A. T. pagal BK 139 str.

Baudž. byla Nr. 1-169-729/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15612-2018-

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.6.4.2

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 4 d.

Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,

sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,

dalyvaujant prokurorei Kristinai Pralgauskienei,

gynėjui adv. G. Ž.,

nukentėjusiajam D. J.,

nukentėjusiojo atstovui adv. M. Š.,

civilinio atsakovo atstovui M. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1980-07-07 Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovu, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1d.

Teismas išnagrinėjęs šią bylą,

n u s t a t ė:

A. T. dėl neatsargumo sužalojo žmogų:

2018 m. kovo 22 d. laikotarpyje nuo 08.00 val. iki 11.30 val., Judrėnų mst., Sodų gatvėje, būdamas nuo 2018-01-02 paskirtas UAB „SROS“ (įmonės kodas 144696222) darbų vadovu, 2011-07-07 atestuotas darbdavio įgaliotu asmeniu įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (pažymėjimo Nr. 004927), 2017-01-19 direktoriaus įsakymu Nr.01-02-1 paskirtas atsakingu už pavojingų darbų organizavimą ir vykdymą, saugą ir sveikatą darbe, priešgaisrinę saugą ir aplinkosaugą objekte „Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Judrėnų mstl., Judrėnų sen., Klaipėdos raj. sav. statyba“, neinstruktavęs pagal gamyklines ir įmonėje parengtas vidaus instrukcijas ir neapmokęs darbuotojų darbo vietoje, nesupažindinęs su galima rizika ir apsaugos nuo jų būdais ir priemonėmis, pavedė Horizontalaus kreipimo gręžimo įrenginiu UNI 36X50 atlikti požeminio grunto gręžimą buitinių nuotekų vamzdžio klojimui, tuo pažeisdamas:

• LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio (Darbo priemonės) reikalavimus:

3. Saugaus darbo priemonių naudojimo reikalavimus nustato Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai. Privalomi konkrečios darbo priemonės saugaus naudojimo reikalavimai nustatomi darbo priemonės dokumentuose (naudojimo taisyklėse, naudojimo instrukcijose). Juos kartu su darbo priemone privalo pateikti jos gamintojas. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai, nurodyti šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, rengiami įvertinant darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, nurodytus Darbo įrenginių naudojimo bendruosiuose nuostatuose, kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose, darbo priemonių naudojimo dokumentuose.“

• LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio (Norminiai teisės aktai, reglamentuojantys saugų darbų organizavimą ir jų vykdymą įmonėse) reikalavimus:

2. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, numatytais šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių dokumentais, įvertinęs profesinę riziką įmonėje, rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ar instrukcijas ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus)“,

• LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio (Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas) reikalavimus 1 dalies reikalavimus:

„1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas:

1) imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus;

2) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą;

4) užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusę informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, esamą ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ir (ar) mažinti, <...>;

• 6) organizuoja <...> darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami juos priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus. <...>";

13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų;

16) atlieka kitas pareigas ir įgyvendina reikiamas priemones, sudarydamas darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas.

• LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio (Darbuotojų instruktavimas ir mokymas) 1 bei 2 dalies reikalavimus:

"1. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą. <...>;

• Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies reikalavimą:

„1. Darbuotojams turi būti sudaryta tokia darbo aplinka, kad joje nebūtų pavojingų ir (ar) kenksmingų veiksnių, keliančių susižalojimo ar kitokio sveikatos pakenkimo riziką, o jei tokia rizika yra, ji turi būti kuo mažesnė ir turi būti numatytos priemonės tokiai rizikai šalinti.“;

• Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 punktų 9 ir 10 reikalavimus: „9. Pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia pavojingi ir/arba kenksmingi veiksniai, turi būti aptvertos apsauginiais aptvarais, kad kliudytų darbuotojams, neturintiems teisės patekti į tokias zonas. 10. Pavojingos zonos, kuriose gali veikti (atsirasti) pavojingi ir/arba kenksmingi veiksniai, turi būti aptvertos signaliniais aptvarais ir paženklintos saugos ir sveikatos apsaugos ženklais arba kitaip aiškiai pažymėtos“,

nesupažindino su Horizontalaus kreipimo gręžimo įrenginio UNI 36X50 operatoriaus vadovu, neparengė ir nepatvirtino darbuotojo, dirbančio su minėtu įrenginiu, darbų saugos instrukcijos, su ja nesupažindino darbuotojų, tuo pažeisdamas:

• LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 8 ir 19, 20, 21, 23 d., 1 priedo 2.13 p., reikalavimus:

„8. Darbdavys privalo turėti visus gamintojo numatytus darbo įrenginio naudojimo dokumentus.“

„19. Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai gautų reikiamą informaciją apie darbo įrenginių saugų naudojimą, o ten, kur reikia, darbo vietoje prie darbo įrenginių būtų rašytinės darbo įrenginio naudojimo instrukcijos.“;

20. Informacija ir rašytinė instrukcija turi suteikti pakankamai žinių apie darbo įrenginio saugų naudojimą. Instrukcijoje privalo būti nurodyta:

20.1. saugios įrenginio naudojimo sąlygos;

20.2. galimos neįprastos įrenginio naudojimo situacijos ir šių situacijų galimos pasekmės darbuotojų saugai ir sveikatai;

20.3. praktiniai patarimai (jei tokių turima), kaip saugiai naudoti darbo įrenginius.

21. Darbuotojai privalo būti supažindinti su jiems galinčiais kilti pavojais dėl įrenginių, naudojamų darbo patalpose, darbo zonoje ar darbo vietoje, taip pat pavojais, susijusiais su įrenginiais, netgi jeigu darbuotojai patys tiesiogiai šiais įrenginiais ir nesinaudoja.

23.1. Darbdavys privalo užtikrinti, kad: 23.1. kiekvienas darbuotojas, gavęs užduotį naudotis darbo įrenginiu, būtų apmokytas ir supažindintas su galinčiais iškilti pavojais, naudojant darbo įrenginį; <...>“.

