P. K. pagal ANK 415 str. 2 d., 423 str. 3 d.

Administracinio nusižengimo byla

Nr. A15-163-1023/2017

Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00086-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.4.4; 1.4.7; 1.4.8; 1.5.4, 1.5.5; 1.5.7; 16.9.1;

16.9.7; 16.9.10; 21.9.4; 21.9.10; 21.9.11;

21.11.1

(S)

2017 m. spalio 5 d.

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. K.,

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK įgaliotai atstovei L. L.,

nukentėjusiajam A. J.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „G. Kleiza ir ko“ pagalbiniu darbininku, vedęs, turintis tris nepilnamečius vaikus, teistas, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1, 2, 3 dalis, 415 straipsnio 2 dalį, 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

2017 m. rugpjūčio 25 d. P. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 79ANP-104880706-17 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1, 2, 3 dalis, 415 straipsnio 2 dalį, 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2017 m. birželio 17 d., apie 4.15 val., (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo, vairuodamas keturratį ATV-200, atbuline eiga išvažiavo į Sodų gatvę ir atsitrenkė į keliu važiavusį automobilį Nissan Terrano, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, dėl to A. J. padaryta 88,88 Eur turtinė žala, iš eismo įvykio pasišalino. Keturratis be valstybinio numerio ženklo, neregistruotas, neapdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, be techninės apžiūros. Po eismo įvykio P. K. atsisakė tikrintis blaivumą.

Atsižvelgiant į tai, kad už P. K. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, todėl administracinio nusižengimo byla dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 426 straipsnio 1 dalyje nagrinėtina teisme (ANK 614 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai, 3 dalis).

P. K. inkriminuotų administracinių nusižengimų teismo posėdžio metu nepripažino ir parodė, kad keturratis yra jo, jis nėra eksploatuojamas gatvėje, būtų jį išardęs dalimis, todėl nedraustas ir be galiojančios techninės apžiūros jis stovėjo kieme, jis juo nevažiavo. Neįmanoma važiuojant keturračiu atsitrenkti į automobilį ir ranka numušti veidrodį, Nežino kas atsitrenkė į A. J.. Jį pirmą kartą pamatė, kai atvyko su policijos pareigūnais, prieš tai nebuvo jo matęs, nėra kaimynai. Jis jo nepažįsta, bendrų kontaktų, ryšių neturėjo. Iš vakaro buvo išgėręs pora alaus butelių. Ryte, kai atvažiavo policijos pareigūnai nežino ar buvo blaivus, kadangi jį ant kiemo pagavo, surakino ir įmetė į automobilį. Paskui liepė pasirašyti protokolą, kurį jis atsisakė pasirašyti. Tuomet liepė pūsti, tai daryti jis irgi atsisakė.

Nukentėjusysis A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad P. K. nepažįsta, neturi pagrindo jį apkalbėti. Buvo vasara, apie 4 val. ryto išsuko į pagrindinį kelią ir matė pravažiuojantį keturratį, kuris užvažiavo ant kalniuko, tuomet atbulas vėl išvažiavo į kelią ir prasisukdamas ranka numušė automobilio veidrodį. Pradžioje į veidrodį neatkreipė dėmesio, tačiau pamatė, jog keturračio vairuotojas girtas, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, pradėjo keiktis ir bandė jį mušti, elgėsi neadekvačiai. Tuomet paskambino numeriu 112 policijai, o jis tuo tarpu nuvažiavo, bandė keturratį vytis, bet jis nuvažiavo į laukus, todėl laukė policijos. Atvykus pareigūnams pasakė į kurią pusę jis nuvažiavo ir pareigūnai pasakė, kad jo ieškos, tačiau jis pats išėjo į pagrindinį kelią, prie pareigūnų jis nieko neneigė, tik atsisakė pūsti ir visus gąsdino. Techniškai buvo įmanoma numušti veidrodėlį, kadangi jis ant keturračio sėdėjo ir atbulas važiuodamas nuo kalniuko numušė veidrodėlį su ranka. Jam padarytą žalą atlygino draudimas, kuris išsiieškos ją iš kaltininko. Nurodė, jog pagal pateiktas teismui nuotraukas, tai yra ta pati transporto priemonė, kuria buvo numuštas automobilio veidrodėlis.

