Dėl darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo ir drausminės nuobaudos panaikinimo, nesumokėtos vienkartinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-233/2009

Procesinio sprendimo kategorija 15.3.1 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Egidijaus Baranausko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. N. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovui Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijai dėl darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo ir drausminės nuobaudos panaikinimo, nesumokėtos vienkartinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių drausminės nuobaudos, pažeidus vidaus darbo taisykles, skyrimą, aiškinimo ir taikymo.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (toliau – VATESI) viršininkas 2007 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu paskyrė ieškovei drausminę nuobaudą – pastabą už VATESI vidaus darbo tvarkos taisyklių 27 punkto, kuriame nurodyta, jog VATESI turi būti vengiama triukšmo, palaikoma dalykinė atmosfera, darbuotojai turi elgtis pagarbiai vieni su kitais ir kitais asmenimis, pažeidimą. VATESI darbuotojai Z. A. kreipusis į VATESI vadovą su pranešimu, kad ieškovė ją šmeižė, skleisdama kitiems darbuotojams (bendradarbiams) tikrovės neatitinkančias žinias, kurios žemino garbę ir orumą, buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir VATESI viršininko įsakymu sudaryta komisija nustatė, kad ieškovės elgesys – nepatvirtintos informacijos skleidimas apie Z. A. pažeidė VATESI vidaus darbo tvarkos taisyklių 27 punktą. VATESI darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi ieškovės skundą dėl įsakymo, kuriuo ieškovei paskirta drausminė nuobauda, panaikinimo, skundo netenkino ir paliko galioti paskirtą drausminę nuobaudą. Ieškovės teigimu, drausminė nuobauda paskirta nepagrįstai, neesant darbo drausmės pažeidimo, nes atsakovas konkrečiai nenurodė, kuo buvo kaltinama ieškovė. Be to, ji nebuvo supažindinta su vidaus darbo taisyklėmis pasirašytinai. Dėl paskirtos drausminės nuobaudos ieškovei nebuvo išmokėta vienkartinė piniginė išmoka, skirta švenčių dienoms. Ieškovė prašė teismo panaikinti VATESI viršininko 2007 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą, priteisti iš atsakovo 1472 Lt vienkartinę piniginę išmoką, skirtą švenčių dienoms, vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją nuo atleidimo iš darbo iki vienkartinės piniginės išmokos išmokėjimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 2008 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, remdamasis liudytojų parodymais, nustatė, kad ieškovė kelerius metus darbuotojų kolektyve skleidė apie kolegę įvairias tikrovės neatitinkančias žinias dėl pinigų pasisavinimo, dokumentų neteisėto gavimo, bendradarbiavimo su KGB ir panašiai. 2007 m. birželio 8 d. VATESI darbuotojai Z. A. pateikus pranešimą apie jos kolegės elgesį, ieškovei buvo pasiūlyta pasiaiškinti. Ji 2007 m. birželio 27 d. pateikė tarnybinį pranešimą; VATESI viršininko 2007 m. birželio 27 d. įsakymu buvo sudaryta komisija tiek ieškovės, tiek jos kolegės tarnybiniuose raštuose nurodytiems galimiems tarnybiniams nusižengimams ir darbo drausmės pažeidimams ištirti. Komisijai, tyrusiai galimus abiejų darbuotojų darbo drausmės pažeidimus, buvo pateikta papildomos informacijos prie šio tarnybinio pranešimo, darbuotojų paaiškinimai, buvo apklausti darbuotojai. Ieškovė 2007 m. liepos 12 d. pateikė papildomą su tarnybiniais pranešimais susijusią informaciją. Komisijos išvados dėl ieškovės darbo drausmės pažeidimo buvo pateiktos 2007 m. liepos 16 d. ir nurodyta, kad jos elgesys – nepatvirtintos informacijos skleidimas apie kolegę Z. A. pažeidė VATESI vidaus darbo tvarkos taisyklių 27 punktą, tuo tarpu atlikus patikrinimą dėl Z. A. veiksmų nustatyta, kad ji nusižengimo nepadarė. VATESI viršininkas drausminę nuobaudą ieškovei skyrė atsižvelgdamas į komisijos tarnybiniam nusižengimui ištirti išvadą bei Darbo kodekso 234, 237 straipsnius. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, nurodė, kad ieškovė buvo supažindinta su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis ir jų pakeitimais, tačiau nesilaikė drausminės nuobaudos skyrimo metu galiojusių Vidaus darbo tvarkos taisyklių 27 punkto, todėl drausminė nuobauda jai buvo paskirta teisėtai. Teismo teigimu, nors ieškovės pasiaiškinimas rašytas ne darbdaviui – VATESI vadovui, o VATESI viršininko įsakymo pagrindu sudarytai komisijai, tačiau tai nesudarė pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista ieškovės teisė ir nesuteikta galimybės jai pasiaiškinti dėl padaryto pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad buvo pasirinkta švelniausia drausminė nuobauda, atitikusi padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą, ją skiriant buvo atsižvelgta į aplinkybes, kuriomis buvo padarytas pažeidimas, ir sukeltas pasekmes, į ieškovės darbo pareigų vykdymą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2008 m. gruodžio 18 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, nurodė, kad ieškovės elgesys pažeidė VATESI vidaus darbo tvarkos taisyklių 27 punktą. Įvertinusi tarnybinio patikrinimo komisijos išvadą, liudytojų parodymus, kolegija konstatavo, kad atsakovas turėjo pagrindą pripažinti, jog apie darbuotoją Z. A. ieškovės skleistos žinios trikdė darbo atmosferą, ieškovė nepagarbiai elgėsi su bendradarbiais, t. y. nesilaikė vidaus darbo tvarkos taisyklių 27 punkto reikalavimų, pažeidė darbo drausmę (DK 234 straipsnis). Be to, kolegija pažymėjo, kad vidaus darbo taisyklių 27 punkte įtvirtinta ne tik bendro pobūdžio pareiga, nurodyta DK 228 straipsnyje – laikytis darbo drausmės, bet ir DK 35 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog darbuotojai turi laikytis ne tik įstatymų, bet taip pat gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, nepažeisti kitų asmenų (taip pat ir bendradarbių) teisių ir įstatymo saugomų interesų.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 15 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė DK 234 straipsnį, nepagrįstai darbo drausmės pažeidimu pripažino ne darbo pareigų nevykdymą, o bendražmogiškų elgesio taisyklių pažeidimą. Kasatorės teigimu, teismai taip pat pažeidė DK 36 straipsnio 7 dalį ir CK 2.24 straipsnį, nes, spręsdami ginčą dėl darbuotojos Z. A. garbės ir orumo, taikė Darbo kodekso, o ne Civilinio kodekso normas dėl garbės ir orumo gynimo. Teismai taip pat netinkamai taikė DK 36 straipsnio 7 dalį, nes valstybinės įstaigos administracijos sudarytos komisijos kompetenciją sprendžiant klausimą dėl darbuotojo šmeižimo pripažino teisėta. Kasatorės teigimu, administracijos komisija sprendė klausimą dėl darbuotojo šmeižimo, tačiau tokia procedūra negalėjo būti pripažinta teisėta. Teismai taip pat pažeidė DK 240 straipsnį, pagal kurį prieš skiriant drausminę nuobaudą reikia pareikalauti pasiaiškinimo dėl darbo drausmės pažeidimo. Teismai nustatė, kad kasatorė padavė komisijai paaiškinimą dėl Z. A. pateikto skundo, tačiau iš jos nebuvo prašoma pateikti pasiaiškinimo dėl darbo drausmės pažeidimo. Teismai neteisingai aiškino VASETI vidaus darbo taisyklių reikalavimą laikytis tylos ir gerbti vienas kitą. Teismai nenustatė, kad kasatorės paskleista informacija neatitiko tikrovės, kasatorės teigimu, ji tik išreiškė kritišką nuomonę apie neteisėtai valstybės biudžeto lėšomis disponuojantį asmenį.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo netenkinti kasacinio skundo ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jis nurodo, kad ieškovė, būdama raštu supažindinta su VATESI vidaus darbo taisyklėmis, netinkamai atliko darbo pareigas, todėl darbdavys turėjo pagrindą skirti jai drausminę nuobaudą už darbo drausmės pažeidimą. Be to, ieškovė pažeidė ne tik vidaus darbo taisyklių 27 punktą, bet ir DK 35 straipsnyje įtvirtintas bendro gyvenimo taisykles, DK 227 straipsnį, įpareigojantį darbuotoją dirbti dorai ir sąžiningai. Bylą nagrinėję teismai nenukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią drausminė nuobauda yra neigiamo poveikio priemonė, skiriama darbuotojui kaip sankcija, įvertinant jo padarytą darbo drausmės pažeidimą. Teismai teisingai nustatė, kad buvo pažeista darbo