1 priedo 2.13 p.: „įrenginio techninį aptarnavimą arba einamąjį remontą turi būti įmanoma atlikti tik tada, kai įrenginys yra išjungtas, o jei to padaryti neįmanoma, turi būti sudaryta galimybė šias operacijas atlikti saugiai arba šios operacijos turi būti atliekamos nepavojingose zonose“,

nekontroliavo, kad darbuotojai darbo vietoje dėvėtų asmenines apsaugos priemones – šalmus, nuo įjungiamų ir besisukančių mechanizmų stovėtų saugiu atstumu, jog nematomumo zonoje esančiam įrenginio operatoriui duodami signalą pastumti įrenginio grąžtą nepaliktų uždėtų raktų ar kitų įrankių ar metalinių konstrukcijų, tuo pažeisdamas:

• Horizontalaus kreipimo gręžimo įrenginio UNI 36X50 operatoriaus vadovo 3.2. punktą: „Operatoriaus saugumas. Darbo metu arba būdami netoli gręžimo įrenginio visada dėvėkite apsauginį šalmą, kurio standartas patvirtintas O.S.H.A. <...> PASTABA: Prieš įjungdami įrenginį pasirūpinkite, kad arti strypų junginio nebūtų žmonių ir įrankių, neleiskite, kad arčiau nei 3 metrų atstumu nuo besisukančio suklio stovėtų personalas. Gręžimo metu nesistokite prie tranšėjos ar gręžinio. PASTABA: Esant sukučio gedimui uždengiant vamzdyną dedama medžiaga gali suktis. Kontroliuokite, kad žmonės būtų saugiu atstumu nuo klojamo vamzdyno“,

dėl ko apie 11.30 val. grąžtui bei daliai gręžimo strypui išlindus į žemės paviršių, darbuotojams D. J., V. B., A. Ž. ir R. K., vamzdiniais raktais su ant jų rankenos užmautais 2,5 m ilgio vamzdžiais, uždėtais ant gręžimo galvos ir gręžimo strypo, atlaisvinus gręžimo galvą, A. Ž., nenuėmęs vieno rakto su vamzdžiu nuo gręžimo strypo, per radijo ryšio stotelę perdavė įrenginio operatoriui R. A. pastumti gręžimo strypą, o šiam įjungus gręžimo strypo sukimo judesį, nuo gręžimo strypo nenuimtas raktas su vamzdžiu trenkė netoli stovėjusiam D. J. per galvą padarydamas kairiojo smilkinkaulio-kaktikaulio ir kairiojo skruostikaulio lūžius, nedidelį kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo kairiosios smilkininės skilties srityje, galvos smegenų sukrėtimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. T. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad 2018-03-22 Klaipėdos raj. Judrėnų miestelyje bendrovė „SROS“ vykdė vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo darbus. Sodų gatvėje horizontalaus gręžimo įrenginiu UNI 36X50 buvo atliekamas gręžimas nuotekų tinklams įrengti. 2017-01-19 direktoriaus M. Š. įsakymu jis buvo paskirtas statybos vadovu, atsakingu už pavojingų darbų organizavimą ir vykdymą, saugą ir sveikatą darbe. Darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais yra atestuotas ir buvo atsakingas už darbų saugą ne tik šiame objekte, bet ir visame Klaipėdos rajone išsidėsčiusiuose įmonės veiklos baruose, kurie apėmė Priekulę, Dreverną, Judrėnus, Plikius, Girkalius, Gargždus, Veiviržėnus. Tada, kai įvyko nelaimingas atsitikimas su D. J., kuris pagal darbo sutartį dirbo ekskavatorininku-montuotoju, A. T. tame objekte nebuvo, nes buvo išvykęs į kitą darbo vietą. Darbams vietoje vadovavo statybos inžinierius A. Ž., kuris yra išklausęs specialius kursus dirbti su gręžimo įrenginiu UNI ir yra atsakingas dėl šio įrenginio veikimo ir skirsto darbuotojams darbus su šia gręžimo įranga, o A. T. kaip darbų vadovas atsako už Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT5-00 punktų bendrų reikalavimų vykdymą. Visi darbuotojai, kurie dirbo ne prie gręžimo įrenginio nuotekų tinklams įrengti, yra instruktuoti pasirašytinai, bet saugiai dirbti su gręžimo įrenginiu A. T. nieko neapmokė, nes ir pats nėra apmokytas dirbti su šia įranga. Aiškinantis D. J. sužalojimo aplinkybes ir atliekant vidinį tyrimą, išsiaiškinta, kad apie 11.30 val. baigus darbą, t. y. horizontalų valdomą gręžimą, santechniniais raktais buvo atsukinėjama gręžimo galva ir nepavykus uždėti ant gręžimo galvos ir štangos santechninių raktų, A. Ž. priėmė sprendimą pastumti štangą, esančią po žeme, kad gręžimo galva išlįstų į paviršių. Gręžimo įrenginys, kuris ir turėjo pastumti štangą, stovėjo apie 200 metrų atstumu nuo išlindusios gręžimo galvos. Gręžimo įrenginį valdė R. A., kuriam per radijo ryšį davė nurodymą pastumti gręžimo štangą į priekį. Prieš pastumiant gręžimo štangą, vyrams, stovėjusiems prie išlindusio gręžimo štangos, buvo žodžiu pasakyta atsitraukti. Vienas raktas dar tebebuvo uždėtas ant gręžimo galvos, tai sukant gręžimo štangą, uždėtas ant gręžimo galvos raktas kliudė netoli stovėjusio J. galvą ir jį sužalojo. J., nors jam išduotos apsaugos priemonės, tame tarpe ir šalmas, jo nedėvėjo, nors žinojo apie šios saugos priemonės privalomą dėvėjimą, buvo raštiškai dėl to instruktuotas ir jau anksčiau buvo dėl to A. T. įspėtas. Į darbą priimtą J. jis rašytinai supažindino su saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 reikalavimais, o su gręžimo įrenginio operatoriaus vadovu nesupažindino ir reikiamai nekontroliavo, kaip darbuotojai laikosi saugaus atstumo dirbant gręžimo įrenginiui, ir dėl to pripažįsta savo kaltę.

Iš nukentėjusiojo D. J. parodymų nustatyta, kad 2018-03-08 dieną jis pradėjo dirbti įmonėje „SROS“ ekskavatorininku-montuotoju. Jam įsidarbinant meistras A. Ž. buvo paaiškinęs, kad kartais reikia padėti atsukti grąžtą, bet mokymų ar instruktažo kaip elgtis prie šio įrenginio jam niekas nepravedė, buvo supažindintas tik su bendrais saugaus elgesio darbe reikalavimais. 2018-03-22 dirbant Sodų g. Judrėnuose, darbų vadovas A. Ž. paskyrė jam darbus, taip pat nurodė padėti kitiems darbininkams atsukti grąžto antgalį. Tokį darbą jis jau buvo daręs, viskas jam buvo aišku ir suprantama, nors į jo pareigas jis ir neįėjo. Jis kartu su V. uždėjo vamzdinį raktą ant išardomo sujungimo (gręžimo galvos), prailginę apie 2,5-3 metrų ilgio vamzdžiu, suko grąžtą į vieną pusę, o A. Ž. ir R., irgi prailginę kitu vamzdžiu, laikė pačius vamzdžius, kol jie suko grąžtą nuo gręžimo štangos. Jis su Viktoru atsuko grąžtą, tada nuėmė vamzdį (apie 2,5-3 metrų ilgio) nuo atsukto grąžto ir patį raktą. Ž. ir R. irgi turėjo padaryti tą patį, bet rakto su vamzdžiu nuo gręžimo štangos kažkodėl nenuėmė. Tada Ž. perdavė operatoriui R. A. nurodymą pastumti gręžimo štangą. Kai Rytis įjungė gręžimo mašinos sukimo judesį, nuo gręžimo štangos nenuimtas raktas su vamzdžiu trenkė jam per galvą. D. J. nurodė, kad jam yra išduotos apsauginės priemonės, tame tarpe ir šalmas, bet jis įvykstant nelaimei jo nedėvėjo; niekas iš kolegų nedėvėjo, darbas vyko greitai ir jis nepagalvojo, kad reikia užsidėti šalmą. Po smūgio parkrito ant žemės, buvo išvežtas į ligoninę, gydėsi joje 10 dienų, po to visą mėnesį – reabilitacijos ligoninėje ir dar kurį laiką buvo nedarbingas, kompensacija dėl sveikatos sužalojimo iki bylos nagrinėjimo pradžios nebuvo išmokėta. Pageidavo, kad policija atliktų ikiteisminį tyrimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo /1 tomo b. l. 47-49, 50-52, 54/.