Liudytojas K. U. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Prienų rajono PK Reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu. 2017 m. birželio 17 d. anksti ryte gavo pranešimą, kad Pakuonio mstl., Sodų g. yra įvykęs eismo įvykis ir iš jo pasišalino raudonos spalvos keturratis. Atvykus į įvykio vietą nieko nerado, buvo tik likę į kalniuką matomos galimai keturračio vėžios. Kadangi įvykio vietoje nieko nebuvo, tai susisiekė su pranešėju. Jis pasakė, kad kadangi keturratis pasišalino, tai jis pabandė važiuoti iš paskos, kad žinotų kur nuvažiavo. Pranešėjas sakė, jog jam važiuojant Pakuonyje gatve pamatė, kad keturratis važiuoja į kalniuką ir pradėjo ar ristis atgal, ar atbulas važiuoti ir tada jam važiuojant pro jį, jis atsimušė į automobilį, nulaužė veidrodėlį, iškoliojo pranešėją ir nuvažiavo. Bešnekant, apžiūrint apgadintą automobilį, maždaug už 100 metrų išėjęs pažeidėjas į kelią pradėjo kažką mojuoti ir sakyti. Kartu su pranešėju privažiavo prie jo ir pranešėjas atpažino iš aprangos, iš kalbos manieros, kad būtent šis asmuo vairavo keturratį, su kuriuo atsitrenkė į jį. Užėję į pažeidėjo kiemą rado raudonos spalvos keturratį, be valstybinių numerių. Priėjęs prie keturračio jį patikrino ir nustatė, jog variklis buvo karštas. Nors pažeidėjas ir neigė, kad važiavo, bet matėsi, kad keturratis buvo ką tik naudotas, apdribęs šviežiu purvu. Akivaizdžiai matėsi, kad pažeidėjas yra neblaivus, tačiau girtumą atsisakė tikrintis, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, akys paraudę, sklido alkoholio kvapas iš burnos. Ar pažeidėjas judėdamas su keturračiu veidrodėlį nulaužė su ranka, ar pačiu keturračiu užkliudė sunku pasakyti, bet buvo padarytas pažeidimas ir apgadinta transporto priemonė keturračiui judant. Surašant protokolą keturračio dokumentų niekas nepateikė. Ant keturračio nėra valstybinių numerių, nėra kėbulo numerio, todėl iš pradžių pamanė, kad tai Yamaha keturratis, bet vėliau paaiškėjo jog tai ATV-200 keturratis. Nuotraukose, kurios yra pateiktos į bylą, yra užfiksuotas tas pats keturratis, kurį jis apžiūrėjo ir kuris buvo karštas.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK įgaliota atstovė L. L. teismo posėdžio metu parodė, kad P. K. padarė administracinį nusižengimą. Eismo įvykis įvyko judant transporto priemonei ir pažeidėjas kliudė savo kūnu automobilio veidrodėlį. P. K. padaryti nusižengimai, tai vengimas pasikrinti blaivumą ir pasišalinimas iš įvykio vietos yra vertintini kaip šiurkštūs, kadangi įstatymų leidėjas numato gana griežtas sankcijas, t. y. transporto priemonės vairuoti atėmimą arba transporto priemonės konfiskavimą. P. K. nuo pat pradžių buvo nesąžiningas, nepripažino pažeidimo, tai darė siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.

Nors P. K. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, tačiau P. K. kaltė įrodyta teismo posėdžio metu apklaustų aukščiau minėtų nukentėjusiojo, liudytojo, institucijos atstovės parodymais ir byloje esančiais rašytiniais duomenimis:

administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 36), kuriuo nustatytos pažeidimų aplinkybės, jog P. K. 2017 m. birželio 17 d., apie 4.15 val., (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo, vairuodamas keturratį ATV-200, atbuline eiga išvažiavo į Sodų gatvę ir atsitrenkė į keliu važiavusį automobilį Nissan Terrano, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, dėl to A. J. padaryta 88,88 Eur turtinė žala, iš eismo įvykio pasišalino; keturratis be valstybinio numerio ženklo, neregistruotas, neapdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, be techninės apžiūros; po eismo įvykio P. K. atsisakė tikrintis blaivumą;

tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio (b. l. 3), kuriame užfiksuotos pažeidimų aplinkybės identiškos nurodytoms administracinio nusižengimo protokole ir liudytojo apklausos teismo posėdyje metu;