drausmė, todėl pagrįstai pripažino, jog darbdavys, skirdamas ieškovei drausminę nuobaudą, įgyvendino pareigą tinkamai organizuoti darbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas. Darbdavys, aiškindamasis tarp darbuotojų kilusį konfliktą, nepažeidė DK normų ir procedūros dėl darbo drausmės pažeidimo nustatymo, nes, sudarydamas komisiją, veikė pagal DK reikalavimus ištirti ir įvertinti darbo drausmės pažeidimą. Atsakovas taip pat nepažeidė DK 240 straipsnio dėl darbuotojo pasiaiškinimo, nes jis savo įgaliojimų dalį perdavė sudarytai komisijai, kuri atliko darbo drausmės pažeidimo tyrimą, vertino aplinkybes, vykdė DK nustatytą darbdavio pareigą paprašyti darbuotojo pateikti pasiaiškinimą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo

Dėl nuolat kintančios ekonominės ir socialinės situacijos, vis naujų santykių šiose srityse atsiradimo įstatymais neįmanoma sureguliuoti visų darbo santykių subjektų veiksmų. Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas yra nustatęs normas – principus, užtikrinančius tinkamą darbo teisių įgyvendinimą ir pareigų vykdymą, atsižvelgiant ne tik į dabar egzistuojančius darbo teisinius santykius, bet ir į jų dinamiką. Pagrindiniai darbo santykių reglamentavimo principai nurodyti DK 35 straipsnio 1 dalyje. Jie nenustato konkrečių darbo santykių subjektų elgesio taisyklių, tačiau įtvirtina bendruosius pradmenis ir idėjas, t. y. kad darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir veikti sąžiningai, nepažeisti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.

Darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys – suteikti darbo sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarime (DK 93 straipsnis). Pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai, nustatytos DK 228 straipsnyje. Darbuotojo pareigos taip pat gali būti nustatytos ir kituose Darbo kodekso straipsniuose ar kituose įstatymuose, poįstatyminiuose aktuose bei lokaliniuose teisės aktuose. Darbuotojo pareigos yra vienas svarbiausių elementų, apibūdinančių darbuotojo teisinį statusą. Tam, kad darbuotojas galėtų tinkamai atlikti savo darbo funkcijas darbdavio interesais, darbdavys turi supažindinti darbuotoją su jo darbo sąlygomis, lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbo sąlygas. Prie lokalinių teisės aktų yra priskiriamos ir vidaus darbo tvarkos taisyklės, apibrėžiančios darbo tvarką darbovietėje (DK 230 straipsnis). Kita vertus, darbuotojas privalo tinkamai vykdyti darbo sutartį. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kasatorė nesilaikė vidaus darbo tvarkos taisyklėse nustatyto reikalavimo palaikyti dalykinę darbo atmosferą, vengti triukšmo ir elgtis pagarbiai su kitais asmenimis, nes skleidė neigiamas su darbo santykiais susijusias, jokiais duomenimis nepatvirtintas žinias apie kitą darbuotoją, t. y. pažeidė darbo drausmę (DK 234 straipsnis). Darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės yra laikomas darbo drausmės pažeidimu (DK 234 straipsnis). Taigi drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 236 straipsnis). Esant ginčui dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, teismai privalo rinkti, tirti ir vertinti įrodymus, reikšmingus nustatant, ar asmuo padarė darbo drausmės pažeidimą, už kurį jam skirta drausminė nuobauda, ir ar buvo drausminės atsakomybės taikymo sąlygos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl darbo drausmės pažeidimo sampratos aiškinimo yra suformuota. Darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingos pasekmės, priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių, darbuotojo kaltė. Nesant bent vienos iš minėtų sąlygų, drausminės atsakomybės taikymas negalimas. Kartu šios sąlygos parodo, kad drausminė atsakomybė gali būti tik individuali. Darbuotojui teisme ginčijant jam paskirtą drausminę nuobaudą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti drausminės atsakomybės sąlygų buvimą. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo atleidimo iš darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Č. v. UAB „Kelio restoranai“; bylos Nr. 3K-3-69/2007).

Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus. Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą – visų pirma, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką – supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymu ir darbo nuostatais (DK 227 straipsnio 1 dalis, 229-232 straipsniai). Vienu iš darbo drausmės pažeidimo sudedamųjų elementų yra objektyvusis požymis – darbuotojo neteisėtas elgesys (neteisėta veika), t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminiuose teisės aktuose, darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose nustatytoms taisyklėms. Neteisėtai veikai paprastai būdinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo (šiuo atveju – darbdavio) subjektyvioji teisė, pakenkiama jo tam tikram interesui.

Nagrinėjamoje byloje drausminė nuobauda kasatorei buvo paskirta ne dėl konkrečių darbo pareigų nevykdymo, o dėl jos veiksmų, darbdavio nuomone, neatitikusių vidaus darbo tvarkos taisyklių reikalavimų, nes darbuotoja nepagarbiai elgėsi su viena iš bendradarbių, skleisdama apie ją tikrovės neatitinkančias žinias, kurios žemino jos garbę ir orumą. Taigi teismų nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad tarp kasatorės ir kitos atsakovo darbuotojos (finansų skyriaus vedėjos) susidarė situacija, kurioje susidūrė skirtingi, netgi priešingi, šių dviejų darbuotojų interesai, požiūriai, siekiai. Tokia situacija apibūdintina kaip konfliktas, kuris tarp konfliktuojančių šalių sukelia tam tikras emocijas, neigiamai veikiančias darbo procesą. DK 229 straipsnyje įtvirtinta darbdavio ir administracijos pareiga tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių bei kitų teisės aktų reikalavimų, rūpintis darbuotojų poreikiais. Darbo sutartimi darbdavys, kartu su kitais įsipareigojimais, turi prisiimti prievolę užtikrinti darbuotojui darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose aktuose, kolektyvinėje sutartyje ar šalių susitarimu (DK 93 straipsnis). Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje darbo sąlygos apibrėžtos kaip darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo ir poilsio laikas, kitos aplinkybės, turinčios tiesioginę įtaką darbuotojo savijautai, darbingumui, saugai ir sveikatai. Darbo aplinką formuoja įmonės veiklos pobūdis, darbo priemonės, darbo objektai, sanitariniai–higieniniai bei estetiniai, taip pat socialiniai psichologiniai veiksniai. Prie socialinių psichologinių veiksnių priskirtini kolektyvo tarpusavio santykiai, psichologinis klimatas, kuris turi įtakos darbuotojų darbingumui, darbo rezultatams. Taigi darbdavio pareigoms, įgyvendinant jam minėtomis Darbo kodekso normomis priskirtas funkcijas, priskirtinas ir tinkamos darbo aplinkos palaikymas, taip pat tinkamų socialinių psichologinių veiksnių formavimas. Šią savo pareigą darbdavys gali įgyvendinti įvairiomis leistinomis priemonėmis, tarp jų ir įtvirtinant tam tikras nuostatas lokaliniuose teisės aktuose. Nagrinėjamoje byloje atsakovo vidaus darbo tvarkos taisyklėse įtvirtinta darbuotojų pareiga vengti triukšmo, palaikyti dalykinę darbo atmosferą, pagarbiai elgtis vieniems su kitais yra susijusi su darbdavio siekiu užtikrinti tinkamas darbo sąlygas. Kita vertus, elgtis dorai, sąžiningai, nežeminti kitų asmenų garbės ir orumo yra kiekvieno asmens pareiga. Bendro gyvenimo elgesio taisyklių nesilaikymas gali sukelti įvairias pasekmes, priklausomai nuo konkrečių tokių taisyklių pažeidimo aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad į atsakovo administracijos vadovą kreipėsi viena iš darbuotojų, pranešdama, jog kasatorė ją šmeižė, kitiems darbuotojams apie ją skleidė tikrovės neatitinkančias žinias, kurios žemino garbę ir orumą, atsiliepė savijautai, darbo kokybei. Teismai konstatavo, kad kasatorės paskleistos žinios neatitiko tikrovės, todėl sprendė, jog kasatorė tokiu elgesiu nesiekė darbe palaikyti dalykinės atmosferos, nepagarbiai elgėsi, todėl padarė darbo drausmės pažeidimą. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar teismai teisingai nustatė šių santykių teisinę prigimtį, ar pagrįstai taikė drausminę, o ne civilinę atsakomybę, kurios taikymą reglamentuoja Civilinio kodekso 2.24 straipsnis, nustatantis asmens garbės ir orumo gynimą.