Iš liudytojo G. K. parodymų nustatyta, kad 2018-03-22 Klaipėdos raj. Judrėnų miestelyje bendrovė „SROS“ vykdė vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros darbus. Sodų gatvėje horizontalaus gręžimo įrenginiu UNI 36X50 buvo atliekamas gręžimas nuotekų tinklams įrengti. Objekte dirbo ekskavatorininkas-montuotojas D. J., vairuotojas-montuotojas V. B., R. K., A. Ž. bei R. A., kuris ir valdė įrenginį. Jis pats objekte nebuvo. Darbams vadovavo A. Ž., kuris turi statybos inžinieriaus kvalifikaciją ir turėjo teisę vadovauti darbams, su gręžimo įrenginio veikimo principu liudytojas pats buvo jį supažindinęs, bet tai buvo žodinis (praktinis) mokymas, neatsispindintis jokiuose bendrovės dokumentuose. Šį įrenginį jiems pardavusios Melker Baltic OU atstovas lankėsi bendrovėje, atsakė į su gręžimo įrenginio naudojimu iškilusius esminius klausimus, 2017 metais Melker Baltic OU A. Ž. išdavė pažymėjimą, patvirtinantį, kad jis išklausė su horizontalaus gręžimo įrenginiu susijusią programą. Ar programos dėstymo metu buvo kalbama apie atliekamų gręžimo įrenginiu darbų saugą - nepamena. Kaip konkrečiai J. sužalojimo dieną buvo atliekamas darbas, jis nematė, bet žino iš darbus atlikusių darbuotojų, kurie pateikė paaiškinimus. Buvo aišku, kad grąžto nuo gręžimo štangos atsukimui dalyvavo keturi žmonės, D. J. buvo pakviestas į pagalbą. Kai vyksta gręžimo štangos stūmimas, pagal gręžimo įrenginio naudojimo instrukcijos reikalavimus šalia esantys žmonės turi atsitraukti ne mažiau nei tris metrus ir A. Ž., kuris vadovavo darbui, turėjo pranešti darbuotojams atsitraukti saugiu atstumu. Kai gręžimo štanga pasistumia (ar pasistums į reikiamą atstumą), tai vėlgi tas pats Ž. per raciją turėjo pranešti, kad A. stabdytų stūmimą, tačiau šiuo atveju stūmimo metu buvo pasukta gręžimo štanga ir nenuimtas nuo gręžimo štangos laikantysis raktas kliudė per arti stovėjusiam J. per galvą ir tokiu būdu jį sužalojo. Kodėl J. nedėvėjo privalomo dėvėti šalmo irgi nežinia. Su gręžimo įrenginio valdymu ir saugos reikalavimais J. nebuvo pasirašytinai supažindintas, nes šiuo įrenginiu jis bendrovėje nedirbo. Už darbų saugą objekte pagal direktoriaus įsakymą buvo atsakingas statinio statybos vadovas A. T., tačiau jo tuo metu šiame objekte nebuvo, nes pagal savo darbo pobūdį jis buvo kitame objekte. Darbų vadovas (A. Ž.) turėjo vadovauti darbui objekte /1 tomo b. l. 179-181/.

Panašias aplinkybes yra nurodęs ir liudytojas Z. Š., kuris pažymėjo, kad A. Ž. bendrovėje dirbo statybos inžinieriumi, jis darbų vadovo kvalifikaciją patvirtinančio atestacijos pažymėjimo, bet šiuo atveju vyrai dirbo su gręžimo įrenginiu, kuris nepriskirtinas prie pavojingų įrenginių, todėl Ž., pakankamai apmokytam su juo dirbti, buvo pavesta jiems vadovauti ir be šios kvalifikacijos. Po šio įvykio Z. Š. iniciatyva darbuotojai buvo supažindinti su atsargumo priemonių taisyklėmis. Už darbų saugą objekte pagal direktoriaus įsakymą buvo atsakingas statinio statybos vadovas A. T., kuris įvykio metu buvo kitame objekte, bet jam ir nebuvo būtinybės būti toje vietoje ir atskirai instruktuoti įvykio dieną dirbusių darbuotojų, mat buvo atliekami nepavojingi darbai, kuriuos šie žmonės dirbo kiekvieną dieną. D. J. iki įvykio bendrovėje dirbo trumpą laiko tarpą, tai nespėjo jo apdrausti, kiti darbuotojai yra apdrausti. /1 tomo b. l. 186-188/

Panašius parodymus davė ir liudytojas M. Š. /1 tomo b. l. 193-196/.

