Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-7-12-628/2024
Teisminio proceso Nr. (numeris nesuteiktas)
Procesinio sprendimo kategorija 21.12.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio, Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, Aleno Piesliako, Artūro Ridiko, Algimanto Valantino ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio viršininko funkcijas, Vlado Miliaus (toliau – ir pareiškėjas) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija, Vilniaus apskrities VPK AN bylų nagrinėjimo skyrius) 2023 m. balandžio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-7926-2023 I. K.-M. pripažinta kalta ir nubausta už administracinius nusižengimus, nurodytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, paskiriant administracinę nuobaudą – 10 Eur dydžio baudą, ANK 426 straipsnio 2 dalyje, paskiriant administracinę nuobaudą – 1200 Eur dydžio baudą, ir ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskiriant 180 Eur dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą trims mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, I. K.-M. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1200 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas trims mėnesiams. I. K.-M. nubausta už tai, kad 2023 m. kovo 5 d. apie 6.09 val. Vilniaus rajone, Rudaminos kaime, šalia Gamyklos g. 27, vairuodama automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, atsitrenkė į automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Administracinėn atsakomybėn patraukta I. K.-M. 2023 m. gegužės 19 d. sumokėjo Institucijos nutarimu paskirtą baudą.
2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2023 m. birželio 14 d. nutartimi Vilniaus apskrities VPK AN bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio viršininko funkcijas, V. Miliaus prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentai
3. Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK AN bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-7926-2023 ir I. K.-M. administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:
3.1. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo padarytas esminis materialiosios ir proceso teisės pažeidimas (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
3.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad principas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) reiškia ir tai, jog jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį nusižengimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn. Kasacinės instancijos teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, yra ne kartą pažymėjęs, kad administraciniai nusižengimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-788/2019, 2K-127-689/2020 ir kt.). Be to, non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fischer prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). EŽTT jurisprudencijoje taip pat ne kartą konstatuota, kad, sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum (pati faktinė veika), o ne idem crimen (veikos kvalifikavimo arba teisinio vertinimo tapatumas) (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 6602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10 ir kt.).
3.3. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad teismai, nustatę non bis in idem principo pažeidimą, paprastai nutraukia bylą, konstatuodami negalimumą antrą kartą bausti ar persekioti už tą pačią veiką. Tačiau kasacinės instancijos teismas yra suformulavęs ir klaidos taisymo taisyklę, pagal kurią baudžiamasis procesas gali būti pripažintas teisėtu, jeigu anksčiau, neatskleidus visų reikšmingų aplinkybių, buvo pritaikyta nepagrįstai švelni atsakomybės rūšis. Šis non bis in idem principo pažeidimo ištaisymo būdas taikomas kaip ultima ratio (paskutinė priemonė), kai teisingumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių, nukentėjusiojo teisių apsaugos ir kiti teisės principai neleidžia nutraukti kartotinio proceso ir nebelieka kitų teisinių instrumentų pažeidimui pašalinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023 ir kt.).
3.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023 priimtoje nutartyje konstatavo, kad eismo įvykis ir jo padarymo aplinkybės, kaip vienas iš būtinųjų nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymių, turėjo būti tiriami ir nustatomi viename procese, t. y. baudžiamojoje byloje, priešingu atveju būtų pažeistas non bis in idem principas.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio viršininko funkcijas, V. Miliaus prašymas netenkintinas.
Dėl prašymo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną
5. Nagrinėjamoje byloje prašymas dėl administracinio nusižengimo bylos, kurioje I. K.-M. 2023 m. balandžio 5 d. Institucijos nutarimu nubausta už administracinius nusižengimus, nurodytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, ANK 426 straipsnio 2 dalyje ir ANK 420 straipsnio 1 dalyje, atnaujinimo grindžiamas tuo, kad dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio I. K.-M. pradėtas ikiteisminis tyrimas.
6. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-08083-23, 2023 m. gegužės 5 d. pranešime apie įtarimą nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, jog I. K.-M. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje: ji 2023 m. kovo 5 d. apie 6.30 val., būdama neblaivi, Vilniaus rajone, Rudaminos kaime, Gamyklos g. 27, vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukėlusi eismo įvykį, t. y. automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkusi į važiuojantį automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos pasišalino bei, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems asmenims po eismo įvykio vartoti alkoholį, kol bus patikrintas blaivumas, pasišalinusi iš eismo įvykio vartojo alkoholį, ir 2023 m. kovo 5 d. 7.55 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,86 promilės etilo alkoholio, o 2023 m. kovo 5 d. 8.15 val. tikrinimo metu nustatė 1,96 promilės neblaivumą.
7. Pareiškėjo nuomone, nenutraukus I. K.-M. administracinio nusižengimo teisenos, bus pažeistas non bis in idem principas. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą padarytas esminis materialiosios ir proceso teisės pažeidimas (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
8. Išnagrinėjusi prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentus, susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis, išplėstinė septynių teisėjų kolegija prašymo panaikinti Institucijos 2023 m. balandžio 5 d. nutarimą ir nutraukti administracinių nusižengimų pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, ANK 420 straipsnio 1 dalį ir ANK 426 straipsnio 2 dalį teiseną I. K.-M. netenkina.
9. Išties, kaip ir nurodoma pareiškėjo prašyme, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad principas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) reiškia ir tai, jog jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį nusižengimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn.
10. Kasacinės instancijos teismas, remdamasis EŽTT praktika, yra ne kartą pažymėjęs, kad administraciniai nusižengimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-788/2019, 2K-127-689/2020 ir kt.). Be to, non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fischer prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). EŽTT jurisprudencijoje taip pat ne kartą konstatuota, kad, sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum (pati faktinė veika), o ne idem crimen (veikos kvalifikavimo arba teisinio vertinimo tapatumas) (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 6602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10 ir kt.).
11. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad teismai, nustatę non bis in idem principo pažeidimą, paprastai nutraukia bylą, konstatuodami negalimumą antrą kartą bausti ar persekioti už tą pačią veiką. Tačiau kasacinės instancijos teismas yra suformulavęs ir klaidos taisymo taisyklę, pagal kurią baudžiamasis procesas gali būti pripažintas teisėtu, jeigu anksčiau, neatskleidus visų reikšmingų aplinkybių, buvo pritaikyta nepagrįstai švelni atsakomybės rūšis. Šis non bis in idem principo pažeidimo ištaisymo būdas taikomas kaip ultima ratio (paskutinė priemonė), kai teisingumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių, nukentėjusiojo teisių apsaugos ir kiti teisės principai neleidžia nutraukti kartotinio proceso ir nebelieka kitų teisinių instrumentų pažeidimui pašalinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023 ir kt.).
12. EŽTT praktikoje non bis in idem principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03, 84 punktas; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, 67 punktas; 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11, 48 punktas).
13. Iš EŽTT praktikos taip pat matyti, kad non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti iš esmės nėra būtina, jog tos pačios faktinės aplinkybės abiejuose procesuose pagal įstatymą sudarytų būtinąjį atitinkamų teisės pažeidimų sudėčių požymį ar požymius; pakanka, kad tos pačios faktinės aplinkybės pareiškėjui buvo inkriminuotos (pareiškėjas pripažintas dėl jų kaltu ir nubaustas), net jeigu atitinkamo teisės pažeidimo sudėtis savaime jų neapėmė. Kita vertus, tai, kad tam tikri faktai yra nurodyti dėstant bylos aplinkybes procesiniame sprendime, savaime nereiškia, kad atsakomybė pritaikyta ir už tuos faktus, jeigu iš sprendimo yra aišku, kad asmeniui inkriminuojami teisės pažeidimai atitinkamų aplinkybių neapima (pvz., 2020 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Bajčić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 67334/13, 42 punktas – dėstant bylos aplinkybes, nurodyta, kad kai pareiškėjas viršijo greitį, jis partrenkė pėsčiąjį, tačiau aiškiai nurodoma, už kokius konkrečius smulkius teisės pažeidimus jis baudžiamas administracinio proceso tvarka – greičio viršijimą, išvykimą iš įvykio vietos ir kt.). Minėtoje byloje pareiškėjas, vairuodamas mieste, riboto matomumo siaura neasfaltuota gatve, viršijo greitį ir partrenkė pėsčiąjį, šis dėl patirtų sužalojimų mirė. Dėl šio įvykio pareiškėjas Kroatijos smulkių teisės pažeidimų (angl. minor offences) proceso tvarka buvo nubaustas už Kelių eismo saugumo įstatymo pažeidimus: greičio viršijimą; techniškai netvarkingo automobilio vairavimą (priekinių ratų padangos susidėvėjusios labiau, nei rekomenduojama gamintojo); pasišalinimą iš įvykio vietos nesuteikus pagalbos nukentėjusiajam ar policijos neinformavimą arba asmens, įgalioto apžiūrėti įvykio vietą, nesulaukimą. Baudžiamojo proceso tvarka pareiškėjas buvo persekiojamas ir nuteistas už tai, kad pažeisdamas kelių eismo saugumo taisykles sukėlė eismo įvykį, dėl kurio žuvo žmogus.
