Baudžiamoji byla Nr. 1-262-1060/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47423-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.1.
(S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 5 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Vyliaudaitė,
išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, bedarbis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas:
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį,
n u s t a t ė :
A. T. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis 2017 m. rugsėjo 14 d., apie 14 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorolerį „FRY 25“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 6810 nustatyta 1,71 promilės etilo alkoholio) kraujyje rasta 1,51 promilės etilo alkoholio.
Šiais savo veiksmais A. T. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. T. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį, tikslaus laiko neprisimena, pažįstamas, kurio vardo, pavardės nežino, jam atidavė raudonos spalvos motorolerį FRY25. Ant motorolerio buvo valstybinės registracijos ženklai, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nežino ar motoroleris draustas civilinės atsakomybės draudimu ar jam atlikta techninė apžiūra, dokumentų neturi. Motoroleris 300 eurų vertės, kam anksčiau priklausė nežino. Susiremontavęs motorolerį juo važinėjo po kaimą. 2017 m. rugsėjo 13 d., vakare gėrė stiprų alų ir degtinę, 2017 m. rugsėjo 14 d. ryte išgėrė du litrus 7 procentų stiprumo alaus, nuo išgerto alaus apsvaigo Apie 14 val., jam priklausančiu motoroleriu FRY25, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo į Veiverių parduotuvę nusipirkti alkoholio. Važiuojant (duomenys neskelbtini) kaimo keliu jį sustabdė uniformuoti policijos pareigūnai, kurie alkotesteriu jam nustatė 1,71 promilių girtumą. Su nustatytu girtumu sutiko, pasakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo ir motorolerio dokumentų, pareigūnai jį pristatė į Prienų rajono policijos komisariatą. Dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi (b.l. 34-35, 38).
Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.
Liudytoju apklaustas Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis J. A. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 14 d.,14 val. dirbant su vyriausiuoju patruliu Ž. Š., (duomenys neskelbtini), pastebėjo atvažiuojantį motorolerį, kurio vairuotojas buvo be šalmo, vairuojamas motoroleris svirduliavo. Sustabdžius motorolerio vairuotojas prisistatė A. T.. Motoroleris "Free 25" valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neapdraustas privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, nebuvo atlikta transporto priemonės techninė apžiūra, neregistruotas VĮ „Regitra“. Nuo vairuotojo A. T. sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl jis buvo patikrintas alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0253, kuriuo nustatyta 1,71 promilės. Su nustatytu girtumu A. T. sutiko. Vėliau jis buvo pristatytas į VšĮ Prienų ligoninę medicininei apžiūrai (b.l. 17-18);
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas motoroleris FRY25, raudonos spalvos. (b.l. 7-9)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. T. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,51 promilės etilo alkoholio (b.l. 13).
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. T. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.
BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme transporto priemonė apibrėžiama kaip priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones. Motoroleris/mopedas patenka į šios sąvokos apibrėžimą.
Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtino A. T. pareikštą kaltinimą, t. y., jog jis 2017 m. rugsėjo 14 d., apie 14 val. Belevičių k. Veiverių sen. Prienų r., vairavo motorolerį “FRY 25", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 6810 nustatytas 1,71 promilės etilo alkoholio) kraujyje rasta 1,51 promilės etilo alkoholio). Tokiais veiksmais A. T. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuotina kaip BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bylos aplinkybės yra aiškios. Teismas konstatuoja, kad A. T. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi. Teismo baudžiamojo įsakymo tvarka ir pasekmės kaltinamajam išaiškintos (b. l. 41-43, 45).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas.
A. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
A. T. neteistas (b. l. 21), nebaustas administracine tvarka (b.l. 22), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje kaltinamasis neįregistruotas (b.l. 26).
Įvertinus bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis: kad A. T. anksčiau neteistas, transporto priemonę vairavo būdamas girtas ir neturėdamas teisės vairuoti, kas neabejotinai kėlė pavojų kitų asmenų saugumui ir net gyvybei, todėl spręstina, kad prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – piniginė bauda, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, kaltinamajam tinkama.
Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, tai jog buvo padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – 27 MGL piniginę baudą (BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog A. T. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 18 MGL baudos.
Į paskirtą bausmę įskaityti A. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. 14.35 val. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. 13.15 val. (1 para), vieną sulaikymo para prilyginant 2 MGL.
Baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams.
Kaltinamasis A. T. pripažino, kad transporto priemonę vairavo neturėdamas tam specialios teisės ir būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Todėl faktas, kad A. T. neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir baudžiamajame įsakyme nustatytą laiką ateityje. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti A. T. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Tokios nuomonės laikosi Klaipėdos apygardos teismas (2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad yra pagrindas A. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis (įgyti) specialia teise - vairuoti transporto priemones dviejų metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).
Dėl transporto priemonės konfiskavimo (BK 72 straipsnis)
BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (šiuo atveju sumokėjęs piniginę baudą), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, motoroleris „FRY 25", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ neregistruotas (b.l. 25), kaltinamasis pripažino, kad minėta transporto priemonė priklauso jam, todėl transporto priemonė, kaip BK uždraustos veikos priemonė, privalo būti konfiskuota.
Kaltinamajam A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b.l. 39-40) palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
A. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam 27 MGL (1016,82 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. T. paskirti galutinę 18 MGL (677,88 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti A. T. laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. 14.35 val. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. 13.15 val. (1 para) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL (75,32 Eur).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti A. T. priklausantį motorolerį – „FRY 25", valstybinis numeris 398 YTT, saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Įteikti kaltinamajam A. T. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti kaltinamajam A. T., kad:
Bauda turi būti sumokėta per 2 (dus) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.
Sumokėjęs baudą asmuo teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Nesutikdami su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Agnė Vyliaudaitė