Iš liudytojo R. A. parodymų nustatyta, kad jis dirba UAB „ SROS“ operatorium-vairuotoju. 2018-03-22 Klaipėdos raj. Judrėnų miestelyje bendrovė vykdė vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros darbus. Sodų gatvėje horizontalaus gręžimo įrenginiu UNI 36X50, kurį valdė jis, buvo atliekamas gręžimas nuotėkų tinklams įrengti. Šiuo įrenginiu vykdomas horizontalusis požeminis gręžimas. Darbus jam pavedė atlikti A. Ž., kurį liudytojas iki šio įvykio laikė darbų vadovu, o po to paaiškėjo, kad įgaliotas jiems vadovauti yra A. T.. Įvykio dieną apie 11.30 val. R. A. per raciją gavo Ž. nurodymą pastumti į priekį gręžimo štangas ir vykdė šį nurodymą, kaip jau buvo daręs ne kartą. Jį ir ant žemės dirbančius darbuotojus, tame tarpe D. J., skyrė apie 200 metrų atstumas, jis neturėjo jokių galimybių matyti, ką daro kiti darbuotojai, todėl su A. Ž. bendravo per raciją. Tąkart stumdamas gręžimo štangas jis prietaisų skydelyje pamatė, kad kyla spaudimas, todėl gręžimo štangas pasuko palei laikrodžio rodyklę ir tuoj išgirdo per raciją, kad sužalotas žmogus. Išjungęs įrenginį, jis nubėgo pažiūrėti, kas vyksta ir pamatė ant žemės sėdintį J., kuris skundėsi galvos skausmu. Darbuotojai R. K., V. B. ir Ž. kalbėjo, kad J. gavo vamzdžiu per galvą. Jis A. Ž. klausė, kodėl nuo gręžimo štangos nenuimtas vamzdinis raktas ir kodėl jis pavedė jam stumti į priekį gręžimo štangas, kai dar darbai nebaigti; šis jam atsakė, kad norėjo, jog darbai vyktų greičiau ir nepagalvojo, kad įvyks nelaimė. Su atsargumo taisyklėmis dirbant šiuo gręžimo įrenginiu tiek jis, tiek dirbantys darbuotojai buvo pasirašytinai supažindinti jau po įvykio. Iki įvykio jis su A. Ž. dirbo apie 8 mėnesius, jis apmokė jį ir dirbti šiuo įrenginiu, tačiau nenurodė, kokių esminių saugumo reikalavimų reikėtų laikytis, tik davė jam paskaityti įrenginio instrukciją. Gręžimo galva būdavo atsukama darbo vietoje dirbančių darbininkų, naudojančių tam santechninį raktą, ant kurio rankenos būdavo užmautas 3 m ilgio vamzdis. Toks gręžimo galvos atsukimo būdas praktiškai buvo naudojamas jau seniai, o kokių saugumo reikalavimų reikia laikytis atsukant tokiu būdu ir kokiame įmonės dokumente šis galvos atsukimo būdas ir saugumo reikalavimai buvo numatyti iki įvykio jis negali pasakyti. A. T. atvykdavo į objektą, darbuotojus instruktuodavo, išsakydavo pastabas dėl šalmų ir liemenių nešiojimo, įspėjamųjų ženklų sudėjimo, darbo vietos aptvėrimo objekte /1 tomo b. l. 165-171, 173-175/.

Panašiai yra parodęs ir liudytojai R. K. /1 tomo b. l. 159-161/.

Iš liudytojo bei įtariamojo A. Ž. parodymu nustatyta, kad jis žinojo horizontalaus gręžimo įrenginio veikimo principą, bet realiai nebuvo supažindintas su darbo šiuo įrenginiu saugos reikalavimais, nebuvo paskirtas ir atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą, neišklausė jokios su sauga susijusios programos, todėl į jo pareigybes neįėjo darbuotojų kontroliavimas, ar jie dėvi apsaugos priemones - šalmus ir pan. Jo kaip meistro pagrindinis darbas buvo dirbti su nivelyru, juo matuoti gręžimo lygį. Jokio direktoriaus įsakymo nebuvo išleista, todėl raštiškai nebuvo supažindintas, kad gali vadovauti gręžimo darbams, bet praktikoje jau buvo taip susiklostę, kad ir iki kovo 22 dienos vykdant objekte analogiškus darbus, kaip vyresnysis (meistras) be jokio įsakymo prižiūrėdavo, kaip vyksta gręžimas. Tik po įvykio praėjus maždaug savaitei laiko jiems buvo duoti susipažinti lygtai trys lapai iš gręžimo įrenginio operatoriaus vadovo, išversti į lietuvių kalbą. Operatoriui R. A. per radijo ryšio stotelę davė signalą pastumti gręžimo strypą, o prieš pastūmimą D. J. ir V. B. jau buvo nuėmę vamzdinį raktą nuo atlaisvinto grąžto, o vienas raktas su vamzdžiu nuo gręžimo štangos taip ir liko nenuimtas ir A. įjungus sukimo judesį, nes stūmimas neįvyko, tas nenuimtas raktas su vamzdžiu ir trenkė J. per galvą ir jį sužalojo. Negalėjo pasakyti, kodėl nenuėmė to rakto su vamzdžiu nuo gręžimo štangos, negalvojo, kad įvyks nelaimė. Tik po nelaimės sužinojo, kad yra atsukimui skirtas specialus įrankis, o kodėl juo nebuvo naudojamasi ir ar įmonė jį buvo išdavusi naudojimui - nežino. A. T.atvažiuodavo į objektą pažiūrėti, kaip jie dirbdavo, bet jis buvo ir kitos brigados darbų vadovas, tad nuolat darbų viename objekte nestebėjo. Jeigu pamatydavo darbuotojus be šalmų ar kitų spec. Priemonių, visada liepdavo jas vilkėti ar užsidėti. Pats A. Ž. nebuvo brigados darbų vadovu, nes neturėjo darbų vadovo kvalifikacijos atestato o ir nebuvo tokiu paskirtas, pagal darbo sutartį jis buvo priimtas dirbti meistru. Po įvykio praėjus panašiai mėnesiui laiko Š., kuri UAB "SROS" yra atsakinga už saugumo techniką, užvedė žurnalus apie tai, kad darbuotojai instruktuoti darbo vietoje dėl saugių darbo metodų, o iki įvykio tokio žurnalo nebuvo. Taip pat nebuvo ir įsakymo, kas už ką yra atsakingas. Po įvykio šiame pateiktame Š. žurnale pasirašė, nurodydamas savo vardą pavardę ir datą, kurią dieną pasirašė. Tik po nelaimės buvo gauti spec. raktai su kuriais dirbama prie gręžimo įrenginio UNI 36X50. /1 tomo b. l. 153-155, 4 tomo b. l. 113-115, 117-120/

Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. S. 2018-03-22 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-03-22 dieną 11.54 val. gautas pranešimas, kad UAB "Šiaulių ryšio objekto statyba" susižalojo galvą apie 40 metų amžiaus darbuotojas, pranešė A. Ž.. Nustatyta, kad Sodų gatvėje Judrėnų miestelyje, Klaipėdos r., UAB "Šiaulių ryšių objektų statyba" vykdė požeminių betranšėjų komunikacijų darbus gręžimo įrenginiu "UNI 36x50". Darbams vadovavęs A. Ž., gim. 1989 m., paaiškino, kad nuo gręžimo įrenginio strypo bandant atsukti grąžtą, buvo sužeistas D. J., gim. 1986. Be to, A. Ž.nurodė, kad, kad iš žemės išlindęs grąžtas buvo užstrigęs, todėl radijo ryšiu pasakė operatoriui R. A., esančiam prie gręžimo įrenginio už 200 metrų, kad jis išstumtų grąžtą daugiau iš žemės. Tuo metu ant grąžto strypo uždėtam raktui netikėtai pasisukus buvo nublokštas šalia stovėjęs D. J. /1 tomo b. l. 1-3/.