14. EŽTT šioje byloje nurodė, kad iš minėtų trijų smulkių teisės pažeidimų tik greičio viršijimas buvo susijęs (ir tai galiausiai pasitvirtino) priežastiniu ryšiu su mirtinu eismo įvykiu, t. y. nusikalstama veika, dėl kurios pareiškėjas buvo persekiojamas baudžiamojo proceso metu. Taigi smulkių pažeidimų procesas buvo susijęs su keliomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių vėlesni baudžiamieji kaltinimai neapėmė (vairavimas susidėvėjusiomis padangomis, pagalbos nukentėjusiajam nesuteikimas, policijos neinformavimas ir atsakingo asmens nesulaukimas vietoje). EŽTT taip pat nurodė, kad faktai, susiję su nepasilikimu įvykio vietoje, negalėtų sudaryti dalies aplaidaus vairavimo, sukėlusio eismo įvykį, nusikalstamos veikos, nes šie faktai apėmė pareiškėjo elgesį po to, kai įvyko įvykis. Taigi negalima teigti, kad faktinės aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas buvo nubaustas smulkių pažeidimų proceso tvarka už nepasilikimą įvykio vietoje ir susidėvėjusių padangų naudojimą, yra iš esmės tos pačios kaip tos, dėl kurių jis vėliau buvo nubaustas baudžiamajame procese. EŽTT nurodė, kad greičio viršijimas buvo esminis pareiškėjo nuteisimui už atitinkamą smulkų teisės pažeidimą ir sudarė svarbią dalį jo baudžiamojo kaltinimo ir nuteisimo baudžiamajame procese. Taigi dėl greičio viršijimo idem elementas nustatytas pažymint, kad faktai abiejuose procesuose sutapo tik iš dalies, nes nuteisimas už smulkų teisės pažeidimą niekaip neapėmė mirtimi pasibaigusio eismo įvykio sukėlimo; šiuo atveju sunkesnis BK nustatytas teisės pažeidimas apėmė smulkų teisės pažeidimą, be to, apėmė ir kai kurias papildomas aplinkybes.
15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad, vadovaujantis EŽTT praktika, eismo įvykio kaltininko faktinės veikos, savo pobūdžio ir laiko aspektais pakankamai atskirtos viena nuo kitos, paprastai neturėtų būti traktuojamos kaip tapačios idem kriterijaus prasme, nors ir yra susijusios su tuo pačiu eismo įvykiu.
16. Atnaujintoje administracinių nusižengimų byloje Nr. 10-ANR_N-7926-2023, kurios teiseną prašoma nutraukti, 2023 m. balandžio 5 d. Institucijos nutarimu I. K.-M. nubausta už tai, kad 2023 m. kovo 5 d. apie 6.09 val. Vilniaus rajone, Rudaminos kaime, šalia Gamyklos g. 27, vairuodama automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, atsitrenkė į automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Minėtame nutarime taip pat nurodoma, kad dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-08083-23 matyti, kad ikiteisminis tyrimas I. K.-M. pradėtas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo). Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. kovo 5 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo vairuotojos neblaivumas vairuojant nenurodytas. Minėtame pranešime nurodoma, kad 2023 m. kovo 5 d. apie 6.30 val. Vilniaus rajone, Rudaminos kaime, Gamyklos g. 27, I. K.-M., vairuodama automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukėlusi eismo įvykį iš eismo įvykio pasišalino bei vartojo alkoholį po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo, jai pirmojo tikrinimo metu tos pačios dienos 7.55 val. buvo nustatytas 1,86 promilės neblaivumas ir antrojo tikrinimo metu 8.15 val. nustatytas 1,96 promilės neblaivumas.
