėmimo ir jos patvirtinimo klausimą.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti atsakovo V. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. M. ir E. M. tvarką: bendraujant kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 iki 18.00 val. vaikų gyvenamojoje vietoje.
Prienų rajono apylinkės teismui ieškovė L. M. ir atsakovas V. M. pateikė prašymą patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukti. Taikos sutarties sąlygas išdėstė raštu ir pateikė kartu su prašymu.
Taikos sutartis priimama ir patvirtinama.
Dispozityvumo principas lemia šalių procesinę teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje sudaryti taikos sutartį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.
Įstatyme nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnis). Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).Šalys gera valia susitarė dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Teismas pripažįsta, kad taikos sutarties sąlygos liepiamiems įstatymo reikalavimams ir viešajam interesui neprieštarauja (CPK 42 straipsnio 1 ir 2 dalys), nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia.
Šalys taikos sutartyje patvirtino, kad joms žinomos ir suprantamos taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, t.y., kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Šalių sudaryta taikos sutartis tvirtinama pagal CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatytas taisykles. Taip pat šalims išaiškinama, kad teismo patvirtintina sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis).
Patvirtinus taikos sutartį, civilinė byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 - 5 punktai).
Teismas priimdamas procesinį sprendimą paskirsto bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidas paskirto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t.y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-360/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-360/2010">3K-3-360/2010</a>).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei L. M. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ją 100 procentų atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Šalims sudarius taikos sutartį, šalys nusprendė pasilikti prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju materialiuoju teisiniu atžvilgiu iš esmės bylą laimėjo ieškovė, nes atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimu visa apimtimi. Teismo vertinimu ieškovės reikalavimai patenkinti 100 procentų, todėl patenkinus ieškinio reikalavimus iš atsakovo valstybei priteisiama 25 procentai žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovė atleista.
Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92-93 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniai, 293 straipsnio 4, 5 punktai, 294 straipsnis,
n u t a r i a :
L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pasirašytą taikos sutartį priimti.
Patvirtinti ieškovės L. M. ir atsakovo V. M., sudarytą taikos sutartį nustatant, kad:
atsakovas V. M. bendraus su nepilnamečiais vaikais D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val., nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje.
Šalys pripažįsta, kad taikos sutartimi numatyta bylos baigtis ir ginčų užkirtimo sąlygos yra protingos ir teisingos ir tokiu būdu ginčas tarp šalių išspręstas.
Šalys pareiškia ir patvirtina, kad taikos sutartis abiejų šalių perskaityta, sudaryta be apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo.
Civilinę bylą Nr. 2-1134-1060/2017 nutraukti.
Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25,00 Eur žyminio mokesčio ir 8,10 Eur pašto išlaidų valstybei.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Agnė Vyliaudaitė