2018-03-22 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad Sodų gatvėje nuo maisto prekių parduotuvės, esančios gatvės pradžioje atstumu į šiaurės vakarus 38 metrai, dešinėje pusėje darže aptiktas iš žemės išlindęs metalinis grąžto ilgintuvas su sriegiais, greta strypo ant žemės guli atsuktas 2,5 m. ilgio grąžtas. Šalia grąžto ilgintuvo išlindusio iš žemės, padėti du vamzdiniai raktai ir du vienetai vamzdžių, kurių ilgis 2,5 m. Už 200 metrų į šiaurės vakarus šalia Sodų g. 12 namo pastatytas betranšėjų komunikacijų įrenginys UNI 35X50. Nuo įrenginio į pietryčių pusę matosi grąžto prailginimo strypas kyšantis iš žemės paviršiaus. /1 tomo b. l. 24-33/

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 705/2018(03) konstatuota, kad D. J. nustatyti sužalojimai: kairiojo smilkinkaulio-kaktikaulio ir kairiojo skruostikaulio lūžiai, nedidelis kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo kairiosios smilkininės skilties srityje, galvos smegenų sukrėtimas, dešinės šoninės kulkšnies lūžis, kairiojo peties ir žasto sumušimas, odos nubrozdinimai kairiojo skruosto, krūtinkaulio, kairės kojos kelio sąnario ir blauzdos bei dešinės čiurnos ir pėdos srityse, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. /1 tomo b. l. 78-79/

2018-04-16 Valstybinės darbo inspekcijos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr.1 nurodyta, jog nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės: pagal sutartį su užsakovu AB „Klaipėdos vanduo“, UAB „SROS“ brigada vykdė Klaipėdos rajono Judrėnų vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros darbus. 2018-03-22 Judrėnų Sodų gatvėje horizontalaus gręžimo įrenginiu UNI 36x50 buvo atliekamas gręžimas, nuotekų tinklams įrengti. Darbams vadovavo statybos inžinierius A. Ž., Gręžimo įrenginį valdė UNI operatorius R. A.. Pragręžus apie 240 m atstumą, grąžtas ir dalis gręžimo štangos išlindo į žemės paviršių. A. Ž. nurodė ekskavatorininkui-montuotojui D. J., vairuotojui-montuotojui V. B. ir montuotojui R. K. padėti atsukti grąžtą nuo gręžimo štangos (srieginis sujungimas). Apie 11.30 val. A. Ž. su R. K. uždėję vamzdinį raktą ant išardomo sujungimo ir jį prailginę 2,5 m ilgio vamzdžiu, suko į vieną pusę, o D. J. ir V. B., analogiškai prailginę: sukimo petį, suko į kitą pusę. Atsukus grąžtą nuo gręžimo štangos, D. J. ir V. B. nuėmė vamzdinį raktą nuo atsukto grąžto, o A. Ž., nenuėmęs rakto su vamzdžiu nuo gręžimo štangos, per raciją, operatoriui R. A.nurodė dar prastumti gręžimo štangą. Stūmimui nepavykus, R. A. įjungė gręžimo mašinos sukimo judesį, dėl ko nuo gręžimo štangos nenuimtas raktas su vamzdžiu trenkė D. J. per galvą. Iškvietus greitąją med. pagalbą, nukentėjusysis nuvežtas į gydymo įstaigą. Tiriant įvykį darbe nustatyta, kad įvykio vieta išsaugota. UAB „SROS“ direktoriaus įsakymu, atsakingu už pavojingų darbų organizavimą ir vykdymą, saugą ir sveikatą darbe, šiame statybos objekte paskirtas statybos vadovas A. T., taip pat turintis ir įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto kvalifikaciją. Tačiau įvykio darbe metu jo šiame statybos objekte nebuvo. Darbams vadovavo statybos inžinierius A. Ž. apmokytas dirbti horizontalaus gręžimo įrenginiu UNI 36x50, tačiau darbų vadovo, ar padalinio vadovo kvalifikacijos neturėjo. Darbai buvo vykdomi pagal „Statybos darbų technologijos projektą“, 2017-10-02 išduota paskyra leidimas, kuriuose nurodoma darbo metu pastoviai dėvėti šalmus, tačiau įvykio darbe metu darbuotojai šalmų nedėvėjo. Šalmai ir kitos asmeninės apsauginės priemonės darbuotojams buvo išduotos. D. J. instruktavimas darbo vietoje nepravestas, tačiau mokymo metu buvo supažindintas su „Saugos ir sveikatos taisyklėmis statyboje DT 5-00“, žinojo, kad dėvėti apsauginį šalmą privalo. „Horizontaliai nukreipto gręžimo įrenginio modelis UNI 36x50 operatoriaus vadove“ nurodyta, kad „Darbams vadovaujantis darbuotojas, radijo ryšio stotelės pagalba, turi įsitikinti ar atsitraukę žmonės, ar patraukę įrankius nuo besisukančių mechanizmų, jis turi žiūrėti, kad šalia esantys darbuotojai būtų atsitraukę ne mažiau nei 3 metrai nuo besisukančio veleno tik tada gali duoti komandą gręžimo įrenginio operatoriui dėl įrenginio darbo“. Duomenų apie tai, kad darbuotojai įvykio darbe metu buvo supažindinti su „Horizontaliai nukreipto gręžimo įrenginio modelis UNI 36x50 operatoriaus vadovu“ nėra. D. J. UAB „SROS“ dirba nuo 2018-03-07. Nelaimingo atsitikimo darbe priežastys: 1) Technologinio proceso, nustatytos darbo atlikimo tvarkos pažeidimas. Darbams vadovaujantis darbuotojas gręžimo operatoriui nurodė įjungti įrenginį, neįsitikinęs. kad darbuotojai atsitraukė nuo besisukančių mechanizmo dalių. Tai yra „Horizontaliai nukreipto gręžimo įrenginio modelis UNI 36x50 operatoriaus vadovo“ reikalavimo nesilaikymas: „Darbams vadovaujantis darbuotojas, radijo ryšio stotelės pagalba, turi įsitikinti ar atsitraukę žmonės, ar patraukę įrankius nuo besisukančių mechanizmų, jis turi žiūrėti, kad šalia esantys darbuotojai būtų atsitraukę ne mažiau nei 3 metrai nuo besisukančio veleno tik tada gali duoti komandą gręžimo įrenginio operatoriui dėl įrenginio darbo.“ Tuo pažeista Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 str. 3 d.. 2) Duotų tinkamų asmenių apsauginių priemonių nenaudojimas. Darbuotojas dirbantis statybvietėje nedėvėjo jam išduoto apsauginio šalmo. Tuo pažeista "Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje DT 5-00" 18 punktas. /1 tomo b. l. 100-105/