17. Iš 2023 m. kovo 6 d. pareikšto įtarimo I. K.-M. taip pat matyti, kad įtariamoji įtariama būtent tuo, jog vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jai buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, t. y. šiais savo veiksmais I. K.-M. įtariama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Analogiškai suformuluotas ir 2023 m. kovo 14 d. pranešimas apie įtarimą. Tuo tarpu 2023 m. gegužės 2 d. pranešime apie įtarimą jau nurodoma, kad 2023 m. kovo 5 d. apie 6.30 val. I. K.-M., būdama neblaivi, Vilniaus rajone, Rudaminos kaime, Gamyklos g. 27, vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukėlusi eismo įvykį, t. y. automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkusi į važiuojantį automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos pasišalino bei, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems asmenims po eismo įvykio vartoti alkoholį, kol bus patikrintas blaivumas, pasišalinusi iš eismo įvykio vartojo alkoholį ir 2023 m. kovo 5 d. 7.55 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,86 promilės etilo alkoholio, o 2023 m. kovo 5 d. 8.15 val. tikrinimo metu nustatė 1,96 promilės neblaivumą. Šiais savo veiksmais I. K.-M. yra įtariama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.
18. Taip pat pažymėtina, kad, pareiškus minėtą įtarimą, įtariamoji buvo apklausiama būtent dėl blaivumo prie vairo (ji parodė ir išvakarėse vartojusi alkoholį). 2023 m. balandžio 14 d. prokurorės nutarime, kuriuo atmestas prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės I. K.-M. pagal laidavimą, be kita ko, nurodoma, kad nors įtariamoji nurodė, jog kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ji visiškai pripažino, tačiau duodama parodymus apie tai, kad paties įvykio metu buvo blaivi, ji nebuvo nuoširdi.
19. Taigi, vertinant pirmiau aptartus pareikštų įtariamajai įtarimų pakeitimus, matyti, kad pagal šiuo metu pareikštą įtarimą yra tiriamas ir įtariamosios I. K.-M. vairavimas apsvaigus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo aspektu gali kilti abejonių dėl principo non bis in idem pažeidimo baudžiamajame procese, kiek jis galimai vyksta ir dėl vairavimo apsvaigus, kai už to paties vairavimo metu padarytus kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus vairuotoja jau nubausta administracine tvarka. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad: 1) galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje dėl BK 2811 straipsnio 1 dalies nėra priimtas; 2) išvengiant abejonių dėl principo non bis in idem pažeidimo, baudžiamojoje byloje aprašant nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes vertintina, ar už analogiškus veiksmus vairuotoja nėra nubausta ANK nustatyta tvarka (ANK 417 straipsnio 7 dalis, ANK 420 straipsnio 1 dalis, ANK 426 straipsnio 2 dalis); 3) jei ikiteisminio tyrimo metu būtų nustatytos tik alkoholio vartojimo po eismo įvykio aplinkybės, kaip minėta, pagal išdėstytą EŽTT praktiką, eismo įvykio kaltininko faktinės veikos, savo pobūdžio ir laiko aspektais pakankamai atskirtos viena nuo kitos, paprastai neturėtų būti traktuojamos kaip tapačios idem kriterijaus prasme, nors ir yra susijusios su tuo pačiu eismo įvykiu.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimas, ar konkrečiu atveju dėl su tuo pačiu eismo įvykiu susijusių teisės pažeidimų nagrinėjimo dviejuose procesuose išties buvo pažeistas non bis in idem principas (pritartina, kad dviejų procesų vykdymas dažnai sukuria prielaidas tokiam pažeidimui atsirasti), priklauso nuo visų šiame kontekste reikšmingų bylos aplinkybių įvertinimo ikiteisminio tyrimo metu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-7926-2023 nepakeistą.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Albinas Antanaitis
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Alenas Piesliakas
Artūras Ridikas
Algimantas Valantinas
Sigita Jokimaitė
