Civilinė byla Nr. e2YT-872-1186/2026
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00010-2026-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.3.8; 3.4.6.2.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 24 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Justina Stančikienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Č. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, V. B., L. B., B. B.
Teismas
nustatė:
pareiškėjas Č. B. (toliau – pareiškėjas) pareiškimu prašo teismo, paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą po A. B. (pareiškėjo sutuoktinės), gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) jis sudarė santuoką su A. B. Santuokoje susilaukė trijų vaikų: B. B., V. B., L. B. Visą bendrą gyvenimą sutuoktiniai gyveno adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)), kur valdė, pagerino ir naudojosi nekilnojamuoju turtu: gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniais pastatais (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) bei kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Nekilnojamojo turto registro duomenis pareiškėjas yra minėto nekilnojamojo turto naudotojas, tačiau ne savininkas. Pareiškėjas pažymi, jog jie su sutuoktine nesikreipė dėl nuosavybės teisių įregistravimo į šiuos nekilnojamojo turto objektus, nes buvo įsitikinę, jog jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia ir jie laikytini šio nekilnojamojo turto savininkais. (duomenys neskelbtini) A. B. mirė. Ji testamento nebuvo sudariusi. Teisių dėl palikėjos A. B. palikimo priėmimo pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai – sūnus V. B., sūnus L. B. ir duktė B. B., nepareiškė. Palikimą priėmė pareiškėjas, tačiau dėl teisinių žinių stokos jis nesikreipė į vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą. Po palikėjos A. B. mirties pareiškėjas jos visą gyvenimą sukauptą turtą, įskaitant ir mažaverčius smulkius apyvokos daiktus, perėmė ir valdo faktiškai. Šią aplinkybę, pareiškėjo vertinimu, patvirtina ir (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities viršininko administracijos Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities viršininko administracijos Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose pareiškėjas nurodomas kaip asmuo, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusiam savininkui – A. B. – priklausiusią 1,68 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu. Pareiškėjas nurodo, jog šie jo veiksmai vertintini kaip jo valia perimti palikėjos turtą ir disponuoti juo paveldėtojo teisėmis. (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. turto paveldėtojui buvo atkurtos nuosavybės į 1,68 ha žemės plotą. Atkurtą žemės plotą sudaro šie sklypai pagal tikslinės žemės naudojimo paskirties kodus: Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Kelio servitutas skl. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau dėl to, kad A. B. nuosavybės teisės į 1,68 ha žemės sklypą buvo atkurtos po jos mirties, pagal VĮ Registrų centro duomenis trijų žemės sklypų – Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosavybės teisės nebuvo įregistruotos A. B. vardu. Tuo tarpu pareiškėjas nėra įteisinęs savo teisių perimti palikėjai A. B. priklausiusį turtą, todėl jis negali būti laikomas teisėtu minėtų žemės sklypų savininku ar jų teisių perėmėju. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,30 ha, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra aukščiau aptarti statiniai: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniai pastatai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) bei kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių naudotoju Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pareiškėjas, todėl jis prižiūrėdamas ir naudodamas šiuos statinius kartu rūpinosi ir prižiūrėjo su jais funkciškai susijusiu žemės sklypu. Taigi, pareiškėjas per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą (skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini)) atliko aktyvius veiksmus, kuriais aiškiai išreiškė savo valią priimti A. B. palikimą – velionės asmeninius ir namų apyvokos daiktus, taip pat ir turtą – 1,68 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas po sutuoktinės mirties ėmėsi valdyti ne tik nekilnojamuosius daiktus, tačiau ir po palikėjos mirties likusius jos asmeninius daiktus. Pareiškėjas nurodo, jog po palikėjos A. B. mirties nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo procedūrų, tačiau jo veiksmai laikytini paveldėto turto savininko veiksmais, patvirtinančiais palikimo priėmimą faktiniu valdymu.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodė, jog neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. B. palikto turto priėmimą valdyti, taip pat neturi duomenų apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, todėl prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodė, neturi duomenų apie A. B. palikimo perėjimo valstybei faktą, taip pat nesikreipė į notarą dėl palikėjos turto paveldėjimo valstybės vardu. Teismo prašė dėl pareiškimo pagrįstumo spręsti, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus faktus, argumentus ir teismų praktiką.