nukentėjusiojo A. J. apklausos protokolu (b. l. 4-5), kuriame užfiksuota, jog jis patvirtino, jog būtent P. K. vairavo keturratį, kuris į jį atsitrenkė ir apgadino jo automobilio veidrodėlį;

eismo įvykio schema ir eismo įvykio duomenimis (b. l. 6, 9-12), kuriuose užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės;

fotonuotraukos (b. l. 13-15), kuriose užfiksuotas pažeidėjui priklausantis keturratis ir A. J. priklausantis apgadintas automobilis Nissan Terrano su nulaužtu dešinės pusės veidrodėliu, taip pat keturačio padangų žymės šalia kelio.

Teismas pažymi, kad tiek nukentėjusysis A. J., tiek pats pažeidėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad vienas kito nepažįsta, konfliktų tarpusavyje neturėję, todėl netikėti nukentėjusiojo parodymais, kurie atitinka byloje surinktus kitus įrodymus, nėra pagrindo, kaip ir nėra pagrindo A. J. apkalbėti pažeidėją, juolab byloje surinkti ir aukščiau ištirti duomenys pagrindžia, jog būtent P. K. padarė pažeidimus numatytus ANK 415 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 415 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris neblaivus ar apsvaigęs, ar vengiantis neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo padarė KET pažeidimą, sukėlusį nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą ar lėmusį kitiems asmenimis priklausančio turto sugadinimą. Šiuo atveju byloje suriktais aukščiau išvardintais įrodymais nustatyta, kad P. K. vairuodamas keturratį ATV-200 atbuline eiga išvažiavo į Sodų gatvę ir atsitrenkė į keliu važiavusį automobilį Nissan Terrano, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino ir vėliau atsisakė tikrintis girtumą. Šias aplinkybes patvirtino tiek nukentėjusysis A. J., tiek liudytojas K. U., kuris tiek iškarto po eismo įvykio, tiek vėliau teismo posėdžio metu parodė, kad keturračio ATV-200 variklis buvo karštas, juo buvo ką tik važiuota, kad tiek keturratis, tiek pažeidėjas buvo aptaškyti šviežiu purvu, pažeidėjas vėliau atsisakė tikrintis girtumą, nors nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis akivaizdžiai matėsi esantis neblaivus: kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, akys paraudę, sklido alkoholio kvapas iš burnos. Tapačias aplinkybes dėl pažeidėjo neblaivumo nurodė ir nukentėjusysis A. J.. Teismas neturi pagrindo netikėti minėto liudytojo K. U. – policijos pareigūno, bei nukentėjusiojo A. J. parodymais, būnant jiems davusiems priesaikas dėl melagingų parodymų ir tapačiai nurodant įvykio aplinkybes. Be to, pažeidėjas teismo posėdžio metu pripažino faktą, kad jis iš vakaro buvo gėręs pora butelių alaus, pripažino, kad atsisakė pūsti į alkotesterį. Pažymėtina, kad neblaivumo patikrinimo vengimas, Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 3 dalies prasme, yra atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo realios galimybės tokį patikrinimą atlikti. Teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad negalėjimas objektyviai atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo suprantamas kaip buvimas objektyvių kliūčių, pvz. asmens būsena yra tokia, dėl kurios jis nesugeba atlikti elementarių tikrinimo veiksmų, pareigūnai neturi su savimi specialios blaivumo tikrinimo priemonės ir pan. Kaip matyti iš protokolo, tarnybinio pranešimo, eismo įvykio duomenų, liudytojo K. U. parodymų ir pačio pažeidėjo parodymo teismo posėdžio metu, pažeidėjas aiškiai išreiškė valią nebūti tikrinamas, todėl konstatuotina, kad jis atsisakė tikrintis neblaivumą, nors tam buvo realios galimybės. Atsižvelgiant į tai, P. K. kaltas dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo ir yra baustinas.

Administracinę atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Byloje nustačius, kad P. K. yra kaltas dėl 2017 m. birželio 17 d., apie 4.15 val., Prienų r. sav., Pakuonyje, Sodų g. prie 31 namo sukelto eismo įvykio, kai vairuodamas keturratį ATV-200 atbuline eiga išvažiavo į Sodų gatvę ir atsitrenkė į keliu važiavusį automobilį Nissan Terrano, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, jis yra baustinas už tai, kad vėliau pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes policijos pareigūnų buvo rastas namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme. Tai patvirtina tiek minėtų liudytojo ir nukentėjusiojo parodymai, tiek aukščiau minėta rašytinė bylos medžiaga. Manytina, kad pažeidėjas, neigdamas padarytą pažeidimą, siekia išvengti jam kylančios administracinės atsakomybės.