Kiekvienas žmogus gyvena visuomenėje, todėl jo elgesys, darbas, santykiai su kitais žmonėmis yra atitinkamai vertinami. Dėl visuomenės vertinimo susiformuoja žmogaus garbė – socialinis asmens įvertinimas, visuomenės požiūris į žmogų. Pats asmuo taip pat vertina savo poelgius, darbinę veiklą, laimėjimus, dėl tokio savęs vertinimo susiformuoja asmens orumas. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu padarytą žalą. Be CK, garbės ir orumo apsaugą užtikrina ir BK 156-157 straipsniai, kurie nustato baudžiamąją atsakomybę už šmeižimą ir įžeidimą. Minėtos teisės normos nediferencijuoja atsakomybės rūšies taikymo priklausomai nuo žinių paskleidimo vietos, todėl garbė ir orumas yra visų pirma civilinės teisės, atskirais atvejais – baudžiamosios teisės normų saugomos ir ginamos vertybės. Bylą nagrinėję teismai vertino, kad kasatorės apie kitą darbuotoją skleistos neigiamos žinios nepalaikė darbinės atmosferos, paskleistos žinios buvo susijusios su darbo santykiais, todėl konstatavo, kad buvo padarytas darbo drausmės, o ne kitas asmens teisų pažeidimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai tarp dviejų darbuotojų įmonėje susiklosto konfliktinė situacija, teisingam teisinių santykių kvalifikavimui yra būtina nustatyti, ar konfliktas yra tik tarpasmeninio pobūdžio, ar dėl šio konflikto yra trikdomas kitų asmenų darbas bei pakenkiama tam tikriems darbdavio interesams, ar dėl to sutrikdomos įprastinės kitų darbuotojų darbo sąlygos. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad kasatorė nepalaikė dalykinės darbo atmosferos, nesilaikė reikalavimo vengti triukšmo ir elgtis pagarbiai su kitais asmenimis, todėl pažeidė darbo drausmę, tačiau nenustatė konkrečių aplinkybių, taip pat nekonstatavo, kada konkrečiai veiksmai, pripažinti darbo drausmės pažeidimu, buvo atlikti, ar buvo sutrikdyta dalykinė darbo atmosfera, ar buvo pažeistas reikalavimas vengti triukšmo, ar dėl tokių kasatorės veiksmų buvo trikdomas įmonės darbas, ar tai turėjo įtakos kitų darbuotojų tinkamam pareigų atlikimui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių tinkamam teisinio santykio kvalifikavimui.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir neįvertino reikšmingų šiai bylai aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl teismo nutartis naikintina ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, nes kasacinis teismas negali pašalinti nustatytų pažeidimų, kuriems pašalinti būtina analizuoti ir vertinti įrodymus bei nustatyti turinčias reikšmės bylai išspręsti faktines aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2008 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Gražina Davidonienė

Egidijus Baranauskas