Suinteresuotas asmuo L. B. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu sutinka. Papildomai pažymėjo, jog po A. B. mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta, jis po motinos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes į palikėjos turtą nepretendavo ir pretenduoti neketina, taip pat, jog pareiškėjas nuolat prižiūri nekilnojamąjį turtą – sklypą ir jame esančius statinius, adresu (duomenys neskelbtini).
Suinteresuotas asmuo V. B. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu sutinka. Papildomai pažymėjo, jog po A. B. mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta, jis po motinos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes į palikėjos turtą nepretendavo ir pretenduoti neketina, taip pat patvirtino, jog pareiškėjas faktiškai valdė ir valdo palikimą.
Suinteresuotas asmuo B. B. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas ir palikėja A. B. (iki santuokos – V.) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokoje pareiškėjas su palikėja susilaukė trijų vaikų: V. B., L. B. ir B. B. A. B. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, jog su sutuoktine nuolat gyveno adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas teismui pateikė Alytaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro Namų valdos techninės apskaitos bylą, kurioje pažymėta, jog minėtu adresu esančio nekilnojamojo turto savininkas yra pareiškėjas. Kaip matyti iš teismui pateikto (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašo, pareiškėjo daiktinės teisės į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pasatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotos. (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono 3-ojo notarų biuro liudijime pažymėta, jog nėra duomenų apie A. B., mirusios (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylos sudarymą. Iš Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Alytaus apskrities viršininko administracijos Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog pareiškėjas po sutuoktinės mirties ėmėsi veiksmų, jog būtų atkurtos palikėjai priklausiusios nuosavybės teisės į žemės sklypus. Alytaus apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) palikėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,68 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tikslinės žemės naudojimo paskirties kodas Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini).
Palikėjai A. B. daiktinės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.
Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis 1964 m. CK 587 straipsniu, įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Kasacinio teismo praktikoje pabrėžta, jog faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-586/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-586/2007">3K-3-586/2007</a>, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzQwLTM3OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-340-378/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-340-378/2020">e3K-3-340-378/2020</a>). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan. Paminėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMjQwNy04ODYvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-2407-886/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-2407-886/2025">2A-2407-886/2025</a>).
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, pateikti paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas po sutuoktinės A. B. mirties ėmėsi aktyvių veiksmų jos palikimui priimti – valdė ir rūpinosi palikėjos asmeniniais bei namų apyvokos daiktais, ėmėsi aktyvių veiksmų palikėjos nuosavybės teisėms atkurti, nekilnojamąjį turtą, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, valdė, rūpinosi jo priežiūra bei išsaugojimu, t. y. elgėsi su likusiu turtu kaip su savu. Į notarų biurą dėl paveldėjimo procedūrų pradėjimo pareiškėjas dėl teisinių žinių stokos nesikreipė, o palikėjos turtą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas Č. B. po sutuoktinės A. B. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
Teismas, prieš nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat turi įvertinti ar prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nepažeis kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Suinteresuoti asmenys teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimus į pareiškimą, taip pat nebuvo išreikšta prieštaravimų juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, nustatyta, jog paveldėjimo byla po palikėjos mirties nebuvo užvesta. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinimas, nagrinėjamu atveju, nepažeis kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų.
Pažymėtina, jog 1964 m. CK taip pat buvo nustatyta, kad neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis palikimo atsiradimo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Č. B., po sutuoktinės A. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinis faktas nustatytinas tam, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis paveldėjimo universalumo principu, šios kategorijos bylose teismas, priimdamas sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo, palikimo sudėties neidentifikuoja, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas buvo nurodęs pareiškime tikslią palikimo sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika.).
Valstybė šioje byloje patyrė 17,62 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Visiškai tenkinus pareiškimo reikalavimus šios išlaidos iš pareiškėjo priteistinos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d., TAR, 2023, Nr. 2023-24579).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Č. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Priteisti valstybei iš pareiškėjo Č. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,62 Eur (septyniolikos eurų 62 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.
Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Justina Stančikienė