ANK 415 straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatyta atsakomybė asmeniui, kuris vairavo transporto priemonę be valstybinio numerio ženklo, neregistruotą, neapdraustą civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, be techninės apžiūros. Byloje neginčijamai nustačius, kad P. K. vairavo keturratį ATV-200 ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, jam kyla atsakomybė pagal ANK 415 straipsnio 1, 2, 3 dalis, nes keturratis ATV-200 buvo be valstybinio numerio ženklo, neregistruotas, neapdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, be techninės apžiūros. Šias aplinkybes patvirtino ir pats P. K. teismo posėdžio metu, todėl jis yra baustinas.

Skiriant nuobaudą pažeidėjui, atsižvelgiama į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. P. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35, 36 straipsniai). Pažeidėjas baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 16-18). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, P. K. skirtinos administracinės nuobaudos, numatytos įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus nusižengimus, sankcijose – baudos, nustatant jų dydį artimą vidutiniam (ANK 32 ir 34 straipsniai).

ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą nuo 3 iki 5 metų. ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą galima skirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgiant į tai, kad P. K. turi teisę vairuoti transporto priemonę (b. l. 19), vairavo būdamas neblaivus, pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepripažino pažeidimų padarymo, dėl jų nesigailėjo, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas du kartus, jam skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 metų laikotarpiui (ANK 34 straipsnis).

Už pažeidimų, numatytų ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą gali būti skiriamas turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija – transporto priemonės konfiskavimas. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą tada, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 konstatavo, jog pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. ANK 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymo uždraustos veikos rezultatas, konfiskuojamas. Bylos duomenimis nustatyta, kad P. K. praeityje baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Pažeidėjas yra darbingo amžiaus, bylos duomenimis neįgalumo ir sveikatos problemų neturi, todėl, teismo manymu, turi dirbti, gauti pastovias pajamas, kad galėtų padengti skolinius įsipareigojimus ir sumokėti jam paskirtą baudą. Transporto priemonė, kuria buvo padaryti administraciniai nusižengimai, nuosavybės teise priklauso pačiam pažeidėjui P. K., jis ją vairavo būdamas neblaivus ir sukėlė pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Esant aptartoms bylos aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad pažeidėjas savo pažeidimų nepripažino, dėl jų nesigailėjo, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, manytina, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti P. K. paskyrus ANK 415 straipsnio 1 dalies, 415 straipsnio 2 dalies, 415 straipsnio 3 dalies, 423 straipsnio 3 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijų ribose numatytas nuobaudas su transporto priemonės konfiskavimu (ANK 29, 32, 34 straipsniai). Manytina, kad paskyrus būtent tokias nuobaudas, bus pasiekta ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinių nuobaudų paskirtis.

Kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai (ANK 38 straipsnio 1 dalis). Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali / turi būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą (ANK 38 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad P. K. yra kaltas padaręs nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, todėl jam administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai (ANK 38 straipsnio 1 dalis) ir galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 29 straipsniu, 35-36 straipsniais, 38 straipsniu, 40 straipsniu, 415 straipsnio 1, 2 dalimis, 420 straipsnio 1 dalimi, 424 straipsnio 2 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

P. K. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 straipsnyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) baudą.

P. K. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 straipsnyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 35,00 Eur (trisdešimt penkių eurų 00 ct) baudą.

P. K. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 3 straipsnyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) baudą.

P. K. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 straipsnyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1300,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti atėmimu 4 (keturiems) metams ir su keturračio ATV-200, konfiskacija.

P. K. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 straipsnyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 700 Eur (septynių šimtų eurų 00 ct) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi šias nuobaudas subendrinti ir P. K. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 1300,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti atėmimu 4 (keturiems) metams ir su keturračio ATV-200, konfiskacija.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad:

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodant įmokos kodą – 1001 ir administracinio nusižengimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1-2 dalys);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Teisėja Vaida Baumilė