UAB „SROS“ (Šiaulių ryšių objektų statyba, įmonės kodas 144696222) 2017-01-19 direktoriaus įsakyme Nr.01-02-1 nurodyta, kad objekte Projektas Nr.05.3.2-APVA-R-014-31-0004 "Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų rekonstravimas ir plėtra Klaipėdos rajone", Rangos sutartis Nr.2016/SUT.03-63, statybos vadovu, specialiųjų statybos darbų vadovu, atsakingu už pavojingų darbų organizavimą ir vykdymą, saugą ir sveikatą darbe, priešgaisrinę saugą ir aplinkosaugą, rangovo atstovu objekte skiriamas ypatingo statinio statybos vadovas A. T.. /1 tomo b. l. 109, 3 tomo b. l. 115/

2017-10-02 paskyroje-leidime nurodyti rizikos veiksniai objekte "Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Judrėnų mstl. Judrėnų sen., Klaipėdos raj. sav. statyba", atsakingas statybos darbų vadovas A. T.. /1 tomo b. l. 110/

UAB „SROS“ direktoriaus pasirašytame dokumente "Įspėjimai ir atsargumo priemonių taisyklės dirbant su horizontaliuoju kryptinio gręžimo įrenginiu" užfiksuota, kad darbuotojai supažindinti 2018-03-30. /1 tomo b. l. 120-121, 3 tomo b. l. 146-147/

UAB „SROS“ darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnale Nr.2 užfiksuota, kad D. J. instruktuotas 2018-03-07 darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto. /1 tomo b. l. 122, 2 tomo b. l. 45-47, 3 tomo b. l. 46-47/

UAB „SROS“ pateiktame rankraštiniame lape nurodyta, kad su saugos ir sveikatos taisyklėmis statyboje DT500 susipažino ir vykdys 28 darbuotojai, tačiau neužfiksuotos dokumento surašymo ir darbuotojų supažindinimo datos. /1 tomo b. l. 126, 2 tomo b. l. 37-44/

Pažymėjime D Nr. 004927 užfiksuota, kad A. T. 2011-07-07 atestuotas įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistu. /1 tomo b. l. 128, 4 tomo b. l. 8//

UAB „SROS“ Statybos darbų technologijos projekto "Vandentiekio ir nuotekų tinklų Judrėnų mstl., Judrėnų sen., Klaipėdos r. sav. statyba", kuri parengė statybos darbų vadovas A. T., nurodyti už darbų saugą atsakingi asmenys ir reikalavimai saugiam darbų atlikimui. Susipažinusių darbuotojų sąraše įrašyti susipažinę asmenys, jų parašai be supažindinimo datos. /1 tomo b. l. 131-141, 3 tomo b. l. 65-114//

UAB „SROS“ direktoriaus 2017-10-19 įsakymu Nr.01-02-9 patvirtintos "Vidaus tvarkos taisyklės", pateiktas susipažinusių darbuotojų sąrašas, jų parašai be supažindinimo datos. /3 tomo b. l. 10-26/

UAB „SROS“ direktoriaus 2014-02-26 įsakymu Nr.01-02-7 patvirtintas "Pavojingų darbų sąrašas", kuriame nurodyta, kad prie pavojingų darbų priskiriami ir požeminiai žemės darbai, nepateiktas susipažinusių darbuotojų sąrašas, jų parašai bei supažindinimo datos. /3 tomo b. l. 28-43/

Testą pavojingų darbų atlikimui D. J. sprendė 2018-03-07. /3 tomo b. l. 27/

UAB „SROS“ direktoriaus 1998 m. patvirtintose "Ryšių montuotojo-traktorininko pareiginiuose nuostatuose nurodytos pareigos, kvalifikaciniai reikalavimai, teisės ir atsakomybė, nurodytas tik vienas susipažinęs darbuotojas D. J., jo parašas bei supažindinimo datos. /3 tomo b. l. 57-58/

Kvalifikacijos atestate Nr.29845 nurodyta, kad 2018-01-29 A. T. suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. Statiniai: susisiekimo komunikacijos (gatvės), inžineriniai tinklai (vandentiekio ir nuotekų šalinimo), taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje. /3 tomo b. l. 119/

Kvalifikacijos atestate Nr.25636 nurodyta, kad 2018-01-29 A. T. suteikta teisė eiti ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo ir ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo pareigas. Darbo sritis: vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimas, betranšėjis inžinerinių tinklų tiesimas, statinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų įrengimas. /3 tomo b. l. 120/

UAB „SROS“ direktoriaus 2017-12-21 įsakymu Nr.01-02-21 patvirtintuose darbų vadovo pareiginiuose nuostatuose nurodytos pareigos, kvalifikaciniai reikalavimai, teisės ir atsakomybė, nurodyti susipažinę darbuotojai, tarp kurių A. T., jo parašas be supažindinimo datos. /3 tomo b. l. 122-123/

Darbo sutartyje 2018-01-02 užfiksuota, kad A. T. įdarbintas į UAB „SROS“ darbų vadovu. /3 tomo b. l. 124/

Horizontalaus kreipimo gręžimo įrenginio UNI 36X50 operatoriaus vadove (rusų kalba) nurodyti įrenginio techniniai duomenys, naudojimo bei saugos reikalavimai. /3 tomo b. l. 126-145, 4 tomo b. l. 53-61/

2018-06-16 UAB "SROS" raštu pateiktoje gręžimo įrenginio UNI 36x50 gamintojo instrukcijoje (anglų ir lietuvių kalbomis) užfiksuoti skirtingų įrenginių naudojimo reikalavimai. /3 tomo b. l. 148-159, 160-163, 164-167, 168-172, 173-192/

UAB "SROS" pateiktas patvirtintų saugos ir sveikatos darbe instrukcijų sąrašas. /3 tomo b. l. 198-200/

UAB „SROS“ saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale užfiksuota, kad duomenų apie D. J. instruktavimą darbo vietoje nėra. /4 tomo b. l. 1-7

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotą veiką – nesunkų kito asmens sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo – yra visiškai įrodyta jo paties prisipažinimu ir parodymais bei byloje surinktais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, specialisto išvada, nelaimingo atsitikimo tyrimo aktu, UAB „SROS“ darbų saugos dokumentais. A. T. veika (konkrečiu atveju – neveikimas) atitinka Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, kadangi dėl to, kad jis kaip UAB „SROS“ įgaliotas rūpintis įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais asmuo ir darbų vadovas, atsakingas taip pat ir už saugų pavojingų darbų organizavimą ir vykdymą tinkamai neįvykdė šių savo pareigų kilo nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo nesunkiai sužalotas tinkamai neapmokytas dirbti įmonės darbuotojas D. J..

Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė neskirti jam bausmės už šios nusikalstamos veikos padarymą, o atiduoti jį pagal laidavimą UAB „SROS“ direktoriaus pavaduotojui Z. Š., prašydami atsižvelgti į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, nėra buvęs baustas už tokio pobūdžio pažeidimus ir administracine tvarka, yra vedęs, dirbantis, atsakingas asmuo, nelinkęs pažeidinėti visuomenės elgesio taisyklių. Šį savo neatsargiai padarytą nusikaltimą kaltinamasis prašė vertinti kaip atsitiktinį ir nebepasikartosiantį, nurodė padaręs iš to reikiamas išvadas. Jis prašo pagal laidavimą atiduoti jį įmonės direktoriaus pavaduotojui, kuris jau keli metai vadovauja jo darbui ir padės užtikrinti tinkamą darbų saugos reikalavimų laikymąsi įmonėje, pats yra tvarkingas, pažeidimų nedarantis, dirbantis asmuo.

Prokurorė su šiuo prašymu sutiko, kadangi A. T. padarė neatsargų nusikaltimą, savo kaltę dėl to pripažino, yra teigiamai charakterizuojamas įmonėje ir visuomenėje asmuo, todėl didelė tikimybė, kad bus pasimokęs iš šio įvykio ir ateityje kruopščiau vykdys savo pareigas, o Z. Š. kaip šios įmonės direktoriaus pavaduotojas yra tinkamas asmuo padėti A. T. pasitaisyti.

Apklaustas posėdžio metu Z. Š. patvirtino, kad sutinka būti A. T. laiduotoju ir užtikrinti, kad jis ateityje nepadarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodė, kad jis dirba UAB ‚SROS“ direktoriaus pavaduotoju ir ketina dar bent penkis metus juo dirbti, yra spėjęs gerai susipažinti su įmonės darbų vadovo ir atsakingo už darbų saugą pareigas einančiu A. T., apibūdina jį kaip darbštų, tvarkingą, atsakingą kolegą, mato, kaip jis išgyvena šį įvykį, kokias išvadas yra padaręs, todėl gali drąsiai laiduoti, kad nieko tokio A. T. nebepadarys. Pažymėjo, kad ir pats nėra buvęs teistas ar baustas administracine tvarka, kritiškai vertina A. T. elgesį ir padės jam atgauti visuomenės pasitikėjimą.

Įvertinęs proceso dalyvių pozicijas ir visą bylos nagrinėjimo metu surinktą informaciją, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo perdavimas pagal laidavimą vietoj baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju gali būti tinkama ir pakankama poveikio priemonė. A. T. yra teisiamas pirmą kartą ir už neatsargaus nusikaltimo padarymą, prisipažino visas nusikaltimo padarymo aplinkybes ir gailėjosi dėl savo neapdairumo, yra teigiamai charakterizuojamas, dirbantis, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą ir šeimą asmuo, todėl teismas sutinka su jo pozicija, kad šis įvykis ir su juo susijusios neigiamos pasekmės bei išgyvenimai padės ir jau padėjo jam iki galo įsisąmoninti savo atsakomybę už saugos darbe užtikrinimą UAB „SROS“, kad bent dėl nepakankamo darbuotojų apmokymo daugiau niekas nebūtų sužalotas. Svarbu šioje vietoje pažymėti ir tai, kad A. T. ir Z. Š. yra susiję darbiniais tos pačios srities ryšiais, laiduotojas dirba toje pačioje įmonėje, yra A. T. vadovas, jie kasdien susitinka ir bendradarbiauja būtent šioje – darbų saugos įmonėje užtikrinimo srityje. Visa tai suteikia pagrindo teismo išvadai, kad pirmą kartą suklydęs teisiamasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl tų pačių priežasčių netikslinga skirti ir užstatą, todėl laidavimas nustatomas be jo (Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1dalis).

Nukentėjusysis D. J. šioje byloje pareiškė 10 131,58 Eur civilinį ieškinį dėl nusikaltimu jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, kad jo patirtą turtinę žalą sudaro 62,04 Eur transporto (kuro įsigijimo) išlaidų, kurias jis patyrė dėl būtinybės iš savo gyvenamosios vietos Šiauliuose važinėti į gydymo įstaigas Klaipėdoje, 1374,18 Eur dėl sužalojimo ir būtinybės gydytis netekto darbo užmokesčio, dar 695 Eur jis turės sumokėti už įvykio metu skilusio danties protezavimą. 8000 Eur ieškinio dalį sudaro kompensacija už D. J. patirtą neturtinę žalą, susijusią su dvasiniu ir fiziniu skausmu, neigiamu poveikiu sveikatai ir išgyvenimais, pabloginusiais jo gyvenimo ir miego kokybę, bendravimo galimybes.

Teismo posėdžio metu D. J. nurodė, kad sutiktų šiek tiek mažinti savo reikalavimų apimtį, o kiek – palieka nuspręsti teismui. Jis patvirtino, kad danties prortezavimo išlaidų dar nepatyrė, nes kol negavo pinigų negalėjo jo susitvarkyti, tačiau paskaičiavimą iš odontologijos klinikos yra pateikęs ir prašo šią sumą jam priteisti, kad galėtų pasirūpinti savo sveikata šioje srityje. Paaiškino, kad neturtinė žala jam pasireiškė tuo, kad jis ilgai jautė fizinį skausmą ir nepatogumus, būdamas priverstas gydytis ligoninėje ir reabilitacijos klinikoje ir negalėdamas tuo laikotarpiu nei išlaikyti, nei kitaip padėti savo žmonai ir vaikams. Patirta trauma pakenkė ir jo miego kokybei, ir ryšiams su draugais bei pomėgiams, nes pasidarė uždaresnis, labiau bijo nelaimių.

Iš kaltinamojo gynėjo pateikto mokėjimo pavedimo matyti, kad UAB „SROS“ 2019-03-18 pervedė D. J. 1775,18 Eur žalos atlyginimo, kurį sudaro 1275,18 turtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kaip posėdžio metu paaiškino gynėjas, įmonė pripažino pagrįstais nukentėjusiojo reikalavimus atlyginti jam 62,04 Eur transporto išlaidų, 695 Eur danties protezavimo išlaidų ir 518,14 Eur dėl nedarbingumo netekto darbo užmokesčio; pastaroji suma buvo apskaičiuota įvertinus D. J. nedarbingumo laikotarpį nuo 2018-03-24 iki 2018-05-18 (38 darbo dienos) ir atėmus iš darbo sutartyje jam nustatyto 554 Eur mėnesinio atlyginimo tą sumą, kurią sudaro atskaitomi mokesčiai (apskaičiuota, kad D. J. gaunamas darbo užmokestis būtų sudaręs 446,49 Eur/mėn). Taip pat matyti, kad iš tokiu būdu apskaičiuotos nukentėjusiojo negautos su darbo užmokesčiu susijusios 805,6 Eur sumos yra atimta 287,46 Eur suma, kurią jam kaip ligos išmoką išmokėjo VSDFV Šiaulių skyrius. Neturtinei žalai atlyginti civilinis atsakovas D. J. pervedė 500 Eur ir prašo pripažinti šią sumą pakankama, nes didesnės apimties neturtinės žalos nukentėjusysis neįrodė, o be to ir pats elgėsi labai neatsargiai, nedėvėdamas šalmo, kai vykdė darbines funkcijas, nors tokį turėjo ir privalėjo dėvėti.

Nukentėjusysis ir jo atstovas su tuo nesutiko, prašė priteisti didesnę sumą turtinei žalai atlyginti, nes D. J. dirbdamas būtų gavęs ir priedus, dėl kurių žodžiu buvo sutaręs su darbdaviu. Prašė priteisti ženkliai didesnę sumą neturtinei žalai atlyginti, nes nesunkaus sužalojimo patyrimas, su tuo susijęs skausmas, ilgalaikis nedarbingumas ir dvasiniai išgyvenimai tikrai verti daugiau, juolab kad atsakovas – pajėgi atlyginti šią žalą statybos darbų įmonė.

Prokurorė prašė priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui neatlygintą turtinės žalos dalį bei priteisti jam 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Įvertinus nukentėjusiojo prašomos priteisti turtinės žalos dydį (2 131,58 Eur), civilinio atsakovo jam jau atlygintą sumą (1275,18 Eur) ir proceso dalyvių argumentus dėl D. J. netektos darbo užmokesčio sumos apskaičiavimo, teismas pripažįsta, kad civilinis atsakovas yra atlyginęs ieškovui visą dokumentais ir darbo užmokesčio apskaičiavimu pagrįstą turtinę žalą, kuri iki šiol dar nebuvo atlyginta, išmokant jam ligos pašalpą. Civilinio ieškovo atliktas mokėtinos sumos apskaičiavimas yra visiškai pagrįstas ieškovo nedirbto dėl sužalojimo laikotarpio nustatymu, atimant iš jo pirmąsias dvi šio asmens nedarbingumo dienas, už kurias pagal nustatytą tvarką iškart apmoka darbdavys, ieškovui nustatytą darbo sutartimi atlyginimo dydį, jokių įsipareigojimų mokėti priedus sutartyje nebuvimą, mokesčių dalį, kuri yra išskaičiuojama iš darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio ir ligos pašalpą už sužalojimo gydymo laikotarpį, kuri nukentėjusiajam irgi jau yra sumokėta.

Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos CK 250, 263, 283 str. numatytus ir byloje įrodytus neturtinės žalos priteisimo pagrindus. Nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, dėl kurios buvo sužalota jo gyvybiškai svarbi kūno dalis - galva, jis patyrė fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, nepatogumus, bendravimo ir darbo galimybių sumažėjimą. Nors kaltinamojo gynėjas įrodinėjo, kad nukentėjusiajam išmokėta 500 Eur suma visiškai pakankama, nes didesnės žalos jis nėra įrodęs, savo gyvenimo kokybės ar bendravimo galimybių sumažėjimo įrodymais nepagrindęs, tačiau teismas, vadovaudamasis ieškovo paaiškinimais ir kitais bylos duomenimis, su tuo nesutinka. Neturtinės žalos pobūdis yra toks, kad jį retai kada galima pagrįsti skaičiavimais, rašytiniais ir kitais visiškai objektyviais įrodymais, tačiau vidiniai nukentėjusio asmens pergyvenimai, ilgalaikis skausmas, būtinybė gydymosi tikslais išvykti iš savo namų ir ilgą laikotarpį (40 dienų) gyventi gydymo įstaigose šioje byloje yra nustatyta ir pakankamai įrodyta, todėl teismo pripažįstama pakankamu pagrindu reikalauti didesnio neturtinės žalos atlyginimo. Išsiaiškinta, kad nukentėjusysis su žmona augina du nepilnamečius vaikus ir akivaizdu, kad jo gydymosi laikotarpiu sumažėjo visos šeimos galimybės bendrauti, kažkur išvykti, pramogauti, lankyti giminaičius ir draugus ir t.t. Nukentėjusiojo įvardinti vidiniai pasikeitimai, atsiradęs uždarumas, susiaurėjęs interesų ratas, baimė, galiausiai – negalėjimas nedarbingumo laikotarpiu gauti priedus prie darbo užmokesčio ar papildomai dirbti kitur, gaunant papildomų pajamų ir taip sukurti savo šeimai didesnę materialinę gerovę irgi yra susiję su šiuo įvykiu. Būtina įvertinti ir jo paties didelį neatsargumą, nedėvint darbo vietoje privalomo dėvėti šalmo, iš esmės ir skirto galvos apsaugai nuo sužalojimų. Galiausiai įvertintina Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika dėl sumų, priteistinų neturtinės žalos atlyginimui, atsižvelgiant į jos sunkumą ir pasekmes. Įvertinus visas šias aplinkybes ir jau sumokėtą šios žalos dalį, nukentėjusiajam iš civilinio ieškovo neturtinės žalos atlyginimui papildomai priteistina 2500,00 Eur.

Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma, kad už D. J. suteiktą teisinę advokato M. Š. pagalbą valstybei turėtų būti priteista 282,74 Eur. Atsižvelgiant į advokato darbo ir laiko sąnaudas šioje byloje (atstovavimas dviejuose teismo posėdžiuose, atvykstant į Gargždus iš Šiaulių), ši suma pripažįstama visiškai pagrįsta. Nors Lietuvos Respublikos PBK 104, 105 straipsniuose nurodyta, kad proceso išlaidomis teismo pripažintos išlaidos priteisiamos iš kaltinamojo, įvertinus tai, kad esminė nukentėjusiojo atstovo darbo šioje byloje sritis buvo civilinio ieškinio pagrindimas, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 113 str. bei CPK 93-99 str., šios išlaidos lygiomis dalimis (po 141,37 Eur) priteisiamos valstyybei iš kaltinamojo A. T. ir civilinio atsakovo UAB „SROS“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ė :

A. T. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalyje, padarymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą be užstato vienerių metų laikotarpiui Z. Š..

Iš dalies patenkinti D. J. civilinį ieškinį ir priteisti jam iš UAB „SROS“ 2500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. T. 141,37 Eur ir iš UAB „SROS“ 141,37 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė